VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. SPALIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 485/550 „DĖL VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS MEDŽIOKLĖJE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. vasario 19 d. Nr. B1-131/D1-98
Vilnius
P a k e i č i a m e Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“, ir 27 punktą išdėstome taip:
„27. Aikštelėje arba apdorojimo patalpoje turi būti atliekamas sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų, kurie pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie stambiosios medžiojamosios faunos (toliau – stambieji medžiojamieji gyvūnai), pirminis apdorojimas (nepriklausomai nuo to, ar jų mėsa bus naudojama maistui, ar ne), išskyrus sumedžiotus elninius gyvūnus (briedžius, tauriuosius elnius, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas) ir paukščius, kuriems galima nuleisti kraują, pašalinti skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus sumedžiojimo ar radimo (kai medžioklės metu sužeistas elninis gyvūnas pabėga iš sumedžiojimo vietos ir žūsta kitoje vietoje arba randamas nušautas medžiojamasis paukštis) vietoje (toliau – sumedžiojimo ar radimo vieta). Sumedžiotų elninių gyvūnų ir paukščių nuleistą kraują, pašalintus skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus galima palikti neužkastus arba užkasti sumedžiojimo ar radimo vietoje, arba sudėtus į Reikalavimų 8.2.5 papunktyje nurodytas talpas nuvežti ir sumesti į medžioklės plotų naudotojo gyvūninių atliekų duobę.“