KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMO Klaipėdos miesto kapinėse TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjis 24 d. Nr. T2-228
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. T2-263 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2015 m. rugsėjis 24 d.
sprendimu Nr. T2-228
LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMO Klaipėdos miesto kapinėse TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti išdavimą, laidojimo, kapaviečių tvarkymo ir viešųjų kapinių lankymo tvarką Klaipėdos miesto kapinėse.
II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS
3. Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus Klaipėdos miesto kapinėse, pateikus nustatytos formos rašytinį prašymą, išduoda Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) darbuotojai.
5. Leidimai laidoti išduodami laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
III SKYRIUS
MIRUSIŲ žmonių palaikų LAIDOJIMAS
8. Laidoti mirusiuosius leidžiama kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 17 val. Valstybinių švenčių dienomis nelaidojama.
9. Atlikti darbus, reikalingus laidojimui vykdyti, turi teisę laidojimo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys ir laidojantis asmuo (ūkio būdu).
11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė arba niša kolumbariume (jei yra laisvos vietos). Skiriamos kapavietės dydis: vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams – 7 kv. metrų (2,8x2,5) arba mažesnio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m). Palaikams urnose palaidoti gali būti skiriama 1,44 kv. metro (1,2x1,2) ploto kapavietė.
12. Veikiančiose kapinėse naujos kapavietės skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta tvarka. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip po 25 metų.
13. Kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, gylis – ne mažesnis kaip 1 m.
14. Palaidojus mirusįjį turi būti:
14.1. pastatomas kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos;
14.2. per vienus metus suformuotos kapavietės ribos, įrengtas kapo vietą žymintis ženklas, leidžiantis identifikuoti kapavietę (kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos);
15. Už kapavietės želdinių ar statinių ir kitų objektų priežiūrą ir jų būklę atsako už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kuris privalo prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga: prižiūrėti, kad kapavietės statiniai ar kiti objektai būtų nenugriuvę, nekeltų pavojaus aplinkai, genėti pasodintus želdynus ar želdinius, šienauti, pašalinti kapavietėje esančius sergančius ar nudžiūvusius medžius ir pan.
16. Šeimos kape laidoti leidžiama esant atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Mirusį už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį laidojantis asmuo turi teisę palaidoti toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikydamasis nustatytų reikalavimų.
17. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik Skyriui leidus, jeigu toks pakeitimas objektyviai galimas – jeigu netrukdo gretimų kapaviečių ribos, praėjimo takeliai ar kiti inžineriniai statiniai.
18. Palaidotus žmogaus palaikus, suderinus su Skyriumi, galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimų giminaičių prašymas, suderintas su atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro leidimas, arba prokuroro nurodymu.
IV SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS
22. Įgaliotas asmuo, gavęs raštišką prokuroro leidimą, atlieka būtinus veiksmus, organizuodamas laidojimą:
22.1. įformina nenustatytos tapatybės žmogaus mirtį teisės aktų nustatyta tvarka – pateikia registruoti mirties faktą ir paima mirties liudijimą;
22.2. priima sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus: skiria kapavietę ir paveda Skyriaus specialistui išduoti leidimą laidoti, kvartalo schemoje pažymėti skirtą kapavietę;
22.3. raštu informuoja teisės aktų nustatyta tvarka parinktą laidojimo paslaugų teikėją apie laidojimą;
23. Skyrius organizuoja dokumentų sutvarkymą:
23.1. duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės asmens palaikus registruoja nustatytos formos žurnale;
24. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai palaidojami per dvi darbo dienas gavus raštišką prokuroro leidimą.
26. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytame Klaipėdos miesto veikiančių viešųjų kapinių kvartale.
27. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimui skiriama kapavietė vienam kapui. Kapavietė skiriama eilės tvarka. Jeigu vienu metu laidojami keleri žmogaus palaikai, skiriama kas antra kapavietė. Vėliau laidojama eilės tvarka į laisvas kapavietes tarp suformuotų kapaviečių.
V SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
30. Netvarkomos kapavietės požymiai:
30.1. kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai) neprižiūrėti – peraugę kapavietės ribas, užgožiantys užrašus ant paminklo (jeigu jie yra), gadina paminklus, bortelius, kelia plyteles;
30.2. kapavietė apaugusi žolėmis, nešienaujama, neravima, netvarkoma, matomos sumedėjusios daugiamečių augalų dalys;
30.3. kapavietės paminklas ar kiti kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, išgriuvę, išsikreivinę, pasvirę;
31. Nustatęs, kad kapavietė yra netvarkoma (apleista), Skyrius raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu pagal esamus dokumentus nėra galimybės nustatyti atsakingo asmens ar nepavyksta jo rasti, kapavietėje paliekamas įspėjimas dėl kapavietės sutvarkymo ir pranešimas skelbiamas vietinėje spaudoje. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma ir nesurandamas asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, tokios kapavietės pripažinimo neprižiūrima klausimą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi patvirtintais nuostatais. Komisijos siūlymu Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtina neprižiūrimų kapaviečių sąrašą. Neprižiūrimų kapaviečių sąrašas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje, nurodant kapavietės vietą kapinėse.
32. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, organizuoja Skyrius: nušienauja, atlieka sanitarinį valymą, iškerta išsiplėtusius ar trukdančius želdinius.
33. Teisę inicijuoti kapavietės pripažinimą neprižiūrima, kuri atitinka šio Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytus kriterijus, turi ir kiti asmenys.
34. Asmenys, pageidaujantys, kad būtų pradėta kapavietės pripažinimo neprižiūrima procedūra, raštu kreipiasi į Savivaldybės administraciją ar Skyrių dėl procedūros inicijavimo:
34.1. pateikęs prašymą, per vienus metus nuo kreipimosi pareiškėjas 2 kartus paskelbia vietinėje spaudoje skelbimus dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens arba kapavietėje palaidotų asmenų artimų giminaičių paieškos pagal pateiktą pavyzdį;
34.2. praėjus vieniems metams po kreipimosi pareiškėjas teikia pakartotinį prašymą, pridėdamas skelbimų originalus;
35. Skyrius vykdo pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių apskaitą. Neprižiūrimoms kapavietėms atsakingi už jų priežiūrą asmenys paskiriami kartą per metus Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Kapavietė, kuriai paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, nelaikoma neprižiūrima.
36. Skyrius iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. paskelbia savivaldybės interneto svetainėje, kapinių skelbimų lentoje ir vietinėje spaudoje kvietimą teikti prašymus neprižiūrimų kapaviečių priežiūrai. Prašymams pateikti nustatomas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių terminas. Prašymai teikiami Savivaldybės administracijai ir registruojami pagal prašymo pateikimo terminą eilės tvarka. Pasibaigus prašymų pateikimo terminui Savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų įsakymu patvirtina atsakingų už kapaviečių priežiūrą asmenų ir jų prižiūrimų kapaviečių sąrašą. Sąrašas sudaromas pagal asmenų pageidaujamas prižiūrėti kapavietes, o kai tą pačią kapavietę pageidauja prižiūrėti keli asmenys – pagal prašymo pateikimo laiką. Jeigu asmuo nenurodė, kurią kapavietę pageidauja prižiūrėti, jis paskiriamas pirmos sąraše esančios kapavietės, kurios niekas nepageidavo prižiūrėti, prižiūrėtoju. Nepaskirstytos kapavietės skirstomos kitais metais ta pačia tvarka.
37. Skyrius išduoda leidimą prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę ir įrašo atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens duomenis į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Vienam asmeniui suteikiama teisė prižiūrėti vieną kapavietę. Neprižiūrimoje kapavietėje, kol bus paskirtas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, leidimai laidoti neišduodami. Laidojant kapavietėse, kurios anksčiau buvo pripažintos neprižiūrimomis, visais atvejais turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).
VI SKYRIUS
kolumbariumo priežiūra
38. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgiant į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius lankytojai kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių.
39. Kolumbariumo teritorijos priežiūrą – švarą ir tvarką organizuoja Skyrius, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitokių sąlygų.
40. Draudžiama gadinti kolumbariumą – tvirtinti prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose projekte nenumatytus objektus (vazas, dirbtines gėles ir pan.).
VII SKYRIUS
kapaviečių įrengimas
42. Klaipėdos miesto kapinėse norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo statinius ar kitus kapavietės objektus, atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo raštu prieš vieną dieną informuoti Skyriaus darbuotojus apie planuojamus vykdyti darbus. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus pritarimo.
43. Kapaviečių statiniai ir kiti objektai yra: antkapis (paminklas), antkapio cokolis (pamatas), kapavietės ribas nurodantys elementai (borteliai, tvorelė ir pan.), kapavietės danga, atraminė sienelė (kai kapavietė yra šlaite), suolelis. Kapaviečių statiniai ir kiti kapavietės objektai statomi leidime laidoti nurodytoje vietoje ir skirtame plote.
44. Jeigu statant kapavietės statinį tvarkomas apėjimo takelis apie kapavietę, t. y. grindžiamas plytelėmis ar kitokia danga, gretimų takelių tarp kapaviečių aukštis turi būti vienodas. Praėjimo takelio aukštis negali būti formuojamas aukštesnis kaip 0,1 m aukščio nuo esamo kvartalo kelio bortelio aukščio ir turi būti įrengtas taip, kad netrukdytų praeiti iki kitų kapaviečių. Atsižvelgiant į žemės reljefą, jeigu yra būtinas formuojamo takelio aukščio reguliavimas, takelio lūžis daromas tarp kapaviečių antkapių galinės dalies.
45. Vykdant kapaviečių įrengimo (tvarkymo, statybos) darbus, privaloma saugoti, neteršti, neardyti ar kitaip nepažeisti aplinkos: kitų gretimų kapaviečių statinių, takelių ar kitokio turto, neužstatyti pravažiavimo takų. Kapaviečių tvarkymo metu susidariusias atliekas (nuimtus, išardytus senus statinius, nuolaužas, nepanaudotas statybai medžiagas ir pan.) kapaviečių statytojai privalo sutvarkyti vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
VIII SKYRIUS
VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMAS
47. Kapinės gali būti lankomos: balandžio–spalio mėnesiais – nuo 8 iki 21 val., lapkričio– kovo mėnesiais – nuo 8 iki 19 val., išskyrus lapkričio 1 d. – Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – nuo 8 iki 22 val. Kapinių vartai atrakinami 8 val., o užrakinami: kovo mėnesį – 19 val., balandžio–spalio mėnesiais – 20 val., lapkričio–vasario mėnesiais – 17 val. Įvažiavimo į kapines tvarka gali būti keičiama Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu.
48. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi teisę:
48.1. sodinti želdinius prižiūrimos kapavietės teritorijoje, laikydamasis želdynų ir želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
49. Kapinėse draudžiama:
49.4. važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis kapinių teritorijoje, išskyrus Skyriaus darbuotojus, kapinių priežiūros paslaugas teikiančius asmenis (veikiančius pagal Savivaldybės administracijos pasirašytas sutartis), neįgaliuosius, laidojimo paslaugas teikiančius asmenis, laidojimo procesijas – katafalką ir ne daugiau kaip tris lengvąsias transporto priemones, fizinius ar juridinius asmenis, vykdančius kapaviečių statinių statybos darbus, tvarkymo darbus, kai šiems darbams atlikti reikalingas medžiagas ar įrankius sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atvežę ir iškrovę medžiagas ar įrankius, nedelsdami po darbų pabaigos kiekvieną dieną privalo išvežti iš kapinių transporto priemonę;
49.8. pilti žemes, kapaviečių įrengimo atliekas, mesti šiukšles tam neskirtose vietose, statybos įrankių ar kapaviečių dangų plovimo nuotekas pilti į lietaus nuotekų sistemą;
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51. Kitais, šiame Tvarkos apraše neaptartais, klausimais sprendimus priima Savivaldybės administracijos direktorius.