Teismingumo byla Nr. T-102/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00689-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų O. P. ir M. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., G. S. firmai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjai su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydami 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 20 d. raštą „Dėl pretenzijos dėl žalos atlyginimo“ Nr. (28.8-08-4)RNA-8200; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 3 856 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjai nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtai realizuotos (parduotos) pareiškėjui M. P. priklausiusios transporto priemonės – „Audi A6“ automobilio. Pareiškėjai paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-605-725/2017 minėta transporto priemonė buvo areštuota iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kauno apylinkės teismo nuosprendis prokuroro apeliaciniu skundu buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, kuris 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir M. P. vardu registruotą „Audi A6“ automobilį konfiskavo. Vykdydama šią teismo nutartį antstolė J. Ž. 2017 m. birželio 20 d. turto arešto aktu Nr. S17-230120 transporto priemonę areštavo, o 2017 m. birželio 22 d. – perdavė VMI realizuoti. Pareiškėjai pažymėjo, kad VMI 2017 m. liepos 14 d. transporto priemonę realizavo (pardavė) po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo sustabdęs teismo nutarties dėl automobilio konfiskavimo vykdymą. Iš antstolės vykdomosios bylos atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą ir prašymą stabdyti automobilio konfiskavimą bei realizavimą. Tačiau nelaukdama kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas kasacinio skundo priėmimo klausimas, VMI pradėjo automobilio realizaciją, t. y. perdavė jį G. S. firmai parduoti. Pasak pareiškėjų, automobilis buvo realizuotas mažiau nei per mėnesį nuo jo perdavimo už ženkliai mažesnę nei rinkos vertę. Be to, transporto priemonė buvo realizuota su joje buvusiais asmeniniais pareiškėjų daiktais, kurių nebuvo galimybės atsiimti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Nuosavybės konfiskavimas ar paėmimas kitu būdu už teisės pažeidimus yra vienas iš civilinės teisės normų numatomų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punktas, 4.67 straipsnis). Konfiskuoto turto perdavimo valstybei klausimus reglamentuoja civilinės teisės normos (Civilinio proceso kodekso 638 str. 2 d., 691 str., 692 str.). Pagal minėtą reglamentavimą, teismo nuosprendžiu konfiskuotas turtas perduodamas realizuoti būtent atitinkamai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, realizuodama teismo nutartimi iš pareiškėjų konfiskuotą ir valstybei nuosavybės teise perėjusią transporto priemonę, VMI veikė vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Todėl ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl VMI veiksmų, atliktų nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti bylų, susijusių su sprendimų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, keliamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas ir turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš VMI veiksmų parduodant pareiškėjui priklausančią transporto priemonę, atlyginimo.

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendis ir, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 4 ir 6 dalimis, konfiskuotas nusikalstamos veikos padarymo priemone pripažintas pareiškėjo vardu registruotas automobilis. 2017 m. birželio 22 d. surašytas turto perdavimo–priėmimo aktas Nr. (28.8-08-4)-330-7013, kuriuo minėta transporto priemonė perduota VMI.

Baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, antstolis, perdavęs konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per 3 dienas grąžina nuosprendį priėmusiam teismui vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas

Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2 punktu, mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalį, klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo atlyginti žalą dėl VMI veiksmų, kuriuos ji atliko ne viešojo administravimo srityje, bet teismo nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (transporto priemonės) konfiskavimo – vykdymo procese. Žalos, padarytos teismo nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo procese, atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų O. P. ir M. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., G. S. firmai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė	L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys