Administracinė byla Nr. TA-296-502/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01399-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas S. D. (S. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 2 000 neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. birželio 5 d. už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas į 20 būrio 3 kamerą, kurioje trūko sėdimų vietų, kadangi prie stalo buvo įrengtas tik vienas suoliukas, ant kurio vienu metu galėjo sėdėti trys žmonės, todėl tarp nuteistųjų kildavo konfliktų, tekdavo valgyti stovint, atšalusį maistą. Įstaigos administracija į nusiskundimus nereagavo. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, susirgo (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN, įrengdami gyvenamąsias patalpas, vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Normos), kuriame nurodoma, kad visi daiktai nuteistiesiems skiriami pagal poreikį ir, kad vienam nuteistajam priklauso viena sėdima vieta, todėl suolai yra pritaikyti sėdėti iki 6 nuteistųjų. Pareiškėjo teiginys dėl tariamai per mažų suolų yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi 3 kameroje esantys suolai pritaikyti konkrečiam asmenų skaičiui, kad būtų galima atsisėsti ir visiems kartu pavalgyti. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d. dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius argumentus, kurie yra nepagrįsti. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų buvę kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę ir Sveikatos priežiūros tarnybas, kurių darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Marijampolės PN nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo S. D. skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d. 3 kameroje, kurioje nebuvo užtikrintas sėdimų vietų skaičius.
7. Teismas pažymėjo, kad valstybės ir savivaldybės viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
8. Teismas konstatavo, kad netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia sėdimų vietų trūkumu 20 būrio 3 kameroje nurodydamas, jog kameroje prie stalo buvo įrengtas tik vienas suolas, ant kurio vienu metu galėjo sėdėti trys asmenys.
9. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad kamerų tipo patalpose vienam nuteistajam priklauso viena sėdima vieta (10.3 p.).
10. Teismas nurodė, kad byloje esanti Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 14/07-4322 „Dėl bausmės atlikimo 20 būryje“ patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d. bausmę atliko 20 būrio 3 kameroje, kurioje buvo iki 6 nuteistųjų. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 20 būrio 3 kameroje esantys suolai yra pritaikyti konkrečiam asmenų skaičiui, kad būtų galima atsisėsti ir visiems kartu pavalgyti. Iš nuotraukų matyti, kad minėtoje kameroje prie stalo yra du suolai, ant kurių gali sėdėti 6 asmenys (po 3 asmenis). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. pataisos namų administracijai pateikė skundą, kuriuo reiškė pretenzijas dėl sėdimų vietų trūkumo 3 kameroje, kadangi turėjo valgyti stovėdamas. Marijampolės PN 2018 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 20/07-1985 paaiškinta, kad 3 kameros įrengimas ir aprūpinimas buvo atliktas tinkamai, tačiau dėl kenkėjiškų nuteistųjų veiksmų vienas suolas buvo sulaužytas ir išmestas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui kalint 3 kameroje nebuvo užtikrintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.3 punktas.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs fizinių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovo pateiktais duomenimis (Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažyma), pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d. dėl gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas taip pat nėra kreipęsis. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytus nepatogumus, neigiamus potyrius jaučia ir laisvėje gyvenantys žmonės.
12. Teismas konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teismas pažymėjo, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, ir tai gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
13. Teismas, byloje nenustatęs, kad dėl minėtų normų pažeidimo (nepakankamo sėdimų vietų skaičiaus 3 kameroje nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d.) pareiškėjui kilo sunkesnių padarinių, nenustatęs, jog tokių teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, padarė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės atsakovo atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III.
14. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti pilna apimtimi, priteisti jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad neteisėtais veiksmais visada yra padaroma žala. Beveik 8 mėnesius buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, o Marijampolės PN administracija net ir po pareiškėjo skundų nesiėmė jokių priemonių situacijai išspręsti. Pareiškėjas nurodo, kad įstaiga teikė melagingus duomenis apie įrengtų sėdimų vietų skaičių 20 būrio 3 kameroje, o pareiškėjo galimybės rinkti įrodymus buvo apribotos. Dėl paminėtų netinkamų sąlygų pareiškėjas jautė fizinį ir moralinį skausmą, kreipėsi į psichiatrą, ir jam buvo paskirti vaistai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, jog jo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
k o n s t a t u o j a :
IV.
17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo S. D. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo skundu ir mano, kad jam turi būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus dėl pažeidimo, kuris jau buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui būnant kameroje Nr. 3 nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d., iš viso 191 dieną, nebuvo įrengta pakankamai sėdimų vietų. Taigi byloje nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (įsigaliojusių nuo 2017 m. birželio 8 d.) 10.3 punkto, kuriame numatyta, kad kamerų tipo patalpose vienam nuteistajam priklauso viena sėdima vieta, pažeidimas.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam dėl netinkamų kalinimo sąlygų pasireiškė depresija, buvo paskirti vaistai, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis (Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. pažyma, Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma) nenustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų kreipęsis į įstaigos psichologus ar į sveikatos priežiūros specialistus.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (pareiškėjui būnant kameroje Nr. 3 nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d., iš viso 191 dieną, nebuvo įrengta pakankamai sėdimų vietų), pareiškėjo skunde nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams jam galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija.
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavęsis aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija