HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-08-02 (RE) „PLĖTOTI ŽALIĄJĄ INFRASTRUKTŪRĄ URBANIZUOTOJE APLINKOJE“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2023 m. lapkričio 3 d. Nr. D1-361

Vilnius

Įgyvendindamas 2022–2030 metų Regionų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“ ir 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“, vykdydamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 105 punktą,

t v i r t i n u Regioninės pažangos priemonės 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gaires (pridedama).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-361

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 02-001-06-08-02 (RE) „PLĖTOTI ŽALIĄJĄ INFRASTRUKTŪRĄ URBANIZUOTOJE APLINKOJE“

FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė

2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas

Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos (tūkst. Eur)

Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis

Išankstinės sąlygos

NPP poveikio rodiklis

(matavimo vienetai)

Pradinė rodiklio reikšmė (metai)

Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)

Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)

02-001-06-08-02 (RE) Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje

6.8

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

38 823,50

Iš jų:

33 000,00 Eur

2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų lėšos (toliau – ES lėšos)

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – Investicijų programa)

1. Miestams, turintiems daugiau kaip 20 000 gyventojų, parengti ir patvirtinti žalinimo planai pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką žalinimo planams rengti. Kitoms urbanizuotoms vietovėms parengti ir patvirtinti žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiai pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti.

2. Projektai įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, kurių gyventojų tankis yra 1500 gyventojų/km² arba didesnis ir kurių gamtinių ir antropogeninių plotų santykis yra mažesnis nei 1,5 (t. y. neatitinka optimalaus Lietuvos teritorijos žemės naudmenų plotų santykio, kurį sudaro 60 proc. natūralios naudmenos ir 40 proc. intensyvaus naudojimo antropogeninės naudmenos) taip, kaip numatyta žalinimo planuose ar žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiuose. Į mažesnio nei 1500/km² gyventojų tankumo teritoriją gali patekti ne daugiau kaip 20 proc. tvarkomos teritorijos

Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų ploto santykis su Lietuvos plotu (procentai)

52,04

(2019)

53,0

55,0

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas

Uždavinys

Fondas

Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma

Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma

Intervencinės priemonės kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Ekonominės veiklos kodas

Lyčių lygybės matmens kodas

2 prioritetas „Žalesnė Lietuva“

2.7. Stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose ir mažinti visų rūšių taršą

Sanglaudos fondas (toliau – SaF)

33 000 000 Eur

–

079 – gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros

02 – miestai, miesteliai ir priemiesčiai

08 – kitų rūšių tikslinės teritorijos;

33 – nesiorientuojant į teritoriškumą

–

24 – su aplinka susijusi veikla

03 – neutralumas lyties požiūriu

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP), priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos ir 2022–2030 metų Regionų plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gaires (toliau – Gairės):

1.1. bendrieji:

1.1.1. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas;

1.1.2. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas;

1.1.3. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);

1.1.4. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – NPP);

1.1.5. 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“;

1.1.6. 2022–2030 metų Regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“;

1.1.7. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;

1.1.8. Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.1.9. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742 (toliau – Investicijų programa);

1.1.10. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/1058);

1.1.11. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės“ (toliau – Reglamentas (ES) 2021/1060);

1.2. specialieji:

1.2.1 Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“;

1.2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas;

1.2.3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas;

1.2.4. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;

1.2.5. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas;

1.2.6. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano patvirtinimo“;

1.2.7. Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“;

1.2.8. Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normos ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos Respublikoje.

2.2. Žemė, kurioje ketinama įgyvendinti projektą, turi priklausyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise arba savivaldybė turi valstybinę žemę valdyti patikėjimo arba panaudos teisėmis.

2.3. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.

2.4. Kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos ar miesto tvarios plėtros strategijos įgyvendinimo, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

2.4.1. projektu įgyvendinamas (-i) miesto tvarios plėtros strategijoje ar funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);

2.4.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti yra skirtas projektas (šis reikalavimas taikomas tik projektams, kuriais prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo);

2.4.3. pareiškėjas administruojančiajai institucijai teikiamame PĮP pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą (-us) miesto tvarios plėtros strategiją ar funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo (kai toks turi būti sudarytas vadovaujantis Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo reikalavimais).

2.5. Kiekvienas projektas turi atitikti:

2.5.1. projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede;

2.5.2. Investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ konkretų uždavinį – 2.7 „Stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose ir mažinti visų rūšių taršą“. Laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu padeda įgyvendinti NPP 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.8 uždavinį „Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą“.

2.6. Įgyvendinant projektą turi būti siekiama Gairėse nustatytų stebėsenos rodiklių, kurių aprašymo kortelės pateikiamos Gairių 2 priede.

2.7. Kiekvienas projektas privalo įgyvendinti Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą 2 veiklą ir gali įgyvendinti 1 veiklą.

2.8. Išankstinių sąlygų įgyvendinimą detalizuojantys reikalavimai:

2.8.1. Įgyvendinant išankstinę sąlygą „Projektai įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, kurių gyventojų tankis yra 1500 gyventojų/km² arba didesnis ir kurių gamtinių ir antropogeninių plotų santykis yra mažesnis nei 1,5 (t. y. neatitinka optimalaus Lietuvos teritorijos žemės naudmenų plotų santykio, kurį sudaro 60 proc. natūralios naudmenos ir 40 proc. intensyvaus naudojimo antropogeninės naudmenos), taip, kaip numatyta žalinimo planuose ar žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiuose. Į mažesnio nei 1500/km² gyventojų tankumo teritoriją gali patekti ne daugiau kaip 20 proc. tvarkomos teritorijos“ pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skelbiamo interaktyvaus žemėlapio (https://vrm.maps.arcgis.com/apps/mapviewer/index.html?webmap=ca5b3fe51db54336bda82a3f8ec6e4de) duomenis turi būti pateikta PĮP informacija, kad ne mažesnėje kaip 80 proc. projekto įgyvendinimo teritorijos dalyje gyventojų tankumas yra 1500 gyventojų/km² arba didesnis ir kuriose gamtinių ir antropogeninių plotų santykis yra mažesnis kaip 1,5. Duomenys sugeneruojami į lentelę žemėlapyje nustačius ir paspaudus žymeklį analizuojamoje teritorijoje. Lentelės skiltyje „Gyventojų skaičius“ nurodomas 1 km² gardelėje esantis gyventojų tankumas, lentelės skiltyje „Nepralaidžių dangų ir žaliosios infrastruktūros santykis“ nurodomas nelaidžių dangų ir žaliosios infrastruktūros santykis paprastąja trupmena, skaitiklyje – nelaidžių dangų skaitinė išraiška, vardiklyje – žaliosios infrastruktūros skaitinė išraiška (pvz.: 4/6, 4 – nelaidžios dangos; 6 – žalioji infrastruktūra). Gamtinių ir antropogeninių plotų santykis apskaičiuojamas žaliosios infrastruktūros skaitinę reikšmę dalijant iš nelaidžių dangų skaitinės reikšmės. Gauta skaitinė reikšmė apvalinama iki vieno skaičiaus po kablelio. Kai su projekto įgyvendinimo teritorija susikertančios gardelės atitinka gyventojų tankumo kriterijų ir kiekvienoje iš jų žaliosios infrastruktūros ploto ir nelaidžių dangų ploto santykis yra 1,5 ar mažesnis, laikoma, kad teritorijoje gali būti įgyvendinama žaliosios infrastruktūros plėtojimo priemonė.

2.8.2. Įgyvendinant išankstinę sąlygą „Miestams, turintiems daugiau kaip 20 000 gyventojų, parengti ir patvirtinti žalinimo planai pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką žalinimo planams rengti“ turi būti savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu patvirtintas žalinimo planas, parengtas pagal Gairių 3 priede pateiktą Žalinimo planų rengimo metodiką.

2.8.3. Įgyvendinant išankstinę sąlygą „Kitoms urbanizuotoms vietovėms parengti ir patvirtinti žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiai pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti“ turi būti parengta ir savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu patvirtinta žaliosios infrastruktūros poreikio schema (žemėlapis), parengta pagal Gairių 3 priede pateiktą Žalinimo planų rengimo metodiką.

2.9. Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytai 1 veiklai taikomi reikalavimai:

2.9.1. Informacija apie žalinimo planų ir (ar) žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių rengimo pradžią ir jos tikslus turi būti paskelbta savivaldybės interneto svetainėje veiklos įgyvendinimo pradžioje.

2.9.2. Žalinimo plano ar žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapio rengimui turi raštu pritarti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (jei teritorija yra valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje ir (ar) „Natura 2000“ teritorijoje), Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (jei teritorijoje yra kultūros paveldo objektų arba ji ribojasi su kultūros paveldo objekto teritorija, kultūriniu rezervatu, istoriniu nacionaliniu parku, kultūriniu draustiniu). Šiuo pritarimu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtina, kad planuojamos veiklos neprieštarauja saugomų teritorijų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentams, atitinka saugomų teritorijų nuostatų ir kitų saugomų teritorijų apsaugos reikalavimus ir (ar) kultūros paveldo objektui nustatytų vertingųjų savybių ir kitus paveldosaugos reikalavimus.

2.9.3. Prieš savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu patvirtinant žalinimo planą ar žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapį, turi būti surengtas bent vienas viešas projekto aptarimas, sudarytos sąlygos visuomenei teikti pastabas ir pasiūlymus dėl projektų. Toks viešas susitikimas organizuojamas ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų nuo žalinimo plano ar žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių paviešinimo savivaldybės interneto tinklalapyje dienos, nurodoma viešo projekto aptarimo data, renginio vieta ir laikas. Informacija apie planuojamą susitikimą išsiunčiama raštu ar elektroniniu būdu seniūnijai (-oms), vietos bendruomenėms, kitiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms.

2.10. Informuojama apie projektą ir komunikuojama vadovaujantis PAFT VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.

2.11. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis, kokią veiklą vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.

2.12. Atlikdami pirkimus, pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas), išskyrus Nutarime numatytas išimtis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.12. Administruojančiajai institucijai su PĮP turi būti pateikta:

2.12.1. išankstinių sąlygų įgyvendinimą įrodantys dokumentai – išankstinių sąlygų reikalavimus atitinkančioms teritorijoms parengti ir patvirtinti žalinimo planai arba žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiai, atitinkantys 2.8.1–2.8.3 papunkčiuose nurodytus reikalavimus;

2.12.2. dokumentas (sutartis), įrodantis, kad projektas atitinka Gairių 2.2 papunktyje nustatytą reikalavimą, t. y. kad galimi pareiškėjai ir (ar) partneriai valstybės ar savivaldybės žemę valdo nuosavybės teise arba pagal panaudos arba patikėjimo teisę ir tokia teisė galios ne trumpiau kaip 5 metus įgyvendinus projektą;

2.12.3. investicijų projektas su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtas pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymu, kuri paskelbta interneto svetainės www.cpva.lt skiltyje „Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras“ (Dokumentai / Investicijų projektų rengimo metodika);

2.12.4. dokumentai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas ir (ar) partneris bus pajėgūs padengti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skiriamas finansavimas, ir netinkamas finansuoti išlaidas (juridinio asmens valdymo organo, kompetentingo priimti atitinkamą sprendimą, sprendimą, banko sprendimą suteikti paskolą, savivaldybės tarybos sprendimą ar analogišką dokumentą);

2.12.5. dokumentai, parengti pagal PAFT 1 priedo 1–3 prieduose nustatytas formas (jei taikoma);

2.12.6. dokumentai, įrodantys projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas);

2.12.7. kvietime teikti PĮP įrašyti dokumentai (jei taikoma).

2.13. Pasibaigus projekto finansavimui, penkerius metus turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas laikantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.1. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Finansuojamos veiklos

Tikslinės grupės

Žalinimo planų ir (ar) žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių parengimas.

Žalinimo planai ir (ar) žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiai turi būti rengiami vadovaujantis Gairių 3 priede pateikta Žalinimo planų rengimo metodika.

Rengiant žalinimo planus ir (ar) žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapius gali būti įtraukiamos ir veiklos, susijusios su visuomenės dalyvavimu žalinimo planų ir žaliosios infrastruktūros poreikių žemėlapių rengimo procese (visuomenės informavimas apie teritorijose planuojamus taikyti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, diskusijų organizavimas šiomis temomis, jų moderavimas).

Gyventojai, gyvenantys urbanizuotose teritorijose, aplinkos apsaugos institucijos, savivaldybių administracijos

Žalinimo planuose ir (ar) žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiuose numatytų priemonių, susijusių su žaliosios infrastruktūros plėtra urbanizuotose teritorijose, įgyvendinimas.

Įgyvendinant priemones, reikalingas Gairių 3 priede pateiktos Žalinimo planų rengimo metodikos II skyriuje numatytiems tikslams pasiekti, gali būti papildomai įtraukiamos veiklos, reikalingos žalinimo planuose ir (ar) žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiuose numatytoms priemonėms įgyvendinti, pvz., statinių projektų rengimo išlaidos, kai tokių projektų parengimas yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus, veiklos, susijusios su atskirųjų želdynų teritorijų kadastriniais matavimais ir žemės sklypų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, želdynų ir želdinių inventorizavimu, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizių atlikimu, edukacinės paskirties lauko informacinių sistemų kūrimu.

Nefinansuojama pastatų statyba, rekonstrukcija, remontas.

Nefinansuojama statinių statyba, rekonstrukcija, remontas, jei vykdant šias veiklas teritorijoje didinamas vandeniui nelaidžių dangų kiekis ir (ar) mažinamas esamų želdinių kiekis.

Nefinansuojami želdynų statiniai ir įrenginiai (pvz., atraminės sienelės, aikštelės, terasos, tvorelės, laiptai, pavėsinės, paviljonai, amfiteatrai, stoginės, lieptai, tiltai, šviestuvai, pergolės, stendai, skydai, nuorodos, meno kūriniai), kurie nepadeda pasiekti Gairių 3 priede pateiktos Žalinimo planų rengimo metodikos II skyriuje numatytų tikslų.

Gyventojai, gyvenantys urbanizuotose teritorijose, aplinkos apsaugos institucijos, savivaldybių administracijos

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas (-ai)	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai
Žalioji infrastruktūra, kuriai suteikta parama kitais nei prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais	RCO36 P.B.2.0036	hektarai	261	Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodyta 2 veikla
Gyventojai, galintys naudotis nauja ar patobulinta žaliąja infrastruktūra	RCR95 R.B.2.2095	asmenys	713 501	Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodyta 2 veikla
Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.S.2.1037	asmenys	251 132	Prie rodiklio prisidedama vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas veiklas. Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 2.7 uždavinio lygiu. Regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėti prie šio rodiklio neplanuojama.
Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.S.2.1038	indėlis į strategijas	2	Prie rodiklio prisidedama vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas veiklas. Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 2.7 uždavinio lygiu. Regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėti prie šio rodiklio neplanuojama.
Rodiklių aprašymai pateikti Gairių 2 priede ir skelbiami Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje (https://am.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai), skiltyje „Pažangos priemonės“.

3. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

3.1. Projektuose negali būti numatyta:

3.1.1. apribojimų, kurie darytų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui;

3.1.2. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui;

3.1.3. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį inovatyvumo principo įgyvendinimui.

3.2. Projektuose turi būti užtikrinama, kad vykdant projektų veiklas būtų prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs, siekiant sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, suteikiant visuotinę galimybę naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliomis ir viešomis erdvėmis – ir dvyliktojo tikslo – užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius siekiant darnaus gamtos išteklių valdymo ir veiksmingo jų naudojimo – įgyvendinimo.

3.3. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas pateikiamas Gairių 1 priede.

3.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Vykdant priemonės veiklas, turi būti laikomasi pagrindinių Chartijos teisių: orumo; privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant projektų veiklas negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).

Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.

4. Reikalavimai valstybės pagalbai

4.1. Pagal Gaires valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais nuostatas, neteikiama.

4.2. Pagal Gaires valstybės pagalba, kuri atitinka 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka, taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su visais pakeitimais, neteikiama.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

5. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

5.1. Projekto išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriuje nustatytus reikalavimus, taikomus iš Investicijų programos lėšų finansuojamiems projektams.

5.2. Įgyvendinant projektus, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, nurodytos Reglamento (ES) 2021/1058 7 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (ES) 2021/1058 64 straipsnyje, PAFT 302 punkte ir PAFT VII skyriaus trečiajame skirsnyje „Netinkamos finansuoti išlaidos“.

5.3. Išlaidos turi atitikti Sanglaudos fondo finansavimo sritį, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1058 6 straipsnio 1 dalies a) punkte, Reglamento (ES) 2021/1060 63 straipsnyje nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas.

5.4. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

5.5. Išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. spalio 1 d., su sąlyga, kad visos projekto veiklos nebaigtos iki pareiškėjui pateikiant PĮP.

5.6. Pareiškėjas ir partneris privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali papildomai prisidėti įgyvendinant projektą.

6. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas

Papildoma informacija

6.1. Netiesioginės projekto veiklos ir išlaidos joms apmokėti.

FN-01

7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma.

Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).

6.2. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.

FS-01-02

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma (toliau – FS), pirmojo rinkinio FS su PVM.

Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos:

a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija;

b) pakabintas bent vienas ne mažesnio kaip A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas;

c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje paskelbtas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama.

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).

6.3. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.

FS-01-01

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas FS, pirmojo rinkinio FS be PVM.

Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos:

a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija;

b) pakabintas bent vienas ne mažesnio kaip A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas;

c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje paskelbtas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama.

Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras skelbiamas interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).

6.4. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.

FS-01-04

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas FS, antrojo rinkinio FS su PVM

Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai:

a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, ir informavimas apie iš ES gautą finansinę paramą;

b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama;

c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.

6.5. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.

FS-01-03

Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas FS, antrojo rinkinio FS be PVM.

Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai:

b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama;

c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje pakabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.

___________________________

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių

1 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas: 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“

£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

Í Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESFIP)

Aplinkos tikslai

Su Europos Komisija suderintas pagrindimas

Pagrindimo dokumentai

1. Klimato kaitos švelninimas

Bus investuojama į parengiamuosius darbus:

Miestams, turintiems daugiau kaip 20 000 gyventojų, numatoma parengti žalinimo planų rengimo gaires ar metodiką, padėsiančią savivaldybėms rengti miestų žalinimo planus ir efektyviai, kokybiškai integruoti žaliosios infrastruktūros principus ir sprendinius į urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymą.

Miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms numatoma parengti metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti.

Planuojama parengti gerųjų patirčių katalogus gamtinio karkaso plėtojimo, ekosistemų paslaugų gausinimo, želdynų, žaliosios infrastruktūros vystymo klausimais.

Numatoma vykdyti viešinimo bei kompetencijų kėlimo veiklas žaliosios infrastruktūros, gamtinio karkaso ir želdynų sistemos plėtojimo temomis.

Numatomos investicijos į žalinimo planų (miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 20 000 gyventojų) ir žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių (miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms) parengimą, ir juose numatytų gamtinio karkaso sprendinių, susijusių su žaliosios infrastruktūros plėtra urbanizuotose teritorijose, įgyvendinimą – kokybiškų ir daugiafunkcių (teikiančių įvairias ekosistemines paslaugas) viešųjų žaliųjų erdvių, želdynų (vertingoms buveinėms, žydinčioms pievoms atkurti ir tvarkyti, siekiant didinti apdulkintojų populiacijas), kt. žaliosios infrastruktūros elementų kūrimą, žaliųjų jungčių mieste stiprinimą, apleistų teritorijų sutvarkymą, sunaikintų vandens telkinių morfologinių savybių atkūrimą, kanalizuotų upelių išlaisvinimą, paverčiant šias teritorijas žaliosiomis jungtimis, rekreacijos zonomis, oro taršos mažinimo elementais, ekonominę ir socialinę naudą teikiančiais objektais.

Projektai įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, kurių gyventojų tankis yra 1500 gyventojų/km² arba didesnis ir kurių gamtinių ir antropogeninių plotų santykis yra mažesnis kaip 1,5 (t. y. neatitinka optimalaus Lietuvos teritorijos žemės naudmenų plotų santykio, kurį sudaro 60 proc. natūralios naudmenos ir 40 proc. intensyvaus naudojimo antropogeninės naudmenos).

Vadovaujantis 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, I priedu, nustatyta, kad įgyvendinat veiksmus (veiklas) taikomas su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas (079 Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros), kurio reikšmė yra 40 proc., ir su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas, kurio reikšmė yra 100 proc., todėl vertinama, kad veiksmai (veiklos) atitinka klimato kaitos švelninimo tikslą. Pažymime, kad įgyvendinant veiklas negalėtų būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išsiskyrimo, bet priešingai – žaliosios infrastruktūros įrengimas prisidės prie klimato kaitos švelninimo tikslo.

Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į žalinimo planų (miestuose, kuriuose yra daugiau kaip 20.000 gyventojų) ir žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių (miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms) parengimą ir juose numatytų sprendinių, susijusių su žaliosios infrastruktūros plėtra urbanizuotose teritorijose, įgyvendinimą – kokybiškų ir daugiafunkcių (teikiančių įvairias ekosistemines paslaugas) viešųjų žaliųjų erdvių, želdynų (vertingoms buveinėms, žydinčioms pievoms atkurti ir tvarkyti, siekiant didinti apdulkintojų populiacijas), kt. žaliosios infrastruktūros elementų kūrimą, žaliųjų jungčių mieste stiprinimą, apleistų teritorijų sutvarkymą, sunaikintų vandens telkinių morfologinių savybių atkūrimą, kanalizuotų upelių išlaisvinimą, paverčiant šias teritorijas žaliosiomis jungtimis, rekreacijos zonomis, oro taršos mažinimo elementais, ekonominę ir socialinę naudą teikiančiais objektais.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos

Bus investuojama į parengiamuosius darbus:

Miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms numatoma parengti metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti.

Planuojama parengti gerųjų patirčių katalogus gamtinio karkaso plėtojimo, ekosistemų paslaugų gausinimo, želdynų, žaliosios infrastruktūros vystymo klausimais.

Numatoma vykdyti viešinimo bei kompetencijų kėlimo veiklas žaliosios infrastruktūros, gamtinio karkaso ir želdynų sistemos plėtojimo temomis.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 I priedu, nustatyta, kad įgyvendinat veiksmus (veiklas) taikomas su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas (079 Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros), kurio reikšmė yra 40 proc., ir su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas, kurio reikšmė yra 100 proc., todėl vertinama, kad veiksmai (veiklos) atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą. Pažymime, kad žaliosios infrastruktūros įrengimas prisidės prie prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Bus investuojama į parengiamuosius darbus:

Miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms numatoma parengti metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti.

Planuojama parengti gerųjų patirčių katalogus gamtinio karkaso plėtojimo, ekosistemų paslaugų gausinimo, želdynų, žaliosios infrastruktūros vystymo klausimais.

Numatoma vykdyti viešinimo ir kompetencijų kėlimo veiklas žaliosios infrastruktūros, gamtinio karkaso ir želdynų sistemos plėtojimo temomis.

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tausaus vandens ir jūsų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

Bus investuojama į parengiamuosius darbus:

Miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms numatoma parengti metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti.

Planuojama parengti gerųjų patirčių katalogus gamtinio karkaso plėtojimo, ekosistemų paslaugų gausinimo, želdynų, žaliosios infrastruktūros vystymo klausimais.

Numatoma vykdyti viešinimo ir kompetencijų kėlimo veiklas žaliosios infrastruktūros, gamtinio karkaso ir želdynų sistemos plėtojimo temomis.

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslui, nes parengiamųjų darbų atlikimo metu nenumatomas atliekų susidarymas.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

Bus investuojama į parengiamuosius darbus:

Miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms numatoma parengti metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti.

Planuojama parengti gerųjų patirčių katalogus gamtinio karkaso plėtojimo, ekosistemų paslaugų gausinimo, želdynų, žaliosios infrastruktūros vystymo klausimais.

Numatoma vykdyti viešinimo bei kompetencijų kėlimo veiklas žaliosios infrastruktūros, gamtinio karkaso ir želdynų sistemos plėtojimo temomis.

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslui, nes įgyvendinant veiklas nedidėja į orą, vandenį ar žemę išmetamų teršalų kiekis.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Bus investuojama į parengiamuosius darbus:

Miestams, miesteliams ar kitoms urbanizuotoms vietovėms numatoma parengti metodiką žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapiams sudaryti.

Planuojama parengti gerųjų patirčių katalogus gamtinio karkaso plėtojimo, ekosistemų paslaugų gausinimo, želdynų, žaliosios infrastruktūros vystymo klausimais.

Numatoma vykdyti viešinimo bei kompetencijų kėlimo veiklas žaliosios infrastruktūros, gamtinio karkaso ir želdynų sistemos plėtojimo temomis.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 I priedu, nustatyta, kad įgyvendinat veiksmus (veiklas) taikomas su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas (079 Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros), kurio reikšmė yra 100 proc., todėl vertinama, kad veiksmai (veiklos) atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

_______________________

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių

2 priedas

STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠYMŲ KORTELĖS

I SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

P.B.2.0036 „ŽALIOJI INFRASTRUKTŪRA, KURIAI SUTEIKTA PARAMA KITAIS NEI PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS TIKSLAIS“

aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Žalioji infrastruktūra, kuriai suteikta parama kitais nei prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	hektarai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P.B.2.0036
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO36
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Žalioji infrastruktūra suprantama kaip gamtiniai, pusiau gamtiniai elementai, technologinės inžinerinės sistemos ir įrenginiai, kitos priemonės, kurių sandara ir funkcionavimas grindžiami natūraliai gamtoje vykstančiais procesais ir kurie atlieka ekologinio kompensavimo funkcijas, padeda reguliuoti vietovės mikroklimatą, vandens srautus, išsaugoti dirvožemį, mažinti dirvos eroziją, sudaro sąlygas palaikyti biologinę įvairovę ir ją gausinti, gerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtoti kitas ekosistemines paslaugas.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojamas sumuojant žalinimo plano ar žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapio teritorijos plotą, kuriame įrengta nauja ar patobulinta žalioji infrastruktūra (hektarais). Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba pateikiami darbų užbaigimą patvirtinantys dokumentai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai – priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo akte sutvarkytas plotas nurodomas hektarais. Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaitos, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklis skaičiuojamas įgyvendinus kiekvieną finansuotą projektą.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Aplinkos ministerija.
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra Energetikos ir aplinkos apsaugos projektų skyrius, tel. +370 625 28224 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupė, tel. +370 695 43220 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Strateginio valdymo ir investicijų departamento Europos Sąjungos investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, tel. +370 620 31405
16.	Kita svarbi informacija	-

II SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

R.B.2.2095 „GYVENTOJAI, GALINTYS NAUDOTIS NAUJA AR PATOBULINTA ŽALIĄJA INFRASTRUKTŪRA“

aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Gyventojai, galintys naudotis nauja ar patobulinta žaliąja infrastruktūra
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R.B.2.2095
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCR95
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Numatomas skaičius gyventojų, gyvenančių 2 km spinduliu nuo projekto lėšomis pastatytos arba patobulintos žaliosios infrastruktūros urbanizuotose teritorijose. Žalioji infrastruktūra suprantama kaip gamtiniai, pusiau gamtiniai elementai, technologinės inžinerinės sistemos ir įrenginiai, kitos priemonės, kurių sandara ir funkcionavimas grindžiami natūraliai gamtoje vykstančiais procesais ir kurie atlieka ekologinio kompensavimo funkcijas, padeda reguliuoti vietovės mikroklimatą, vandens srautus, išsaugoti dirvožemį, mažinti dirvos eroziją, sudaro sąlygas palaikyti biologinę įvairovę ir ją gausinti, gerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtoti kitas ekosistemines paslaugas.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojama sumuojant gyventojus, galinčius naudotis įrengta nauja ar patobulinta žaliąja infrastruktūra, plote 2 km spinduliu nuo naujai įrengtos ar patobulintos žaliosios infrastruktūros. Gyventojai skaičiuojami 2 km atstumu nuo žalinimo plano ar žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapio teritorijos ploto, kuriame įrengta nauja ar patobulinta žalioji infrastruktūra, naudojant Statistikos departamento gyventojų surašymo gardelių statistikos duomenis. Jei į 2 km atstumą patenka tik dalis gardelės gyventojų, skaičiuojamas visas toje gardelėje nurodytas gyventojų skaičius. Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba pateikiami darbų užbaigimą patvirtinantys dokumentai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai – priėmimo–perdavimo aktai, projekto vykdytojo rodiklio skaičiavimai. Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaitos, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklis skaičiuojamas įgyvendinus kiekvieną finansuotą projektą.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, už rodiklio aprašymo kortelę – Aplinkos ministerija.
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra Energetikos ir aplinkos apsaugos projektų skyrius, tel. +370 625 28224 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupė, tel. +370 695 43220 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Strateginio valdymo ir investicijų departamento Europos Sąjungos investicinių priemonių įgyvendinimo skyrius, tel. +370 620 31405
16.	Kita svarbi informacija	-

III SKYRIUS

SPECIALIOJO Stebėsenos rodiklio

P.S.2.1037 „GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI, VYKDOMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“

aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	-
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodikliu vertinamas gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją buvo įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Sąvokų apibrėžtys: Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikinųjų nebuvimų išvykstant poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių, arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas buvo įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymo strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje buvo įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą: – Kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas. – Kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Duomenų šaltiniai yra Valstybės duomenų agentūros duomenys ir integruotos teritorinio vystymo strategijos. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių. – Kai projektas buvo įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas, ir jei yra priemiesčių, – pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus kai teritorija apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kada buvo įvykdytas projektas, Valstybės duomenų agentūros duomenis, sumuojant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymo strategijoje. Kai naudojama Valstybės duomenų agentūros einamoji statistika, skaičiuojamas nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje) Integruotos teritorinio vystymo strategijos (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Kas metus
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams CPVA pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis ir, jei reikia, pagal integruotos teritorinio vystymo strategijos duomenis apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais projektų, įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo strategiją, nebuvo įvykdyta, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra Energetikos ir aplinkos apsaugos projektų skyrius, tel.+370 625 28224
16.	Kita svarbi informacija	Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai P.S.2.1037

IV SKYRIUS

SPECIALIOJO STEBĖSENOS RODIKLIO

P.S.2.1038 „INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Indėlis į strategijas
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	-
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodikliu vertinamas indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamento) 28 straipsnio a ir c punktus. Sąvokų apibrėžtys: Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija. Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Kas metus
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams CPVA pagal įgyvendintų projektų galutinių veiklos ataskaitų duomenis apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio (-ių) projekto (-ų), kuris (-ie) yra pirmasis pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra Energetikos ir aplinkos apsaugos projektų skyrius, tel. +370 625 28224
16.	Kita svarbi informacija	Bendrasis produkto rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai P.S.2.1038

____________________

Regioninės pažangos priemonės

Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių

3 priedas

ŽALINIMO PLANŲ RENGIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Žalinimo planų rengimo metodika (toliau – Metodika) nustato rengiamų žalinimo planų turinį.

2. Žalinimo planas gali būti rengiamas bendruosiuose planuose išskirtoms urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinėms zonoms, urbanizuotų ir (ar) urbanizuojamų teritorijų kvartalui, kvartalų grupei ir (ar) kvartalo daliai, ir (ar) kvartalų dalims. Bendra žalinimo plano teritorija apima ne mažesnį kaip 5 ha plotą, kurį gali sudaryti ne viena tarpusavyje nesijungianti teritorija, kurios kiekvienos plotas ne mažesnis kaip 0,03 ha.

3. Žalinimo planą sudaro du etapai: žaliosios infrastruktūros poreikio analitinės schemos (žemėlapio) parengimas ir žalinimo plano parengimas. Abu etapai atliekami, kai žalinimo planas rengiamas metropolinio ar regiono lygmens urbanistinio centro teritorijoje. Kitose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose žalinimo planui prilyginama žaliosios infrastruktūros poreikio analitinė schema (žemėlapis).

4. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“.

II SKYRIUS

ŽALINIMO PLANO TIKSLAI

5. Rengiant žalinimo planą siūloma atsižvelgti į šiuos tikslus ir jų siekti:

5.1. Išsaugoti ir gausinti natūralių kraštovaizdžio elementų kiekį ir jų įvairovę, sudaryti sąlygas urbanizuotoje aplinkoje efektyviau vykti antropogeninei geoekologinei kompensacijai (pvz., esamų želdinių inventorizavimas, apsaugos statuso vertingiems želdiniams suteikimas, esamų želdinių fiziologinės, ekologinės būklės gerinimas, gyvybinės erdvės poreikių tenkinimas; asfalto, betono dangos mažinimas urbanizuotoje aplinkoje, natūralių, vandeniui laidžių paviršių kūrimas vietoje jų).

5.2. Užtikrinti, palaikyti ir stiprinti ekologines, estetines, kultūrines ir ergonomines (patogumo) kraštovaizdžio funkcijas urbanizuotose teritorijoje (pvz., edukacinės paskirties lauko informacinių sistemų kūrimas (apie vietovės reljefo formavimosi ypatumus, vandens srautų judėjimą, augalų poveikį ir panašiai, atsižvelgiant į vietovės specifiką; žaliųjų erdvių pasiekiamumo ir prieinamumo urbanizuotoje aplinkoje gerinimas).

5.3. Išsaugant esamas kraštovaizdžio vertybes ir gamtinių teritorijų funkcionavimo ypatumus, sudaryti sąlygas atsikurti natūraliems procesams, pritaikyti gamtos procesais pagrįstus sprendimus vietovės mikroklimato, vandens reguliavimui, dirvožemio išsaugojimui, dirvos erozijos prevencijai (pvz., įvairių žolinių augalų pritaikymas paviršinio vandens surinkimui ir jo valymui; retesnio šienavimo, pesticidų nenaudojimo zonų numatymas, alternatyvių tokių teritorijų priežiūros ir tvarkymo būdų parinkimas, erozijos veikiamų šlaitų apželdinimas, natūralių vandens tėkmių, pakrančių, teritorijų, kuriose požeminis vanduo išteka į žemės paviršių, natūralumo atkūrimas).

5.4. Kurti naujas ir stiprinti esamas žaliąsias jungtis, gamtinius kraštovaizdžio elementus jungti į urbanistines struktūras ir užtikrinti želdynų sistemos, gamtinių teritorijų vientisumą (junglumą) (pvz., gatvių, kelių skiriamųjų juostų apželdinimas, stogų, sienų apželdinimas, želdinių sodinimas formuojant jungtis su kitais urbanizuotoje teritorijoje esančiais želdynais ir želdiniais, esamų ir naujų atskirųjų želdynų teritorijų urbanistinėse struktūrose įteisinimas (skverų, parkų, pievų, pelkių, miesto sodų ir daržų)).

5.5. Formuoti natūralius, vietovei būdingus, padidintos biologinės įvairovės ir ekologinio efektyvumo intarpus ir didinti natūralių ar pusiau natūralių paviršių plotą urbanistinėse struktūrose (pvz., regionui būdingų vietinių rūšių žolinių augalų urbanizuotoje aplinkoje atkūrimas ir (ar) įveisimas sėjant įvairiarūšių sėklų mišinius (ne mažiau kaip 4 rūšių), formuojant ekstensyvios priežiūros įvairiarūšes pievas (tarp jų ir specialias, skirtas vabzdžiams apdulkintojams).

5.6. Atkurti gamtiniam karkasui, želdynų sistemai priskirtų teritorijų natūralumą mažinant jose vandeniui nelaidžių dangų kiekį, didinant kraštovaizdžio funkcijų (pvz., vandens srautų judėjimo reguliavimą, pavėsio teikimą, vėjo slopinimą) įvairovę.

5.7. Plėtoti darnų paviršinių nuotekų tvarkymą prisitaikant prie vietovės kraštovaizdžio, naudojant natūralias priemones, siekiant urbanizuotoje aplinkoje didinti biotopų įvairovę, švarių paviršinių nuotekų natūralų susigėrimą į gruntą ir (ar) jų antrinį panaudojimą (pvz., paviršinių nuotekų antrinis panaudojimas žaliesiems plotams laistyti, gaisrams gesinti; įrengti vandens filtravimo juostas, sugėrimo takus, vandens sulaikymo tvenkinius, sodinti vandenį valančių savybių turinčius augalus).

5.8. Žalinimo plano teritorijose įvertinti želdinių būklę, prireikus ją gerinti, naikinti invazines rūšis, įrašytas į Invazinių rūšių Lietuvoje sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“, mažinti šių rūšių plitimą.

5.9. Mažinti taršą ir (ar) kompensuoti jos poveikį (pvz., pereinamųjų zonų (ekotonų) kūrimas automobilių stovėjimo zonose, vandens telkinių pakrantėse siekiant sumažinti erozijos, defliacijos, oro ir vandens užterštumo pavojų; spręsti biologiškai skaidžių atliekų, susidarančių urbanizuotoje gamtinėje aplinkoje, tvarkymą).

6. Žalinimo plane numatytos įgyvendinimo priemonės turi:

6.1 nemažinti teritorijoje esamo želdynų ploto, ant natūralaus grunto augančių želdinių kiekio;

6.2. padėti išsaugoti esamus želdinius (negalima šalinti sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingų, perspektyvių želdinių, kurie nekelia fizinio pavojaus gyventojams, nepažeisti ligų ar kenkėjų – nekelia ligų židinių susidarymo pavojaus aplinkai);

6.3. užtikrinti bent 1,3 m grunto storį formuojant želdynus ar sodinant želdinius ant dirbtinių horizontalių paviršių;

6.4. nedidinti vandeniui nelaidžių dangų. Planuojant keisti dangą vandeniui laidžia danga, korėtos trinkelės ir (ar) kitos vandeniui laidžios dangos gali būti naudojamos tik norint sutvirtinti paviršių esamiems pėsčiųjų takams, transporto priemonių judėjimo vietoms, jomis negalima ištisai dengti aikščių ir (ar) želdynų plotų.

7. Žalinimo planai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektų sprendinius, statinių projektus, patvirtintus strateginio planavimo dokumentus, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas.

III SKYRIUS

ŽALIOSIOS INFRASTRUKTŪROS POREIKIO ANALITINĖS SCHEMOS (ŽEMĖLAPIO) TURINYS

8. Žaliosios infrastruktūros poreikio analitinė schema (žemėlapis) (toliau – schema) yra dokumentas, skirtas nustatyti problemines teritorijas ir vietas, kuriose labiausiai reikia didinti žolinių augalų ir želdinių kiekį, įgyvendinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, teikiančius ekologinę, socialinę, ekonominę naudą (toliau – žaliosios infrastruktūros sprendimai).

9. Schemos sudaro:

9.1. Teritorijos, kuriai rengiama schema, ribų nustatymas. Aprašoma geografinė teritorija, kuriai numatoma rengti schemą, nurodoma jos plotas, apsaugos statusas, gretimybės (besiribojančias teritorijas). Pateikiama grafiškai išreikšta informacija su teritorijos ribomis ir aktualiomis įkarpomis (kaip teritorija jungiasi su analizuojamos teritorijos gretimybėje esančiais želdynais, gamtinėmis ekosistemomis, susisiekimo sistemomis (takais, gatvėmis ir pan.), teritorijos padėtis gamtinio karkaso atžvilgiu).

9.2. Analizė teritorijoje galiojančių strateginio ir teritorijų planavimo dokumentų, nustatančių teritorijos žemės naudojimą ir apsaugą.

9.3. Teritorijos probleminių zonų nustatymas: nustatomos neefektyviai naudojamos teritorijos, negyvybingos, pasižymi dideliu gyventojų tankumu, želdynų ir žaliųjų jungčių trūkumu, kritulių vandeniui nelaidžių dangų ir paviršių dominavimu, žema gamtine verte (viešos erdvės su skurdžia, vienos rūšies augmenija, intensyviu šienavimu, išplitusiomis invazinėmis rūšimis), karščio salos efektu (kai konkrečioje teritorijoje vidutinė oro temperatūra aukštesnė už šalia esančių teritorijų oro temperatūrą), oro ar kita tarša, triukšmu, silpnu, pažeistu, degraduotu geokologiniu potencialu ar kuriose tikslinga taikyti aplinkos atkūrimo, biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų palaikymo, potvynių ir poplūdžių valdymo, kitus aplinkos kokybei gerinti skirtus sprendimus.

9.4. Išskyrimas prioritetinių teritorijų, kuriose reikia ir yra techninės galimybės įgyvendinti žaliosios infrastruktūros sprendimus. Konkrečios vietos nurodomos schemos brėžinyje. Kai schema rengiama lokalaus ar vietinio urbanistinio tipo gyvenamojoje teritorijoje, joje papildomai nurodomos pagrindinės priemonės ir veiksmai, kuriuos siūloma įgyvendinti schemos brėžinyje nurodytose zonose, siekiant spręsti problemas ar jų išvengti ateityje. Urbanizuotose teritorijose, kurios nepriskirtos metropoliniams ar regioniniams urbanistiniams centrams, schemose nurodytos priemonės gali būti įgyvendinamos nerengiant viso žalinimo plano. Schemoje numatytos priemonės gali būti įgyvendinamos dalimis, naudojant skirtingus finansavimo šaltinius.

10. Schemos brėžinyje identifikuojant problemines zonas, naudojami duomenys apie teritorijos aplinkos kokybę, gamtinę aplinką, demografinę situaciją, socialinę-kultūrinę situaciją. Duomenys gali būti vertinami naudojant geografinės informacinės sistemos (GIS) įrankius. Atliekant duomenų analizę GIS įrankiais, rekomenduojama naudotis Žaliosios infrastruktūros poreikio žemėlapių sudarymo rekomendacijomis, pateiktomis interneto tinklalapyje https://data.kurklt.lt/wp-content/uploads/2023/04/ZI-POREIKIO-ZEMELAPIS.pdf

11. Schemos grafinė dalis rengiama ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano masteliu M 1:500 – 1:2000. Jei, reikia, schemos rengėjas gali naudoti ir didesnio tikslumo duomenis pateikiamai informacijai aiškiai ir įskaitomai išreikšti.

IV SKYRIUS

ŽALINIMO PLANO TURINYS

12. Žalinimo planas yra schemą paaiškinantis dokumentas, skirtas planuoti konkrečias priemones, kuriomis metropoliniuose ir regioniniuose urbanistiniuose centruose būtų prisidedama prie II skyriuje išvardytų tikslų įgyvendinimo.

13. Žalinimo planą sudaro:

13.1. Žalinimo plano vizijos apibūdinimas: žalinimo plano rengimo tikslai ir uždaviniai, jų įgyvendinimo rodikliai. Žalinimo plano uždaviniai turi padėti įgyvendinti visus ir (ar) dalį II skyriuje išvardytus tikslus. Rodikliai turi būti specifiniai (konkrečiai teritorijai), išmatuojami, pasiekiami, pagrįsti rezultatais.

13.2. Schemoje numatytų prioritetinių teritorijų išsami esamos būklės analizė, kuria remiamasi parenkant konkrečias priemones teritorijoje nustatytoms problemoms spręsti.

13.3. Žalinimo plano priemonių įgyvendinimo planas (toliau – Įgyvendinimo planas).

14. Išsami esamos būklės analizė apima (analizės detalumo poreikis įvertinamas individualiai, atsižvelgiant į analizuojamų teritorijų problematiką ir išskirtinumą. Siūlomos analizuoti teminės sritys gali būti papildytos ir kitomis sritimis):

14.1. kraštovaizdžio pobūdžio analizę;

14.2. reljefo ir dirvožemio analizę (reljefo genezė, sandara, litologinė sudėtis; morfometrija, aktyvūs geodinaminiai procesai (erozija, defliacija, karstas, pakrančių dinamika), taip pat nustatomi pagrindiniai parametrai, sąlygojantys sumedėjusios augmenijos augimo sąlygas (gruntų granuliometrinė sudėtis, šlaitų statumas, gatvių nuolydis, jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu);

14.3. hidrologinių sąlygų analizę (vandens kokybė, vandens lygiai, jų kitimas, potvynių, poplūdžių rizika, vandens telkinių užaugimas, pelkėjimas, krantų arda, paviršinių nuotekų susidarymas ir jų poveikis teritorijai);

14.4. biologinės įvairovės analizę (želdynų plotas, želdinių inventorizavimas ir jų būklės įvertinimas, augalijos ir gyvūnijos rūšių įvairovė, paplitimas, teritorijos ekologinės būklės įvertinimas);

14.5. teritorijos mikroklimato ir atsparumo klimato kaitai analizę;

14.6. taršos ir jos šaltinių įvertinimą;

14.7. socialinių ir ekonominių aspektų analizę;

14.8. esamos būklės analizės tyrimų išvadų brėžinį, parengtą ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano (M 1:500–10 000), kuriame nurodomas reljefas, vandens telkiniai, pažymimi hidrotechnikos statiniai, augalija ir želdiniai, pateikiamas jų būklės vertinimas, žemės dangos (tarp jų vandeniui nelaidžių dangų išsidėstymas), pastatai, statiniai ir jų elementai, infrastruktūros objektai, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taršos šaltiniai.

15. Įgyvendinimo planas pateikiamas lentelės forma (rekomenduojama žalinimo plano priemonių įgyvendinimo planas pateikiamas Metodikos priede).

16. Įgyvendinimo plane numatytos priemonės ir veiksmai turi būti susieti su žalinimo plano brėžiniu, kuriame nurodomos konkrečios žaliosios infrastruktūros priemonės, kurios turi būti įgyvendintos probleminėse zonose. Žalinimo plano brėžinys rengiamas ant ne senesnio kaip 3 metų senumo topografinio plano masteliu 1:500–1:2000. Prireikus galima naudoti ir didesnio tikslumo duomenis pateikti informaciją aiškiai ir įskaitomai.

17. Įgyvendinimo plane numatant priemones, susijusias su tvarių paviršinio vandens surinkimo sistemų diegimu (vandens nukreipimu, vandentvarkos sprendimų integravimu), vertikaliųjų paviršių ir stogų apželdinimu, vandeniui laidžių dangų įrengimu), gali būti pateikiamos ir išsamesnės šių priemonių įrengimo specifikacijos (priemonių projektavimo ir (ar) įrengimo gairės).

18. Žalinimo plane numatytos priemonės gali būti įgyvendinamos dalimis, naudojant skirtingus finansavimo šaltinius.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Žalinimo plane nustatytų priemonių įgyvendinimui, prireikus ir atsižvelgus į Želdynų įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatas, rengiamas želdyno projektas, želdyno pertvarkymo projektas arba statinio projektas.

__________________

Žalinimo planų rengimo metodikos

priedas

(Žalinimo plano priemonių įgyvendinimo plano pavyzdys)

ŽALINIMO PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Žalinimo plano priemonės pavadinimas ir trumpas aprašymas (susiejant priemonę su grafine informacija, nurodant tvarkymo plotą, kuriame taikoma priemonė)	Uždavinio įgyvendinimo rodiklis	Už priemonių įgyvendinimą, jų tęstinumą ir priežiūrą atsakingos institucijos	Priemonių įvykdymo terminai, periodiškumas	Priemonių įgyvendinimui ir jų palaikymui (kiekvienais metais) reikalingos lėšos	Informacija apie priemonės įvykdymą (pateikiama kiekvienais metais)
	1. Žalinimo plano uždavinys
1.1
1.2.
	2. Žalinimo plano uždavinys
2.1.
2.2.

________________________________