LIETUVOS RESPUBLIKOS

DVIGUBO APMOKESTINIMO GINČŲ SPRENDIMO

ĮSTATYMAS

 

2019 m. liepos 11 d. Nr. XIII-2310

Vilnius

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šiame įstatyme nustatomos procedūros, taikomos siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos ir kitos (kitų) Europos Sąjungos valstybės narės (valstybių narių) (toliau – kita valstybė narė) ginčus dėl Lietuvos Respublikos sudarytų ir taikomų sutarčių ir konvencijų, kuriomis numatomas dvigubo apmokestinimo panaikinimas, aiškinimo ir taikymo (toliau – ginčas).

2. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės akto, nurodyto šio įstatymo priede, įgyvendinimui užtikrinti.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Dvigubas apmokestinimas – toms pačioms apmokestinamosioms pajamoms ar kapitalui taikomų mokesčių, dėl kurių sudaryta ir taikoma šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis arba priimta konvencija, nustatymas Lietuvos Respublikoje ir kitoje (kitose) valstybėje narėje (valstybėse narėse), kai dėl to arba susidaro papildomas mokestis, arba padidėja mokestinės prievolės, arba panaikinami ar sumažinami nuostoliai, kurie galėtų būti atimti iš apmokestinamųjų pajamų.

2. Suinteresuotas asmuo – nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos apmokestinamasis vienetas arba kitos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, kurio apmokestinimas yra tiesiogiai susijęs su ginču.

3. Nepriklausomų ekspertų sąrašas – Europos Komisijos tvarkomas valstybių narių paskirtų nepriklausomų, nepriekaištingos reputacijos fizinių asmenų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procedūroje tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nepasiekia susitarimo dėl ginčo sprendimo arba dėl skundo dėl ginčo priėmimo, sąrašas.

4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse ar konvencijose, kurios taikomos nuo pirmo pranešimo apie sprendimą, lėmusį ar lemsiantį ginčą, gavimo dienos. Jeigu sąvoka tokioje sutartyje ar konvencijoje nevartojama, sąvoka suprantama taip, kaip ji vartojama Lietuvos Respublikos įstatymuose, pirmenybę teikiant reikšmei, nustatytai taikytinuose mokesčių įstatymuose.

 

3 straipsnis. Skundo dėl ginčo padavimas

1. Suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir kiekvienos kitos su ginču susijusios valstybės narės (toliau – susijusi valstybė narė) kompetentingai institucijai (toliau – kitos valstybės narės kompetentinga institucija) skundą dėl ginčo.

2. Skundas dėl ginčo turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie sprendimą, lėmusį ar lemsiantį ginčą, gavimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos ar kurios nors kitos susijusios valstybės narės teisės aktuose nustatytomis teisių gynimo priemonėmis.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimo tvarką, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2017/1852 nuostatas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.

 

4 straipsnis. Skundo dėl ginčo priėmimas

1. Valstybinė mokesčių inspekcija per du mėnesius nuo skundo dėl ginčo gavimo dienos praneša suinteresuotam asmeniui, taip pat kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad skundą dėl ginčo gavo, ir nurodo, kokia (kokiomis) kalba (kalbomis) ketinama palaikyti ryšius sprendžiant ginčą.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę per tris mėnesius nuo skundo gavimo dienos prašyti suinteresuoto asmens papildomos informacijos, kuri reikalinga skundui dėl ginčo tinkamai išnagrinėti.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą dėl suinteresuoto asmens skundo dėl ginčo priėmimo privalo priimti per šešis mėnesius nuo skundo gavimo arba nuo visos skundui išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos, jei ši diena yra vėlesnė. Apie savo sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, privalo pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Valstybinė mokesčių inspekcija, nusprendusi atsisakyti priimti skundą dėl ginčo, privalo suinteresuotam asmeniui pranešti apie atsisakymo priimti skundą priežastis.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija atsisako priimti skundą dėl ginčo, jeigu:

1) skunde trūksta šiame įstatyme ar šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reikalaujamos informacijos, įskaitant visą informaciją, kurią paprašyta pateikti papildomai ir kuri nebuvo pateikta per tris mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos;

2) nėra ginčo;

3) skundas pateiktas nesilaikant šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.

5. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą Valstybinė mokesčių inspekcija arba kitos valstybės narės kompetentinga institucija nepriima sprendimo dėl skundo priėmimo, laikoma, kad kompetentinga institucija skundą dėl ginčo priėmė.

6. Šiame straipsnyje nurodyto skundo dėl ginčo pateikimo ir jo priėmimo klausimo nagrinėjimo tvarką, skundo dėl ginčo formą, prie skundo pridėtinų dokumentų sąrašą, papildomos informacijos pateikimo, suinteresuotų asmenų informavimo ir informacijos teikimo kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2017/1852 nuostatas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą atsisakyti priimti skundą dėl ginčo turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

5 straipsnis. Skundo dėl ginčo atsiėmimas

Suinteresuotas asmuo, pageidaujantis atsiimti skundą dėl ginčo, rašytinį pranešimą apie skundo dėl ginčo atsiėmimą vienu metu privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms (toliau kartu – kompetentingos institucijos). Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi tokį pranešimą, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo, nutraukia visas šiame įstatyme nustatytas ginčo sprendimo procedūras ir nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ginčo sprendimo procedūrų nutraukimo, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms praneša apie ginčo sprendimo procedūrų nutraukimą.

