LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2001 M. VASARIO 19 D. ĮSAKYMO NR. 121 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 89:2001 „RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2022 m. gruodžio 16  d. Nr. V-1870

Vilnius

 

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 121 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 89:2022 „RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS“ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu:

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 89:2022 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ (pridedama).

2. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. Nustatau, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos higienos normą HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ reiškia nuorodą į Lietuvos higienos normą HN 89:2022 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“;

2.2. šis įsakymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                       Arūnas Dulkys


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 121

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2022 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-1870

redakcija)

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 89:2022 „RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS“

 

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

 

1.  Lietuvos higienos norma HN 89:2022 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ (toliau – Higienos norma) nustato radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus bei papildo, bet nepakeičia bendrųjų radiacinės saugos reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“).

2Higienos norma privaloma Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims arba kitoje valstybėje narėje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, taip pat kitos užsienio valstybės juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje (toliau – Asmenys), planuojantiems vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu susidaro radioaktyviosios atliekos (toliau – veikla), veiklos vykdytojams ir radiacinės saugos priežiūrą vykdančiam Radiacinės saugos centrui.

3.  Higienos normos reikalavimai netaikomi radioaktyviosioms atliekoms, susidariusioms branduolinio kuro ciklo metu, ir radioaktyviosioms atliekoms, susidariusioms vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

 

II SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

4.  Higienos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.

 

III SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5.  Asmenys, planuojantys vykdyti veiklą, ir veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad diegiamos radiacinės saugos užtikrinimo priemonės būtų proporcingos veiklos metu susidarančių radioaktyviųjų atliekų keliamam pavojui ir pobūdžiui ir šio pavojaus pasireiškimo tikimybei, atsižvelgiant į asmens, planuojančio vykdyti veiklą, ir veiklos vykdytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos veiklos kompleksiškumą ir šios veiklos metu susidarančių radioaktyviųjų atliekų savybes.

6.  Tvarkant radioaktyviąsias atliekas, turi būti vadovaujamasi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principais, nustatytais Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje.

7Draudžiama praskiesti ar įterpti radioaktyviąsias atliekas į neradioaktyvią terpę, siekiant sumažinti radioaktyviųjų atliekų aktyvumą iki nustatytų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių, nurodytų Nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, metu, nustatymo ir taikymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-892 „Dėl Nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms, susidarančioms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, metu, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms nustatymo ir taikymo tvarkos aprašas).

 

IV SKYRIUS

ASMENŲ, PLANUOJANČIŲ VYKDYTI VEIKLĄ, IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

 

8.  Asmenys, planuojantys vykdyti veiklą, ir veiklos vykdytojai privalo:

8.1. parengti darbo procedūrų aprašus, kuriuose būtų aprašyti kiekvienos pareigybės apšvitą patiriančio darbuotojo (toliau – darbuotojas) visi darbo su radioaktyviosiomis atliekomis etapai, turintys (galintys turėti) įtakos radiacinei saugai (individualiųjų apsaugos priemonių, radiacinės saugos matavimo įrangos naudojimas, radioaktyviųjų atliekų vežimas, panaudotų uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių, skystųjų, kietųjų ir dujinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir apskaita, paviršių radioaktyviojo užterštumo patikrinimas, dezaktyvacija ir kt.), rengiamus diegiant radiacinės saugos programą vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 43 punktu;

8.2. užtikrinti, kad Lietuvos standarte LST EN ISO 361 nustatytu ženklu būtų paženklinti:

8.2.1. įėjimai į radioaktyviųjų atliekų saugojimo patalpas ar patalpų dalis, skirtas susidarančioms radioaktyviosioms atliekoms saugoti (toliau – laikinosios saugyklos);

8.2.2. radioaktyviųjų atliekų surinkimo ir saugojimo talpyklos ir konteineriai;

8.2.3. dujinių radioaktyviųjų atliekų šalinimo vietos;

8.3. užtikrinti, kad darbo vietoje, kurioje darbo metu gali susidaryti radioaktyviųjų atliekų, būtų kietųjų ir (ar) skystųjų radioaktyviųjų atliekų surinkimo talpyklos ar konteineriai, kurie būtų tinkamai identifikuojami nurodant:

8.3.1. identifikacinį numerį;

8.3.2. radioaktyviosiose atliekose esančius radionuklidus;

8.3.3. radioaktyviųjų atliekų aktyvumą (išmatuotą arba įvertintą) ir matavimo (įvertinimo) datą;

8.3.4. radioaktyviųjų atliekų kilmę (pavyzdžiui, po dezaktyvacijos, laboratorinių tyrimų);

8.3.5. dozės galią talpyklos ar konteinerio paviršiuje ir matavimų atlikimo datą;

8.3.6. kiekį (svorį arba tūrį);

8.3.7. duomenis registravusio darbuotojo vardą ir pavardę;

8.4. užtikrinti, kad radioaktyviosios atliekos būtų renkamos atskirai nuo kitų atliekų į tam skirtas talpyklas ar konteinerius, atsižvelgiant į radioaktyviųjų atliekų radiologines, fizines, chemines ir biologines savybes, jų tūrį bei numatomus tolesnius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapus;

8.5. užtikrinti, kad radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti būtų naudojamos tokios talpyklos ar konteineriai, kurie apsaugotų darbuotojus nuo bet kokių radiologinių, cheminių, biologinių ar kitų pavojų ir atitiktų šiuos reikalavimus:

8.5.1. būtų atsparūs aplinkos ir mechaniniams poveikiams (pavyzdžiui, talpyklos ar konteineriai, kuriuose renkami aštrūs ir smailūs daiktai (pavyzdžiui, adatos), turi būti standžios ir nepraduriamos);

8.5.2. vidiniai talpyklų ar konteinerių paviršiai būtų lygūs, padengti silpnai sugeriančiomis, lengvai dezaktyvuojamomis medžiagomis;

8.6. užtikrinti, kad radioaktyviųjų atliekų rūšiavimas ir apdorojimas būtų atliekamas tik tam pritaikytose darbo vietose, kaip galima arčiau jų susidarymo vietos, bei būtų išvengta skirtingų radioaktyviųjų atliekų srautų ir skirtingų savybių radioaktyviųjų atliekų maišymosi;

8.7. užtikrinti, kad radioaktyviosios atliekos būtų saugomos laikinosiose saugyklose iki kol bus pasiekti nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai, nurodyti Nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms nustatymo ir taikymo tvarkos apraše, arba bus atiduotos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui;

8.8. užtikrinti, kad visos į laikinąją saugyklą talpinamos radioaktyviosios atliekos būtų registruojamos. Privaloma registruoti šiuos duomenis: talpyklos ar konteinerio identifikacinį numerį, padėjimo į laikinąją saugyklą datą, saugojimo vietą, numatomą radioaktyviųjų atliekų šalinimo būdą, duomenis registravusio darbuotojo vardą ir pavardę;

8.9. užtikrinti, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui atiduodamos talpyklos ar konteineriai su radioaktyviosiomis atliekomis atitiktų radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo keliamus reikalavimus talpykloms ar konteineriams, skirtiems radioaktyviosioms atliekoms saugoti;

8.10atlikti talpyklų ar konteinerių paviršių radioaktyviojo užterštumo matavimus panaudojus juos radioaktyviosioms atliekoms surinkti, rūšiuoti ir apdoroti. Vertinant talpyklos ar konteinerio paviršių radioaktyviojo užterštumo matavimų rezultatus, būtina vadovautis dirbtinių radionuklidų nebekontroliavimo aktyvumo koncentracijos vertėmis, nustatytomis Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 4 priedo 1 lentelėje. Rengiant darbo procedūrų aprašus, nurodytus Higienos normos 8.1 papunktyje, būtina nustatyti asmens, atsakingo už radiacinę saugą, informavimo apie radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą talpyklą ar konteinerį, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos talpyklos ar konteinerio dezaktyvacijos arba, kai neįmanoma atlikti jų dezaktyvacijos, jų tvarkymo kaip radioaktyviųjų atliekų, tvarką;

8.11visuose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo iki jų atidavimo radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui etapuose apibūdinti radioaktyviąsias atliekas, t. y. nustatyti jų radionuklidinę ir cheminę sudėtį, kitas fizines, chemines, radiologines ir biologines savybes. Atsižvelgiant į nustatytą sudėtį ir savybes turi būti parinkti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdai.

 

V SKYRIUS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS

 

9.  Asmenys, planuojantys vykdyti veiklą, ir veiklos vykdytojai privalo rūšiuoti radioaktyviąsias atliekas, atsižvelgdami į šias jų savybes:

9.1. radiologines savybes (radionuklidų pusėjimo trukmę, spinduliuotės energiją, šilumos generavimą, dozės galią, savitąjį aktyvumą, radioaktyvųjį užterštumą, skilimo produktus);

9.2. fizines savybes (fizinę būseną (skysta, kieta ar dujinė), dydį ir svorį, suderinamumą, dispersiškumą, lakumą, maišumą, laisvojo skysčio kiekį);

9.3. chemines savybes (cheminę sudėtį, tirpumą, galimą cheminį pavojų, korozinį atsparumą ir koroziškumą, organinį kiekį, degumą ir liepsnumą, reaktingumą ir brinkumą, toksiškumą, dujų išskyrimą, radionuklidų sugėrimą (gertį));

9.4. biologines savybes (galimą biologinį pavojų ir bioakumuliaciją).

10Radioaktyviosios atliekos, atsižvelgiant į jų fizinę būseną, nurodytą Higienos normos 9.2 papunktyje, skirstomos į:

10.1kietąsias (panaudoti uždarieji radioaktyvieji šaltiniai, radioaktyviosiomis medžiagomis užteršta įranga, individualiosios apsaugos priemonės, gyvūnų, kurių tyrimams buvo naudojami radiofarmaciniai vaistiniai preparatai, gaišenos, ekskrementai ir kt.);

10.2skystąsias (tyrimų ir gamybos procesų metu gauti vandeniniai ir organiniai tirpalai, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų medžiagų, skysčiai, susidarę atlikus laboratorinės įrangos arba patalpų dezaktyvaciją, skysčiai iš aktyvumo matavimo sistemų (skysti scintiliaciniai tirpalai);

10.3dujines (dujos, susidariusios įvairių cheminių junginių ar organizmų gamybos ir radioaktyviojo žymėjimo procesų metu arba apdorojant kietąsias ir (ar) skystąsias radioaktyviąsias atliekas).

11.  Rūšiavimas laikomas atliktu, kai radioaktyviosios atliekos yra patalpintos į atitinkamoms radioaktyviosioms atliekoms pritaikytas talpyklas ar konteinerius, atsižvelgiant į Higienos normos 9 punkte nurodytas radioaktyviųjų atliekų savybes.

 

ANTRASIS skirsnis

SKYSTŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

12.  Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos į tam skirtas talpyklas ar konteinerius, kurie turi būti parinkti atsižvelgiant į Higienos normos 8.5 papunktyje nurodytus pavojus ir Higienos normos 9 punkte nurodytas radioaktyviųjų atliekų savybes.

13.  Skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų:

13.1.  išmetamos į aplinką, jei neviršija leidžiamųjų lygių, nustatytų Radioaktyviosiose medžiagose esančių radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės objektų, išskyrus branduolinės energetikos objektus, ir atliekant mokslinius tyrimus leidžiamųjų lygių nustatymo, radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką plano rengimo ir derinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl Radioaktyviosiose medžiagose esančių radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės objektų, išskyrus branduolinės energetikos objektus, ir atliekant mokslinius tyrimus leidžiamųjų lygių nustatymo, radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką plano rengimo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas);

13.2.  trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti saugomos tol, kol bus pasiekti nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai, nurodyti Nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms nustatymo ir taikymo tvarkos apraše;

13.3.  jeigu radioaktyviosios atliekos negali būti tvarkomos Higienos normos 13.1 ir 13.2 papunkčiuose nurodytais būdais, skystosios radioaktyviosios atliekos turi būti sukietintos įterpiant jas į tinkamas rišamąsias medžiagas ir perduotos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KIETŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

14.  Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti renkamos į tam skirtas talpyklas ar konteinerius, kurie turi būti parinkti atsižvelgiant į Higienos normos 8.5 papunktyje nurodytus pavojus ir Higienos normos 9 punkte nurodytas radioaktyviųjų atliekų savybes.

15.  Kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos vienu iš šių būdų:

15.1.  šalinamos kaip neradioaktyviosios atliekos, jei neviršijami nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai, nurodyti Nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms nustatymo ir taikymo tvarkos apraše;

15.2.  trumpaamžiais radionuklidais (pusėjimo trukmė – ne didesnė kaip 100 dienų) užterštos kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti tvarkomos taip, kaip nurodyta Higienos normos 13.2 papunktyje;

15.3.  jeigu radioaktyviosios atliekos negali būti tvarkomos Higienos normos 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytais būdais, kietosios radioaktyviosios atliekos turi būti perduotos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PANAUDOTŲ UŽDARŲJŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ŠALTINIŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

16.  Panaudoti uždarieji radioaktyvieji šaltiniai laikinosiose saugyklose turi būti saugomi atskirai nuo kitų radioaktyviųjų atliekų, neišimant jų iš originalių (gamyklinių) apsauginių konteinerių.

17.  Panaudoti uždarieji radioaktyvieji šaltiniai turi būti grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui, vadovaujantis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio nuostatomis. Jeigu panaudoto uždarojo radioaktyviojo šaltinio grąžinti uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjui neįmanoma, panaudotas uždarasis radioaktyvusis šaltinis turi būti tvarkomas kaip kietosios radioaktyviosios atliekos, laikantis Higienos normos V skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

18.  Draudžiama panaudotus uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius ardyti, deginti ar kitaip pažeisti jų hermetiškumą.

19.  Panaudoti uždarieji radioaktyvieji šaltiniai gali būti perduoti kitam veiklos vykdytojui toliau naudoti, jei panaudoto uždarojo radioaktyviojo šaltinio galiojimo laikas, nurodytas uždarojo radioaktyviojo šaltinio sertifikate, nėra pasibaigęs.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI

 

20.  Dujinės radioaktyviosios atliekos, savo sudėtyje turinčios aerozolių, turi būti šalinamos filtruojant. Dujinių radioaktyviųjų atliekų išmetimo į aplinką lygiai turi neviršyti leidžiamųjų lygių, nustatytų Tvarkos apraše.

21.  Panaudoti filtrai turi būti tvarkomi kaip kietosios radioaktyviosios atliekos, laikantis Higienos normos V skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

22.  Dujinių radioaktyviųjų atliekų išmetimai į aplinką privalo būti ribojami nustatant ribinius į aplinką išmetamų radionuklidų aktyvumus Tvarkos apraše nustatyta tvarka.

