LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠIRVINTOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO
TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 8 d. Nr. D1-169
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.31 papunkčiu:
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją organizuoti Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano įgyvendinimą.
3. N u s t a t a u, kad Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. D1-169
ŠIRVINTOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio (toliau – Draustinis) tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).
II SKYRIUS
TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III SKYRIUS
APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS
4. Siekiant išsaugoti ir atskleisti raiškų erozinį Širvintos upės slėnio ir jos intakų kraštovaizdį, vertingus gamtinius ir kultūrinius kompleksus, užtikrinti gamtinės ekosistemos stabilumą, Tvarkymo plane numatoma šalinti savaiminius miško žėlinius Tvarkymo plane išskirtuose arealuose.
5. Draustinyje esančiose Europos Bendrijos svarbos upinių nėgių (Lampetra fluviatilis), mažųjų nėgių (Lampetra planeri), paprastųjų kirtiklių (Cobitis taenia) ir auksaspalvių kirtiklių (Sabanejewia aurata), kartuolių (Rhodeus sericeus amarus) buveinėse ir upių sraunumų su kurklių bendrijomis (3260) buveinėje taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nustatytas veiklos reglamentavimas.
6. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, Tvarkymo plane numatoma:
IV SKYRIUS
GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS TVARKYMO KRYPTYS
7. Draustinio teritorijoje naujas sodybas galima kurti Tvarkymo plane išskirtoje apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje arba buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą).
8. Kai į Draustinį patenka dalis žemės sklypo, sodyba turi būti kuriama už draustinio ribos esančioje žemės sklypo dalyje, jei tokia galimybė numatyta bendrajame plane.
10. Draustinyje naujų sodybų statinių statybai bei rekonstruojamiems statiniams taikomos šios rekomendacinio pobūdžio nuostatos:
10.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško – 8 m. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas – iki 150 m². Sodybos gyvenamajame name langus rekomenduojama vizualiai skaidyti į 4 arba 6 dalis;
10.2. tradiciniai sodybos priklausiniai – vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu. Tvarto, daržinės aukštis – iki 8 m, kiti priklausiniai – ne aukštesni kaip 7 m. Pastatų aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki stogo kraigo aukščiausio taško. Kiti naujai projektuojami sodybų pastatai (garažai, pastatai ūkinei veiklai) architektūriniais sprendimais turi būti derinami prie tradicinių pastatų. Naujai statomų ūkinių pastatų dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai turi atitikti jų paskirtį;
10.3. tradiciniai gyvenamųjų namų stogai – dvišlaičiai (40 – 450). Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogus rekomenduojama dengti tradicine stogų danga: malksnomis, nendrėmis, šiaudais, skiedromis, čerpėmis. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas: smulkiai skaidytą bituminę dangą, bitumines čerpes, beasbestį šiferį, neblizgią skardą. Rekomenduojama spalva: ruda, juoda, pilka, žalia. Visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros medžiagomis;
10.4. tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos – mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti natūralaus medžio ir šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėline, žalsva arba išlaikyti natūralią medžio spalvą. Silikatinių plytų mūro pastatų išorines sienas rekomenduojama apkalti medinėmis lentomis, dailylentėmis arba tinkuoti;
10.5. sodybų pastatų fasadus (sienas, prieangius, duris, langų aprėminimus, stogų skliautus, sijų ir gegnių galus, vėjalentes) rekomenduojama dekoruoti etnografiniam regionui būdingais elementais ir ornamentais.
11. Esamas sodybas leidžiama pritaikyti kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
12. Draustinyje draudžiama statyti mobiliojo ir radijo ryšio stiebus ar ryšio bokštus, išskyrus bokštus su apžvalgos aikštele lankytojams arba būtinus priešgaisriniam stebėjimui.
13. Rekonstruojant esamus inžinerinius tinklus ar prijungiant naujus pirmenybė teikiama įrangai, kuo mažiau keičiančiai esamą kraštovaizdžio pobūdį, darančiai neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. Rekomenduojama elektros oro perdavimo linijas tiesti požeminiais kabeliais.
14. Draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka kaip laikinieji statiniai, reikalingi mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu prie statomų ar rekonstruojamų statinių, teisės aktų nustatyta tvarka turint išduotą statybos leidimą statyti ar rekonstruoti Draustinyje esančius statinius.