 

6 straipsnis. Ginčo sprendimo procedūros

1. Pagal šį įstatymą gali būti taikomos šios ginčo sprendimo procedūros:

1) abipusio susitarimo procedūra;

2) ginčo sprendimas patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę nuspręsti ginčą spręsti vienašališkai ir netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčo sprendimo procedūrų, jei pati gali priimti jai ir suinteresuotam asmeniui priimtiną sprendimą, įskaitant sprendimą dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo, neįtraukdama kitų valstybių narių kompetentingų institucijų. Šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vienašalio sprendimo priėmimo, privalo apie jį pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Sprendimą ginčą spręsti vienašališkai Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę priimti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo skundo dėl ginčo gavimo arba nuo visos skundui išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos, jei ši diena yra vėlesnė.

3. Jeigu dėl bet kokios priežasties ginčo nebelieka, visos šiame įstatyme numatytos ginčo sprendimo procedūros nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, nutraukiamos, o Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša suinteresuotam asmeniui nurodydama procedūrų nutraukimo priežastis.

 

7 straipsnis. Abipusio susitarimo procedūra

1. Jeigu visos kompetentingos institucijos priima skundą dėl ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija imasi veiksmų, kad ginčas būtų išspręstas abipusiu susitarimu per dvejus metus, skaičiuojant nuo paskutinio pranešimo apie vienos iš kompetentingų institucijų sprendimą dėl skundo priėmimo išsiuntimo dienos.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pagrįstu prašymu, adresuotu visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčo sprendimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau negu vieniems metams.

3. Kai kompetentingos institucijos per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus pasiekia susitarimą dėl ginčo sprendimo, Valstybinė mokesčių inspekcija apie šį susitarimą nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiekto susitarimo dienos, praneša suinteresuotam asmeniui. Šis susitarimas Valstybinei mokesčių inspekcijai privalomas ir suinteresuotas asmuo turi jį vykdyti, jeigu per 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie susitarimą gavimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė rašytinį sutikimą dėl susitarimo, taip pat jeigu suinteresuotas asmuo davė sutikimą kitos valstybės narės kompetentingai institucijai jos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas susitarimas, su kuriuo suinteresuotas asmuo sutinka, tampa neskundžiamas. Jeigu per šioje dalyje nurodytą terminą suinteresuotas asmuo nepateikia rašytinio sutikimo, laikoma, kad jis nesutinka su susitarimu dėl ginčo sprendimo.

4. Jeigu Lietuvos Respublikos ar susijusios valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytos apskundimo procedūros dėl ginčo jau yra pradėtos, susitarimas dėl ginčo sprendimo tampa privalomas ir vykdytinas tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie susitarimą gavimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia įrodymų, kad imtasi tų procedūrų nutraukimo veiksmų, taip pat jeigu suinteresuotas asmuo šiuos įrodymus pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai jos nustatyta tvarka.

5. Kompetentingų institucijų pasiektas susitarimas dėl ginčo sprendimo, kai yra įvykdytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, vykdomas nedelsiant, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose nustatytus senaties terminus.

6. Jeigu kompetentingos institucijos per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus nepasiekia susitarimo dėl ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio susitarimo termino pabaigos apie tai praneša suinteresuotam asmeniui ir nurodo priežastis, dėl kurių susitarti nepavyko.

 

8 straipsnis. Prašymo sudaryti patariamąją komisiją pateikimas

1. Suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti prašymą sudaryti patariamąją komisiją ginčui spręsti, jeigu:

1) suinteresuoto asmens pateiktą skundą dėl ginčo šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais atsisako priimti bent viena kompetentinga institucija, bet ne visos šios institucijos arba

2) kompetentingos institucijos priima suinteresuoto asmens pateiktą skundą dėl ginčo, tačiau per šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus nebuvo pasiektas kompetentingų institucijų susitarimas dėl ginčo sprendimo.

2. Suinteresuotas asmuo prašymą sudaryti patariamąją komisiją pateikia raštu visoms kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų atitinkamai nuo pranešimo apie jo skundo dėl ginčo nepriėmimą ar nuo pranešimo apie tai, kad kompetentingos institucijos nepasiekė susitarimo dėl ginčo sprendimo gavimo dienos arba nuo teismo ar teisminės institucijos sprendimo, kuriuo tenkinamas suinteresuoto asmens skundas dėl atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimo atsisakyti priimti skundą dėl ginčo, įsiteisėjimo dienos ir kai nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių.

3. Su prašymu sudaryti patariamąją komisiją turi būti pateiktas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti priimti skundą dėl ginčo yra įsiteisėjęs arba kad suinteresuotas asmuo atsisako pasinaudoti apskundimo teise (jeigu nėra pasibaigęs sprendimo atsisakyti priimti skundą dėl ginčo apskundimo terminas). Įsiteisėjusiu sprendimu atsisakyti priimti skundą dėl ginčo laikomas sprendimas, kuris yra galutinis arba nebegali būti skundžiamas.

