LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KULTŪRINĖS EDUKACIJOS tarybos nuostatų patvirtinimo
2019 m. vasario 21 d. Nr. ĮV-110
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.1.4 darbo „Kultūros ir meno paslaugų įvairovei skirtos aplinkos ir būtinų sąlygų užtikrinimas, siekiant įdiegti sociokultūrines naujoves, įsitraukti į tautinės tapatybės formavimą bei tarpkultūrinio dialogo plėtojimą“ 1 veiksmą „Ugdymo kultūra ir menu priemonių formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijose, įtraukiant kultūros įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir aukštąsias mokyklas, sukūrimas ir įgyvendinimas“,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2019 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ĮV-110
KULTŪRINĖS EDUKACIJOS TARYBOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kultūrinės edukacijos tarybos (toliau – Taryba) nuostatai nustato Tarybos, atliekančios ekspertinio vertinimo ir konsultavimo funkcijas sprendžiant kultūrinės edukacijos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus, uždavinius ir funkcijas, teises ir pareigas bei sudėtį ir darbo organizavimą.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro (toliau – kultūros ministras) įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II SKYRIUS
TARYBOS UŽDAVINYS IR FUNKCIJOS
4. Tarybos uždavinys yra teikti kultūros ministrui pasiūlymus ir išvadas dėl kultūrinės edukacijos politikos formavimo bei šios politikos efektyvaus įgyvendinimo.
5. Vykdydama šių nuostatų 4 punkte nurodytą uždavinį, Taryba atlieka šias funkcijas:
5.1. nagrinėja klausimus, susijusius su kultūrinės edukacijos procesais Lietuvoje, ir užsienio patirtį aktualiausiomis kultūrinės edukacijos politikos problemomis formaliojo, neformaliojo ugdymo, socialinės atskirties grupių ir Lietuvos regionų kultūrinės edukacijos srityse;
5.2. teikia pasiūlymus ir išvadas dėl kultūrinės edukacijos sritį reglamentuojančių ar turinčių įtaką kultūrinės edukacijos procesams įstatymų bei kitų teisės aktų poreikio ir galiojančių teisės aktų tobulinimo;
5.3. nagrinėja klausimus, susijusius su profesionalaus ir neprofesionalaus meno, paveldo įstaigų, muziejų ir bibliotekų ugdymo kultūra ir menu bei kultūrinės edukacijos paslaugomis ir teikia pasiūlymus dėl jų veiklos tobulinimo;
5.4. teisės aktų numatytais atvejais teikia pasiūlymus dėl premijų, apdovanojimų ir (ar) padėkos raštų skyrimo kultūrinės edukacijos srityje;
III SKYRIUS
TARYBOS TEISĖS IR PAREIGOS
6. Taryba, vykdydama jai nustatytą uždavinį, turi teisę:
6.2. gauti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerijos) ir iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kultūros ir meno įstaigų, informaciją, kurios reikia tarybos veiklai ir kuri būtina kvalifikuotiems pasiūlymams ir išvadoms parengti;
6.3. kviesti į posėdžius Ministerijų ar institucijų atstovus, mokslininkus ir kitus nepriklausomus ekspertus, galinčius pateikti išvadas ir pasiūlymus iškilusiais klausimais;
7. Taryba, vykdydama jai nustatytą uždavinį, privalo:
7.1. bendradarbiauti su kultūros ir meno įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir aukštosiomis mokyklomis, kurios nėra įtrauktos į Tarybos sudėtį ir kurie veikia kultūrinės edukacijos srityje;
IV SKYRIUS
TARYBOS SUDĖTIS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Tarybą sudaro 12 narių iš:
11. Į Tarybos narius siūlomi asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir, vadovaujantis nuostatais, paskirtas Tarybos nariu, jeigu jis:
11.2. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai;
12. Tarybos personalinę sudėtį trijų metų laikotarpiui tvirtina kultūros ministras. Tarybos sudėtis po kiekvienos kadencijos atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
13. Tarybos narys nepasibaigus kadencijai turi teisę atsistatydinti arba jį gali atšaukti paskyrusi institucija. Tokiu atveju skiriamas naujas Tarybos narys likusiam kadencijos laikotarpiui.
14. Taryba pirmo naujos kadencijos sudėties posėdžio metu iš savo narių paprastąja balsų dauguma renka Tarybos kadencijos laikotarpiui Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją.
15. Tarybos pirmininkas:
15.2. veikia Tarybos vardu, atstovauja jai visose Lietuvos Respublikos valstybinėse valdžios ir valdymo institucijose, kitose įstaigose ir organizacijose;
18. Tarybos nariai prieš kiekvieną posėdį įvertina, ar posėdžių darbotvarkėje numatyti klausimai jiems nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, informuoja apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą Tarybos pirmininką bei nusišalina nuo minėtų klausimų svarstymo. Nusišalinimo faktas fiksuojamas posėdžio protokole.
19. Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Negalintis dalyvauti posėdyje Tarybos narys iki posėdžio pradžios Tarybos sekretoriui gali pateikti nuomonę raštu ar elektroniniu paštu posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais.
20. Prireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) nesant galimybės surengti posėdžio, Tarybos pirmininko sprendimu Tarybos narių susirinkimo sprendimai gali būti priimami vadovaujantis visų Tarybos narių susirinkimo narių rašytinės apklausos arba apklausos elektroniniu paštu rezultatais. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušauktas Tarybos pirmininko iniciatyva, ne mažiau kaip pusės Tarybos narių reikalavimu arba kultūros ministro iniciatyva.
21. Tarybos sprendimai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Tarybos narių, įskaitant balsą Tarybos nario, kurio nuomonė pateikta raštu/elektroniniu paštu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimo priėmimą lemia Tarybos pirmininko, jeigu jo nėra – Tarybos pirmininko pavaduotojo balsas.
22. Tarybos posėdžius turi teisę stebėti Ministerijų padalinių vadovai, kiti Ministerijų specialistai bei kiti asmenys, susiję su konkrečiais svarstomais klausimais.
23. Tarybos posėdžių sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo Tarybos pirmininkas (jeigu jo nėra – Tarybos pirmininko pavaduotojo) ir sekretorius. Prie protokolo pridedama Tarybos nario, negalėjusio dalyvauti posėdyje, pateikta rašytinė nuomonė.