Administracinė byla Nr. eA-2837-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01379-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Nacionalinis kraujo centras“ (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 3R-190(2.13-1.) „Dėl D. S. 2018 m. lapkričio 29 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė jam priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. D. S. Centre 2016 m. lapkričio 9 d. atliko pirmąją kraujo donaciją ir pateikė savo, kaip donoro, asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir kt. D. S. telefono numeriu 2018 m. lapkričio 29 d. išsiuntus trumpąją žinutę su raginimu duoti kraujo, jis su skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri Sprendimu šį skundą pripažino pagrįstu ir Centrui pareiškė papeikimą.

2.2. Pareiškėjas yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo. Iš kraujo donorų gaunamas kraujas yra perleidžiamas sveikatos priežiūros įstaigoms, kur kraujas panaudojamas sveikatos priežiūros įstaigų pacientų sveikatai ir gyvybėms išsaugoti. Atitinkamos kraujo grupės kraujo kiekis ir poreikis koreliuoja su konkrečiu metu esančiu potencialiu kraujo recipientų skaičiumi. 2018 m. lapkričio 29 d. konstatuotas didelis tokios pat, kaip D. S., kraujo grupės eritrocitų komponentų trūkumas. Pareiškėjo atsakingas darbuotojas atitinkamoje formoje nurodė skubaus donorų telkimo priemonę „SMS pirmakarčiai Vilnius, Kaunas”, kurios pagrindu buvo nedelsiant išsiųstos kvietimo žinutės pagal informacinėje sistemoje turimus pirmą kartą donavusių donorų (taip pat ir D. S.) duomenis.

2.3. Atsakovas nepagrįstai privatų D. S. interesą, kad asmens duomenų tvarkymas nesukeltų jam neigiamų emocijų, iškėlė aukščiau viešojo intereso – asmens sveikatos apsaugos ir rūpinimosi žmonių sveikata. Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė, kad siunčiant D. S. pranešimą buvo kilęs realus pavojus trečiojo asmens gyvybei, kuri galėtų būti išgelbėta D. S. davus kraujo. Taip pat atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Centro atliekamos užduotys, vykdomos viešojo intereso labui, arba Centrui pavestų viešosios valdžios funkcijų vykdymas, organizuojant kraujo donorystės veiklą, yra nepakankamai apibrėžtas kraujo donorystę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip to reikalaujama pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR). Be to, Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog donoras tokių Centro veiksmų negalėjo tikėtis 2016 m. teikdamas savo duomenis ir tokio turinio pranešimas sukėlė jam neigiamas emocijas.

2.4. Pareiškėjas trumpąją žinutę su raginimu donuoti kraujo D. S. siuntė susidarius esminiam kraujo ir jo komponentų trūkumui, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir tinkamą jo tiekimą sveikatos priežiūros įstaigoms, tokiu būdu užtikrindamas viešojo intereso įgyvendinimą – rūpinimąsi asmenų sveikatos apsauga. Šiuo atveju duomenis aptariamu būdu tvarkyti buvo būtina siekiant apsaugoti ne paties duomenų subjekto, bet kitų fizinių asmenų – pacientų, kuriems yra reikalingas kraujas – gyvybinius interesus (BDAR 6 str. 1 d. (d) p.). Be to, tvarkyti asmens duomenis buvo būtina siekiant įvykdyti užduotį viešojo intereso labui bei vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (BDAR 6 str. 1 d. (d) ir (e) p.). Tvarkyti asmens duomenis buvo būtina dėl viešojo intereso specifinėje – visuomenės sveikatos srityje (BDAR 9 str. 2 d. (g) ir (i) p.).

3.  Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pagal pareiškėjo 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 7-616 bei 2019 m. balandžio 8 d. skunde pateiktą informaciją, kraujo trūkumo pavojus kyla pakankamai dažnai ir 2018 m. lapkričio 29 d. susidariusi situacija galėtų būti traktuojama kaip eilinis kraujo trūkumas. Centras jau iš anksto galėjo numatyti, kad toks trūkumas bus, ir imtis kitų priemonių, apimančių visuomenės skatinimą duoti kraujo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo (toliau – ir Donorystės įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje. Nei vienas iš pareiškėjo paminėtų kraujo donorystę reglamentuojančių teisės aktų nenumato tokio kraujo donorų asmens duomenų tvarkymo, kai jų duomenys naudojami siekiant juos pakviesti dar kartą donuoti kraujo. Tokios informacijos nėra ir pareiškėjo 2019 m. vasario 26 d. elektroniniu paštu pateiktoje donoro (-ės) sutikimo / nesutikimo duoti kraujo formoje.

3.2. Remiantis Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2013 m. balandžio 2 d. Nuomone Nr. 03/2013 dėl tikslo ribojimo (WP 203) (toliau – ir Nuomonė dėl tikslo ribojimo), vienas iš pagrindinių veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti atliekant tikslų suderinamumo vertinimą, yra kontekstas, kuriame buvo surinkti duomenys, ir pagrįsti duomenų subjektų lūkesčiai dėl jų tolesnio naudojimo. D. S. pareiškėjui teikdamas duomenis negalėjo tikėtis, kad pareiškėjas jam siųs duoti kraują skatinantį pranešimą. Pareiškėjo veiksmas, D. S. teikiant jam nepageidaujamo turinio žinutę, atitiko viešąjį interesą, tačiau šis veiksmas turėjo būti suderintas su konstitucine asmens teise į privatumo apsaugą.

II.

4.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino atsakovo Sprendimą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5.  Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-152 patvirtintuose VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ įstatuose (toliau – ir Įstatai) nustatyta, kad pareiškėjas yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti. Pareiškėjo pagrindinis veiklos tikslas yra gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą aprūpinant sveikatos priežiūros įstaigas krauju, kraujo komponentais ir vaistiniais preparatais. Pareiškėjas iš kraujo donorų gaunamą kraują perleidžia sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios kraują naudoja pacientų sveikatai ir gyvybėms išsaugoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pagal su sveikatos priežiūros įstaigomis sudarytas sutartis privalo užtikrinti, jog sveikatos priežiūros įstaigoms reikalingas kraujo kiekis bus pateiktas sveikatos priežiūros įstaigoms maksimaliai trumpiausiu terminu. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjui nepateikus sveikatos priežiūros įstaigoms atitinkamo kiekio kraujo, dėl kraujo trūkumo gali kilti pavojus asmenų sveikatai ir net gyvybei. Pareiškėjui sveikatos priežiūros įstaigoms tiekiant kraują ir jo komponentus, kurie naudojami asmens sveikatai ir gyvybei išsaugoti, užtikrinama viešojo intereso apsauga.

6.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas SMS žinutę D. S. išsiuntė, kai pareiškėjo įstaigoje buvo konstatuotas didelis eritrocitų komponentų atsargų trūkumas ir dėl to pareiškėjas nebūtų galėjęs užtikrinti net minimalaus atsargų rezervo tos dienos galimiems sveikatos priežiūros įstaigų užsakymams įvykdyti. Susiklosčius tokiai situacijai, buvo priimtas sprendimas pakviesti donacijai vieną kartą donavusius asmenis, tarp jų ir D. S., kuris donuodamas kraują davė sutikimą, kad jo duomenys, tame tarpe ir telefono numeris, būtų tvarkomi pareiškėjo informacinėje sistemoje „eProgesa“, bei sutiko, kad jo asmens duomenys būtų pateikti Kraujo donorų registrui.

7.  Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime pripažino, jog pareiškėjo veiksmas, teikiant D. S. pranešimą, atitiko viešąjį interesą. Teismo vertinimu, atsakovas, konstatuodamas D. S. interesų pažeidimą, nes jam pareiškėjo išsiųsta SMS žinutė sukėlė neigiamas emocijas, privatų D. S. interesą iškėlė aukščiau viešojo intereso – asmens sveikatos apsaugos ir rūpinimosi žmonių sveikata. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad D. S. savo asmens duomenis pateikė donuodamas kraujo ir sutiko, kad jo duomenys būtų tvarkomi pareiškėjo informacinėje sistemoje bei Kraujo donorų registre, gautas pranešimas negalėjo būti siurprizinis bei sukelti jam neigiamų emocijų. Teismas konstatavo, kad SMS žinučių išsiuntimas kraujo donorams, skatinat juos duoti kraujo, susiklosčius kritinei situacijai, laikytina adekvačia priemone, skatinančia visuomenę duoti kraujo, kuri negali būti pripažįstama pažeidžiančia gavėjo interesus. Pareiškėjas D. S. duomenis tvarkė tuo tikslu, dėl ko jie ir buvo surinkti.

8.  Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjui pavestos vykdyti viešosios valdžios funkcijos nepakankamai apibrėžtos jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, savaime negali būti pagrindu konstatuoti BDAR nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, pažeidimu, kai toks asmens duomenų tvarkymas neginčijamai naudojamas viešojo intereso apsaugai užtikrinti. Pareiškėjas asmens duomenis tvarkė užtikrindamas labai aiškiai išreikšto viešojo intereso apsaugą. Pozityvus veikimas, siekiant užtikrinti (sustiprinti) viešojo intereso apsaugą, negali būti laikomas neteisėtu ar iš esmės pažeidžiančiu asmens privatų interesą.

III.

9.  Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą, nenustatė, kokia konkrečia išimtimi, nustatyta BDAR 9 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis veikė atsakovas.

9.2. Nepagrįsta teismo pozicija, kad vien tik viešojo intereso egzistavimas gali būti laikomas teisiniu pagrindu tvarkyti specialių kategorijų, šiuo atveju – asmens sveikatos duomenis, kadangi BDAR 9 straipsnio 2 dalies tiek g punktas, tiek i punktas leidžia tvarkyti tokius duomenis tik esant viešojo intereso tinkamam teisiniam reglamentavimui, t. y. tik numačius teisės akte tinkamas ir konkrečias duomenų subjekto pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos priemones. BDAR 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymo tikslas nustatomas teisiniame pagrinde arba, BDAR 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Teismui nenustačius, kad Lietuvos nacionalinė teisė, pagal kurią veikė pareiškėjas, D. S. siųsdamas SMS žinutę, atitiko BDAR 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktuose nustatytas sąlygas, nepagrįstai panaikintas Sprendimas.

9.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi D. S. sutikimu, kad jo duomenys būtų tvarkomi pareiškėjo informacinėje sistemoje bei Kraujo donorų registre. Pats pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 7-616 Inspekcijai pripažino, kad SMS žinutė D. S. buvo išsiųsta neprašant jo sutikimo. Duomenų rinkimo metu D. S. suteikta informacija negalėjo būti siejama su duomenų subjekto sutikimu ir (ar) nedviprasmišku tinkamu duomenų subjekto informavimu, kad jo asmens duomenys gali būti naudojami ateityje skatinant jį pakartotinai duoti kraujo. Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grupės 2017 m. lapkričio 29 d. Skaidrumo užtikrinimo pagal Reglamentą (ES) 2016/679 gairių (WP260) (toliau – ir Gairės) dalyje „Informacija pateikiama duomenų subjektams“ nurodyta, kad BDAR 13 ir 14 straipsniuose yra nuostata, kuria reikalaujama, kad duomenų valdytojas informuotų duomenų subjektą, ar ketina toliau tvarkyti asmens duomenis kitu tikslu nei tas, kuriuo jie buvo renkami arba gauti. D. S. duomenų rinkimo metu nebuvo informuotas apie tai, kad jo asmens duomenys bus tvarkomi ne tik kraujo ruošimo tikslu, bet ir siunčiant žinutes, raginančias duoti kraujo, todėl tokio tvarkymo jis negalėjo tikėtis, apie ką liudija ir jo skundas Inspekcijai, juo labiau, atsižvelgiant į tvarkytų asmens duomenų pobūdį (sveikatos duomenys, kuriuos pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BDAR 9 straipsnio 1 dalyje, tvarkyti draudžiama). D. S. duomenų tvarkymo negalima laikyti atitinkančiu tikslų suderinamumo principą.

9.4. Teismo išvada, kad pareiškėjas asmens duomenis tvarkė užtikrindamas aiškiai išreikšto viešojo intereso apsaugą, neatitinka Inspekcijos surinktos ir Sprendime įvertintos informacijos. Pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, 2018 m. lapkričio 29 d. susidariusi situacija galėtų būti traktuojama kaip eilinis kraujo trūkumas. Pareiškėjas galėjo iš anksto numatyti, kad susidarys kraujo trūkumas, ir imtis kitų priemonių, apimančių visuomenės skatinimą duoti kraujo, kaip tai nustatyta Donorystės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje.

