LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1999 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMO NR. 456 „DĖL KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO JŪRA TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. kovo 23 d. Nr. 3-133
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 456 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO JŪRA TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra su pakeitimais, padarytais 2002 m. protokolu, nuostatomis ir įgyvendindamas 1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 127) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2008 L 311, p. 1), nuostatas:
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. registruoti asmenis pagal šių taisyklių V skyriaus nuostatas privalo visi vežėjai, vežantys keleivius jūra iš Lietuvos Respublikos jūrų uostų, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje laivas įregistruotas;
2.2. šiuo įsakymu patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1).“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 456
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2017 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-133 redakcija)
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO JŪRA TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklės (toliau – Taisyklės) taikomos Lietuvos Respublikoje įregistruotiems keleiviniams laivams, išskyrus karo ir karinių pajėgų laivus ir pramogines jachtas, nebent jos turi ar turės įgulą ir komerciniais tikslais veš daugiau kaip dvylika žmonių, ir nustato keleivių ir jų bagažo vežimo jūra vietiniais ir tarptautiniais maršrutais tvarką, keleivių ir vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę.
2. Asmenų registravimo tvarka, nustatyta Taisyklių V skyriuje, yra privaloma visiems vežėjams, vežantiems keleivius iš Lietuvos Respublikos jūrų uostų ar į juos, nepriklausomai nuo jų laivų registravimo valstybės.
3. Už tinkamą Taisyklių vykdymą laivuose atsako laivo kapitonas, uostų terminaluose – uosto terminalo (toliau – terminalas) administracija ar vežėjas arba jų įgalioti asmenys.
4. Vežimas apima:
4.1. keleivių ir jų rankinio bagažo vežimas – laikotarpį nuo keleivio įlipimo į laivą išvykimo uoste iki išlipimo iš laivo paskirties uoste, taip pat laikotarpį, per kurį keleivis ir jo rankinis bagažas vandens keliu vežamas nuo kranto į laivą ir atgal, jeigu užmokestis už nuvežimą įtrauktas į bilieto kainą arba jeigu laivą, kuriuo keleivis vežamas nuo kranto į laivą ir atgal, suteikė vežėjas; vežimas keleivio atžvilgiu neapima laikotarpio, kurį keleivis praleido terminale, stotyje, ant krantinės ar kitame uosto terminale;
4.2. rankinio bagažo vežimas – laikotarpį, kurį keleivis praleido laive ar terminale, stotyje ar ant krantinės, jeigu tuo metu rankinis bagažas buvo paimtas vežėjo ar jo įgalioto asmens žinion ir nebuvo grąžintas keleiviui;
5. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokius reikalavimus, nei išdėstyti Taisyklėse, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1177/2010).
II SKYRIUS
KELEIVIŲ IR JŲ RANKINIO BAGAŽO VEŽIMO TVARKA
7. Keleivis, t. y. asmuo, kuris vežamas jūra pagal vežimo sutartį arba vežėjui sutikus lydi kelių transporto priemonę arba gyvus gyvūnus, vežamus pagal krovinių vežimo jūra sutartį (toliau – keleivis), turi teisę reiso metu laikyti savo kajutėje arba su savimi turėti rankinį bagažą (toliau – rankinis bagažas). Rankiniam bagažui nepriskiriami smulkūs nesupakuoti asmeniniai keleivio daiktai.
8. Vežėjas ar jo įgaliotas asmuo išduoda keleiviui bilietą, kuris galioja tik tą dieną ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki vežimo pabaigos ir parodyti jį laivo įgulos nariui, atsakingam už keleivių įlaipinimą, ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus.
9. Bilietai įforminami valstybine ir (ar) anglų kalbomis, pateikus keleivio asmenybę patvirtinantį dokumentą. Biliete turi būti nurodyti šie duomenys:
11. Papildomai bilietas suteikia keleiviui teisę:
11.1. vežtis nemokamai ne vyresnį kaip 1 metų kūdikį, nesuteikiant jam vietos (apie vežamą ne vyresnį kaip 1 metų kūdikį turi būti informuojamas vežėjas bilieto pirkimo metu); jeigu keleivis vežasi daugiau kaip vieną ne vyresnį kaip 1 metų kūdikį (arba neįspėja vežėjo apie kūdikio vežimą kaip tai numatyta šiame papunktyje), kiekvienam kitam kūdikiui reikia pirkti bilietą pagal vežėjo nustatytus keleivių vežimo tarifus;
12. Už rankinio bagažo saugumą atsako pats savininkas, išskyrus atvejus, kai rankinis bagažas atiduodamas vežėjui ar jo įgaliotam asmeniui.
13. Kaip rankinį bagažą draudžiama vežti:
13.1. daiktus, kurie gali pažeisti arba užteršti laivą, kartu važiuojančių keleivių daiktus ir drabužius;
III SKYRIUS
BAGAŽO VEŽIMO TVARKA
14. Keleivis, suderinęs su vežėju, pagal vežimo sutartį gali vežti kitus daiktus, įskaitant kelių transporto priemonę (toliau – bagažas).
15. Bagažas turi būti vežamas tuo laivu ir reisu, kuriam yra pirktas bilietas. Jeigu vežama kelių transporto priemonė, biliete papildomai nurodomas transporto priemonės valstybinis numeris ir tipas. Kiekvienas keleivis kaip bagažą gali vežti tik vieną kelių transporto priemonę.
16. Bagažo priėmimo pradžią ir pabaigą nustato vežėjas pagal kiekvieno maršruto ypatumus. Jeigu vykdomi tarptautiniai vežimai (bet kurie vežimai pagal vežimo sutartį, kai išvykimo ar paskirties vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat bet kurie vežimai tarp dviejų Lietuvos Respublikos uostų su sąlyga, kad pagal vežimo sutartis tarpiniai įplaukimo uostai yra kitoje valstybėje), bagažo priėmimo pradžios ir pabaigos laiką vežėjas turi suderinti su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir muitine.
18. Bagažo vieneto, išskyrus kelių transporto priemonę, masė neturi būti didesnė kaip 100 kg. Jeigu bagažo vieneto masė didesnė kaip 100 kg, bagažas vežamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintomis Bendrosiomis krovinių vežimo jūra taisyklėmis.
19. Keleivis turi pasirūpinti, kad jam priklausantis bagažas būtų paruoštas vežti, pakrauti ir iškrauti.
20. Ant kiekvieno pateikiamo vežti bagažo vieneto keleivis privalo pritvirtinti vežėjo nustatytos formos žymą, kurioje turi būti nurodytas bagažo savininko vardas, pavardė ir adresas, kuriuo bagažas, kuris nebuvo laiku atiduotas, turi būti pristatytas. Ant bagažo, kurį reikia ypač atsargiai pakrauti, iškrauti ar saugoti, keleivis privalo pritvirtinti specialius ženklus.
21. Pateikdamas bagažą, keleivis gali jį įvertinti – nurodyti bendrą visų vienetų vertę arba kiekvieno vieneto vertę. Mokestis už bagažo įvertinimą imamas pagal vežėjo nustatytus tarifus jį registruojant.
22. Priėmus vežti bagažą, išduodamas bagažo kvitas, kuriame yra nurodyta bagažo rūšis, vienetų skaičius ir bendra arba kiekvieno vieneto vertė. Keleiviui pageidaujant, gali būti išduotas kiekvieno bagažo vieneto kvitas.
23. Keleiviui sutikus, bagažas gali būti vežamas atviruose laivo deniuose. Tokiu atveju bagažo kvite dedama žyma: „Keleiviui sutikus su rizika“.
24. Kaip bagažą draudžiama vežti sprogstamąsias, lengvai užsidegančias ar kitas galinčias padaryti žalą laivui, keleiviams ar jų bagažui medžiagas. Jeigu toks bagažas buvo nuvežtas į laivą be vežėjo žinios, vežėjas turi teisę iškrauti tokį bagažą į krantą, nukenksminti arba kitaip sunaikinti. Šiuo atveju nuostoliai keleiviui nekompensuojami.
25. Leidžiama vežti gyvūnus augintinius, jeigu jų vežti nedraudžia atvykimo šalies įstatymai. Gyvūnai augintiniai priimami vežti keleiviui pateikus galiojantį gyvūno augintinio pasą.
26. Gyvūnus augintinius keleivis privalo laikyti tam pritaikytuose narvuose ar kitose tam pritaikytose talpyklose. Jeigu katės arba šunys vežami ne narvuose, jie turi būti pririšti ir jeigu ne narvuose vežamiems šunims yra galimybė uždėti antsnukį atsižvelgus į šuns dydį, tokie šunys gali būti vežami tik su antsnukiais. Už ne talpyklose vežamų gyvūnų augintinių priežiūrą, gerovę ir laikymą taip, kad tokie gyvūnai augintiniai nekeltų pavojaus kitiems keleiviams ir laivo įgulai, atsako gyvūnų augintinių savininkai.
27. Vežėjas privalo visus gyvūnus augintinius, išskyrus žuvis, vežti specialiai jiems skirtose vietose. Už šią paslaugą keleivis privalo atlyginti pagal vežėjo nustatytus keleivių vežimo tarifus. Tokiu atveju gyvūnų augintinių vežimas įforminamas bagažo kvitu, kuriame nurodoma: „Bagažas – gyvūnas“.
28. Vežėjui leidus gyvūnai augintiniai gali būti vežami laivo kajutėse su sąlyga, kad vežantis gyvūnus augintinius keleivis važiuoja atskiroje kajutėje ir šie gyvūnai augintiniai laikomi pagal Taisyklių 26 punkto reikalavimus. Tokiu atveju gyvūnų augintinių vežimas įforminamas bagažo kvitu, kuriame nurodoma: „Rankinis bagažas – gyvūnas“.
29. Už gyvūnų augintinių priežiūrą ir maitinimą, veterinarinių ir kitokių sertifikatų gavimą atvykimo ir išvykimo uostuose atsako juos vežantis keleivis.