 

VI SKYRIUS

REIKALAVIMAI LAIKINOSIOMS SAUGYKLOMS

 

23Asmenys, planuojantys vykdyti veiklą, ir veiklos vykdytojai, kurių vienu metu laikinojoje saugykloje planuojamų saugoti ar saugomų radioaktyviųjų atliekų bendras aktyvumas prilyginamas I, II, III ar IV radioaktyviųjų šaltinių pavojingumo kategorijai, nustatytai pagal Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 1 priedą, privalo:

23.1.  atlikti statinio ar jo dalies, kur bus saugomos radioaktyviosios atliekos, projekto radiacinės saugos ekspertizę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai statinio ar jo dalies projekto radiacinės saugos ekspertizę atliko ne Radiacinės saugos centras, jam pateikiami patalpų, kuriose bus saugomos radioaktyviosios atliekos, ir aplink esančių patalpų bei teritorijos su artimiausiais pastatais planai ir projekto dalis, kurioje aprašyta, kaip bus užtikrinta radiacinė sauga. Projekto dalyje, kurioje aprašyta, kaip bus užtikrinama radiacinė sauga, turi būti pateikti visi skaičiavimai, metodikos, pagal kurias jie atlikti, arba nuorodos į jas ir rezultatai, kuriais remiantis buvo parengta ši projekto dalis, ir kiti su radiacine sauga susiję projektiniai sprendiniai;

23.2.  užtikrinti, kad sienų (įskaitant duris ir langus), grindų ir lubų apsaugomųjų elementų storiai būtų suprojektuoti taip, kad būtų užtikrinta darbuotojų ir gyventojų radiacinė sauga. Projektuojamų apsaugomųjų elementų storiai turi priklausyti nuo darbo zonų klasifikavimo, atliekamų darbų pobūdžio, šaltinių skleidžiamos spinduliuotės tipo ir energijos, didžiausio numatomo aktyvumo ir nustatytų apribotųjų dozių;

23.3.  užtikrinti, kad, skaičiuojant apsaugomųjų elementų storius, būtų konsultuojamasi su radiacinės saugos ekspertu.

24.  Projektuojant laikinąją saugyklą turi būti atsižvelgta į susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų radiologines, fizines, chemines ir biologines savybes, nurodytas Higienos normos 9 punkte, planuojamą radioaktyviųjų atliekų kiekį ir numatomą saugojimo laikotarpį.

25.  Laikinosioms saugykloms keliami šie reikalavimai:

25.1.  laikinosios saugyklos turi būti suskirstytos į stebimąją ir kontroliuojamąją zonas;

25.2patalpų, kuriose planuojama saugoti radioaktyviąsias atliekas, paviršiai (sienų, grindų, lubų, durų ir pan.) turi būti pagaminti (padengti) iš neporėtų, skysčiui nepralaidžių medžiagų, lengvai valomi ir dezaktyvuojami;

25.3patekimas į laikinąsias saugyklas turi būti kontroliuojamas;

25.4.  laikinosiose saugyklose turi būti įrengta vėdinimo sistema, atsižvelgiant į planuojamų saugoti radioaktyviųjų atliekų radiologines, fizines, chemines ir biologines savybes, nurodytas Higienos normos 9 punkte;

25.5laikinosiose saugyklose, kuriose saugomos skystosios radioaktyviosios atliekos, turi būti radioaktyviojo užterštumo šalinimo priemonės, skirtos paviršiams dezaktyvuoti;

25.6.  draudžiama laikinosiose saugyklose laikyti pašalinius daiktus ir įrangą, nesusijusią su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu.

26Asmuo, planuojantis vykdyti veiklą, kuriai reikia licencijos, ar licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad prie išėjimo iš laikinųjų saugyklų, kuriose saugomos skystosios radioaktyviosios atliekos, būtų vertinamas iš patalpų išeinančių darbuotojų ir (ar) lankytojų bei išnešamų daiktų radioaktyvusis užterštumas.

 

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27.  Asmenys, planuojantys vykdyti veiklą, ir veiklos vykdytojai Higienos normos 8.3.7 ir 8.8 papunkčiuose nurodytais atvejais privalo tvarkyti darbuotojų asmens duomenis. Asmens duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą, nustatytų reikalavimų.

28.  Asmuo, planuojantis vykdyti veiklą, ir veiklos vykdytojas, pažeidę Higienos normoje nustatytus reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

_____________________

part_39af98b7ebb24b8996189aa9b08c11e1_end