10.  Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pakartoja argumentus, išdėstytus jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad:

10.1.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-84 patvirtinto Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Kraujo paėmimo tvarkos aprašas) 9.1 punkte nustatyta, kad kraujo donorystės įstaiga užtikrina, kad donorai prieš kiekvieną kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimą pateiktų kraujo donorystės įstaigai donoro asmens dokumentą ir informaciją ryšiams palaikyti. Donoro pateikiama informacija yra ir gali būti naudojama siekiant pakviesti donorą vėl donuoti kraujo. Atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 7-616 Inspekcijai pripažino, kad D. S. žinutė buvo išsiųsta neprašant jo sutikimo, bando sau naudinga linkme interpretuoti byloje esančių dokumentų turinį, siekdamas teismui sudaryti nepagrįstą įspūdį, jog pareiškėjas apskritai neturėjo sutikimo tokiam veiksmui atlikti. Minėtame rašte nurodyta, jog „Pareiškėjui SMS žinutę su prašymu ateiti atlikti donaciją Centras išsiuntė neprašant Pareiškėjo sutikimo tokiam veiksmui atlikti“. D. S. sutiko, kad jo asmens duomenis tvarkytų pareiškėjas, o tuo pačiu – ir kad jo pateikta informacija būtų naudojama ryšiams palaikyti. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas siauras aiškinimas, jog asmuo nebuvo informuotas apie tai, kad jo asmens duomenys bus naudojami ir siunčiant žinutes, raginančias duoti kraujo, neatitinka faktinės situacijos.

10.2.  Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas asmens duomenis tvarkė užtikrinant labai aiškiai išreikšto viešojo intereso apsaugą ir kad pozityvus veikimas, siekiant užtikrinti (sustiprinti) viešojo intereso apsaugą, negali būti laikomas neteisėtu ar iš esmės pažeidžiančiu asmens privatų interesą. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas.

10.3.  Inspekcijos priimtas individualus administracinis teisės aktas turėjo būti pagrįstas teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju Inspekcija individualaus administracinio teisės akto pagrįstumą bando grįsti ne teisės aktų normomis, bet Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnio darbo grupės Nuomone ir Gairėmis. Tokie apeliacinio skundo teiginiai negali daryti įtakos individualaus administracinio akto ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

10.4.  Atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas galėjo iš anksto numatyti, kad susidarys kraujo trūkumas. Pareiškėjui nėra iš anksto žinoma, kiek kraujo ar kraujo komponentų sveikatos priežiūros įstaigoms reikės pateikti vieną ar kitą dieną. Tai priklauso nuo susidariusios konkrečios situacijos sveikatos priežiūros įstaigose bei jų kraujo ir kraujo komponentų poreikių. 2018 m. lapkričio 29 d. susiklosčiusi situacija negali būti traktuojama kaip eilinis kraujo trūkumas. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad būtent tą dieną trūks atitinkamos kraujo grupės kraujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 3R-190(2.13-1.) „Dėl D. S. 2018 m. lapkričio 29 d. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

12.  Pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimą panaikino. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Jis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, aiškino ir taikė nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą.

13.  Skundžiamą sprendimą Inspekcija priėmė, išnagrinėjusi D. S. 2018 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl to, kad VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ be minėto asmens sutikimo panaudojęs šio asmens kontaktinius duomenis (telefono numerį) jam 2018 m. lapkričio 29 d. išsiuntė SMS žinutę – „Sveiki, Jūsų kraujas šiandien itin reikalingas! Pasidalinkite gerumu! Labai laukiame Jūsų Žolyno g. 34 arba PC CUP, Upės g. 9, Vilniuje. NKC“ (toliau – ir SMS žinutė). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad:

13.1.  Inspekcija nustatė, jog D. S. SMS žinutė buvo išsiųsta neprašant pastarojo sutikimo. Inspekcija nustatė ir tai, kad pareiškėjas jo tvarkomų asmens duomenų panaudojimą tokios SMS žinutės išsiuntimui grindė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR) 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktais bei 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktais. Taip pat Inspekcija nustatė, kad D. S. 2016 m. pasirašydamas Centro pateiktą Donoro (-ės) sutikimo / nesutikimo duoti kraujo formą, nebuvo sutikęs su jo telefono ryšio numerio tvarkymu tikslu informuoti apie kraujo trūkumą ir kviesti jį duoti kraujo.

13.2.  Inspekcija priėjo prie išvadų, jog: „1) [Centras (duomenų valdytojas)] neįrodė, kad siunčiant [D. S.] pranešimą buvo kilęs realus pavojus trečiojo asmens gyvybei, kuri galėtų būti išgelbėta [D. S.] davus kraujo; 2) [Centro] atliekamos užduotys, vykdomos viešojo intereso labui, arba [Centro] pavestų viešosios valdžios funkcijų vykdymas, organizuojant kraujo donorystės veiklą, yra nepakankamai apibrėžtos kraujo donorystę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip to reikalaujama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktus bei 3 dalį, o taip pat pagal BDAR 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktus, kad būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas [D. S.] (ir kitų donorų) duomenų tvarkymas siunčiant jiems kraują duoti raginančius pranešimus; 3) [D. S.] tokių [Centro] veiksmų negalėjo tikėtis 2016 m. teikdamas [Centrui] savo duomenis ir tokio turinio [Centro] pranešimas sukėlė jam neigiamas emocijas“. Įvertinusi paminėtų išvadų visumą, Inspekcija konstatavo, kad Centras, išsiųsdamas D. S. kraują duoti raginantį pranešimą, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidumo principą, ir nusprendė pagrįstu pripažinti šio asmens skundą (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 31 str. 1 d.) bei Centrui pareikšti papeikimą (BDAR 58 str. 2 d. (b) p.).

14.  Taigi atsakovas Sprendimu pagrįstu pripažino D. S. skundą ir pareiškėjui pareiškė papeikimą iš esmės konstatavęs, kad Centras SMS žinutės siuntimui panaudojęs šio asmens kitam tikslui pateiktus ir Centre tvarkomus asmens duomenis (telefono numerį, taip pat kitus asmens duomenis, kuriais remiantis šios SMS žinutės adresatu pasirinktas D. S.), juos tvarkė neteisėtai ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą (pagal kurį „asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas)“), be kita ko, dėl to, kad neįrodė, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas D. S. asmens duomenis tvarkyti taikant BDAR 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktus, šio straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktus.

15.  Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Centras, išsiųsdamas SMS žinutę D. S., atliko minėto asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Šiame kontekste primintina, kad pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą duomenų tvarkymu pripažįstama bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. Taip pat primintina, kad BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Nagrinėjamu atveju Centras yra D. S. asmens duomenų valdytojas (BDAR 4 str. 7 p.). Taigi būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti, kad šiuo atveju D. S. asmens duomenys galėjo būti tvarkomi šiam asmeniui siunčiant SMS žinutę su raginimu duoti kraujo, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktais, šio straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktais, ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinti teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principai. Tai reiškia, kad Centras turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų, kuriuos ginčo atveju vertina Inspekcija ir teismas.

16.  Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

17.  Bylos duomenys patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad Centras SMS žinutę D. S. išsiuntė, pasinaudojęs šio asmens 2016 m. lapkričio 9 d. užpildžius „Donoro (-ės) sutikimą / nesutikimą duoti kraujo“ (toliau – 2016 m. lapkričio 9 d. sutikimas) pateiktais duomenimis (I t., b. l. 13, 52, 57–59). Šis asmuo 2016 m. lapkričio 9 d. sutikime, inter alia (be kita ko), savo parašu patvirtino, kad: „Aš suprantu, jog mano asmens duomenys yra reikalingi ruošiant kraują ir jo komponentus VšĮ Nacionaliniame kraujo centre, todėl s u t i n k u, kad mano asmens duomenys: vardas (-ai), pavardė asmens kodas (įskaitant pasikeitusius), lytis, gimimo metai, pilietybė, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas, telefono, mobiliojo telefono numeris (-iai), elektroninio pašto adresas nuotrauka ir kiti demografiniai duomenys, donacijų duomenys, sulaikymai nuo donorysčių, kraujo ištyrimo rezultatai, komentarai, medicininės anketos, tyrimų istorija, kraujo atskyrimo (padalijimo į kraujo komponentus) ir išdavimo vartotojams bei kiti duomenys, numatyti informacinėje sistemoje, būti tvarkomi VšĮ Nacionalinio kraujo centro informacinėje sistemoje eProgesa. Sutinku, kad mano asmens duomenys būtų pateikti Kraujo donorų registrui“.

18.  Įvertinus 2016 m. lapkričio 9 d. sutikimo turinį, darytina išvada, kad šį sutikimą tvarkyti savo asmens duomenis (be kita ko, ir sveikatos duomenis, kurie priskiriami specialiajai asmens duomenų kategorijai (BDAR 9 str. 1 d.) D. S. pasirašė tuomet, kai pirmą (ir vienintelį) kartą buvo atvykęs duoti kraujo. Tuo metu šis asmuo buvo informuotas apie vienkartinę kraujo davimo procedūrą, duoto kraujo apdorojimą bei supažindintas su būtinybe imtis visų priemonių, kurios gali kiltis esant nenumatytoms aplinkybėms ar nepageidaujamoms reakcijoms. Kitokio turinio sutikimo, susijusio su asmens duomenų tvarkymu, D. S. Centrui nėra teikęs.

19.  Pagal BDAR 4 straipsnio 11 punktą duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, „konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas“ pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Paminėtą teisinį reguliavimą aiškinant duomenų valdytojui įtvirtintos įrodinėjimo pareigos kontekste (BDAR 5 str. 2 d), darytina išvada, kad duomenų valdytojas, siekiantis duomenų subjekto sutikimo pagrindu tvarkyti asmens duomenis, turi surinkti ir ginčo atveju, jį nagrinėjančiai institucijai pateikti pakankamai įrodymų, kad tokį sutikimą teikusiam duomenų subjektui buvo arba turėjo būti aišku, kokia apimtimi ir kokiu būdu duomenų subjekto pateikti asmens duomenys bus tvarkomi.

20.  Nagrinėjamos bylos ir BDAR 4 straipsnio 11 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus 2016 m. lapkričio 9 d. sutikimo turinį ir jo pateikimo aplinkybes, taip pat SMS žinutės turinį ir jos išsiuntimo aplinkybes, konstatuotina, jog šis sutikimas patvirtina, kad D. S. pareiškėjo informacinėje sistemoje eProgesa būtų tvarkomi jo asmens duomenys (įskaitant mobiliojo telefono numerį) tik tiek, kiek tų duomenų tvarkymas susijęs su vienkartinės kraujo paėmimo procedūros atlikimu (galimų nenumatytų aplinkybių ar nepageidaujamų reakcijų šalinimu), paimto kraujo ir jo komponentų paruošimu ir tvarkymu; šis duomenų subjektas taip pat sutiko, kad jo asmens duomenys būtų pateikti Kraujo donorų registrui. Nei 2016 m. lapkričio 9 d. sutikimo turinys, nei kiti bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad D. S. duodant šį sutikimą buvo arba turėjo būti aišku (t. y. kad šis duomenų subjektas buvo informuotas ir galėjo suprasti), jog šie duomenys bus naudojami tokiu būdu, kokiu jie buvo panaudoti, t. y. asmeninėms SMS žinutėms, skatinančioms duoti, kraujo siuntinėjimui. Vadinasi, Centras (asmens duomenų valdytojas) neįrodė, kad jis iš duomenų subjekto (D. S.) 2016 m. lapkričio 9 d. sutikimo pagrindu gautus asmens duomenis (t. y. telefono numerį, taip pat kitus asmens duomenis, kuriais remiantis SMS žinutės adresatu pasirinktas D. S.) tvarkė, turėdamas šio duomenų subjekto sutikimą pastarojo asmens duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu jie buvo tvarkomi ginčo atveju.

21.  Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad „pareiškėjas nebuvo sutikęs su jo telefono ryšio numerio tvarkymu tikslu informuoti apie kraujo trūkumą ir kviesti jį duoti kraujo“ ir nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. S. duomenis tvarkė tuo tikslu, dėl kurio jie ir buvo surinkti.

22.  Tai konstatavus, nagrinėjamo ginčo kontekste būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju Centras galėjo D. S. 2016 m. lapkričio 9 d. pateiktus duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu jie buvo tvarkomi ginčo atveju, vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktais, 3 dalimi ir 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktais.

23.  BDAR 6 straipsnio „Duomenų tvarkymo teisėtumas“ 1 dalyje nustatyta: „Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis“.

24.  Taigi BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šešios savarankiškos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Esant bent vienai iš jų, tokiu mastu, kokiu atskira sąlyga yra taikoma, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu.

25.  Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies d punktą duomenų tvarkymo teisėtumas tiesiogiai siejamas su siekiu apsaugoti „gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos taikymas yra aiškiai siejamas su konkrečiu, realiai gręsiančiu pavojumi konkrečiai paties duomenų subjekto arba kito konkretaus fizinio asmens gyvybei ar sveikatai. Vadinasi, asmens duomenų tvarkymas šiuo pagrindu gali būti pateisinamas tik išskirtinėse, vienkartinio pobūdžio, ekstraordinarinėse situacijose, susijusiose su tiesiogine grėsme paties duomenų subjekto ar kito konkretaus fizinio asmens (konkrečių fizinių asmenų) gyvybiniams interesams. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad asmens duomenų tvarkymo teisėtumas BDAR 6 straipsnio 1 dalies d punkto pagrindu negali būti pateisinamas situacijoje, kai toks tvarkymas yra susijęs su abstrakčiais gyvybiniais kitų fizinių asmenų interesais (t. y. kai tie fizinių asmenų interesai nėra aiškiai individualizuoti), o dėl paties duomenų valdytojo vykdomos veiklos specifikos tokia situacija yra standartinė, periodiškai pasikartojanti ir dėl to nesunkiai prognozuojama, ir kuriai duomenų valdytojas dėl savo veiklos pobūdžio turi galimybę ir pareigą pasiruošti iš anksto (pvz., gauti aiškų duomenų subjekto sutikimą dėl pastarojo asmens duomenų tvarkymo tokiu būdu).

26.  Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo SMS žinutę D. S. išsiuntė, įvertinęs 2018 m. lapkričio 29 d. informaciją kraujo komponentų atsargų papildymui FR/I 9/PA8-NKC. Iš šios informacijos turinio matyti, kad 2018 m. lapkričio 29 d. iš viso Centre buvo 78 vnt. ABO Rh D kraujo grupės A Rh D teig. kraujo komponentų ir 28 vnt. netirtų šios kraujo grupės atsargų (minimalus šios kraujo grupės komponentų atsargų kiekis – 120 vnt., optimalus – 200 vnt., atsargų papildymui reikėjo 122 vnt.), todėl priimtas sprendimas siųsti SMS žinutes „pirmakarčiams Vilniuje ir Kaune“ (I t., b. l. 14).

27.  Taigi nagrinėjamu atveju SMS žinutė D. S. buvo išsiųsta ne todėl, kad 2018 m. lapkričio 29 d. dėl išskirtinės, vienkartinio pobūdžio, ekstraordinarinės situacijos buvo iškilusi tiesioginė grėsmė paties D. S. ar kito konkretaus fizinio asmens gyvybiniams interesams, o siekiant papildyti atitinkamos kraujo grupės kraujo komponentų atsargas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad 2018 m. lapkričio 29 d. Centre susiklosčiusi situacija dėl konkrečios kraujo grupės kraujo komponentų atsargų trūkumo yra nepakankama BDAR 6 straipsnio 1 dalies d punkto taikymui dar ir dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų apie neatidėliotiną poreikį išnaudoti tą dieną Centre buvusias šios kraujo grupės kraujo komponentų atsargas gelbėjant konkrečių fizinių asmenų gyvybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios situacijos, kokia susiklostė Centre 2018 m. lapkričio 29 d., kai kyla poreikis papildyti konkrečios kraujo grupės kraujo komponentų atsargas iki optimalaus lygio, dėl Centro vykdomos veiklos specifikos, vertintinos kaip standartinės, periodiškai pasikartojančios (arba galinčios pasikartoti) ir dėl to nesunkiai prognozuojamos. Tokio pobūdžio situacijoms Centras turi ir galimybę, ir pareigą tinkamai pasiruošti iš anksto, be kita ko, tinkamai reglamentuodamas kraujo donorų asmeninių duomenų tvarkymą (pvz., gauti aiškius duomenų subjektų (kraujo donorų) sutikimus jų asmens duomenų tvarkymui tokiu būdu ir pan.).

28.  Atsižvelgiant į šio Sprendimo 23–27 punktuose išdėstytus argumentus, pritartina atsakovui, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jis galėjo D. S. 2016 m. lapkričio 9 d. pateiktus duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu jie buvo tvarkomi ginčo atveju, vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies d punktu.

29.  Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą teisėtai tvarkyti asmens duomenis galima, kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Paminėta nuostata aiškintina kartu su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu BDAR 6 straipsnio 3 dalyje, pagal kurį „1 dalies <...> e <...> [punkte] nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas <...>, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas <...>“. Taigi asmens duomenų tvarkymas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu galimas tik (1) kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; ir (2) kai toks asmens duomenų tvarkymo būdas yra eksplicitiškai nustatytas Sąjungos arba nacionaliniuose teisės aktuose. Šių kumuliatyvių sąlygų buvimą kiekvienu atveju privalo įrodyti asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas, asmens duomenis tvarkantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu.

30.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokiame konkrečiame Sąjungos ar nacionalinės teisės akte (jo straipsnyje, dalyje, punkte) eksplicitiškai įtvirtinta jo teisė kraujo donorų asmens duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu jie buvo tvarkomi ginčo atveju. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Sąjungos ar Lietuvos teisės aktuose būtų konkrečiai reglamentuota, jog Centras, vykdydamas savo funkcijas tokiose situacijose, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, turi teisę asmens duomenis tvarkyti BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu. Tai nenustatyta ir, inter alia (be kita ko), bylai aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatyme, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 713 patvirtintuose Kraujo donorų registro nuostatuose.

31.  Nagrinėjamos bylos kontekste vertindama tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Donorystės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas („Kraujo donorystė – priemonių visuma, apimanti visuomenės skatinimą duoti kraujo, donorų atranką, kraujo ir jo komponentų surinkimą ir ištyrimą, neatsižvelgiant į tai, kokiam tikslui jie būtų naudojami, taip pat transfuzijai naudojamo kraujo ir jo komponentų perdirbimą, laikymą ir paskirstymą“), kurį, be kita ko, cituoja pirmosios instancijos teismas, nelaikytinas nacionaliniu reguliavimu BDAR 6 straipsnio 3 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, Donorystės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią kraujo donorystė apima ir „skatinimą duoti kraują“, negali būti aiškinama kaip suteikianti pagrindą pareiškėjui asmens duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu tai buvo padaryta nagrinėjamu atveju, BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu.

32.  Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, esą iš Kraujo paėmimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 9.1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo donoro pateikiama informacija yra ir gali būti naudojama siekiant pakviesti donorą vėl donuoti kraujo. Kraujo paėmimo tvarkos aprašo 9, 9.1 punktuose nustatyta: „KDĮ [kraujo donorystės įstaiga] užtikrina, kad donorai prieš kiekvieną kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimą pateiktų KDĮ šiuos dokumentus ir informaciją: 9.1. donoro asmens dokumentą ir informaciją ryšiams palaikyti <...>“. Paminėtoje nuostatoje nėra jokios užuominos apie tai, kad tokiu būdu surinkti duomenys gali būti naudojami taip, kaip jie buvo panaudoti nagrinėjamu atveju, vieną kartą kraujo davusį asmenį SMS žinute asmeniškai kviesti duoti kraujo.

33.  Atsižvelgiant į šio Sprendimo 29–32 punktuose išdėstytus argumentus, pritartina atsakovui, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jis galėjo D. S. 2016 m. lapkričio 9 d. pateiktus duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu jie buvo tvarkomi ginčo atveju, vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu.

34.  Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju Centras galėjo D. S. 2016 m. lapkričio 9 d. pateiktus duomenis tvarkyti tokiu būdu, kokiu jie buvo tvarkomi ginčo atveju, vadovaudamasis BDAR 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktais, primintina, kad BDAR 9 straipsnyje reglamentuojamas specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją“. BDAR 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šio straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo taikymo išimtys ir, be kita ko, nustatyta, kad: „1 dalis netaikoma, jei taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų: <...> g) tvarkyti duomenis būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės; <...> i) tvarkyti duomenis būtina dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje, pavyzdžiui, siekiant apsisaugoti nuo rimtų tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai arba užtikrinti aukštus sveikatos priežiūros ir vaistų arba medicinos priemonių kokybės ir saugos standartus, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurioje numatomos tinkamos ir konkrečios priemonės duomenų subjekto teisėms ir laisvėms apsaugoti, visų pirma profesinė paslaptis“.

35.  Pabrėžtina, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs su kitokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymu, t. y. ginčas kilo dėl to, ar teisėtai pareiškėjas be duomenų subjekto (D. S.) sutikimo panaudojo pastarojo kontaktinius duomenis (telefono numerį). Ginčo dėl pareiškėjo atliekamo D. S. asmens duomenų, įskaitant ir specialiųjų duomenų kategorijai priskiriamus sveikatos duomenis (BDAR 9 str. 1 d.), tvarkymo 2016 m. lapkričio 9 d. sutikimo pagrindu kitais būdais nėra. Vadinasi, nagrinėjant kilusį ginčą, nėra pagrindo taikyti BDAR 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, jog atsakovas Sprendime ginčo situacijai nagrinėti taikė BDAR 9 straipsnio 2 dalies g ir i punktus per se (savaime) nedaro ginčijamo atsakovo sprendimo negaliojančiu.

36.  Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, išsiųsdamas D. S. kraują duoti raginantį pranešimą, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidumo principą, ir nusprendė pagrįstu pripažinti šio asmens skundą (ADTAĮ 31 str. 1 d.) bei Centrui pareikšti papeikimą (BDAR 58 str. 2 d. (b) p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos pritaikytos poveikio priemonės nagrinėjamu atveju yra teisingos ir proporcingos.

37.  Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingus įrodymus, taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir nepagrįstai pareiškėjo skundą tenkino ir atsakovo Sprendimą panaikino. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkintinas ir jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                              Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė