Administracinė byla Nr. A-129-822/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00079-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Donkasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Donkasta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba skirtos baudos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Donkasta“ (toliau – pareiškėjas) 2017 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. ATK2-137/16 (toliau – nutarimas) arba sumažinti paskirtą baudą.
1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. apie 22:42 val. pareiškėjui priklausančiame bare pardavėja pardavė butelį putojančio vyno pirkėjui, kuris aiškiai leido suprasti, kad gėrimą vartos vietoje. Paaiškino, kad pardavėja nuplėšė apsauginę kamščio foliją ir padavė vienkartinius puodelius, leisdama vyriškiui pačiam pabaigti atidaryti butelį. Nurodė, kad pardavėja įspėjo, jog gėrimus galima vartoti tik vietoje, tačiau vyriškis, nusipirkęs gėrimą, apsisuko ir išėjo pro duris.
1.2. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra pagrindo kilti pareiškėjo teisinei atsakomybei, nes pardavėja negalėjo pagrįstai numatyti, kad gėrimai bus išsinešti iš parduotuvės, nes kliento elgesys jai nekėlė abejonių, jog gėrimas bus vartojamas vietoje.
1.3. Pareiškėjo manymu, teismas turėtų įvertinti tą aplinkybę, ar policijos pareigūnas kontrolinio pirkimo metu nesukurstė pardavėjos nusižengti įstatymo reikalavimams, nes pareigūnas paprašė pardavėjos leisti pačiam pagal etiketą aptarnauti žmoną (atkimšti butelį). Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, parduodamas alkoholinį gėrimą uždarytoje taroje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.
2.2. Departamento nuomone, pareiškėjas privalo laikytis AKĮ veiksmingomis bei efektyviomis priemonėmis. Nurodė, kad jokie duomenys nepatvirtino pareiškėjo versijos, kad policijos pareigūnas prašė neatidaryti butelio, todėl jokių provokacinių veiksmų nebuvo atlikta. Akcentavo, kad alkoholio verslas yra licencijuojama veikla ir ji turi būti vykdoma itin atsakingai. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo skirta minimali ekonominė sankcija. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl baudos sumažinimo turi būti atmestas.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Donkasta“ skundą atmetė.
5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:
5.1. 144 Eur dydžio bauda pareiškėjui buvo paskirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą.
5.2. Pagal Departamento nutarimą, nurodytas AKĮ nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjo darbuotoja 2016 m. spalio 14 d. 22:42 val. pardavė vieną uždarytą putojančio vyno butelį, taip iš esmės parduodama alkoholinį gėrimą išsinešimui, o ne vartojimui vietoje.
5.3. 2016 m. kovo 25 d. Marijampolės savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. LA-379(18.2) (toliau – Licencija). Licencijoje nurodyta, kad bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turi teisę parduoti alų, vyną, fermentuotus gėrimus, spiritinius gėrimus ir alkoholinius kokteilius. Licencijoje taip pat nurodyta, kad alkoholinių gėrimų pardavimo būdas yra tiek vartoti vietoje, tiek ir išsinešti (veiklos rūšis – viešasis maitinimas).
5.4. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – VTS) Prevencijos poskyris gavo 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundą, kuriame buvo nurodyta, kad adresu Gedimino g. 34 veikia kioskelis iš kurio visą naktį vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais nesilaikant taisyklių, t. y. išsinešimui. Siekdamas nustatyti galimai daromus pažeidimus, Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojas 2016 m. spalio 13 d. pavedė pareiškėjo bare atlikti kontrolinį pirkimą. 2016 m. spalio 14 d. Marijampolės AVPK VTS Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis atliko kontrolinį pirkimą. Marijampolės AVPK viršininkui tarnybiniame pranešime patrulis nurodė, kad apie 22:35 val. pardavėjos paprašė parduoti butelį putojančio vyno. Pardavėja padavė vyno butelį su nulupta kamščio plėvele, padėjo du vienkartinius plastikinius puodelius ir paklausė, ar jam yra žinoma, kad įsigytą alkoholį reikia gerti viduje. Tarnybiniame pranešime patrulis nurodė, kad tada jis paėmė butelį ir išėjo iš baro. Nurodė, kad išeinant jo niekas nebandė sulaikyti ar papildomai įspėti. Pardavėja 2016 m. spalio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įspėjo pirkėją, jog alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, tačiau pardavė neatidarytą butelį. Paaiškinime pardavėja nurodė „Dėl ko neatidariau butelio kamštelio nežinau“.
5.5. Departamentas medžiagą iš Marijampolės AVPK gavo 2016 m. spalio 24 d. 2016 m. spalio 25 d. buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-173, kuriame buvo konstatuotas
AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Šis protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su 2016 m. spalio 26 d. raštu, pasiūlant pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo. Departamentas taip pat nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. 9:30 val. Departamento patalpose bus nagrinėjama pareiškėjo byla.
5.6. Departamentas 2016 m. lapkričio 11 d. raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos į Marijampolės AVPK, prašydamas padėti įteikti dokumentus pareiškėjui, kuris siunčiamų procesinių dokumentų neatsiima. Dėl šios priežasties Departamentas perkėlė pareiškėjo bylos nagrinėjimą į 2016 m. gruodžio 8 d. 10:15 val., pasiūlydamas pareiškėjui iki 2016 m. gruodžio 5 d. pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Policijos pagalba dokumentai pareiškėjui buvo įteikti.
6. 2016 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo. Paaiškinime pareiškėjas pripažino, jog pardavėja pardavė neatidarytą putojančio vyno butelį. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad pirkėjas teigė, kad gėrimą gers su žmona, aiškiai leido pardavėjai suprasti, kad gėrimas bus vartojamas vietoje, todėl pardavėja padavė du vienkartinius puodelius ir nuplėšė apsauginę kamščio foliją, leisdama vyriškiui pagal etiketą gėrimą pabaigti atidaryti pilstantis į puodelius, geriant bare prie stalo. Pareiškėjas prašė įvertinti, ar šiuo atveju pardavėjos pritaikytų priemonių visuma neatitiko teisingos pusiausvyros siekiamam tikslui. 2016 m. gruodžio 8 d. Departamente vykusio posėdžio metu priimtas nutarimas pareiškėjui skyrė 144 Eur baudą. Skundžiamame nutarime Departamentas nurodė, kad alkoholinio gėrimo butelio neatidarymo pakanka teisinei atsakomybei pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą kilti.
7. Teismas iš bylose surinktų duomenų visumos nustatė, kad pareiškėjas neginčijo faktinių aplinkybių, kad po 22 val. jam priklausančiam bare buvo parduotas alkoholinis gėrimas neatidarytame butelyje ir, kad minėtas gėrimas nebuvo vartojamas bare. Pareiškėjas nurodė, kad darbuotoja padarė viską (įspėjo apie draudimą ir padavė vienkartinius puodelius), ką galėjo, kad gėrimas būtų vartojamas vietoje, o neįmanomų dalykų negalima reikalauti.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į AKĮ įtvirtintos išimties taikymo sferą, būtinos dvi sąlygos, t. y. alkoholiai gėrimai gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartojimui vietoje. Pasisakė, kad pareiškėjo vardu ir interesais veikianti darbuotoja, pardavusi putojantį vyną pirkėjui ir jį padavusi pirkėjui neatidarytą, sudarė sąlygas šį gėrimą išsinešti, t. y. nebuvo įvykdyta nei viena sąlyga, leidžianti remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. išimti. Teismas konstatavo, kad priemonės kurių ėmėsi pardavėja (nurodė pirkėjui, kad gėrimai turi būti vartojami viduje ir padavė vienkartines stiklines) nebuvo tinkamos ir pakankamos, siekiamam tikslui. Pareiškėjo atsakomybės nepripažinimą už AKĮ pažeidimus, teismas vertino kaip nesupratimą savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos.
9. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui baudą. Teismas atkreipė dėmesį jog pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalį, už AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 144 Eur iki 579 Eur bauda. Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą, taip pat įvertinęs, kad pareiškėjas netrukdė pažeidimo tyrimui, konstatavo lengvinančių aplinkybių buvimo faktą ir skyrė pareiškėjui mažiausią galimą baudą, t. y. 144 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kontrolinis patikrinimas buvo atliktas skundo pagrindu, nenustatęs, kad pareigūnas kokiais nors veiksmais būtų provokavęs pardavėją atlikti pažeidimą, pasisakė, kad nėra pagrindo skirtą baudą mažinti.
III.
10. Pareiškėjas UAB „Donkasta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti arba skirti mažesnę nei įstatymas numato baudą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas priimdamas sprendimą tik formaliai konstatavo pažeidimą. Įmonė pripažįsta, kad 2016 m. spalio 14 d. apie 22:42 val., įmonei priklausančiame bare Gedimino g. 34, Marijampolė, pardavėja pardavė Policijos komisariato pareigūnui vieną butelį putojančio vyno su nuplėšta kamščio apsaugine folija, tačiau neatidarytą. Pareiškėjas akcentuoja, kad pardavėja, įspėjo pirkėją, jog alkoholinį gėrimą būtina vartoti vietoje, padavė du vienkartinius puodelius, kadangi kliento elgesys nekėlė abejonių, jog gėrimas bus vartojamas vietoje. Pareiškėjo vertinimu šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pardavėja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog
AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimo bus laikomasi, todėl vien faktinė aplinkybė, kad putojančio gėrimo butelio galutinis atidarymas patikėtas pirkėjui, įmonės nuomone nėra pakankama teisinei atsakomybei kilti.
10.2. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir pasisakė, kad pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma. Taigi ši teisės norma negali reikalauti iš teisės normų adresato imtis tokių veiksmų, kurie būtų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu.
10.3. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas, šioje byloje privalėjo įvertinti ar policijos kontrolinio pirkimo metu policijos pareigūnas pateikdamas apgaulingą informaciją nesukurstė pardavėjos nusižengti įstatymo reikalavimams. Paaiškina, kad šiuo atveju pardavėja nebūtų perdavusi pirkėjui neatkimšto butelio, jei pastarasis paėmęs dvi taureles ir pardavėjai ėmusis veiksmų atkimšti butelį, tai yra nuėmus apsauginę kamščio foliją, nebūtų nurodęs, kad gers su žmona prie baro stalo ir paprašęs pačiam pagal etiketą aptarnauti damą.
10.4. Pareiškėjas teigia, kad duomenų apie kontroliniam pirkimui išduotas pinigines lėšas iš Marijampolės AVPK kasos nėra, dokumentų ir daiktų paėmimo protokole duomenų apie paimtus 3 Eur iš P. Ž. taip pat nėra. Duomenų kada (laikas) atliktas kontrolinis pirkimas taip pat nėra. Teismas rėmėsi neteisėtai gautais duomenimis, dėl ko bylos procesas neteisėtas. Teismas negali vadovautis neteisėtai gautais duomenimis. Institucija atliko „kontrolinį pirkimą“, reglamentuotą policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-734, tačiau atliktų veiksmų pobūdis, konspiracija ir intensyvumas rodo, kad buvo atliktas Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas) reglamentuotas „kontrolinis patikrinimas“, kadangi pareigūnas veikė neatskleisdamas tapatybės. Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) procesinėmis normomis, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tiriant nusikaltimus. Taigi tai, galima daryti tik tiriant nusikalstamas veikas, o ne nusižengimus, be to tai darė neatskleidžiant savo tapatybės, kas tiriant administracinius nusižengimus nėra numatyta, galima tiriant tik nusikalstamas veikas ir gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją.
10.5. Pareiškėjas kelia klausimą ar „kontrolinis pirkimas“ reglamentuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).
10.6. Pareiškėjo vertinimu byloje esančių įrodymų nepakanka UAB „Donkasta“ kaltei pagrįsti, o visas abejones aiškinant atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei tai, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, byla turi būti nutraukta.
11. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Departamentas kritiškai vertina, pareiškėjo teiginius, kad pardavėja ėmėsi proporcingų priemonių užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo laikymąsi, o tai, kad pardavėja butelio galutinį atidarymą patikėjo pirkėjui, nėra pakankamas pagrindas teisinei atsakomybei kilti.
11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas yra nurodęs, kad iš normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, kuria pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Teismas nurodė, kad gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti vienos iš sąlygų egzistavimą. Konkrečiu atveju pats pareiškėjas pripažįsta, kad alkoholinio gėrimo neatidarė, taip pat iš esmės neginčija, kad pirkėjas alkoholinį gėrimą išsinešė iš pareiškėjo baro, t. y. neįvykdė abiejų būtinų sąlygų, todėl pagrįstai darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė
AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.
11.3. Tai, jog policijos pareigūnas prašė neatidaryti alkoholinio gėrimo butelio, nes nori sulaukti žmonos ir jai esant atkimšti butelį, pareiškėjas paaiškino tik savo rašytiniame paaiškinime. Tačiau šis paaiškinimas prieštarauja pareiškėjo darbuotojos L. M. rašytiniame paaiškinime bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, kurios yra nuoseklios, išsamios bei viena kitai neprieštaraujančios, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo versijos apie jo atžvilgiu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, neva, atliktus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių priežasčių dėl kurių tarnybines pareigas vykdantys policijos pareigūnai būtų suinteresuoti jo atžvilgiu elgtis neteisėtai (atlikti provokacinius veiksmus ir pan.). Todėl atsakovo manymu pareiškėjo pateiktas rašytinis paaiškinimas yra jo gynybinė pozicija, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
11.4. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų, skirtų atlikti kontrolinį pirkimą, išdavimą policijos pareigūnams, ir dokumentų apie paimtus 3 Eur iš policijos pareigūno P. Ž., nėra šios bylos dalykas, todėl, Departamento nuomone, atmestini kaip pertekliniai.
11.5. Pareiškėjo teiginiai, kad neaišku kada buvo atliktas kontrolinis pirkimas, atmestini. Kontrolinio pirkimo laiką patvirtina byloje esantys įrodymai: policijos pareigūno P. Ž. 2016 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas, policijos pareigūno vyresniojo tyrėjo A. Č. 2016 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas, 2016 m. spalio 14 d. fiskalinis kasos kvitas.
11.6. Policijos įstatymo 24 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat legalioje apyvartoje esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus. Kontrolinių pirkimų tvarka nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintame Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimo tvarkos apraše. Taigi, policijos pareigūnai, atlikdami kontrolinius pirkimus veikė teisėtai, Policijos įstatymo bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-734 pagrindu, todėl jų surinkti įrodymai yra laikytini teisėtais bei pakankamais pagrįsti pareiškėjo padarytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad priemonės kurių ėmėsi pardavėja (nurodė pirkėjui, kad gėrimai turi būti vartojami viduje ir padavė vienkartines stiklines) nebuvo tinkamos ir pakankamos, siekiamam tikslui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kontrolinis patikrinimas buvo atliktas skundo pagrindu, nenustatęs, kad pareigūnas kokiais nors veiksmais būtų provokavęs pardavėją atlikti pažeidimą, pasisakė, kad nėra pagrindo skirtą baudą mažinti.
14. Pareiškėjas teigia, kad teismas tik formaliai konstatavo pažeidimą neįvertinęs to, kad pardavėja pareigūno buvo provokuojama atlikti nusižengimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie kontroliniam pirkimui išduotas pinigines lėšas iš Marijampolės AVPK kasos, dokumentų ir daiktų paėmimo protokole duomenų apie paimtus 3 Eur iš P. Ž.. Teigia, kad dėl šių priežasčių bylos procesas yra neteisėtas. Pareiškėjas siekia, kad administracinė byla būtų nutraukta arba jam būtų skirta švelnesnė sankcija.
15. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo inicijuoto ginčo aplinkybes, kurias privalėjo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. ATK2-137/16 arba sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėjas siekė, kad teismas įvertintų, ar policijos pareigūnas kontrolinio pirkimo metu nekurstė pardavėjos nesilaikyti įstatymo reikalavimų. Paaiškino, kad pareigūnas paprašė pardavėjos leisti pačiam pagal etiketą aptarnauti žmoną (atkimšti butelį). Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujas nesutikimo su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. ATK2-137/16 aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos. Pareiškėjui nenurodžius jokių priežasčių, dėl ko jis šių aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija vadovaudamasis šios Nutarties 15 punkte nurodytais pagrindais, naujų skundo aplinkybių (dėl nutarimo neteisėtumo, nes nėra duomenų apie kontroliniam pirkimui išduotas pinigines lėšas iš Marijampolės AVPK kasos, daiktų paėmimo protokole nėra duomenų apie paimtus 3 Eur iš P. Ž., nenurodytas laikas kada atliktas kontrolinis pirkimas, negalima daryti kontrolinio patikrinimo, neatskleidžiant savo tapatybės) nenagrinėja.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje A858-351/2013 nurodė, kad iš normos, kurioje nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, išskyrus šiose vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Gėrimo pakuotė laikoma atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės.
20. Administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, priešingai nei teigia pareiškėjas, jog joje analogiškos aplinkybės kaip ir šioje byloje, buvo nustatyta, kad pardavėja pirkėjui pardavė butelį jį prieš tai atkimšusi, o alkoholinio gėrimo vartojimą vietoje patvirtino aplinkybė, kad pirkėjas butelį išsinešė nugertą. Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šis aspektas svarbus analizuojant pareiškėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus įstatymo reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju du asmenys nusipirko vieną sidro butelį, kiti asmenys esantys bare įsigytus alkoholinius gėrimus vartojo vietoje, taip pat išeidavo trumpam į lauką parūkyti ir grįždavo į barą atgal, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pardavėja galėjo ir nepastebėti, kad pirkėjai iš baro išeina nešini nepilnai išgerto įsigyto alkoholinio gėrimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šios nagrinėjamos bylos atveju ginčo nėra, kad pareiškėjo darbuotoja pirkėjui pardavė alkoholinio gėrimo butelį po 22 val. jo neatkimšusi.
21. Konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo.
22. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis aptariama išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, jog alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimą. Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali būti baigtinio minėtųjų aplinkybių sąrašo, nes jis nebūtų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, inter alia (be kita ko) vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.
23. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo darbuotoja, pardavusi pirkėjui putojančio vyno butelį, jo neatkimšo, t. y. nuėmė butelio kamštį dengiančią medžiagą, tačiau neištraukė kamščio (šią aplinkybė patvirtino ir pareiškėjo darbuotoja, kuri paaiškinime nurodė, kad nežino priežasčių, dėl kurių butelio neatkimšo (b. l. 26)), todėl sudarė pirkėjui sąlygas vyno butelį išsinešti. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo – po 22 val. alkoholinius gėrimus parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. pareiškėjo taikytos priemonės šiam reikalavimui užtikrinti nebuvo tinkamos ir pakankamos pasiekti tai, jog baro klientai alkoholinių gėrimų neišsineštų, o juos vartotų vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingas išvadas nei padarė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesudarė pakankamų sąlygų pirkėjo įsigytą alkoholinį gėrimą – putojantį vyną „Bosca“ vartoti vietoje. Pareiškėjas teigia, kad pareigūnas provokavo atlikti nusižengimą, tačiau į bylą nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Taip pat, pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo pirkėjų pageidavimų pardavėjai po 22 val. gėrimus gali parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat kelia klausimą, ar „kontrolinis pirkimas“ reglamentuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
27. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).
28. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.
29. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai ir kt.).
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas prašymą kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, ar „kontrolinis pirkimas“ reglamentuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo išdėstyti abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra net nurodęs konkrečių teisės aktų normų, kurios prieštarauja Konstitucijai.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo UAB „Donkasta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.