Nr. DOK-1436

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07115-2019-6

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas),  Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 4 d. paduotu atsakovų A. B. ir E. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo,

 

n u s t a t ė :

 

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo (rezoliucinėje dalyje nurodyta 2023 m. balandžio 8 d. sprendimo) dalis dėl reikalavimo pašalinti tvorą ir dėl šio reikalavimo ieškinys tenkintas, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 179, 183, 185 straipsnių normas, neįvertino atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, netinkamai nusprendė dėl ieškovės reikalavimo pagrindo (CK 4.98 straipsnis), kartu nuspręsdamas dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir pažeisdamas CPK 266 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 360 straipsnio nuostatas. Spręsdamas dėl tvoros dalies, skiriančios atsakovų sklypą ir (duomenys neskelbtini) sklypą, pašalinimo, teismas išimtinai rėmėsi ieškovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, ignoruodamas atsakovų atsikirtimus, iš esmės paneigiančius sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neatliko jokio papildomo aplinkybių, susijusių tvoros dalimi, skiriančia atsakovų ir (duomenys neskelbtini) sklypu, vertinimo, nors kasacinis teismas, grąžindamas bylos dalį dėl tvoros pašalinimo nagrinėti iš naujo, nurodė, kad teismo ekspertizėje nėra nurodyti koordinačių taškai, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės sklypus, o šios faktinės aplinkybės yra esminės, kad galima būtų suformuluoti vykdytiną reikalavimą dėl atsakovų tvoros dalies. Taigi teismas pažeidė CPK 185, 12, 17, 270 straipsnių normas.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 93, 98 straipsniai), pažeidė atsakovų teisę į teisingą teismą, šalių lygiateisiškumo, bendruosius teisingumo ir protingumo principus. Teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė, jog ieškovė reiškė keturis reikalavimus, nors realiai ji buvo pareiškusi šešis reikalavimus, todėl netinkamu santykiu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišsprendė atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą pirmąkart nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei kasacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui A. B. grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiems asmenims.

Grąžinti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 3 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 291.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                Andžej Maciejevski

 

 

Donatas Šernas

 

 

Dalia Vasarienė