4. Suinteresuotas asmuo, kuris apskundžia kompetentingos institucijos sprendimą atsisakyti priimti skundą dėl ginčo, netenka teisės teikti prašymo sudaryti patariamąją komisiją:

1) kol sprendimas atsisakyti priimti skundą nėra įsiteisėjęs arba

2) kai sprendimas atsisakyti priimti skundą dėl ginčo liko nepakeistas apskundus jį aukštesnės instancijos teismui ir nėra galimybės nukrypti nuo konkretaus teismo arba teisminės institucijos sprendimo Lietuvos Respublikoje ir susijusioje valstybėje narėje.

 

9 straipsnis. Patariamosios komisijos sudarymas

1. Gavusi suinteresuoto asmens prašymą sudaryti patariamąją komisiją, Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis sudaro patariamąją komisiją ne vėliau kaip per 120 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Sudarytos patariamosios komisijos pirmininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie komisijos sudarymą praneša suinteresuotam asmeniui.

2. Patariamoji komisija sudaroma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų atstovų ir nepriklausomų ekspertų iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo.

3. Po vieną kompetentingų institucijų atstovą ir nepriklausomą ekspertą į patariamąją komisiją skiria Valstybinė mokesčių inspekcija ir kiekviena kitos valstybės narės kompetentinga institucija. Kompetentingų institucijų sutarimu į patariamąją komisiją gali būti skiriama atitinkamai po du kompetentingų institucijų atstovus ir nepriklausomus ekspertus. Komisijos pirmininką iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo išrenka patariamosios komisijos nariai. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas patariamojoje komisijoje derasi su kitais patariamosios komisijos nariais, kad sprendžiant ginčą nebūtų taikoma Direktyvos (ES) 2017/1852 bendroji taisyklė dėl teisėjo skyrimo patariamosios komisijos pirmininku.

4. Į patariamąją komisiją paskyrus nepriklausomus ekspertus, paskiriamas ir kiekvieną iš jų pavaduojantis ekspertas tiems atvejams, jeigu nepriklausomas ekspertas negalėtų eiti savo pareigų.

5. Kompetentingos institucijos susitaria dėl patariamosios komisijos narių – nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių ekspertų skyrimo tvarkos.

6. Jeigu dėl nepriklausomų ekspertų skyrimo tvarkos nesusitariama, nepriklausomi ekspertai į patariamąją komisiją skiriami burtais.

 

10 straipsnis. Prieštaravimų dėl nepriklausomų ekspertų paskyrimo pateikimas

1. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę pareikšti prieštaravimą dėl kitos valstybės narės kompetentingos institucijos į patariamąją komisiją siūlomo nepriklausomo eksperto kandidatūros, jeigu yra bent viena iš šių priežasčių:

1) ekspertas priklauso ar per ankstesnį trejų metų laikotarpį iki paskyrimo priklausė kuriai nors iš susijusių valstybių narių mokesčių administracijų ar vykdo arba vykdė veiklą jos vardu;

2) ekspertas turi ar per ankstesnį penkerių metų laikotarpį iki paskyrimo turėjo didelį kurio nors suinteresuoto asmens apmokestinamojo vieneto akcijų, dalių ar pajų paketą, leidžiantį abejoti šio eksperto nepriklausomumu, ar apmokestinamojo vieneto balsavimo teisę arba yra ar buvo tokio apmokestinamojo vieneto darbuotojas ar konsultantas;

3) ekspertas yra ar per ankstesnį trejų metų laikotarpį iki paskyrimo buvo įmonės, kurios veikla yra teikti konsultacijas mokesčių klausimais, darbuotojas;

4) ekspertas negali užtikrinti objektyvumo, kai sprendžiamas ginčas dėl kitų, šios dalies 1, 2, 3 punktuose nenurodytų, priežasčių.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę pareikšti prieštaravimą ir dėl kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, priežasčių, jeigu dėl jų kompetentingos institucijos iš anksto susitaria ir tai numato patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisyklėse.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai nepriklausomus ekspertus į patariamąją komisiją paskiria Vilniaus apygardos administracinis teismas arba šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta susijusios valstybės narės skyrimo įstaiga.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę prašyti, kad nepriklausomas ekspertas arba jį pavaduojantis ekspertas atskleistų, kokie interesai, santykiai ar kitos aplinkybės galėtų daryti poveikį jo nepriklausomumui ar nešališkumui, išskyrus atvejus, kai nepriklausomą ekspertą arba jį pavaduojantį ekspertą skiria Vilniaus apygardos administracinis teismas.

5. Dvylikos mėnesių laikotarpiu nuo patariamosios komisijos nuomonės pateikimo dienos nepriklausomo eksperto, kuris yra patariamosios komisijos narys, padėtis negali būti tokia, dėl kurios kompetentinga institucija būtų turėjusi pagrindą prieštarauti jo paskyrimui, kaip numatyta šiame straipsnyje.

 

11 straipsnis. Kreipimasis į skyrimo įstaigą dėl nepriklausomų ekspertų skyrimo

1. Jeigu patariamoji komisija per nustatytą terminą nesudaroma, suinteresuotas asmuo dėl nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių ekspertų paskyrimo iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo turi teisę kreiptis į nepriklausomų ekspertų skyrimo įstaigą (toliau – skyrimo įstaiga) – kompetentingą teismą arba kitą tokias funkcijas atlikti paskirtą įstaigą. Lietuvos Respublikoje nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių ekspertų paskyrimo funkcijas atlieka Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašymai paskirti nepriklausomus ekspertus ir juos pavaduojančius ekspertus pagal šio straipsnio nuostatas skyrimo įstaigai paduodami per 30 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto 120 kalendorinių dienų termino pabaigos.

2. Suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti Vilniaus apygardos administracinį teismą paskirti nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį ekspertą, jeigu jų nepaskyrė Valstybinė mokesčių inspekcija.

3. Jeigu nepriklausomo eksperto ir jį pavaduojančio eksperto nepaskiria kitos valstybės narės kompetentinga institucija, suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti tos valstybės narės skyrimo įstaigą paskirti nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį ekspertą.

4. Jeigu visos kompetentingos institucijos nepaskiria bent po vieną nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį ekspertą, suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti Vilniaus apygardos administracinį teismą ir kitų susijusių valstybių narių skyrimo įstaigas paskirti po nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį ekspertą. Paskirti nepriklausomi ekspertai burtais iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo paskiria patariamosios komisijos pirmininką.

5. Jeigu sprendžiant ginčą dalyvauja daugiau negu vienas suinteresuotas asmuo, prašymą paskirti nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį ekspertą suinteresuoti asmenys pateikia tos valstybės narės skyrimo įstaigai, kurios rezidentai mokesčių tikslais jie yra ir kurios kompetentinga institucija į patariamąją komisiją nepaskyrė nepriklausomo eksperto ir jį pavaduojančio eksperto.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskiria nepriklausomus ekspertus ir juos pavaduojančius ekspertus per 60 darbo dienų nuo suinteresuoto asmens kreipimosi pagal šį straipsnį gavimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, skirdamas nepriklausomus ekspertus, mutatis mutandis taiko arbitrų skyrimo pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą taisykles.

7. Apie priimtą sprendimą dėl nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių ekspertų paskyrimo Vilniaus apygardos administracinis teismas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša suinteresuotam asmeniui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo, – kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

 

12 straipsnis. Patariamosios komisijos vykdomas ginčų sprendimas

1. Patariamoji komisija, sudaryta pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, per šešis mėnesius nuo jos sudarymo dienos priima sprendimą dėl skundo dėl ginčo priėmimo. Apie šį sprendimą patariamoji komisija kompetentingoms institucijoms praneša per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu patariamoji komisija patvirtina, kad įvykdyti visi šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyti skundui dėl ginčo taikomi reikalavimai, patariamajai komisijai gavus vienos iš kompetentingų institucijų prašymą, pradedama abipusio susitarimo procedūra.

2. Jeigu abipusio susitarimo procedūrą prašo pradėti Valstybinė mokesčių inspekcija, apie tai ji praneša patariamajai komisijai, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir suinteresuotam asmeniui. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai susitarimui pasiekti pradedami skaičiuoti nuo pranešimo apie patariamosios komisijos priimtą sprendimą dėl skundo dėl ginčo priėmimo išsiuntimo dienos.

3. Jeigu per 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie patariamosios komisijos sprendimą dėl skundo dėl ginčo priėmimo išsiuntimo dienos nė viena iš kompetentingų institucijų nepateikia prašymo pradėti abipusio susitarimo procedūrą, šioje dalyje nurodytą sprendimą priėmusi patariamoji komisija savo nuomonę dėl ginčo pateikia šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas patariamosios komisijos nuomonės dėl ginčo pateikimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią baigiasi šioje dalyje nustatytas prašymo pradėti abipusio susitarimo procedūrą pateikimo terminas.

4. Patariamoji komisija, sudaryta pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, savo nuomonę dėl ginčo pateikia šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

 

13 straipsnis. Nepriklausomų ekspertų sąrašas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos finansų ministro teikimu paskiria tris Lietuvos nepriklausomus ekspertus į Europos Komisijos tvarkomą Nepriklausomų ekspertų sąrašą. Nepriklausomo eksperto kadencija yra šešeri metai. Nepriklausomu ekspertu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos ir nepriklausomumo reikalavimus atitinkantis asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip ketverių metų darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje arba mokestinių ginčų sprendimo teismo ar ne teismo tvarka patirtį, arba finansinio, teisinio ar ekonominio pedagoginio darbo stažą. Patirtis kontroliuojamųjų sandorių kainodaros srityje laikytina privalumu. Pretendentų atranka organizuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Asmuo negali būti laikomas atitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir skiriamas nepriklausomu ekspertu, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, auditoriaus, notaro, antstolio, vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų ar iš valstybės tarnybos arba išbrauktas iš Lietuvos Respublikoje praktikuojančių advokatų sąrašo už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo ar išbraukimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

3. Asmuo negali būti laikomas atitinkantis nepriklausomumo reikalavimus ir skiriamas nepriklausomu ekspertu, jeigu jis:

1) priklauso kuriai nors iš valstybių narių mokesčių administravimo institucijų ar vykdo veiklą jos vardu;

2) yra įmonės, kurios veikla yra teikti konsultacijas mokesčių klausimais, darbuotojas;

3) neįsipareigoja visą buvimo Nepriklausomų ekspertų sąraše laikotarpį atskleisti interesų konfliktus ir pranešti Finansų ministerijai apie atsiradusias šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis nebeatitinka šioje dalyje nurodytų nepriklausomumo reikalavimų.

4. Finansų ministerija praneša Europos Komisijai Vyriausybės paskirtų Lietuvos nepriklausomų ekspertų vardus ir pavardes, išsamią naujausią informaciją apie šių asmenų išsilavinimą, profesinę patirtį ir kompetenciją, ekspertines žinias (darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje arba mokestinių ginčų sprendimo teismo ar ne teismo tvarka patirtį, arba finansinio, teisinio ar ekonominio pedagoginio darbo stažą) ir nepriklausomumą bei nepriekaištingą reputaciją.

5. Lietuvos nepriklausomi ekspertai įsipareigoja visą buvimo Nepriklausomų ekspertų sąraše laikotarpį ir per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo patariamosios komisijos nuomonės dėl ginčo pateikimo dienos nedelsdami pranešti Finansų ministerijai apie atsiradusias šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie nebeatitinka nepriklausomumo reikalavimų.

6. Lietuvos nepriklausomas ekspertas Vyriausybės nutarimu atšaukiamas nesibaigus jo kadencijai, jeigu jis:

1) atsistatydina savo noru;

2) nebeatitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų nepriekaištingos reputacijos ar nepriklausomumo reikalavimų;

3) miršta.

7. Apie Vyriausybės nutarimą atšaukti Lietuvos nepriklausomą ekspertą Finansų ministerija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos, praneša Europos Komisijai.

8. Valstybinė mokesčių inspekcija, turėdama pagrįstų priežasčių prieštarauti kitų valstybių narių paskirto nepriklausomo eksperto palikimui Nepriklausomų ekspertų sąraše dėl jo neatitikties nepriklausomumo reikalavimams, pateikia Finansų ministerijai tai pagrindžiančius įrodymus, o Finansų ministerija ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų gavimos dienos apie tai praneša Europos Komisijai ir persiunčia jai turimus įrodymus.

9. Jeigu gaunamas Europos Komisijos pranešimas ir įrodymai, patvirtinantys kitos valstybės narės keliamas abejones dėl Lietuvos nepriklausomo eksperto atitikties nepriklausomumo reikalavimams, Finansų ministerija organizuoja šių pranešimo ir įrodymų nagrinėjimą ir pateikia Vyriausybei nutarimo dėl tokio asmens palikimo Lietuvos nepriklausomu ekspertu arba jo atšaukimo iš Lietuvos nepriklausomų ekspertų projektą. Nutarimą Vyriausybė priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šioje dalyje numatyto Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Apie Vyriausybės priimtą nutarimą Finansų ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų praneša Europos Komisijai.

 

14 straipsnis. Alternatyvi ginčų sprendimo komisija

1. Kompetentingos institucijos turi teisę susitarti vietoj patariamosios komisijos sudaryti alternatyvią ginčų sprendimo komisiją, kad ji pagal šio įstatymo 18 straipsnį pateiktų nuomonę dėl ginčo sprendimo. Alternatyvi ginčų sprendimo komisija gali būti nuolatinė, jei dėl to kompetentingos institucijos susitaria. Alternatyvi ginčų sprendimo komisija gali skirtis nuo patariamosios komisijos savo sudėtimi ir forma.

2. Alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nariams – nepriklausomiems ekspertams taikomi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai.

3. Alternatyvi ginčų sprendimo komisija, kompetentingoms institucijoms sutarus, turi teisę taikyti kitas, negu nustatyta šiame įstatyme, ginčų sprendimo procedūras ar būdus.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitų valstybių narių kompetentingos institucijos susitaria dėl alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisyklių pagal šio įstatymo 15 straipsnį.

5. Alternatyviai ginčų sprendimo komisijai taikomos šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos dėl ginčo sprendimo procedūrų išlaidų, išskyrus atvejus, kai alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisyklėse nustatyta kitaip.

 

 

15 straipsnis. Patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisyklės

1. Per 120 kalendorinių dienų nuo suinteresuoto asmens prašymo sudaryti patariamąją komisiją gavimo dienos Valstybinė mokesčių inspekcija suinteresuotam asmeniui turi pateikti:

1) patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisykles (toliau – veiklos taisyklės), kurias nustato ginče dalyvaujančios kompetentingos institucijos;

2) datą, iki kurios turi būti priimta nuomonė dėl ginčo sprendimo;

3) nuorodas į visas taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymų ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas ir į visas taikytinas sutartis ar konvencijas.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2017/1852 nuostatas, nustato tų veiklos taisyklių, kurias rengiant ji dalyvauja, turinio reikalavimus.

3. Jeigu kompetentingų institucijų nustatytos veiklos taisyklės yra neišsamios arba jos suinteresuotam asmeniui nepateikiamos, taikomos Europos Komisijos nustatytos standartinės veiklos taisyklės.

4. Jeigu suinteresuotam asmeniui veiklos taisyklės nepateikiamos, nepriklausomi ekspertai parengia veiklos taisykles remdamiesi Europos Komisijos nustatytomis standartinėmis veiklos taisyklėmis ir nusiunčia jas suinteresuotam asmeniui per 14 kalendorinių dienų nuo patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos sudarymo dienos. 

5. Jeigu nepriklausomi ekspertai nesusitaria dėl veiklos taisyklių arba jų nepateikia suinteresuotam asmeniui, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą arba vienos iš kitų susijusių valstybių narių kompetentingą teismą, kad jis priimtų sprendimą, įpareigojantį Valstybinę mokesčių inspekciją ar kitos valstybės narės kompetentingą instituciją suinteresuotam asmeniui pateikti veiklos taisykles.

 

16 straipsnis. Ginčo sprendimo procedūros išlaidos

1. Kompetentingos institucijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kuriais jos yra susitariusios kitaip, vienodomis dalimis pasidalija šias išlaidas:

1) nepriklausomų ekspertų kelionės išlaidas – 100 procentų išlaidų sumos ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas, apskaičiuojamas mutatis mutandis taikant Vyriausybės nustatytą dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką, ir

2) nepriklausomiems ekspertams mokamą atlyginimą – ne daugiau kaip 1 000 eurų kiekvienam asmeniui už kiekvieną dieną, kai posėdžiauja patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija. Neviršydamos šios sumos, dėl konkretaus užmokesčio nepriklausomiems ekspertams nustatymo taisyklių kiekvienu konkrečiu atveju susitaria kompetentingos institucijos.

2. Suinteresuoto asmens išlaidos nekompensuojamos.

3. Kai suinteresuotas asmuo atsiima skundą dėl ginčo arba pateikia prašymą sudaryti patariamąją komisiją dėl to, kad buvo atsisakyta priimti jo skundą, o patariamoji komisija nusprendžia, kad kompetentingos institucijos pagrįstai atsisakė priimti skundą dėl ginčo, ir kompetentingos institucijos sutinka, suinteresuotas asmuo apmoka visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas.

 

17 straipsnis. Informacija, įrodymai ir posėdžiai

1. Ginčą sprendžiant patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje, suinteresuotas asmuo, kai Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka, turi teisę patariamajai komisijai arba alternatyviai ginčų sprendimo komisijai pateikti visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, kurie gali būti svarbūs priimant sprendimą.

2. Suinteresuotas asmuo ir Valstybinė mokesčių inspekcija privalo pateikti visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, kai to prašo patariamoji komisija arba alternatyvi ginčų sprendimo komisija.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atsisakyti pateikti informaciją patariamajai komisijai arba alternatyviai ginčų sprendimo komisijai bet kuriuo iš šių atvejų:

1) tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams;

2) informacijos negalima gauti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

3) informacija susijusi su profesine, komercine paslaptimi;

4) informacijos atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai.

4. Suinteresuotų asmenų prašymu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimu suinteresuoti asmenys turi teisę dalyvauti patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos posėdžiuose ar būti juose atstovaujami.

5. Suinteresuoti asmenys patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos prašymu privalo dalyvauti šių komisijų posėdžiuose ar būti juose atstovaujami.

6. Lietuvos nepriklausomi ekspertai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, gaunantys informaciją dėl savo narystės patariamojoje komisijoje ar alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje (įskaitant asmens duomenis), privalo ją saugoti paslaptyje ir pasibaigus darbo ar tarnybos santykiams arba kadencijai, taip pat nepriklausomą ekspertą Vyriausybės nutarimu atšaukus iš pareigų nesibaigus kadencijai, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose privalomą informacijos pateikimą, numatytus atvejus.

7. Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai privalo visą ginčo sprendimo procedūrų metu gautą informaciją (įskaitant asmens duomenis) saugoti paslaptyje, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose privalomą informacijos pateikimą, numatytus atvejus. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę paprašyti suinteresuoto asmens ir jo atstovo pateikti konfidencialumo pasižadėjimą.

 

 

18 straipsnis. Patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonė

1. Patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jos sudarymo dienos privalo kompetentingoms institucijoms raštu pateikti savo nuomonę dėl ginčo.

2. Kai patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija mano, kad ginčijamas klausimas yra toks, kad nuomonei pateikti prireiks daugiau kaip šešių mėnesių, terminas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, gali būti pratęstas dar trimis mėnesiais. Patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija apie šį nuomonės dėl ginčo pateikimo termino pratęsimą praneša kompetentingoms institucijoms ir suinteresuotiems asmenims.

3. Patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija savo nuomonę dėl ginčo pagrindžia šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikytinos sutarties ar konvencijos nuostatomis, taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apmokestinimo klausimus.

4. Patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija nuomonę dėl ginčo priima paprasta savo narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

 

19 straipsnis. Galutinis sprendimas dėl ginčo

1. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija turi susitarti dėl to, kaip išspręsti ginčą per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią kompetentingos institucijos gavo pranešimą apie patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonę dėl ginčo.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę nukrypti nuo patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonės dėl ginčo, tačiau jeigu joms nepavyksta susitarti dėl ginčo išsprendimo, jos privalo laikytis  patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonės dėl ginčo.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo galutinio sprendimo dėl ginčo priėmimo dienos, pateikti suinteresuotam asmeniui galutinį sprendimą dėl ginčo. Jei galutinis sprendimas dėl ginčo nepateikiamas per 30 kalendorinių dienų, suinteresuotas asmuo, norėdamas gauti galutinį sprendimą dėl ginčo, turi teisę paduoti skundą. Šis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.

4. Galutinis sprendimas dėl ginčo Lietuvos Respublikai yra privalomas. Galutinis sprendimas dėl ginčo įgyvendinamas, jeigu visi suinteresuoti asmenys, dalyvavę ginče, per 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie galutinį sprendimą dėl ginčo gavimo dienos su šiuo sprendimu sutinka ir atsisako pasinaudoti teise jį apskųsti. Šuo atveju galutinis sprendimas dėl ginčo tampa neskundžiamas. Jeigu per šioje dalyje nurodytą terminą suinteresuotas asmuo nepateikia rašytinio sutikimo su galutiniu sprendimu dėl ginčo, laikoma, kad jis nesutinka su šiuo sprendimu.

5. Galutinis sprendimas dėl ginčo privalo būti įgyvendinamas neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose nustatytus senaties terminus. Galutinis sprendimas dėl ginčo neprivalo būti įgyvendinamas, kai, suinteresuotam asmeniui pasinaudojus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta apskundimo tvarka, teismas ar Lietuvos administracinių ginčų komisija, taikydami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus, nusprendžia, kad pažeisti ekspertų nepriklausomumo reikalavimai.

6. Jeigu galutinis sprendimas dėl ginčo neįgyvendintas ir mokestis neperskaičiuotas taip, kaip numatyta galutiniame sprendime, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į galutinio sprendimo dėl ginčo neįgyvendinusios Lietuvos Respublikos ar susijusios valstybės narės kompetentingą teismą, kad būtų užtikrintas šio sprendimo įgyvendinimas.

 

20 straipsnis. Sąveika su nacionalinėmis ginčų sprendimo procedūromis ir nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Tai, kad Lietuvos Respublikos ar kitos susijusios valstybės narės institucijos sprendimas, dėl kurio kilo ginčas, tampa galutinis pagal nacionalinę teisę, netrukdo suinteresuotiems asmenims pasinaudoti šiame įstatyme numatytomis ginčo sprendimo procedūromis, tačiau jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija negali nukrypti nuo galutinio sprendimo mokestinio ginčo byloje, ji atsisako priimti suinteresuoto asmens skundą dėl ginčo ir apie savo sprendimą atsisakyti priimti skundą dėl ginčo privalo pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2. Ginčo sprendimas taikant šiame įstatyme numatytas procedūras neturi įtakos Lietuvos Respublikoje pradėtam arba tęsiamam teismo procesui baudžiamojoje byloje arba administracinio nusižengimo teisenai dėl su ginču susijusių veikų. 

3. Kai suinteresuotas asmuo yra pradėjęs apskundimo procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos ar susijusios valstybės narės nacionalinės teisės aktuose, šiame įstatyme nustatyti terminai sprendimui dėl suinteresuoto asmens skundo dėl ginčo priėmimo ar atsisakymo skundą dėl ginčo priimti ir kompetentingų institucijų abipusiam susitarimui pasiekti pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią sprendimas, priimtas šių apskundimo procedūrų metu, tampa galutinis arba kurią šios apskundimo procedūros užbaigiamos ar sustabdomos.

4. Jeigu sprendimą dėl ginčo priima Lietuvos Respublikos teismas ar Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jis įsiteisėja:

1) anksčiau, negu Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą – pasiekia abipusį susitarimą dėl to paties ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija turi pranešti kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir abipusio susitarimo procedūra turi būti nutraukta nuo šio pranešimo gavimo dienos;

2) anksčiau, negu suinteresuotas asmuo pateikia prašymą sudaryti patariamąją komisiją, patariamoji komisija nesudaroma, o Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį;

3) anksčiau, negu patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija pateikia nuomonę dėl ginčo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal šio įstatymo 18 straipsnį, ginčo sprendimo procedūra patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje turi būti baigta. Valstybinė mokesčių inspekcija praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir patariamajai komisijai ar alternatyviai ginčų sprendimo komisijai apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo pasekmes.

5. Padavus skundą pagal šio įstatymo 3 straipsnį, visos kitos ginčų sprendimo procedūros, vykdomos pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį ar konvenciją, užbaigiamos tą dieną, kurią Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos valstybės narės kompetentinga institucija gauna skundą.

6. Suinteresuotam asmeniui atsisakoma suteikti galimybę spręsti ginčą patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje:

1) suinteresuotas asmuo priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su ginču, dėl sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamos veikos finansų sistemai, numatytos atitinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182, 189straipsniuose, XXXI ir XXXII skyriuose;

2) suinteresuotam asmeniui, suinteresuoto asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui dėl veikos, susijusios su ginču, buvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 134, 143, 151, 158, 159, 166, 167, 172, 173, 187, 188, 192, 193, 198, 205, 207215, 218, 223, 505 straipsniuose, arba buvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40  straipsnyje.

7. Jeigu teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje suinteresuotas asmuo potencialiai galėtų būti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų veikų padarymo, arba yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl veikos, už kurios padarymą pagal šio straipsnio 6 dalyje nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius galėtų būti paskirtos baudos, ir tuo pačiu metu yra vykdomos kurios nors šiame įstatyme nurodytos ginčo sprendimo procedūros, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę sustabdyti ginčo sprendimo procedūras nuo skundo dėl ginčo priėmimo dienos iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje ar teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

8. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atsisakyti suteikti galimybę spręsti ginčą patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje, jei ginčas nėra susijęs su dvigubu apmokestinimu. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo atsisakyti spęsti ginčą komisijoje priėmimo dienos, apie tai praneša suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

 

21 straipsnis. Specialios nuostatos dėl fizinių asmenų ir nedidelių įmonių

1. Suinteresuotas asmuo, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos apmokestinamasis vienetas, kuris nėra didelė įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, ir nėra didelės įmonių grupės, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, dalis, turi teisę skundus dėl ginčo, skundams nagrinėti reikiamą informaciją, pranešimus apie skundo dėl ginčo atsiėmimą ir prašymus sudaryti patariamąją komisiją teikti ne visoms kompetentingoms institucijoms, o tik Valstybinei mokesčių inspekcijai.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija per du mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos vienu metu praneša apie tai visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus šį pranešimą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, laikoma, kad pranešimo pateikimo dieną suinteresuotas asmuo pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą informaciją visoms susijusioms valstybėms narėms.

3. Tuo atveju, kai gaunama kompetentingos institucijos paprašyta papildoma informacija, reikalinga skundui dėl ginčo nagrinėti, ją gavusi Valstybinė mokesčių inspekcija per 10 darbo dienų perduoda šią informaciją visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Laikoma, kad visos susijusios valstybės narės gavo papildomą informaciją jos gavimo dieną.

 

22 straipsnis. Galutinio sprendimo dėl ginčo skelbimas

1. Šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytas galutinis sprendimas dėl ginčo arba jo santrauka, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, viešai skelbiami Europos Komisijos interneto svetainėje, siekiant užtikrinti suderintą ir skaidrų ginčo sprendimo procedūrų vykdymą.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija teikia Europos Komisijai visą šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto galutinio sprendimo dėl ginčo tekstą, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija susitaria viešai skelbti galutinį sprendimą ir tam pritaria visi suinteresuoti asmenys. Suinteresuotas asmuo savo sutikimą dėl viešo galutinio sprendimo dėl ginčo paskelbimo turi teisę pateikti per 60 kalendorinių dienų nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos kreipimosi į jį dienos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą suinteresuotas asmuo raštu nepateikia sutikimo viešai skelbti galutinį sprendimą dėl ginčo, laikoma, kad jis nesutinka, jog galutinis sprendimas dėl ginčo būtų viešai skelbiamas.

3. Kai Valstybinė mokesčių inspekcija, kitos valstybės narės kompetentinga institucija ar suinteresuotas asmuo nesutinka, kad būtų viešai paskelbtas visas galutinis sprendimas dėl ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija teikia Europos Komisijai galutinio sprendimo dėl ginčo santrauką. Santraukoje aprašomas ginčas, nurodomas taikytas ginčo sprendimo būdas, galutinio sprendimo dėl ginčo priėmimo data, su ginču susiję mokestiniai laikotarpiai, taikytos teisės aktų nuostatos, sutartys ar konvencijos, pramonės šakos ir trumpai, nenurodant asmens duomenų, aprašomas galutinis sprendimas dėl ginčo.

4. Prieš teikdama Europos Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį viešai skelbtiną galutinio sprendimo dėl ginčo santrauką, Valstybinė mokesčių inspekcija ją nusiunčia suinteresuotam asmeniui. Jeigu suinteresuotas asmuo ne vėliau negu per 60 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos paprašo, Valstybinė mokesčių inspekcija neteikia Europos Komisijai informacijos, susijusios su profesine, komercine paslaptimi, arba informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai. Jeigu per šioje dalyje nurodytą terminą suinteresuotas asmuo raštu nesikreipia į Valstybinę mokesčių inspekciją, laikoma, kad jis sutinka su galutinio sprendimo dėl ginčo santraukos tekstu ir jos paskelbimu viešai.

5. Valstybinė mokesčių inspekcija pagal šį straipsnį viešai skelbtiną galutinį sprendimą dėl ginčo arba jo santrauką nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 ar 4 dalyje nurodytų terminų pabaigos, turi pateikti Europos Komisijai pagal jos nustatytą standartinę informacijos pateikimo formą.

 

23 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas

1. Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems nuo šio  įstatymo įsigaliojimo pateiktiems skundams dėl ginčų, susijusių su pajamomis ar kapitalu, uždirbtais 2018 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.

2. Skundams dėl ginčų, pateiktiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, arba skundams dėl ankstesnių, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, mokestinių laikotarpių šio įstatymo nuostatos gali būti taikomos, jeigu taip susitaria Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitų valstybių narių kompetentingos institucijos.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos praneša Europos Komisijai apie Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas sankcijas už šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyto įpareigojimo saugoti paslaptį pažeidimus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda

 

 

Lietuvos Respublikos

dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (OL 2017 L 265, p. 1).