LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LAUKO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO SKRYDŽIAMS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2023 m. liepos 13 d. Nr. 2BE-179
Vilnius
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 4R-18 „Dėl Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimų“ su visais pakeitimais ir papildymais.
3. P a v e d u Bendrųjų reikalų skyriui su šiuo įsakymu supažindinti Civilinės aviacijos skyriaus vedėją, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.
5. I n f o r m u o j u, kad šis įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos administracijos
direktoriaus
2023 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2BE-179
LAUKO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO SKRYDŽIAMS REIKALAVIMAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato lauko aikštelių (toliau – aikštelė) įrengimo ir naudojimo skrydžiams tvarką.
2. Reikalavimų privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, įrengdami aikšteles ir jas naudodami skrydžiams.
3. Aikštelė skirta sraigtasparniams, lengviesiems lėktuvams laikinai atskristi, išskristi ir judėti dieną pagal Vizualiųjų skrydžių taisykles.
4. Suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys, norėdami įrengti ir naudoti aikštelę, turi gauti leidimą, kurį išduoda, jo galiojimą stabdo ir atšaukia VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (toliau – TKA) savo nustatyta tvarka.
6. Aikštelėje turi būti informacinė lenta (1 x 1 m), kurioje įrašyta:
7. Aikštelėmis gali naudotis pilotai, turintys aikštelės savininko ar naudotojo sutikimą. Aikštelėse turi būti laikomasi nustatytų skrydžių saugos ir triukšmo ribojimo reikalavimų, kad nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai.
8. Aikštelė, įrengta ultralengviesiems orlaiviams ir (ar) lengviesiems lėktuvams (toliau – lėktuvas), gali būti naudojama ir sraigtasparniams.
10. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
10.1. Lengvasis lėktuvas – lėktuvas, kurio didžiausia leidžiama kilimo ir tūpimo masė (atitinkamai angl. ir toliau tekste – MTOM ir MLAM) yra ne didesnė kaip 5700 kg, arba lėktuvas neturi turboreaktyvinio variklio arba turi ne daugiau kaip vieną turbosraigtinį variklį.
10.2. Saugos zona (toliau – SZ) – zona, skirta avarijos tikimybei sumažinti, kai sraigtasparnis žemėdamas nukrypsta nuo sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo zonos.
10.3. Skrydžių juosta (toliau – SJ) – žemės plotas, įskaitant kilimo ir tūpimo taką (toliau – KTT), skirtas orlaivio, išriedėjusio iš KTT, sugadinimo rizikai sumažinti ir orlaivio, praskrendančio virš SJ kilimo arba tūpimo metu, saugai užtikrinti.
10.4. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo sektorius (toliau – sektorius) – oro erdvės ruožas be kliūčių, kuriuo artėjant tūpti įskrendama ir po kilimo išskrendama. Sektoriaus plotis horizontalioje plokštumoje įskrendant artėjimo tūpti metu į šį sektorių ir po kilimo išskrendant iš šio sektoriaus yra 4 kartus didesnis už sraigtasparnio pagrindinio sraigto skersmenį. Sektoriaus plotis žemėjant link FATO siaurėja ir galiausiai prie FATO prilygsta jo saugos zonos pločiui.
10.5. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo trajektorija – sraigtasparnio priartėjimo arba kilimo ir išskridimo kelias, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal konkretaus sraigtasparnio aukščio ir greičių diagramą arba jis turi suderinti 1:8 santykį nuo FATO zonos iki H = 100 m (H = 300 pėdų).
10.6. Sraigtasparnio priartėjimo tūpti ir kilimo zona (toliau – FATO) – erdvė virš aikštelės, kurioje sraigtasparniai vykdo kybojimo, tūpimo ir kilimo manevrų baigiamuosius etapus.
10.7. Sraigtasparnio riedėjimas kybojimo režimu – atitinkama sraigtasparnio riedėjimo trajektorija kybojimo režimu.
10.8. Sraigtasparnio tūpimo ir kilimo zona (toliau – TLOF) – zona, į kurią gali tūpti sraigtasparnis ir kilti iš jos. TLOF gali būti FATO dalis.
10.9. Sraigtasparnis – sunkesnis už orą eksperimentinės kategorijos orlaivis, kuris skrisdamas laikosi dėl oro reakcijų ant vieno arba kelių keliamųjų sraigtų, jėgainės sukamų aplink apytikriai vertikalioje padėtyje esančias ašis.
10.10. Ultralengvasis orlaivis (toliau – ULO) – eksperimentinės kategorijos orlaiviai, nurodyti 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 , I priedo 1 dalies e ir f punktuose.
II SKYRIUS
LĖKTUVŲ AIKŠTELĖS REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
AIKŠTELĖS ĮRENGIMAS
11. Parenkant lėktuvams aikštelę turi būti įvertinta lėktuvų skrydžiams numatyta naudoti vietovė ir atkreiptas dėmesys į tai, kad būtų (kliūtis ribojančių plokštumų matmenys, nurodyti 1 schemoje):
11.1. pakankamas žemės paviršiaus plotas KTT įrengti bei konkretiems lėktuvams manevruoti ant žemės;
13. KTT ilgis turi būti ne mažesnis nei numatomo naudoti orlaivių skrydžių vykdymo vadove (toliau – OSVV) nustatytas kilimo ir tūpimo ilgis arba SJ ir KTT ilgiai turi būti skaičiuojami pagal Reikalavimų 3 priede nurodytą pavyzdį. Jeigu KTT bus naudojamas lėktuvams kilti ir tūpti tik iš vienos pusės (pvz., dėl esančios kliūties kitame KTT gale), tokiu atveju KTT ilgis padauginamas iš 1,5 koeficiento.
15. KTT išilginis ir skersinis nuolydžiai turi būti ne didesni kaip 2%, jeigu KTT naudojamas abiem kryptimis lėktuvams kilti ir tūpti. Iki 5% išilginis (žemėjantis) nuolydis leidžiamas tuo atveju, jeigu KTT naudojamas tik iš vienos pusės. Skersinis nuolydis turi būti standartinis – 2 %.
17. KTT paviršiaus nelygumai turi būti ne didesni kaip 5 cm, matuojant 3 m ilgio matuokle kiekvienoje KTT vietoje ir kiekviena kryptimi. Kai nelygumai viršija 5 cm, juos būtina lyginti, užpilant duobes gruntu, ir sutankinti bei paviršių užsėti žole.
19. Grunto stiprumas gali būti nustatomas daužikliu U-1 (Reikalavimų 4 priedas), kitais matavimo ir kontrolės prietaisais arba matuojant 5–10 km/val. greičiu žemės paviršiumi riedančio maksimalios kilimo masės lėktuvo vėžės gylį. Maksimalus leidžiamas vėžių gylis turi neviršyti OSVV nurodytų dydžių arba būti ne didesnis nei 2 cm.
21. SJ ir riedėjimo takų (toliau – RT) išilginiai ir skersiniai nuolydžiai turi būti ne didesni kaip 3%.
25. Lėktuvų stovėjimo aikštelių (toliau – SA) dydis turi būti toks, kad lėktuvai galėtų saugiai manevruoti įriedėdami į jas ir išriedėdami iš jų.
27. Atstumai tarp SA parenkami tokie, kad atstumas nuo greta esančių orlaivių sparnų būtų ne mažesnis kaip 3 m. Atstumas tarp riedančio lėktuvo sparno ir kliūties neturi būti mažesnis kaip 4 m.
29. Kai lėktuvai laikomi SA, jose turi būti įrengti inkarai (stacionarieji arba kilnojamieji) lėktuvams tvirtinti. Inkarų išdėstymo schema ir konstrukcija priklauso nuo statomų SA lėktuvų tipų ir vėjo greičio.
30. Jei aikštelėse numatytos specialios vietos degalams ir tepalams laikyti, atstumai nuo KTT turi būti ne mažesni kaip 50 m, o nuo statinių ir žmonių susibūrimo vietų bei lėktuvų SA – 100 m.
ANTRASIS SKIRSNIS
LĖKTUVŲ AIKŠTELĖS APSAUGOS ZONA
32. Aikštelės prieigų zonų dydžiai ir leidžiami kliūčių aukščiai jų ribose turi būti nustatomi atsižvelgiant į kylančių ir tūpiančių lėktuvų saugą. Kliūtys neturi iškilti virš kliūtis ribojančių kilimo ir tūpimo bei pereinamųjų plokštumų, nurodytų 1 schemoje.
TREČIASIS SKIRSNIS
LĖKTUVŲ AIKŠTELĖS ŽENKLINIMAS
34. Aikštelės KTT ženklinimas nurodytas 2 ir 3 schemose.
2 schema. KTT ženklinimas
A – įeigos skydas; B – KTT ribojimo ženklas; C – tūpimo ženklas
3 schema. Įeigos skydas ir tūpimo ženklas „T“
35. Kai KTT pradžia ir pabaiga sutampa, įeigos skydai įrengiami 5 m atstumu nuo šoninės KTT ribos. Jie dažomi juodomis ir baltomis juostomis. Priešinga skydo pusė dažoma raudonomis ir baltomis juostomis. Įeigos skydai įrengiami taip, kad juoda ir balta pusė būtų nukreipta prieigų zonos kryptimi ir ženklintų KTT pradžią artėjantiems tūpti orlaiviams, o priešinga – raudonų ir baltų juostų KTT kryptimi ir ženklintų KTT pabaigą.
36. Jei aikštelėje numatytas KTT su paslinkta pradžia, prie jos įeigos skydai įrengiami 5 m atstumu nuo šoninės KTT ribos. Jie dažomi juodomis ir baltomis juostomis ir ženklina KTT pradžią artėjantiems tūpti orlaiviams. Raudonų ir baltų juostų KTT kryptimi skydais ženklinama KTT pabaiga. Priešingos skydų pusės nedažomos.
37. Tūpimo ženklas „T“ turi būti 3 m nuotoliu nuo KTT šoninės ribos ir 50 m nuotoliu nuo KTT pradžios. Vasarą tūpimo ženklas „T“ yra baltos spalvos, žiemą – raudonos ir juodos.
39. Intervalai tarp stačiakampių ženklų, ženklinančių KTT ribas, turėtų būti ne didesni kaip 100 m ir įrengti viename lygyje su gruntiniu paviršiumi.
40. Vietoj įeigos skydų ir KTT ribojimo ženklų gali būti supiltos skaldos (žvyro) ar nudažytų balta spalva kalkių ženklai.
41. Laikinai įeigos skydui ir KTT ribojimui ženklinti gali būti naudojamos vėliavėlės; baltos spalvos – vasarą, raudonos arba juodos – žiemą.
42. Aikštelėse, kuriose neskraido sklandytuvai, vietoj stačiakampių ženklų, nurodytų 2 schemoje, leidžiama naudoti kūgio arba nupjautos piramidės formų ženklus (1 piešinys).
1 piešinys. KTT ribų ženklai
43. Aikštelėje turi būti įrengtas vėjarodis. Jo įrengimo vieta parenkama taip, kad artėjančio tūpti arba skrendančio bet kurioje aikštelės vietoje lėktuvo pilotas iš lėktuvo kabinos matytų vėjarodį.
44. Šalia vėjarodžio neturi būti pastatų, medžių arba kitų objektų, dėl kurių įtakos informacija apie vėjo kryptį būtų neteisinga.
45. Vėjarodžio spalva turi būti oranžinės spalvos arba oranžinės ir baltos, raudonos ir baltos ar juodos ir baltos spalvų deriniai iš ne mažiau kaip 3 kintančių spalvų juostų, kurių pirmoji ir paskutinė – tamsesnės spalvos.
46. Vėjarodis turi būti siaurėjančio kūgio formos, pagamintas iš audinio, ne trumpesnis nei 2,4 metro (pavyzdys pateiktas 2 piešinyje). Aikštelėse vietoj vėjarodžių gali būti naudojamos vėliavėlės 1 x 0,75 m, baltos spalvos vasarą ir oranžinės arba raudonos spalvos žiemą bei pereinamuoju metų periodu.
2 piešinys. Vėjarodis
III SKYRIUS
SRAIGTASPARNIŲ AIKŠTELĖS REIKALAVIMAI
49. Parenkant vietą aikštelei įrengti, turi būti įvertinta, ar ji yra pakankamo dydžio atitinkamo sraigtasparnio tipui saugiai tūpti ir kilti.
50. 3 klasės sraigtasparnių (vienmotoriai ir dvimotoriai sraigtasparniai, kurie kilimo ir tūpimo momentu sustojus vienam varikliui neišlaiko horizontalios trajektorijos) skrydžiams nustatomos tokios aikštelių minimalių matmenų zonos:
50.1. TLOF, bet kokios geometrinės formos paviršiaus plotas, kurio plotis / ilgis arba skersmuo yra ne mažesnis nei 1,5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių besiremiančių į žemę važiuoklės elementų. TLOF paviršius turi turėti pakankamai tvirtą pagrindą sraigtasparnio dinaminiam ir statiniam svoriui išlaikyti ir tikti priverstiniams tūpimams. Aikštelės nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2 % arba, kaip nurodyta sraigtasparnio skrydžių vykdymo vadove, TLOF yra FATO zonos centre;
50.2. FATO yra bet kokios geometrinės formos paviršiaus plotas (stačiakampio ar apskritimo), kurio skersmuo yra ne mažesnis nei 1,5 L, kur L – maksimalus sraigtasparnio ilgis. Nuolydis turi būti ne didesnis kaip 3 % arba kaip nurodyta sraigtasparnio skrydžių vykdymo vadove, FATO linijų plotis 0,3 m. TLOF linijų plotis pateiktas 3 ir 4 piešiniuose;
50.3. kliūtys neturi iškilti virš kliūtis ribojančių kilimo ir tūpimo pereinamųjų plokštumų, nurodytų 6 piešinyje;
50.4. FATO perimetras yra apsuptas SZ, kurios plotis yra ne mažesnis kaip 3 m. Joje neturi būti kliūčių. SZ nuolydis turi būti ne didesnis kaip 4 %;
50.5. objektai, kuriuos būtina įrengti SZ, turi būti ne didesni kaip 0,25 m aukščio ir lengvai lūžti;
F = 1,5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių ir besiremiančių į žemę važiuoklės elementų,
A = 0,6 F, Y = 0,5 A
| Aikštelės dydis (F) (m) |
Linijos (C) plotis (m) |
Krašto linijos (D) plotis (m) |
| 4–6 |
0,3 |
0,15 |
| 6–13 |
0,6 |
0,3 |
| 13–20 |
1,0 |
0,4 |
| 20–26 |
1,4 |
0,6 |
| 26–33 |
1,5 |
0,6 |
| 33–50 |
2,2 |
0,8 |
3 piešinys. Sraigtasparnio aikštelės ženklinimas
F = 1,5 B, kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių ir besiremiančių į žemę važiuoklės elementų,
A = 0,6 F, Y = 0,5 A
| Aikštelės dydis (F) (m) |
Linijos (C) plotis (m) |
Krašto linijos (D) plotis (m) |
Kampo linijos (E) ilgis (m) |
| 4–6 |
0,3 |
0,15 |
1,5 |
| 6–13 |
0,6 |
0,3 |
1,5 |
| 13–20 |
1,0 |
0,4 |
1,5 |
| 20–26 |
1,4 |
0,6 |
2,4 |
| 26–33 |
1,5 |
0,6 |
3,2 |
| 33–50 |
2,2 |
0,8 |
3,8 |
4 piešinys. Sraigtasparnio aikštelės ženklinimas
51. SZ, TLOF ir FATO zonos turi būti išvalytos, kad kieti daiktai dėl stipraus sraigtasparnio oro sraigto srauto nekeltų pavojaus ir nebūtų išsklaidyti.
52. Jei aikštelių grunto stiprumo nepakanka, turi būti įrengtas paklotas. Jis turi būti įrengtas naudojant nedegias medžiagas, turi būti tvirtas ir nejudėti, kad nekiltų pavojaus skrydžių saugai ir trečiosioms šalims.
54. Gyvenvietėse arba žmonių susibūrimo vietose aikštelė turi būti aptverta ir paženklinta įspėjamaisiais ženklais „Pavojinga zona“. Aptveriamas visas perimetras dviejų metrų atstumu į išorę nuo SZ.
55. Ženklai ir aikštelės aptvaras turi būti tvirti ir nejudėti, kad nekiltų pavojaus trečiosioms šalims ir būtų išlaikyti skrydžių saugos reikalavimai. Aikštelę aptverti plastikinės plėvelės juosta draudžiama.
57. Artėjant tūpti ir išskrendant turi būti galimybė pasirinkti trajektoriją sektoriuje ne mažiau kaip 180°. Kai nėra galimybės naudoti visą 180° sektorių, turi būti bent du priartėjimo tūpti ir kilimo sektoriai, tarp kurių ašinių linijų yra ne mažiau kaip 150°. Artėjimo tūpti ir išskridimo trajektorijos nuolydis turi būti apskaičiuojamas pagal konkretaus sraigtasparnio aukščio greičių diagramą arba 1:8 santykį (12,5%) (6 piešinys).
A / C – minimalus TLOF ilgis ir plotis = 1,5 B.
D / E – minimalus FATO ilgis ir plotis = 1,5 L.
SZ = 3 m, arba 0,25 L (kas daugiau)
kur B – atstumas tarp labiausiai nutolusių važiuoklės elementų, kurie siekia žemę.
L – maksimalus sraigtasparnio ilgis.
5 piešinys. TLOF, FATO ir SZ minimalūs matmenys
kur D – sraigtasparnio pagrindinio sraigto skersmuo
6 piešinys. Kliūtis ribojančios kilimo ir tūpimo bei pereinamoji plokštumos
58. Atstumas nuo aikštelės saugos zonos iki kliūčių, dėl kurių negalima įrengti artėjimo tūpti ir kilimo sektoriaus, turi būti ne mažesnis kaip 2 D, kur D reiškia sraigtasparnio pagrindinio sraigto skersmenį.
59. Artėjimo ir kilimo sektoriuose, kai aikštelės įrengiamos miestų ir gyvenviečių ribose, turi būti numatytos avarinio tūpimo vietos.
60. Kai sraigtasparniai laikomi SA, jose turi būti įrengti inkarai (stacionarieji arba kilnojamieji) sraigtasparniams tvirtinti.
61. Jei numatytos specialios vietos degalams ir tepalams laikyti, atstumai nuo aikštelės turi būti ne mažesni kaip 50 m, o nuo statinių ir žmonių susibūrimo vietų bei SA – 100 m.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63. Įgyvendinant Reikalavimų nuostatas, fizinių asmenų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
1 priedas
LĖKTUVŲ LAUKO AIKŠTELĖS IR ŽENKLŲ IŠDĖSTYMO SCHEMA (PAVYZDYS)
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
2 priedas
SRAIGTASPARNIŲ LAUKO AIKŠTELĖS IR ŽENKLŲ IŠDĖSTYMO SCHEMA (PAVYZDYS)
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
3 priedas
LĖKTUVŲ LAUKO AIKŠTELĖS KILIMO IR TŪPIMO TAKO (KTT) IR SKRYDŽIŲ JUOSTOS (SJ) ILGIO SKAIČIAVIMO PAVYZDYS
1. Pradiniai duomenys:
1.3. standartinės sąlygos: oro temperatūra (t13) = +15° C, absoliutus aukštis =
0 m; KTT išilginis nuolydis = 0 %;
2. SJ ilgio skaičiavimas:
2.1. KTT ilgis standartinėmis sąlygomis turi būti didinamas 1 % kiekvieną kartą temperatūrai (t13) padidėjus 1° C standartinėmis sąlygomis:
300 + (300 x 0,01 x 5) = 315 m;
2.2. KTT ilgis, apskaičiuotas pagal 2.1 papunktį, turi būti didinamas 5 % kiekvieną kartą KTT išilginiam nuolydžiui padidėjus 1 %:
315 + (315 x 0,05 x 2) = 346 m;
Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo
skrydžiams reikalavimų
4 priedas
LAUKO AIKŠTELĖS GRUNTO STIPRUMO
NUSTATYMAS DAUŽIKLIU U-1
1. Daužiklis U-1 susideda iš trijų dalių:
2. Kad būtų išmatuotas grunto stiprumas, daužiklis U-1 statomas antgaliu vertikaliai ant grunto; svarstis pakeliamas kreipiančiuoju štoku į 50 cm aukštį ir paleidžiamas. Krisdamas svarstis iš pradžių įkala antgalį 10 cm į gruntą, o po to – 30 cm. Apskaičiuojamas svarsčio smūgių skaičius įkalant antgalį 10 cm, o po to – smūgių skaičius įkalant 30 cm.
Vėliau nustatoma vidutinė aritmetinė padarytų matavimų atskirai įkalant svarstį 10 cm ir 30 cm reikšmė.
Pagal vidutinės smūgių reikšmės grafiką nustatomas grunto stiprumas 10 ir 30 cm gylyje.
Smūgių skaičius 10 cm gyliui. Smūgių skaičius 30 cm gyliui
I – smėlio gruntas; II – priemolis, molingas gruntas; III – juodžemis, kaštoniniai ir kiti druskingi gruntai.
4 schema, piešinys. Grafikai grunto stiprumui nustatyti daužikliu U-1
Grunto stiprumas matavimo vietoje nustatomas pagal formulę:
, kurioje:
– grunto stiprumas matavimo vietoje, kPa (kg/cm2);
– grunto stiprumas 10 cm gylyje;
– grunto stiprumas 30 cm gylyje.
Grunto stiprumo rodiklis nustatomas padalijus vidutinę aritmetinę matavimo vietų
grunto stiprumo rodiklių reikšmę iš jų skaičiaus.