Administracinė byla Nr. eA-5463-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01414-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.8; 29.9; 32
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų panaikinimo.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (toliau – ir Asociacija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ekonomikos ir inovacijų ministras) 2017 m. kovo 31 d. įsakymus Nr. 4-183, Nr. 4-184, Nr. 4-185 ir Nr. 4-186 (toliau – ir 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai, Įsakymai), kuriais nuspręsta susigrąžinti išmokėtas pareiškėjui lėšas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai yra nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas bei terminus, skirtus minėtų įsakymų priėmimui, todėl 2017 kovo 31 d. įsakymai turėtų būti panaikinti.
1.2. Visi 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai buvo priimti, praleidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 198 punkte įtvirtintą terminą.
1.3. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1S-7 redakcija) (toliau – ir Metodika), Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija), mažos vertės pirkimus pareiškėjas galėjo vykdyti apklausos būdu. Agentūra savo pranešimuose buvo nurodžiusi, kad neprieštarauja multimedijos įrangos pirkimo atviro konkurso išskaidymui į atskirus mažos vertės pirkimus ir Agentūra pateiktiems pirkimo dokumentams pastabų neturėjo.
1.4. Metodikos 11 punktas yra pateikiamas tik kaip pavyzdinis, leidžiantis konkrečių pirkimų atveju vertinti, ar prekė yra „identiška ar panašaus naudojimo“. Taigi prekių „identiškumo ir panašumo“ aspektas yra individualus konkrečiu atveju taikomas vertinamasis kriterijus, nustatomas ekspertinio vertinimo metodu. Tokį vertinimą pareiškėjas atliko, patvirtinęs pirkimo dokumentus ir suderinęs pirkimų būdus.
1.5. Dėl objektyvų naudojimo pažymėtina, kad įsigyti objektyvai yra suderinami su foto studijos įranga ir tiesiogiai naudojami fotografijos reikmėms, nors nurodyti objektyvai gali būti tinkami ir kino bei televizijos kameroms, jie yra visų pirma tinkami naudoti su įsigytais fotoaparatais. Būtent meninio efekto tikslais ir buvo perkama reikiama foto įranga (objektyvas). Be to, Agentūra neįvertino ir to, kad pareiškėjas jau vykdė multimedijos įrangos pirkimą 2015 m., tačiau buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kuris nebuvo tinkamas. Ši aplinkybė parodo pareiškėjo vykdytų pirkimų skaidrumą.
1.6. Atsakovas, priimdamas 2017 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 4-183, išsamiai neištyrė, ar Agentūros siūlomas 25 proc. finansinis korekcinis dydis yra proporcingas.
1.7. Atsakovo 2017 m. kovo 31 d. įsakymai Nr. 4-184 ir Nr. 4-185 yra priimti, remiantis eksperto vertinimais. Parengtos ekspertinės išvados turi trūkumų: nėra aiški eksperto kvalifikacija, eksperto išvadose visiškai nenurodyta, kokiu metodu buvo lyginamos kainos.
2. Atsakovas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas Agentūros sprendimus (išvadas) dėl pažeidimų 2017 m. sausio 17 d. buvo apskundęs Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuri 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. ((24.16)-5K-1701192)-6K-1701908 „Dėl skundo“ minėtą pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Ministerija, 2017 m. kovo 9 d. gavusi minėtą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, nepraleisdama Taisyklėse nustatyto 20 darbo dienų termino, 2017 m. kovo 31 d. priėmė skundžiamus Įsakymus.
2.2. Agentūra, nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą, vadovavosi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės). Kaip nurodyta Agentūros 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02, nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas, vadovaujantis Gairių 2 punktu, pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį. Agentūra, pritaikiusi 25 proc. finansinės korekcijos dydį, apskaičiavo netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą ir priėmė sprendimą tą sumą pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis. Minėto sprendimo pagrindu, Ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama Agentūros nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, priėmė sprendimą dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Agentūra atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas dirbtinai suskaidė perkamų objektų sudėtines dalis (objektyvus) į atskirus pirkimus taip, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos neviršytų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos ribos, iki kurios galima atlikti mažos vertės pirkimus, tokiu būdu išvengiant aukštesnės kategorijos pirkimo, apie kurį reikėtų viešai paskelbti.
3.2. Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikė teisės pareiškėjui savo nuožiūra pasitelkti tiekėjus, siekiant gauti pasiūlymus bepiločių orlaivių ir baterijų pirkime, bei nesirūpinti, ar pateiktos kainos atitinka rinkoje esančias kainas. Metodikos 30.3 punktas nustato, kad siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi remtis skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę. Priešingu atveju negalėtų būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo laikymasis – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
3.3. Agentūros ekspertinis vertinimas yra pagrįstas. Agentūra palyginamaisiais tiriamų prekių rinkos kainų istoriniais duomenimis ekspertiškai nustatė tų prekių rinkos kainų kitimą ir viršutines ribas tuo metu, kai pareiškėjas vykdė pirkimą. Agentūra nenurodė kitų tiekėjų, bet įrodymais pagrindė pirkimo metu egzistavusias prekių rinkos kainas. Kadangi pareiškėjas neturi teisės pirkti prekes, kurios neatitinka rinkos kainų, jis tokius tiekėjų pasiūlymus privalėjo atmesti dėl per didelės kainos, nes priešingu atveju yra nepasiekiamas pirkimo tikslas – įsigyti prekes racionaliai naudojant lėšas. Agentūra įrodymais pagrindė, jog bepiločių orlaivių maksimalių kainų suminė vertė pirkimo metu buvo ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartimi apibrėžta bendra jų kaina bei baterijų maksimalių kainų suminė vertė pirkimo metu buvo ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartimi apibrėžta bendra jų kaina. Aptartam tyrimui atlikti pasitelktas ekspertas buvo specialiąsias žinias, profesinę patirtį ir išsilavinimą nagrinėjamoje srityje turintis asmuo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
III.
6. Pareiškėjas Asociacija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui.
7. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės aktų normomis, ir priėmė pagrįstą sprendimą.
IV.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėjo, kad byloje nėra jokio faktinių aplinkybių, susijusių su Agentūros nustatytais pažeidimais, lėmusiais ginčijamų Įsakymų priėmimą, vertinimo. Teismas neišnagrinėjo visų faktinių klausimų, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.
V.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūros sprendimus (išvadas) dėl pažeidimų 2017 m. sausio 17 d. skundu apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuri 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. ((24.16)-5K-1701192)-6K-1701908 „Dėl skundo“ minėtą pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Atsakovas minėtą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą gavo 2017 m. kovo 9 d. ir priėmė ginčijamus Įsakymus 2017 m. kovo 31 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas, nepažeisdamas Taisyklių 198 punkte įtvirtinto 20 darbo dienų termino, priėmė Įsakymus.
13. Teismas pažymėjo, kad ne Ministerija, o Agentūra pagal Taisyklių 195 punktą yra įgaliota atlikti pareiškėjo padarytų pažeidimų tyrimą ir nustatymą. Ta aplinkybė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Įsakymus, sutiko su Agentūros sprendimuose (išvadose) dėl pažeidimų nustatytomis aplinkybėmis, negali būti vertinama, kad Įsakymai yra nepagrįsti.
14. Teismas neturėjo pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija, jo profesionalumu ir jo atlikta ekspertize dėl prekių rinkos kainų galimo dydžio. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo teisę eksperto išvadas paneigti, prašydamas paskirti ekspertizę ar pateikti teismui, jo manymu, tinkamo eksperto išvadas. Tokių prašymų pareiškėjas neteikė, jokių byloje esančių duomenų jis nepaneigė. Visuma tyrimo medžiagos patvirtina, kad eksperto pateikti atsakymai į jam suformuluotus klausimus yra objektyvūs.
15. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad Agentūras pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus (pvz., dalis prekių buvo įsigytos nepagrįstai per didele kaina; pirkimai (pirkimo objektai) nepagrįstai buvo suskaidyti, taip surengus mažos vertės pirkimus ir išvengus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos, kuri taikoma vykdant ne mažos vertės pirkimus) ir pagrįstai už tai pareiškėjui pritaikė sankcijas.
VI.
17. Pareiškėjas Asociacija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
17.1. Ekspertas, teikę išvadas Agentūrai, neturėjo eksperto kvalifikacijos, nebuvo kompetentingas kainodaros srityje, t. y. jis nebuvo specialistas, galintis analizuoti kainas, jų pokyčius, konkrečios specifikacijos produktų kainodaros pokyčius, esant specifiniams atsiskaitymo ir tiekimo terminams ir pan.
17.2. Nors faktą, kad Asociacijos įsigyti objektyvai gali būti naudojami ir su kameromis, ir su fotoaparatais, patvirtino visi proceso dalyviai, teismas rėmėsi tik aplinkybe, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad objektyvai buvo tuo momentu naudojami su kamera, o ne su fotoaparatu. Toks argumentas yra nepagrįstas, nes momentinis daikto naudojimas kitiems įrenginiams savaime nepaneigia jo pagrindinės funkcinės paskirties. Įsigytos prekės multifunkciškumas neįrodo netinkamai atliktų pirkimo procedūrų ir neįpareigoja perkančiosios organizacijos priskirti prekę vienai ar kitai išskirtinei kategorijai.
17.3. Visiškai nepagrįstos Agentūros išvados, kad bepiločių orlaivių kainos dabar yra ne daugiau dviejų kartų mažesnės, lyginant su 2015 metais, o baterijų dabartinės kainos yra ne daugiau 10 procentų mažesnės, lyginant su 2015 metais. Nėra objektyvu ekspertui daryti išvadą, kad pirkimo dieną kainos yra dvigubai mažesnės, nes nėra aišku, kokioje rinkoje formuojasi tokios kainos bei kokia lyginimo apimtis. Rinkos kainą apibrėžia prekių pasiūlos ir paklausos santykis, kuris atsispindi teikiamose paraiškose. Neįrodžius su Agentūra suderintų, jos patvirtintų (kaip atliktų tinkamai) pirkimo procedūrų netinkamumo, išvada, kad viešojo pirkimo būdu pasiūlyta kaina yra didesnė negu eksperto nurodyta kaina, neturi jokio teisinio pagrindo.
17.4. Nepagrįstu pripažintinas bepiločių orlaivių ir baterijų kainų lyginimas su internetiniuose portaluose pateikiamomis kainomis. Agentūros įvardinti potencialūs tiekėjai nedalyvavo vykdytame pirkime, todėl hipotetinis kainų palyginimas su kitose rinkose veikiančių ūkio subjektų kainomis nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas tariamo pažeidimo nustatymui.
17.5. Visi ginčijami Įsakymai buvo priimti praleidus nustatytus terminus, dėl to buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai gauti finansinę paramą.
17.6. Teismas visiškai neanalizavo kiekvieno nustatyto pažeidimo individualiai. Pareiškėjo skunde buvo pateikti konkretūs argumentai ir paaiškinimai dėl kiekvieno pažeidimo.
17.7. Bendra pareiškėjo vykdytų pirkimų vertė neviršijo mažos vertės pirkimams nustatytos ribos, o mažos vertės pirkimus galima vykdyti apklausos būdu. Viešųjų pirkimų procedūrų tinkamumą ir tinkamą atlikimą buvo įvertinusi ir Agentūra, nurodydama, jog neprieštarauja multimedijos įrangos pirkimo atviro konkurso būdu išskaidymui į atskirus mažos vertės pirkimus. Esant skirtingoms sutarčių prekių tipams, nėra pareigos pirkimus sumuoti.
17.8. Visi vykdyti viešieji pirkimai buvo įtraukti į su Agentūra suderintą pirkimų planą, o prireikus atlikti papildomus pirkimus, su Agentūra buvo derinti pirkimo plano pakeitimai. Agentūra, kontroliuodama viešuosius pirkimus, raštiškai sutiko su siūlomais pirkimų variantais, sutiko su jų rezultatais.
18. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Agentūra atsiliepime nurodo, kad:
20.1. Pareiškėjo derinta ir faktiškai įsigyta įranga skyrėsi, todėl vėliau patikros metu nustačius, kokia iš tikro buvo įsigyta įranga, buvo konstatuoti pažeidimai, jog vykdydamas pirkimus, pareiškėjas dirbtinai suskaidė perkamų objektų sudėtines dalis (objektyvus) į atskirus pirkimus taip, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos neviršytų Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos ribos, iki kurios galima atlikti mažos vertės pirkimus, taip išvengdamas aukštesnės kategorijos pirkimo, apie kurį reiktų viešai paskelbti.
20.2. Aplinkybė, kad Agentūra buvo peržiūrėjusi pirkimo procedūrų dokumentus, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešųjų pirkimų pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja Agentūros teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška procedūra ir nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėt išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti.
20.3. Agentūra turimos informacijos pagrindu ir pasitelkdama atitinkamos srities specialisto kompetenciją palyginamaisiais tiriamų prekių rinkos kainų istoriniais duomenimis ekspertiškai nustatė pareiškėjo įsigytų prekių rinkos kainų kitimą ir viršutines ribas tuo metu, kai Asociacija vykdė pirkimą, ir pagrįstai nustatė, jog pirkdamas ženkliai rinkos kainas viršijančias prekes pareiškėjas patyrė išlaidas, taip nesilaikydamas viešųjų pirkimų tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančia įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VII.
21. Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. 4-183, Nr. 4-184, Nr. 4-185 ir Nr. 4-186 (toliau – ir Įsakymai Nr. 4-183, Nr. 4-184, Nr. 4-185), kuriais pareiškėjas įpareigotas iki 2017 m. gegužės 22 d. grąžinti 18 812,77 Eur, 18 326,69 Eur ir 5 863,33 Eur sumas. Įsakymai Nr. 4-183, Nr. 4-184, Nr. 4-185 priimti remiantis atitinkamomis Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 24 d. pažeidimų tyrimo išvadomis. Įsakymas Nr. 4-183 Nr. priimtas remiantis Agentūros 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02; Įsakymas Nr. 4-184 priimtas remiantis Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03 ir Įsakymas Nr. 4-185 priimtas remiantis Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05 (toliau kartu – ir Tyrimo išvados).
22. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 198 punkto nuostatas įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymas Ministerijai ir pastarosios sprendimas pagal savo struktūrą yra vienas individualus aktas, kuriame faktinis ir teisinis pagrindai nurodomi įgyvendinančiosios institucijos pasiūlyme, o Ministerijos sprendime nurodomas rezultatas apie sukurtas, panaikintas ar pakeistas asmens subjektines teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-718-438/2019).
23. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad minėti Įsakymai ir Tyrimų išvados, kuriomis remiantis buvo priimti šie Įsakymai, yra vertinami kaip vienas individualus aktas.
24. Minėtos sankcijos Įsakymais Nr. 184 ir 185 pareiškėjui pritaikytos iš esmės už Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą, pareiškėjui nupirkus atitinkamas prekes (bepiločius orlaivius; baterijas su transportavimo talpomis ir krovikliais), kurių kaina du ir daugiau kartų viršijo rinkos kainą. Įsakymu Nr. 183 sankcija pareiškėjui pritaikyta už Viešųjų pirkimo įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. X-471 redakcija) 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies reikalavimų pažeidimą, pareiškėjui pasirinkus netinkamą pirkimo būdą, nes pareiškėjas televizinės kameros su priedais ir objektyvų pirkimus atliko iš vieno tiekėjo ir šį pirkimą išskaidė į du pirkimus, taip sumažindamas šių prekių pirkimų kainas iki mažos vertės pirkimų kainos dydžio.
25. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamais Įsakymais iš esmės grindžia tuo: 1. kad atsakovas neteisingai įvertino bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuodamas, jog pareiškėjo įsigytų prekių – bepiločių orlaivių, baterijų su transportavimo talpomis ir krovikliais – kaina du ir daugiau kartų viršijo rinkos kainą; jog pareiškėjo vykdytų televizinės kameros su priedais ir objektyvų pirkimų vertė viršijo mažos vertės pirkimams nustatytą ribą; 2. kad ginčijami įsakymai yra neteisėti, nes buvo priimti praleidus nustatytus terminus bei neatitinka reikalavimų, keliamų individualiems aktams.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.
27. Iš ginčijamų Įsakymų matyti, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. bepiločių orlaivių, baterijų su transportavimo talpomis ir krovikliais pirkimas už kainą du ir daugiau kartų viršijusią rinkos kainą; televizinių kamerų ir objektyvų buvimas vienu pirkimo objektu ir jų nepagrįstas išskaidymas į du pirkimo objektus, nustatytos remiantis eksperto P. C. išvadomis.
28. Įsakymo Nr. 183 atveju Viešųjų pirkimo įstatymo 9 straipsnio 2; 3 ir 4 dalies reikalavimų pažeidimo faktas taip pat konstatuotas, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 20 d. pirkimų vertinimo išvada. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8(2) straipsnio 1 dalies 2 punktą viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijai yra suteikta teisė vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.
29. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad faktiniai duomenys, kurių pagrindu nustatomos reikšmingos bylai aplinkybės, nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 60 ir 61 straipsnių nuostatas faktiniai duomenys, kuriems nustatyti reikia specialių žinių mokslo, meno, technikos ar amato srityje, yra nustatomi atitinkamo mokslo, meno, technikos ar amato srities specialisto ar eksperto pagalba.
30. Minėta, kad ginčijamuose Įsakymuose reikšmingos bylai aplinkybės buvo nustatytos remiantis eksperto P. C. išvadomis ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, t. y., pasitelkus subjektus turinčius žinių atitinkamo mokslo ir technikos srityje. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje pateiktos eksperto P. C. išvados ABTĮ 60 ir 61 straipsnių taikymo aspektu atitinka specialisto išvados statusą.
31. Pagal įrodymų vertinimo taisykles duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, paprastai gali būti koreguojami, paneigiami ir pan. tik taip pat panaudojus ir pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60–62 str.).
32. Pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų neteikia, tačiau nesutinka su eksperto P. C. išvadomis, keldamas bendro pobūdžio abejones dėl P. C. kvalifikacijos, jo taikytų tyrimo metodų ir pan.
33. Bylos duomenys patvirtina, kad P. C. yra fizikos mokslų daktaras, kurio turimos žinios ir patirtis yra susijusios su klausimais, kuriais jis pateikė minėtas išvadas. Šiose išvadose yra nurodyti informacijos šaltiniai, kuriais remiantis buvo pateiktos išvados apie pareiškėjo pirktų prekių tikrąją rinkos kainą, šių prekių paskirtį, naudojimo būdus ir pan.
34. Įrodymų vertinimo prasme visa tai lemia, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nepaneigė minėtų eksperto P. C. ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo. Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada remtis eksperto P. C. ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų duomenimis yra pagrįsta ir teisinga. Šių ir kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas pagristai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas, pirkdamas prekes, padarė jam inkriminuotus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.
35. Minėta, kad Įsakymai ir Tyrimų išvados yra sudėtinės vieno individualus akto dalys. Iš Įsakymų ir Tyrimų išvadų matyti, kad juose yra išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas, kurie yra pakankami, konstatuoti pareiškėjo padarytus pažeidimus bei priimti sprendimus dėl sankcijų jam taikymo. Dėl ko pareiškėjo teiginiai, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taikomų individualiems aktams, yra nepagrįsti bei atmetami.
36. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tyrimų išvadų rezultatais, šias išvadas 2017 m. sausio 17 d. apskundė Finansų ministerijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir jį atmetusi, Tyrimų išvadas 2017 m. kovo 9 d. perdavė atsakovui, o pastarasis 2017 m. kovo 31 d. priėmė ginčijamus Įsakymus. Šios aplinkybės patvirtina, kad Taisyklių 198 punkto reikalavimai, įpareigojantys atsakovą priimti sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Tyrimo išvadų gavimo dienos, nebuvo pažeisti. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai taip pat atmetami.
37. Kolegija sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo išsamiai ir visapusiškai atliktais faktinių aplinkybių vertinimais bei jų pagrindu padarytomis išvadomis ir jų detaliai nebekartoja (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
38. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija