LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

DĖL LIETUVOS TEISĖS INSTITUTO ILGALAIKĖS INSTITUCINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS 2019-2023 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2019 m. balandžio 3 d. Nr. V-359

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“1.4 papunkčiu ir Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-153 „Dėl Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 21.1 papunkčiu,

t v i r t i n u valstybinio mokslinių tyrimų instituto Lietuvos teisės instituto parengtą ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2019–2023 metų programą „Veiksmingų baudimo ir kitų valstybės reagavimo į nusikalstamas veikas formų ir priemonių tyrimai”.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                   Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro

2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-359

VEIKSMINGŲ BAUDIMO IR KITŲ VALSTYBĖS REAGAVIMO Į NUSIKALSTAMAS VEIKAS FORMŲ IR PRIEMONIŲ TYRIMAI

1. Programos vykdytojas – Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI). 2. Programos tikslai – ištirti baudimo ir kitas valstybės reagavimo į nusikalstamas veikas formas ir priemones veiksmingo jų įgyvendinimo ir subjektyviai patiriamo baudžiamojo teisingumo požiūriu bei sukurti moksliškai pagrįstas prielaidas valstybės reagavimo į teisės pažeidimus sistemos tobulinimui.
3. Programos uždaviniai: 3.1. Ištirti subjektyviuosius baudimo ir kitų valstybės reagavimo į nusikalstamas veikas priemonių (toliau – BRP) veiksnius, remiantis baudžiamosios sistemos dalyvių patirtimis, bei pasiūlyti veiksmingas, subalansuotas teisinių priemonių taikymo strategijas, padėsiančias didinti BRP veiksmingumą ir visuomenės saugumą. 3.2. Ištirti aktualių baudžiamosios politikos krypčių tendencijas ir identifikuoti valstybės reagavimo į atskiras nusikaltimų rūšių problemas bei pasiūlyti veiksmingas problemų sprendimo strategijas.
4. Metodologinis tyrimų pagrindimas: Kaip patvirtina 2016–2018 m. LTI vykdytos programos „Subalansuotos baudžiamosios politikos ir efektyvios nusikaltimų prevencijos link: visuomenės saugumo stiprinimo galimybių žmogaus teisių apsaugos kontekste tyrimai”, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. įsakymu “Nr. V-882 “Dėl ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,kultūrinės) plėtros programų patvirtinimo” (toliau – 2016-2018 m. programa) rėmuose atlikti tyrimai, baudžiamojo represyvumo įsitvirtinimas ir dominavimas Lietuvoje skatina toliau ieškoti svarių mokslinių, empiriškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis baudžiamasis klimatas taptų švelnesnis. Nors Lietuvoje ir vyksta nuolatinės veiksmingo valstybės reagavimo į nusikaltimus paieškos, tačiau tenka pripažinti, kad iš esmės baudimo kultūrai būdinga stagnacija. 2016 m. vidutinė teismo paskirtos ir realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės trukmė pasiekė iki tol nefiksuotas aukštumas, o įkalintų asmenų skaičius išlieka aukščiausias Europos Sąjungoje. Taip pat laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos atsiduria nuolatinės tarptautinių žmogaus teisių stebėsenos institucijų kritikos akiratyje. Dar daugiau, pastaruoju laikotarpiu už bausmių, susijusių ir nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymo priežiūrą atsakingos institucijos išgyvena reorganizavimo ir modernizavimo procesus siekiant, kad minėtos institucijos ne tik formaliai, bet ir praktiškai įgyvendintų progresyvią bausmių vykdymo politiką. Taigi Lietuvoje vyrauja tradicinis, atpildo siekiu pagrįstas valstybės reagavimas į nusikalstamas veikas, prisidedantis prie baudžiamojo represyvumo dominavimo. Kaip rodo LTI atlikti tyrimai, nusikaltimų užkardymui pasirenkamas jau įprastu tapęs bausmių griežtinimo, naujų nusikalstamų veikų kriminalizavimo, baudžiamosios atsakomybės taikymo išplėtimo kelias. Bausmė dažnai suvokiama kaip vienintelė reagavimo į nusikaltimus priemonė, nors, kaip rodo daugelio valstybių praktika, nusikaltimai gali būti valdomi ir kontroliuojami ir kitais socialiniais, teisiniais, organizaciniais būdais. Kriminologijos moksle, atsižvelgiant į gausius mokslinių tyrimų įrodymus, jau laikoma aksioma, kad griežtas baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra veiksminga teisės pažeidėjų atgrasymo ir pakartotinių nusikalstamų veikų užkardymo priemonė. Priešingai, moksliškai įrodyta, kad bausmių griežtinimas didina pakartotinių nusikalstamų veikų riziką, neigiamai veikia pačius pažeidėjus, jų artimą aplinką ir visą visuomenę. Griežta baudžiamoji politika reikalauja didelių valstybės investicijų, pvz., vien bausmės vykdymo institucijų išlaikymas valstybei kainuoja beveik 70 milijonų eurų per metus, resursų poreikį didina ir baudžiamojo proceso išlaidos, kitų teisėsaugos institucijų finansavimas. Tokiu būdu susiklosto paradoksali situacija – valstybė investuoja į tokias reagavimo į nusikalstamas veikas formas, kurios sprendžiant pakartotinio nusikalstamumo bei teisės pažeidėjų reintegravimo į visuomenę problemas tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu  yra visiškai neveiksmingos.  Atsižvelgiant į aptartus BRP taikymo Lietuvoje probleminius klausimus programoje formuluojami šie uždaviniai: ištirti subjektyviuosius BRP veiksnius, remiantis baudžiamosios sistemos dalyvių patirtimis, bei pasiūlyti veiksmingus, subalansuotus teisinių priemonių taikymo būdus, padėsiančius didinti BRP veiksmingumą bei sėkmingą teisės pažeidėjų grįžimą į visuomenę; ištirti aktualių baudžiamosios politikos krypčių tendencijas ir identifikuoti valstybės reagavimo į atskiras nusikaltimų rūšių problemas bei pasiūlyti veiksmingas problemų sprendimo strategijas. Įgyvendinant pirmąjį uždavinį bus atliekami tyrimai, nukreipti į anksčiau mažai tyrinėtus subjektyviuosius BRP taikymo aspektus, tokius kaip BRP legitimumo suvokimas teisėsaugos institucijų darbuotojų požiūriu, BRP legitimumo samprata iš nuteistųjų perspektyvos bei visoje visuomenėje egzistuojantis baudimo suvokimas. Tyrimų rezultatai leis nustatyti priemones, kurios bus nukreiptos į nuteistųjų grupės socialinį įgalinimą bei veiksmingą jų resocializaciją, socialinę integraciją, o kartu ir valstybės lėšų reinvestavimą į priemones, tiesiogiai nesusijusias, tačiau neretai kur kas efektyvesnes už baudžiamąsias. Šie tyrimai praturtins teisės mokslą iki šiol mažai taikyta metodologine-empirine prieiga tyrinėjant bausmės institutą. Atlikti tokio pobūdžio tyrimus leidžia tarpdisciplininė Lietuvos teisės instituto tyrėjų kompetencija: programoje dirbs teisės, sociologijos, kriminologijos, psichologijos mokslų atstovai. Atsižvelgiant į įdirbį vykdant ankstesnę 2016–2018 m. programą, tikslinga užtikrinti šios programos tęstinumą. 2016–2018 metais atlikti tyrimai leido identifikuoti probleminius elementus, kurių negalima buvo numatyti planuojant pirmąją programą. Todėl įgyvendinant antrąjį programos uždavinį bus tęsiama dalis 2016–2018 m. programos tyrimų, nukreiptų į konkrečias baudžiamosios bei atskiras BRP rūšis ir formas (pvz., valstybės reagavimo formos ir priemonės, skirtos spręsti tokių nusikaltimų kaip sukčiavimas, mokestiniai nusikaltimai ir nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais, problemoms, taip pat įkalinimo ir kitų bausmių veiksmingumo klausimai). Tyrimai yra nauji kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu, programoje numatoma nagrinėti ankstesnės programos rėmuose (ar apskritai Lietuvoje) dar netyrinėtus tam tikrų sričių taikymo aspektus atsižvelgiant į valstybės prioritetines sritis ir poreikius, vyriausybės programos prioritetus ir priemones ar į kuriamą teisinį reguliavimą, kuriam svarbus mokslinis pagrindimas (pavyzdžiui naujų turto konfiskavimo teisinių mechanizmų diegimą, naujas reformas ir kuriamas valstybės strategijas, susijusias su įkalinimo įstaigų modernizavimu, naujų alternatyvų laisvės atėmimo bausmei diegimą ir pan.). Taip pat bus naudojamos tyrėjų sukauptos teorinės žinios ir metodologinės prieigos ankstesnės programos rėmuose tyrinėtoms sritims gilinti. Visa tai leidžia teigti, kad tyrimai atitiks aktualumo, naujumo ir originalumo kriterijus. Programa formuluojama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.4.6 papunkčio priemonėmis, taip pat 1.1.1 papunkčio 9 priemone, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetinio tikslo „Sumani visuomenė“ prioritetu (veikli, solidari ir besimokanti visuomenė), Lietuvos teisės instituto įstatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 484 „Dėl Teisės instituto steigimo“ ir Lietuvos teisės instituto 2019–2021 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos teisės instituto direktoriaus 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr.IT-7 „Dėl Lietuvos teisės instituto 2019-2021 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, 1 prioritetu „Teisinės valstybės plėtrai svarbių ilgalaikių mokslinių tyrimų bei eksperimentinės (socialinės) plėtros (MTEP) darbų teisės bei kovos su korupcija ir kriminologijos srityse vykdymas“, Programos tikslas ir uždaviniai taip pat atitinka Europos 2020 strateginius prioritetus – pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Pridėtinė vertė programoje numatoma pasitelkiant teisės mokslo tyrimuose retai taikomą kokybinių tyrimų metodologiją orientuojantis į baudžiamosios sistemos dalyvių subjektyvias patirtis, BRP legitimacijos visuomenėje veiksnius bei procesus. Programoje numatytų uždavinių įgyvendinimui skirta analizė bus paremta empiriniais tyrimais, integruojant kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologijas bei naudojant socialinių tyrimų metodų trianguliaciją. Duomenims rinkti planuojama naudoti kokybinius tyrimų metodus (interviu, fokusuotas grupines diskusijas), kiekybinius tyrimo metodus (pagal galimybes atlikti reprezentatyvią apklausą). Duomenų analizei bus naudojami kokybinės ir kiekybinės turinio analizės, diskurso analizės, taip pat loginiai (indukcinis ir dedukcinis), aprašomasis-analitinis, sisteminis, lyginamosios teisėtyros, teleologinis metodai. Duomenų apdorojimas atliekamas naudojant tam skirtą programinę įrangą, tokią kaip MAXQDA, SSPS. Metodologinė įvairovė tiek duomenų rinkimo, tiek analizės prasme įpareigoja planuoti didelės apimties programą, nes numatyti empiriniai tyrimai (pvz., reprezentatyvi apklausa ar pusiau struktūruoti interviu su skirtingomis tikslinėmis žmonių grupėmis), susidedantys iš skirtingų duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės etapų, itin imlūs laiko atžvilgiu. Kaip ir prieš tai vykdytoje programoje, nauja programa suburs tarpdisciplininę mokslininkų – teisininkų, sociologų, psichologų ir kriminologų – komandą, kuri praturtins programą skirtingomis metodologinėmis prieigomis ir integruos įvairius duomenų šaltinius ir jų analizės būdus.
5. Tyrimų etapai ir jų charakteristika, detalus įgyvendinimo planas:					Tyrimų etapai
5.1. Siekiant ištirti subjektyviuosius veiksmingų BRP veiksnius, remiantis baudžiamosios sistemos dalyvių patirtimis, bei pasiūlyti veiksmingas ir subalansuotas teisinių priemonių taikymo strategijas, padėsiančias didinti BRP veiksmingumą ir visuomenės saugumą, bus atliekami BRP legitimizacijos visuomenėje tyrimai: 5.1.1. Bus analizuojami asmenų, taikančių BRP (pvz., teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, bausmių vykdymo sistemos pareigūnų), sprendimus sąlygojantys veiksniai, BRP tikslų suvokimas (pvz., BRP veiksmingumas, nauda/žala) bei BRP taikymo patirtys ir iššūkiai. Analizė bus paremta ir atliekama remiantis kokybiniais tyrimų metodais, interviu ir/ar fokusuotomis grupinėmis diskusijomis (pagal galimybes planuojama atlikti iki 10 interviu ar/ir iki 4 fokus grupių diskusijų). Tokio pobūdžio tyrimai, analizuojant subjektyviojo taikymo veiksnius, leis išanalizuoti ir geriau suprasti teisinę, organizacinę, sociokultūrinę aplinką, asmenų, taikančių BRP, sprendimų priėmimą sąlygojančius veiksnius, požiūrį į asmenis, kuriems taikomos baudimo priemonės. Šis tyrimas leis formuluoti pasiūlymus, kaip keisti teisinę, organizacinę, sociokultūrinę aplinką, kad ji būtų nukreipta į veiksmingų baudimo ir kitų reagavimo į nusikaltimus priemonių taikymą. 5.1.2. Bus atliekami asmenų, į kuriuos nukreiptos baudimo ar kitos reagavimo į nusikaltimą priemonės, patirtys. Remiantis subjektyviomis baudimo patirtimis,  bus siekiama įžvelgti teisės pažeidėjų potencialą ir galimybes ne tik sugrįžti į visuomenę, bet ir tapti naudinga ir svarbia jos dalimi. Vadovaujantis šiuo požiūriu svarbu vystyti integruojančias priemones, viena vertus, įvertinant BRP žalą, kita vertus, BRP suvokiant kaip galimybę ugdyti tam tikrus naudingus įgūdžius ir kompetencijas. Siekiant teisės pažeidėjus integruoti ir išnaudoti jų potencialą bendruomenėje svarbu suvokti, kaip teisės pažeidėjai patiria BRP. Todėl šiame tyrime bus atliekami interviu su skirtingomis teisės pažeidėjų grupėmis (pagal galimybes planuojama atlikti iki 20 interviu) siekiant suvokti, kaip asmenys, į kuriuos ir yra nukreiptas baudimas, jį patiria, kaip suvokia baudimo tikslą, kokias baudimo pasekmes jaučia, kokią naudą taikomose BRP įžvelgia. 5.1.3. Paskutiniame baudimo legitimacijos visuomenėje tyrimo etape bus nagrinėjami visuomenės ar atskirų bendruomenių požiūrio į pačias BRP, taip pat į BRP vykdančius asmenis bei teisės pažeidėjus klausimai. Pavyzdžiui, iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys išlieka viena iš labiausiai stigmatizuojamų visuomenės grupių, o Lietuva lyderiauja Europos Sąjungoje įkalintų asmenų skaičiumi. Todėl būtina kalbėti, kokiomis priemonėmis požiūris į teisės pažeidėjus ar atskiras visuomenės grupes galėtų būti švelninamas, kaip galėtų būti įgyvendinamas (bendruomenių) atvirumas teisės pažeidėjams (pagal galimybes bus atliekama reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa). 5.1.4. Taip pat bus susieti visi trys baudimo legitimacijos visuomenėje etapai: asmenų, taikančių BRP (teisėsaugos institucijų darbuotojų); asmenų, į kurios nukreiptos BRP (teisės pažeidėjų), ir visuomenės požiūrio tyrimai. Šių tyrimų pagrindu bus formuluojami siūlymai ir rekomendacijos baudžiamosios politikos formuotojams bei BRP taikymo ir vykdymo institucijoms dėl BRP sistemos tobulinimo, BRP legitimumo stiprinimo.					2019–2023 metai 2019–2020 metai 2020–2021 metai 2021–2022 metai 2023 metai
5.2. Siekiant tęsti 2016–2018 m. programoje pradėtų aktualių baudžiamosios politikos krypčių klausimų nagrinėjimą ir pasiūlyti veiksmingo reagavimo į skirtingas nusikaltimų rūšis strategijas, šioje programoje bus tęsiami ir atliekami šie tyrimai: 5.2.1. Tęsiant narkotikų kontrolės tyrimus naujoje programoje toliau bus siekiama atskleisti naujas pažangias alternatyvias baudžiamajai atsakomybei teisines ir organizacines priemones, orientuotas į veiksmingus disponavimo narkotikais problemų sprendimus. Atsižvelgiant į ES deklaruojamą įrodymais pagrįstos narkotikų kontrolės politikos poreikį, bus analizuojama, kokios baudžiamosios politikos priemonės narkotikų kontrolės srityje atitinka įrodymais pagrįstos narkotikų kontrolės politikos kriterijus, nagrinėjamos alternatyvų įkalinimui taikymo bei efektyvesnio priklausomybių gydymo galimybės. Nagrinėjant išvardytus klausimus bus atliekama teisinės bazės analizė, identifikuojant ir pristatant užsienio šalių gerąją praktiką. Taip pat pagal galimybes bus atliekami empiriniai tyrimai, pavyzdžiui, ekspertiniai interviu, fokusuotos grupinės diskusijos su narkotikų kontrolės politikos formuotojais, pasitelkiant visuomenės reprezentatyvias apklausas tiriamas visuomenės nuomonės požiūris narkotikų vartojimo ir narkotikų kontrolės klausimais. 5.2.2. Tiriant savanaudiškų, įskaitant ūkinius finansinius, taip pat organizuotus, nusikaltimų kontrolės priemonių efektyvumą, bus gilinamasi į modernių tarpšakinių bei klasikinių neteisėtai įgyto turto nusavinimo teisinių mechanizmų tarpusavio sąveiką bei kiekvieno jų atskirai taikymo praktiką. Lietuvoje, peržengiant klasikinio baudžiamojo proceso taisyklėmis grįstų turto procedūrų rėmus, atsiveria nauji įrodinėjimo ir priemonių taikymo proporcingumo probleminiai laukai, kurie ir bus tiriami analizuojant teisinio reguliavimo struktūrą (sistemą), teismų dokumentus, bus pasitelkiami ekspertiniai interviu su praktikais, renkama analogiška patirtis ir ekspertinės įžvalgos iš užsienio valstybių. Tiriant finansinius pažeidimus vėlgi svarbi skirtingų teisės šakų, numatančių kontrolės normas, vidinė ir tarpusavio (tarpšakinė) darna. Papildomas platus probleminis laukas yra juridinių asmenų atsakomybė už minėtus pažeidimus, kuri vėlgi bus tiriama pasitelkiant minėtus tyrimo metodus. 5.2.3. Nagrinėjant bausmių vykdymo, ypač laisvės atėmimo bausmės problematiką, tai yra tiriant bausmių vykdymo sistemos efektyvumo, reformavimo ir modernizavimo, resocializacijos priemonių įgyvendinimo, laisvės atėmimo bausmės naudos/žalos klausimus, bus pasitelkiami jau surinktų empirinių duomenų masyvai bei atliekami nauji empiriniai tyrimai, taikant kokybinių tyrimų metodologiją (interviu ir/ar fokusuotas grupines diskusijas, pagal galimybes numatoma atlikti iki 15 interviu).  Pasitelkiant užsienio šalių gerąją praktiką bei empirinių duomenų analizę bus formuluojamos efektyvios, įrodymais grįstos bausmių vykdymo strategijos bei svarstomos jų adaptavimo galimybės.					2019–2023 metai 2019–2021 metai 2019–2023 metai 2019–2021 metai
6. Numatomi rezultatai: numatoma, kad bus parengta: nuo 5 iki 10 tarptautinių publikacijų leidiniuose, įtrauktuose į tarptautiniu mastu pripažintas duomenų bazes (SCOPUS, IF) arba kaip skyriai knygose, išleistose prestižinėse leidyklose, iki 30 publikacijų (straipsnių) leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes (pvz., IBSS, EBSCO, CEEOL, DOAJ, SCOPUS), 2 monografijos ir/ar nuo 5 iki 10 mokslo studijų, 15 kitų MTEP darbų (mokslinės išvados ir rekomendacijos/pasiūlymai bei moksliniai teisės aktų komentarai, metodikos, sudaryti darbai ir panašiai).
7. Rezultatų sklaidos priemonės: 7.1. Informacijos pateikimas žiniasklaidai (60 priemonių). Numatoma naudoti kelis informacijos sklaidos kanalus – parengtų pranešimų žiniasklaidai platinimas elektroniniu paštu konkretiems žurnalistams iš nacionalinių žiniasklaidos priemonių, taip pat pranešimų platinimas naudojant BNS spaudos centrą;  7.2. Informacijos pateikimas Lietuvos teisės instituto interneto svetainėje Naujienų skiltyje, taip pat specialiai tam skirtose skiltyse; skelbimas socialiniuose tinkluose. Informacija pateikiama naudojant Lietuvos teisės instituto paskyrą socialiniame tinkle. 7.3. Tyrimų rezultatai viešinami skaitant 20 pranešimų konferencijose ir seminaruose, apskritojo stalo diskusijose, paskaitose. 7.4. Remiantis tyrimų rezultatais parengtos rekomendacijos bus pateiktos valstybės valdymo institucijoms (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir kitoms), padedant tobulinti teisinį reguliavimą, bei viešojo valdymo ir administravimo metodus, labiau pritaikant juos prie laiko aktualijų. Pavyzdžiui, bus sukurtos ir pateiktos rekomendacijos dėl teisės aktų, reglamentuojančių bausmių ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių skyrimą ir vykdymą, tobulinimo (pvz., naujų alternatyvų laisvės atėmimo bausmei ir kitoms griežtos atsakomybės priemonių diegimo ir tobulinimo ir pan.), taip pat siūlymai ir rekomendacijos, nukreipti į kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja ne baudžiamąsias reagavimo į nusikalstamą elgesį priemones, tobulinimą (pvz., mokesčių, civilinės ir administracinės teisės priemonės) bei naujų nebaudžiamųjų teisinių priemonių diegimą. Ypatingas dėmesys bus teikiamas pasiūlymų ir rekomendacijų dėl bausmės vykdymo ir nuteistų asmenų resocializacijos proceso tobulinimo: resocializacijos priemonių (pvz., elgesio korekcijos programų, rizikos vertinimo sistemos valdymo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, socialiai pozityvios bausmės atlikimo aplinkos kūrimo (pvz., dinaminės priežiūros įgyvendinimo proceso, socialinės, kultūrinės ir fizinės bausmės atlikimo aplinkos) ir pan. Programos tyrimai ir jų rezultatai taip pat bus pristatomi Lietuvos Respublikos Seimui, Teisėjų tarybai, verslo asociacijų renginiuose ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, politikams, teisininkams, mokslininkams ir praktikams. 7.5. Tyrimų rezultatų pristatymas mokslo populiarinimo renginiuose (pvz., „Tyrėjų naktis“).
8. Numatomų rezultatų ir jų sklaidos suvestinė:
Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai	Vertinimo kriterijų reikšmės
	2019 metai	2020 metai	2021 metai	2022 metai		2023 metai
Parengti mokslo darbų (monografijų, mokslo studijų, straipsnių rinkinių), kiekvieno apimtis – ne mažesnė nei 8 a. l.	1	1	1(2)	1		1(2)
Parengti tarptautinių publikacijų leidiniuose, įtrauktuose į tarptautiniu mastu pripažintas duomenų bazes (SCOPUS, IF), arba kaip skyrius knygose, išleistose prestižinėse leidyklose.	1(2)	1(2)	1(2)	1(2)		1(2)
Parengti straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo spaudoje, kiekvieno apimtis ne mažesnė nei 0,5 a. l.; ne mažiau ¼ planuojamų straipsnių paskelbti užsienio mokslo periodikoje	5	5	5	5		5
Surengti mokslines šalies/tarptautines konferencijas/ seminarus, ne mažiau 30 dalyvių	1		1			1
Perskaityti pranešimų Lietuvos ir užsienio mokslinėse konferencijose, seminaruose	4	4	4	4		4

9. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. Eur):

Eil. Nr.	Išlaidų pavadinimas	2019 metai	2020 metai	2021 metai	2022 metai	2023 metai	Visai programai (suma)
1	Programai skirtos lėšos	119097	119097	119097	119097	119097	595486
2	Kitos lėšos, planuojamos programai vykdyti (iš kitų, Institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų)
	Iš viso	119097	119097	119097	119097	119097	595486
10. Programos trukmė: 2019–2023 metai
11. Programos vadovas: dr. Simonas Nikartas, vyresn. mokslo darbuotojas, tel. (+370 5) 2101665; el. p. simonas.nikartas@teise.org

_________________________________