LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2015 M. BIRŽELIO 11 D. NUTARIMO NR. 03-93 „DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. vasario 10 d. Nr. 03-30

Vilnius

Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2015 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 03-93 „Dėl Finansų maklerio įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 15² straipsniu, įgyvendindama 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Patvirtinti Finansų maklerio įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso reikalavimų aprašą (pridedama).“

Valdybos pirmininkas                                                                                 Gediminas Šimkus

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. birželio 11 d.

nutarimu Nr. 03-93

(Lietuvos banko valdybos

2022 m. vasario 10 d. nutarimo

Nr. 03-30 redakcija)

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Finansų maklerio įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojamas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas, kuris taikomas Vertybinių popierių komisijos arba Lietuvos banko išduotą licenciją turinčioms finansų maklerio įmonėms (toliau – įmonė), kai atliekamas įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP), kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 15² straipsnyje. Apraše nustatyta SREP atlikimo tvarka, pagrindiniai elementai, kuriuos Lietuvos bankas įvertina atlikdamas įmonės SREP, taip pat veiklos riziką ribojančių priemonių taikymas įmonei.

2. Atlikdamas priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą Lietuvos bankas peržiūri tvarkas, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įdiegė įmonė, siekdama laikytis Finansinių priemonių rinkų įstatyme, 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (toliau – Reglamentas (ES) 2019/2033), ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų.

3. Lietuvos bankas, remdamasis atliktu SREP, nustato, ar įmonės įdiegtos tvarkos ir strategijos, procesai ir mechanizmai užtikrina tinkamą įmonės rizikos valdymą, ar turimo kapitalo ir likvidžiojo turto pakanka veiklos rizikai padengti.

4. Lietuvos bankas kiekvienos įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą nustato atsižvelgdamas į įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir vadovaudamasis proporcingumo principu.

II SKYRIUS

PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESAS

5. Lietuvos banko atliekamas įmonės priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas apima reikšmingos rizikos įmonės kapitalui ir likvidumui vertinimą ir bent šiuos elementus:

5.1.  finansų maklerio įmonės priskyrimą rizikos kategorijoms, pagal kurį nustatomas vertinimo dažnumas ir išsamumas;

5.2.  svarbių indikatorių stebėjimą;

5.3.  verslo modelio analizę;

5.4.  vidaus valdymo ir kontrolės vertinimą;

5.5.  kapitalo rizikos valdymą;

5.6.  likvidumo rizikos valdymą;

5.7.  nuosavų lėšų pakankamumo vertinimą;

5.8.  likvidžiojo turto pakankamumo vertinimą;

5.9.  bendrą SREP vertinimą;

5.10.   priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių vertinimą.

6. Lietuvos bankas, atlikdamas įmonės priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, atsižvelgia į įmonės vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir vidaus likvidumo vertinimo procesų (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, Internal Liquidity Assesment Process, ICAAP ir ILAAP) tikrinimo ir vertinimo rezultatus. Lietuvos bankas vertina įmonės ICAAP ir ILAAP sudėtines dalis, metodiką, prielaidas, taikymo mastą ir gautus rezultatus, atsižvelgdamas į tai, kad ICAAP ir ILAAP turi būti proporcingi įmonės veiklai.

7. Lietuvos bankas, vertindamas likvidumo riziką pagal Aprašo 5.6 papunkčio reikalavimus, atlieka išsamų įmonės likvidumo rizikos valdymo vertinimą ir skatina įmones rengti patikimas vidaus metodikas likvidumo rizikai valdyti.

8. Atlikdamas priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, Lietuvos bankas atsižvelgia į:

8.1. įmonės svarbą finansų sistemoje ir galimą Lietuvos banko sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

8.2. įmonės valdymo priemones, kultūrą ir vertybes, valdymo organo narių gebėjimą eiti savo pareigas.

9. Vykdydamas Apraše nustatytas funkcijas, Lietuvos bankas gali susipažinti su įmonės valdymo organų ir įmonės komitetų darbotvarkėmis ir kitais dokumentais, taip pat su valdymo organo veiklos rezultatų vidaus ir išorės vertinimo rezultatais.

10. Vykdydamas SREP, Lietuvos bankas, jei būtina, visų pirma taiko šias priemones:

10.1. dažnesnius įmonės patikrinimus vietoje;

10.2. nuolatinį Lietuvos banko atstovų buvimą įmonėje;

10.3. reikalavimą, kad įmonė pateiktų papildomas ataskaitas arba ataskaitas pateiktų dažniau, nei numatyta;

10.4. papildomą arba dažnesnį įmonės veiklos, strateginių arba verslo planų tikrinimą;

10.5. temines analizes, padedančias stebėti specifinę riziką, kuri gali kilti.

III SKYRIUS

PRIEŽIŪROS ANALIZĖS PROGRAMA

11. Lietuvos bankas parengia prižiūrimų įmonių priežiūros analizės programą, atsižvelgdamas į vykdomą SREP. Priežiūros analizės programos dažnumas priklauso nuo kiekvienos kategorijos finansų maklerio įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumo. Priežiūros analizės programoje turi būti nurodyta:

11.1. kaip Lietuvos bankas ketina vykdyti savo užduotis ir paskirstyti savo išteklius;

11.2. kurioms įmonėms ketinama taikyti griežtesnę priežiūrą ir kurios iš Apraše nurodytų priežiūros priemonių bus taikomos;

11.3.  įmonių, įskaitant jų filialus ir kontroliuojamas įmones, įsteigtas kitose valstybėse narėse, patikrinimų vietoje planas.

12. Priežiūros analizės programa turi būti taikoma šioms įmonėms:

12.1. įmonėms, kurių atlikto SREP rezultatai rodo, kad yra didelė rizika jų nuolatiniam finansiniam patikimumui arba kad gali būti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 2019/2033 ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų pažeidimų;

12.2. įmonėms, kurios kelia sisteminę riziką finansų sistemai;

12.3. bet kurioms kitoms įmonėms, kurias, Lietuvos banko nuomone, būtina įtraukti į šią programą.

IV SKYRIUS

RIZIKĄ RIBOJANČIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS

13. Lietuvos bankas gali nurodyti įmonei sukaupti tam tikrą papildomo kapitalo ir (arba) likvidžiojo turto sumą arba taikyti kitus riziką ribojančius reikalavimus, kaip tai nurodyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme, bent jau šiais atvejais, kai:

13.1. įmonės valdymo priemonės, įskaitant įmonės organizacinę struktūrą, rizikos, kuri įmonei kyla arba gali kilti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir informavimo apie tokią riziką procesai ir vidaus kontrolės priemonės, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, neužtikrina tinkamo įmonės kapitalo poreikio jos veiklos rizikai padengti nustatymo;

13.2. įmonės kapitalo ir likvidžiojo turto, apskaičiuotų pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 2019/2033 reikalavimus, nepakanka rizikai padengti;

13.3. mažai tikėtina, kad vien tik taikant kitas administracines priemones per nustatytą laikotarpį būtų tinkamai pagerintos įmonės tvarkos, procesai, mechanizmai ir strategijos;

13.4. Lietuvos bankas nustato, kad, įmonei nesilaikant nustatytų reikalavimų taikyti atitinkamus metodus skaičiuojant kapitalo poreikį rizikai padengti, tikėtina, kad įmonė neturės pakankamo kapitalo rizikai padengti;

13.5. tikėtina, kad įmonė netiksliai įvertina riziką.

___________________