Administracinė byla Nr. TA-1205-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00089-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos), dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN; juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos, jo teisių ir pareigų perėmėjas – Kauno tardymo izoliatorius), 50 000 Eur neturtinės ir 431,52 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis teismo yra nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Kauno NTI-PN nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. jis buvo laikomas tardymo izoliatoriaus kameroje, o ne pataisos namų gyvenamajame korpuse ir tai neatitiko pataisos namų sąlygų, apibrėžtų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 (toliau – Įsakymas). Pareiškėjas nurodė, kad jis Kauno NTI-PN kameroje Nr. 510 žymų laiką buvo laikomas pažeidžiant gyvenamojo ploto normą. Taip pat teigė, kad Kauno NTI-PN jam nebuvo užtikrintas užimtumas, kuris turėjo kompensuoti ploto trūkumą. 5 aukšte stovėjo šiukšlių konteineris, todėl pareiškėjas nuolat buvo priverstas kvėpuoti nuo šiukšlių sklindančia smarve. Kameroje Nr. 510 nebuvo įrengtas signalinis mygtukas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno NTI-PN jis turėjo teisę 2 val. pasivaikščioti kiemelyje nuo 2018 m. spalio 15 d., nors šioje įstaigoje jis buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjo įsitikinimu, dviejų valandų pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) išaiškinimui ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punktui, kuriame nustatyta trijų valandų pasivaikščiojimo trukmė. Be to, Kauno NTI-PN pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka higienos normų, jame stovi atliekų konteineriai, nuo kurių nuolatos sklido smarvė, nebuvo peleninių, nuolatos buvo pilna šiukšlių, nebuvo suoliukų, vietomis sienos pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio, kiemeliai nelaistomi, kad nekiltų dulkės. Pasivaikščiojimo kiemelis aptvertas tvora, kuri ribojo paprastajai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų judėjimą po neuždraustą Kauno NTI-PN teritoriją.
4. Pareiškėjas teigė, kad kameroje buvo drėgna ir tamsu. Langą dengė dviejų eilių grotos, tai stipriai ribojo vėjo, šviežio oro srautą, natūralios šviesos patekimą į kamerą. Dėl mažo oro srauto kameroje puvo čiužiniai, užsiveisė parazitų, lovų metalinės dalys rūdijo nuo drėgmės. Kameroje buvo netinkamas apšvietimas.
5. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje buvo netinkama temperatūra. Dėl techninių nesklandumų iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo šildymo, o sudaužytas stiklo paketas buvo pakeistas tik 2018 m. lapkričio 2 d. Kol nebuvo tinkamo šildymo, kameros sienos ir lubos pasidengdavo pelėsiu, susidarydavo kondensatas. Pareiškėjui nebuvo leidžiama turėti šildytuvo, nors Kauno NTI-PN administracijai 2018 m. spalio 30 d. buvo rašomas prašymas jį išduoti. Kauno NTI-PN dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Po šiltu vandeniu pareiškėjui nebuvo leidžiama apsiprausti po fizinės reabilitacijos. Kamerose buvo tarakonų, vorų. Pareiškėjas neturėjo galimybės išsidžiovinti rūbų. Maistas Kauno NTI-PN nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus. Pareiškėjas Kauno NTI-PN kasdien sportavo, be to, dirbo, tačiau gavo nedirbančių asmenų maitinimą.
6. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir Kauno NTI-PN nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, privalėjo būti laikomas izoliuotai, tačiau jis ir kiti nuteistieji (suimtieji), nebuvę valstybės tarnautojai, Kauno NTI-PN nuolat kontaktavo einant pas gydytojus, pasivaikščiojimo metu, leidžiantis ar kylant laiptais, laikino sulaikymo kamerose, gaunant maitinimą ir kt.
7. Taip pat pareiškėjas teigė, kad atvykęs į Kauno NTI-PN, 2018 m. rugsėjo 20 d. medicinos skyriui parašė prašymą išduoti jam gydytojo paskirtų vaistų, vitaminų, skirti fizioterapijos procedūras, kurias rekomendavo gydytoja neurologė. Tačiau per visą laikotarpį jis gavo tik apie 5 tabletes vaistų nuo skausmo, o tai neužtikrino tinkamo bei pilnaverčio jo gydymo.
8. Pareiškėjo teigimu, Kauno NTI-PN buvo ribojama jo teisė siųsti ir gauti laiškus. Be to, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Ūkio skyriaus pagalbiniu darbuotoju, tačiau negavo jam priklausančio ir iš anksto sutarto darbo užmokesčio. Dėl visų nurodytų Kauno NTI-PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teigimu, buvo pažemintas jo orumas, jis kentė nežmoniškas kančias, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
10. Atsakovas nurodė, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 0-99 „Dėl nuteistojo skyrimo Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku“ pareiškėjas buvo paskirtas dirbti Ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, ir pažymėjo, kad tardymo izoliatoriuje gali būti laikomi nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuje atlikti ūkio darbus BVK 68 straipsnyje nustatyta tvarka. Kamerose įrengtas grindinis šildymas ir šiluma kiekvienoje kameroje reguliuojama rankiniu būdu pagal esamus temperatūros duomenis. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti tris valandas per dieną dienotvarkėje nustatytu laiku. Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka nustatytus reikalavimus.
11. Atsakovas nurodė, kad siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų kokybišką maitinimą, kontroliuojama atvežamo maisto temperatūra, atitikimas valgiaraščiams, patiekalų svoris, fasuotų maisto produktų galiojimo terminai ir kokybė. Patiekalai pristatomi šilumą palaikančiuose termosuose. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad maistas buvo nekokybiškas, nekaloringas ar neskanus, šiuo klausimu į Kauno NTI-PN administraciją nesikreipė. Kadangi Kauno NTI-PN yra laikomi nepilnamečiai asmenys, kurių maitinimas skiriasi nuo suaugusiųjų asmenų maitinimo, ir buvo atliktas maitinimo paslaugų pirkimas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, sutartis buvo sudaryta nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo. Tačiau pareiškėjas pats savanoriškai parašė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, todėl iš anksto žinojo, kad bus perkeliamas į nepilnamečių asmenų įstaigą, kurioje galioja kitos taisyklės, nei suaugusiųjų pataisos namuose.
12. Atsakovas neigė skundo teiginius dėl neišduotų vaistų, vitaminų. Kauno NTI-PN Sveikatos priežiūros tarnyba 2018 m. rugsėjo 19 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. ST-1142, kuriame buvo prašoma nuvesti pas gydytoją, kad būtų paskirtas reikiamas gydymas. Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo paaiškinta pacientų kreipimosi į Sveikatos priežiūros tarnybą tvarka. Vadovaujantis Kauno NTI-PN Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Kauno NTI-PN direktoriaus 2012 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1-27, nuteistieji registruojasi ambulatoriniam priėmimui Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale, kurį pildo pataisos įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojas. Po paaiškinimo pareiškėjas pasirašė ir raštiško atsakymo nereikalavo. Asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į šeimos gydytoją, nėra.
II.
III.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimų dalis palikta nenagrinėta bei atmesta dalis pareiškėjo skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė dėl netinkamo maitinimo, pasivaikščiojimų, netinkamos temperatūros patalpose, ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikto nepakeistą.
15. LVAT konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir valgiaraštį, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad Nuteistųjų (suaugusiųjų) išvedimo pasivaikščioti registre įrašai apie pareiškėjo išvedimą pasivaikščioti yra ne kiekvieną dieną, išvedimo trukmė dažniausiai būdavo ne 3, o 2 val., tam tikrais atvejais – ir trumpesnė. Be to, aptariamame registre pateikti įrašai yra nuo 2018 m. spalio 4 d., taigi nėra įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo išvedamas pasivaikščioti arba atsisakė šios teisės nuo ginčo laikotarpio pradžios, t. y., nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 3 d. Atsižvelgęs į tai, LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore nebuvo pažeista.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pakankamai detaliai nurodė aplinkybes dėl netinkamos temperatūros ir šildymo neužtikrinimo kameroje, įvertinęs tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad aukšte, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, dėl techninių nesklandumų šildymas nefunkcionavo iki 2018 m. spalio 31 d., sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu nėra paneigti ir yra pagrindas pripažinti jo teisių pažeidimą. Byloje nesant duomenų apie tai, nuo kada prasidėjo techniniai nesklandumai, neužtikrinę šildymo pastato aukšte, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, konstatuota, kad aptariamo pažeidimo pradžia – pareiškėjo skundo dėl šildymo pateikimo diena, t. y. 2018 m. spalio 30 d.
17. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą skundo dalį dėl pareiškėjo galbūt patirtos neturtinės žalos dėl gydytojo paskirtų medikamentų, vitaminų neišdavimo, rekomenduotų fizioterapijos procedūrų neskyrimo, kadangi ji priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Dėl likusių pareiškėjo nusiskundimų LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti.
18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžino bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas nurodė patyręs dėl gydytojo paskirtų medikamentų, vitaminų neišdavimo, rekomenduotų fizioterapijos procedūrų neskyrimo, netinkamo maitinimo, pasivaikščiojimų ir netinkamos temperatūros.
IV.
19. 2021 m. vasario 9 d. pirmosios instancijos teisme gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose akcentuota, jog pareiškėjas susipažino su LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartimi, tačiau sutinka tik su jos dalimi.
20. 2021 m. vasario 15 d. teisme gauti atsakovo paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 19 d. pateiktame prašyme dėl nuvedimo pas gydytoją nurodė, jog raštiško atsakymo nereikia, t. y. jam išaiškinta gydytojo apžiūrų teikimo tvarka. Pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nenurodyta, jog jis kreipėsi į šeimos gydytoją, t. y. pats nepareiškė noro užsiregistruoti priėmimui, todėl darytina išvada, kad Kauno TI negali atsakyti už tai, jog pareiškėjas nenorėjo užsiregistruoti priėmimui pas šeimos gydytoją. Dėl tiekto maitinimo papildomai paaiškino, kad pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. (0,5 pareigybės), t. y. trumpą laiko tarpą ir tik dalį dienos, todėl tiektas maitinimas pagal suaugusiųjų nedirbančių vyrų valgiaraštį neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukėlė ir negalėjo sukelti. Dėl pasivaikščiojimų lauke nurodė, kad įrašai išvedimo pasivaikščioti žurnale nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 3 d. nebuvo atliekami. Nepaisant to, į bylą pateikti kitų Kauno TI laikomų (ar laikytų) asmenų rašytiniai paaiškinimai (į įstaigą atvykusių 2018 m. rugsėjo 18 d. ar panašiu laikotarpiu) patvirtina aplinkybę, jog pasivaikščiojimai lauke buvo vykdomi nuolat. Pareiškėjas dėl per trumpų pasivaikščiojimų nesiskundė, o pasivaikščiojimų trukmė gali būti trumpinama pačių suimtųjų ir nuteistųjų prašymu. Nurodo, kad šildymo sistema buvo sutrikusi tik vieną dieną.
V.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore, teisė į tinkamą maitinimą ir teisė į tinkamą patalpų šildymą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
22. Teismas, aptaręs Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno NTI-PN direktoriaus 2012 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1-27, (toliau – ir Taisyklės) 5, 7, 8, 11, 12 ir 14 punktų nuostatas, nurodė, kad tam, jog pareiškėjui būtų išduoti/rekomenduoti Kauno klinikų gydytojos išrašyti/rekomenduoti vaistai, vitaminai ir rekomenduojamos fizioterapijos procedūros, pareiškėjas turėjo registruotis ambulatoriniam priėmimui pas gydytoją. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą, kuriame pareiškė prašymą nuvesti jį pas gydytoją, nes jam skauda nugarą. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad raštiško atsakymo nereikia. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą bei pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta gydytojo apžiūrų teikimo tvarka, tačiau pareiškėjas noro užsiregistruoti priėmimui nepareiškė. Šių atsakovo atstovo nuodytų aplinkybių neneigia ir pareiškėjas. Byloje nėra rašytinių įrodymų ar pareiškėjo argumentų, kad buvo siekiama registruotis ambulatoriniam priėmimui, kad toks pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, kad pareiškėjas su pretenzija dėl jo neregistravimo ambulatoriniam priėmimui kreipėsi į administraciją. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog atsakovo atstovas pareiškėjo teisių nepažeidė.
23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje konstatavo, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore, teisė į tinkamą maitinimą pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir valgiaraštį, taip pat LVAT pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl netinkamos temperatūros ir šildymo kameroje neužtikrinimo, nurodė, kad aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, ir pripažino, kad pareiškėjas dėl to patyrė išgyvenimus. Įvertinęs tai, jog pareiškėjas Kauno TI dirbo tik 0,5 etato ir tik vieną mėnesį, kad atsakovo atstovas siekė išspręsti maitinimo dirbantiems suaugusiesiems klausimą, kad šildymo sistemos techniniai nesklandumai buvo operatyviai (per vieną dieną) pašalinti, kad pareiškėjo prašymas dėl pasivaikščiojimų trumpinimo bei pasivaikščiojimų suteikimo buvo įvertintas, teismas sprendė, jog jo teisės pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
VI.
25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Regionų apygardos administracinis teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-5195-279/2019, kuriame teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno NTI-PN buvo teikiamas maitinimas, neatitinkantis fiziologinių mitybos normų, buvo sutrikęs šildymo tiekimas į kamerą, kameroje buvo netinkama dirbtinė apšvieta, kameroje nebuvo viršutinių drabužių kabyklos, ir už šiuos pažeidimus priteisė 100 Eur neturinės žalos atlyginimą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad vien tai, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą perkelti jį į Kauno NTI-PN, nesudaro pagrindo pažeidinėti pareiškėjo teisių ir laisvių. Be to, pats pareiškėjo perkėlimas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1317-662/2020 pripažintas neteisėtu.
27. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apaugos konvencija, teismų praktika, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai. Teismas rėmėsi teismų praktika, kuri yra palankesnė atsakovui, kas paliudija pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teismas nesilaikė esminių reikalavimų, nustatytų ABTĮ 15 straipsnyje, 56 straipsnio 6 dalyje, 78 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnyje. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis Kauno NTI-PN orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškus kančias, dvasinius išgyvenimus buvo laikomas visą nurodytą laikotarpį, be to, negavo jam priklausančio pilno darbo užmokesčio, dėl to jam priteistinas žalos atlyginimas. Neturtinė žala – tai subjektyvūs asmens išgyvenimai, todėl tik pats asmuo gali įvertinti, ar jis patyrė neturtinę žalą, ar ne.
28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovas nurodo, kad, administracinėje byloje Nr. eI-5195-279/2019 nustatytos aplinkybės ir šios bylos aplinkybės nėra identiškos. Pareiškėjas nedetalizavo konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas realių savo teisių apribojimų nepatyrė. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VII.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., atlyginimo.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore, teisė į tinkamą maitinimą ir teisė į tinkamą patalpų šildymą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teigia, kad teismas buvo šališkas ir išnagrinėjo jo skundą nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, pažeisdamas ABTĮ nustatytus reikalavimus.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas nesivadovavo teisės aktais, administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
35. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo perkėlimu iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN (žr. šios Nutarties 26 p.), nepatenka į šios administracinės bylos dalyką, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jis negavo jam priklausančio pilno darbo užmokesčio, tačiau pažymėtina, kad LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog pareiškėjui išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, ir šios bylos dalies negrąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Dėl to teisėjų kolegija, šioje nutartyje tikrindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto iš naujo išnagrinėjus LVAT grąžintą bylos dalį, pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo nusiskundimų dėl jam mokėto darbo užmokesčio.
36. Vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisų pažeidimo pripažinimu, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
37. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
38. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė kasdien 4 valandas pasivaikščioti gryname ore, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d., kai pareiškėjas dirbo, tiekiamas maitinimas neatitiko jam taikytinų fiziologinės mitybos normų, 1 dieną kameroje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).
39. Įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjui, jį išskirti iš kitų nuteistųjų ar kad būtų kilę ilgalaikių padarinių pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, pareiškėjui priteistinas 230 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Pažymėtina, kad nustatydama pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį teisėjų kolegija, be kita ko, įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-415/2021 (pirmosios instancijos teisme bylai suteiktas Nr. eI-5195-279/2019). Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-5195-279/2019 (apeliacinės instancijos teisme bylai suteiktas Nr. eTA-14-415/2021) ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos (be kita ko, minėtoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamos dirbtinės apšvietos ir drabužių kabyklos nebuvimo), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti tokį pat neturtinės žalos atlyginimo dydį, kaip pareiškėjo nurodytoje byloje.
40. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 230 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos), priteisti 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė