Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-58-222/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02682-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. U. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) 2018 m. spalio 17 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 40 Eur bauda. A. U. nubausta už tai, kad 2018 m. spalio 17 d. 16.39 val. (duomenys neskelbtini), lipdama iš pavežėjo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarydama automobilio dureles neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams, durelėmis atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 52 punkto reikalavimą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino A. U. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Be to, teismas nutarė perduoti bylos medžiagą institucijai atlikti papildomą tyrimą ir priimti sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos (ne)pradėjimo automobilio „Toyota“ vairuotojui R. G..
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutarimu tenkino A. U. atstovo advokato Auksano Čiupailos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK 2018 m. spalio 17 d. nutarimas nubausti A. U. pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, panaikino bei administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas nurodo:
5.1. A. U. institucija (policijos įstaiga) buvo pateikusi kaltinimą pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį dėl administracinio nusižengimo, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. ANK 428 straipsnio 1 dalies dispozicija apibrėžia asmenis, kuriems taikoma ši administracinė atsakomybė: tai dviračius vairuojantys asmenys, pėstieji, vadeliotojai ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais. Skundžiamame nutarime teismas, konstatuodamas, kad A. U. nebuvo nė vienu iš ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (nei pėsčioji, nei dviratininkė, nei vadeliotoja, nei kitas asmuo, kuris naudojasi keliais), netinkamai aiškino ir taikė šią materialiosios teisės normą.
5.2. Eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustatačio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 12 straipsnio 3 dalis, Kelių eismo taisyklių 6 punktas nustato, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais laikydamasis SEAKĮ ir kitų įstatymų, Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalį, eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Vairuotojo ir pėsčiojo apibrėžimai pateikti SEAKĮ 2 straipsnio 48, 91 dalyse, tačiau keleivio sąvoka nepateikta, nors iš to paties įstatymo 16 straipsnio, Kelių eismo taisyklių VII skyriaus nuostatų galima daryti išvadą, kad teisės aktais yra nustatytos ir keleivių pareigos keliuose. Pavyzdžiui, maršrutinių transporto priemonių keleiviui leidžiama įlipti (išlipti) tik tada, kai transporto priemonė visiškai sustoja; iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams ir t. t. SEAKĮ, Kelių eismo taisyklės, nustatydamos keleivių pareigas keliuose, pripažįsta juos visaverčiais keliu besinaudojančiais eismo dalyviais. ANK 428 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardyti pažeidimai susiję su eismo dalyviais – vairuotoju ir pėsčiuoju (važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas ir t. t.). Taigi, pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad ANK 428 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma eismo dalyviui – keleiviui, priešingu atveju dėl sukelto eismo įvykio keleivis negalėtų būti patrauktas atsakomybėn, nes ANK, išskyrus ANK 428 straipsnio 3 dalį, nėra nuostatos, įtvirtinančios atsakomybę už keleivio padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
5.3. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad A. U. kelyje veikė kaip keleivė, tai reiškia, kad jos atstovo skundą teismas turėjo nagrinėti iš esmės. A. U. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 52 punktas nustato, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju keleivė A. U. turėjo išlipti iš kairės pusės, kur buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir tuo metu nebuvo transporto priemonių eismo. Kelių eismo taisyklių 148 punktas draudžia atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. A. U. automobilio dureles atidarė neįsitikinusi eismo saugumu, negavusi vairuotojo leidimo išlipti iš automobilio, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimus ir dėl to buvo apgadinti du automobiliai.
6. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. U. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą. A. U. atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. ANK 428 straipsnio 1 dalies prasme nėra pagrindo konstatuoti, kad ji padarė nors vieną iš alternatyvių šioje normoje nustatytų pavojingų veiksmų kaip pėsčioji, dviratininkė, vadeliotoja ar kitas asmuo, kuris naudojasi keliais, nepaklusdamas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklams ar ženklinimo reikalavimams, ar nesilaiko eismo tvarkos automagistralėse. ANK 428 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas KET ar kitų su kelių eismo saugumu susijusių pažeidimų, kuriuos nustačius asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn.
6.2. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad „Toyota Prius“ vairuotojas R. G., teikęs keleivių pavėžėjimo paslaugą, nesiėmė visų būtinų apsaugos priemonių, taip pat nesiėmė kitų prieinamų priemonių, pavyzdžiui, iš anksto įspėti keleives, kad jos išliptų tik jam leidus. Taigi, šiuo atveju teismas pripažino, kad „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmuose yra kaltės, ir šie argumentai nebuvo paneigti bei nėra ginčijami.
6.3. Nors iš visų eismo dalyvių reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 11 dalis). Dėl to būtent vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams.
6.4. Keleivių išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis (KET 52, 148 punktai) ir saugų išlaipinimą užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas (1) saugią išlaipinimo vietą ir (2) momentą bei (3) imdamasis kitų prieinamų priemonių (pvz., vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais, kurie sudaro galimybę pastebėti iš galo artėjančią transporto priemonę, ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol ji nepravažiuos). Sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų turimų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių išlaipinimą. Keleivis turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017).
6.5. Kaip matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos (įvykio vietoje padarytų nuotraukų, patvirtinančių transporto priemonių „Toyota Prius“ ir „Volvo“ išsidėstymą) bei liudytojo V. B. paaiškinimų, „Toyota Prius“ vairuotojas neužtikrino saugaus keleivių išlaipinimo ir sustojo važiuojamosios kelio dalies kairėje pusėje (esant dvipusiam transporto priemonių judėjimui), taip sukeldamas papildomą pavojų bei apsunkindamas ir taip siauros gatvės transporto priemonių judėjimą, kai dešiniajame kelkraštyje buvo galimybė netrukdomai, nesukeliant papildomos rizikos, išlaipinti keleives (jos įsėdo į automobilį iš dešinės transporto priemonės pusės per priekines ir galines dureles, todėl automobilio „Toyota“ vairuotojas privalėjo, esant galimybei, sustoti dešinėje kelio (ar kelkraščio) pusėje ir saugiai jas išlaipinti).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 428 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Nagrinėjamoje byloje A. U. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu pripažinta kalta, pirmosios instancijos teismo nutartimi šis nutarimas paliktas nepakeistas, o apeliacinės instancijos teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeidė KET 52 punkto reikalavimus: būdama keleivė, lipdama iš transporto priemonės (pavežėjo automobilio) atidarė jos dureles neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, durelėmis atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir taip apgadino abi transporto priemones.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilis, kuriame važiavo A. U., sustojo leistinoje vietoje, o ji, kaip keleivė, turėjo pareigą įsitikinti, kad išlipdama iš automobilio netrukdys kitiems eismo dalyviams, be to, turėjo galimybę išlipti pro kitos pusės automobilio dureles. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. U. nebuvo nė vienu iš ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, o jos veika nepasireiškė nė vienu iš šioje įstatymo normoje nurodytų būdų, todėl ji negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn.
10. Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). KET 9 punktas nurodo, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“. Taigi vairuotojas, keleivis ir pėsčiasis yra eismo dalyviai, turintys teises ir pareigas, įtvirtintas Kelių eismo taisyklėse, kurias turi žinoti ir jų laikytis (KET 5 punktas).
11. ANK 428 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje apibūdinti (įvardyti) kai kurie pažeidimai (pavyzdžiui, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ten, kur draudžiama, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas ir kt.), užtraukiantys atsakomybę pagal minėtą teisės normą (ANK 428 straipsnio 1 dalį). Be to, toje pačioje ANK 428 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, t. y. kelių eisme dalyvaujantys asmenys – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais, kuriais, kaip minėta, be kita ko, yra ir keleiviai.
12. ANK 428 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, dėl kurio buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Taigi, pagal ANK 428 straipsnio 3 dalies prasmę, tais atvejais, kai kuris nors iš minėtų subjektų (pėsčiasis ar kitas kelių eismo dalyvis) padaro KET pažeidimą, sukėlusį nustatytus padarinius – transporto priemonės ar kito turto sugadinimą (apgadinimą), jam kyla atsakomybė pagal šią teisės normą.
13. Aiškinant ANK 428 straipsnio 3 dalies esmę pažymėtina tai, kad ši norma su to paties straipsnio 1 dalimi yra susijusi tiek, kiek 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnį. Tačiau taikant ANK 428 straipsnio 3 dalį nebūtina konstatuoti, kad subjektas – kelių eisme dalyvaujantis asmuo – būtų padaręs ir kurį nors iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino aptariamos normos turinį padarydamas išvadą, kad „net ir konstatavus, kad A. U. savo veiksmais padarė žalą transporto priemonėms, jos veika nepasireiškė nė vienu ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu ir ji negali atsakyti pagal šią teisės normą“. Kaip minėta, pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį kyla administracinė atsakomybė už joje nurodytus pažeidimus, o šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta atsakomybė už KET pažeidimus, padarytus pėsčiųjų ir (ar) kitų kelių eismo dalyvių, jei dėl atitinkamo pažeidimo sugadinamos (apgadinamos) transporto priemonės ar kitas turtas. Automobilio ar kitos transporto priemonės keleivis yra kelių eismo dalyvis, ir nors ANK 428 straipsnio 1 dalies dispozicijoje eksplicitiškai nėra įvardytas „keleivis“, tačiau pagal SEAKĮ pateiktą apibrėžimą keleivis priskiriamas kelių eismo dalyvio sąvokai. Vadinasi, toks asmuo yra ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neteisus teigdamas, kad A. U. nelaikytina tinkamu subjektu pagal ANK 428 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalį.
14. Be to, pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atkreipė dėmesį į tai, kad pavežėjo (kurio automobiliu važiavo A. U.) veiksmai taip pat galėjo turėti įtakos nagrinėjamam įvykiui kilti. Vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jei automobilio vairuotojas nebūtų elgęsis pakankamai atsargiai, kaip to reikalauja KET, tai nesudarytų pagrindo daryti išvados, kad A. U., pažeidusiai KET 52 punkto reikalavimus, nekyla administracinė atsakomybė. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, KET reikalavimus pažeidžiantys A. U. veiksmai, sukėlę ANK 428 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą ji ir buvo nubausta.
15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, netinkamai taikė ir aiškino ANK 428 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši materialiosios teisės normos taikymo klaida turėjo esminę įtaką priimant neteisėtą sprendimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarimas naikinamas ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,