Kasacinio skundo Nr. DOK-5465/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15208-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nukentėjusiosios I. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir išteisinti V. P..
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė V. P. BK 140 straipsnio 1, 2 dalis, nes ji nusikalstamų veikų nepadarė bei nepagrįstai pripažino M. K. ir I. G. nukentėjusiaisiais, nes jiems nebuvo padaryta nei nei turtinė, nei neturtinė žala. Kasatorė teigia, kad ji įvykio metu jokio skausmo nejuto, pati apsibrozdino kaktą ir V. P. jokių pretenzijų neturi. V. P. kaltė nebuvo įrodyta. Vadovaujantis medicinos eksperto išvadomis nukentėjusieji galėjo ir patys susižaloti, nėra nustatyta kas juos sužalojo ir kokiu daiktu. Be to M. K. priekabiauja ir tyčiojasi iš V. P.. Teismai neištyrė visapusiškai byloje esančių įrodymų, neišsamiai vertino visus byloje esančius faktinius įrodymus, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 dalies normas. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio pažeidimus. Kasatorės nuomone, ikiteisminis tyrimas V. P. turėjo būti nutrauktas taikant BK 37 straipsnį. Kasaciniame skunde teigiama, kad V. P. buvo sumušta M. K., todėl neperžengė būtinosios ginties ribų pagal BK 28 straipsnį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nukentėjusioji I. G. nesutinka su tuo, kad V. P., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir kad V. P. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorė teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, nepasisakė dėl esminių nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, V. P. padarytų veikų kvalifikavimo, dėl V. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Kasatorės teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, V. P. palankią įvykių interpretaciją.
Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, klausimai dėl BK 28 ir 37 straipsnių taikymo nebuvo keliami, apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,