31. Pametus bagažo kvitą, bagažas keleiviui išduodamas tik pateikus įrodymus, kad šis bagažas priklauso jam, pasirašius ir nurodžius vardą, pavardę ir nuolatinę gyvenamąją vietą.
32. Aptikus bagažo trūkumų ar pažeidimų, t. y. nustačius, kad bagažo kokybė pablogėjo, jo negalima panaudoti pagal paskirtį arba bagažo naudojimo efektyvumas ir prekinė vertė sumažėjo (toliau – bagažo pažeidimas), surašomas aktas ir tai įrašoma keleivio biliete ir bagažo kvite arba šie dokumentai (arba jų patvirtintos kopijos) susegami.
33. Jeigu trūksta dalies bagažo arba jis pažeistas, keleivis turi teisę atsiimti bagažą tokį, koks jis yra tuo metu. Tuo atveju kvite pažymima, kad bagažas buvo išduotas, ir įforminamas aktas. Pagal šį aktą keleivis gali pareikšti ieškinį vežėjui, taip pat gauti surastą trūkusią bagažo dalį.
34. Už prarastą bagažą ar jo dalį keleivis turi teisę gauti iš vežėjo kompensaciją ir raštu pareikšti, kad surastas bagažas jam nemokamai būtų pristatytas į vieną iš įplaukimo uostų, kuriame pareiškėjas buvo to reiso metu.
35. Pristačius surastą bagažą, savininkas jį privalo atsiimti per 30 parų nuo pranešimo apie tokio bagažo pristatymą gavimo. Atsiimdamas bagažą, keleivis privalo grąžinti gautą kompensacijos sumą, išskyrus piniginius nuostolius, kuriuos keleivis patyrė dėl to, kad bagažas ar jo dalis nebuvo jam laiku atiduotas atvykus laivui, kuriuo pagal vežimo sutartį bagažas turėjo būti vežamas.
IV SKYRIUS
BAGAŽO SAUGOJIMAS TERMINALUOSE
36. Bagažas priimamas saugoti tuose terminaluose, kuriuose yra bagažo saugojimo kameros, nepriklausomai nuo to, ar bagažo valdytojas turi bilietą plaukti laivu. Priimant bagažą saugoti, bagažo valdytojui išduodamas bagažo saugojimo kvitas.
38. Į bagažo saugojimo kameras priimamas saugoti tik tvarkingai įpakuotas bagažas ir bagažas, kurio nereikia įpakuoti.
39. Draudžiama bagažo saugojimo kamerose laikyti lengvai užsidegančias, sprogstamąsias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtąsias ar suskystintąsias dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, šaunamuosius ginklus be dėklų.
40. Atiduotus saugoti į saugojimo kamerą greitai gendančius produktus keleiviai privalo atsiimti iki tokių produktų saugojimo termino pabaigos. Gendančių produktų saugojimo terminas nurodomas saugojimo kameros operatorių išduotame kvite. Pasibaigus gendančių produktų saugojimo terminui, jie turi būti sunaikinti pagal aktą, kurį surašo terminalo administracijos atstovas.
41. Bagažo saugojimo kamerose daiktai saugomi 30 parų nuo perdavimo juos saugoti dienos. Jeigu po 30 parų savininkas neatsiima saugomų daiktų, jie realizuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
ASMENŲ REGISTRAVIMAS
42. Siekiant užtikrinti, kad įvykus avarijai paieškos, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbai būtų atliekami kuo veiksmingiau, kiekviename iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto išplaukiančiame keleiviniame laive prieš jam išvykstant suskaičiuojami visi į laivą įlipę asmenys, t. y. visi laive esantys žmonės, nesvarbu, koks jų amžius, ir sudaromas atvykusių į laivą asmenų sąrašas.
43. Kiekviename iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto išplaukiančiame keleiviniame laive, vykstančiame maršrutu toliau nei dvidešimt jūrmylių nuo išvykimo vietos, registruojami ir vežėjo sistemiškai tvarkomi tokie duomenys:
43.3. laive esančių asmenų amžiaus kategorija (suaugęs, vaikas, kūdikis), kuriai priklauso kiekvienas asmuo, arba amžius ar gimimo metai;
44. Vežėjas, imdamasis atsakomybės už keleivinio laivo eksploatavimą:
44.1. užtikrina, kad būtų įdiegta informacijos apie keleivius registravimo sistema (toliau – registravimo sistema), kuri atitiktų Taisyklių 46 punkte nustatytus reikalavimus;
44.2. paskiria keleivių registratorius, t. y. krante dirbantį asmenį, atsakingą už informacijos apie į šio vežėjo laivą įlipusius asmenis saugojimą (tai gali būti asmuo, atsakingas už Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso (ISM kodekso) įpareigojimų vykdymą), šios informacijos perdavimą ištikus avarijai ar likviduojant jos padarinius.
45. Registravimo sistema, prieš pradedant ją naudoti, aprobuojama Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) jos nustatyta tvarka.
46. Registravimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
46.2. reikalinga informacija turi būti lengvai prieinama kompetentingai institucijai, atsakingai už paiešką ir gelbėjimą ar besirūpinančiai avarijos padariniais;
46.3. registravimo sistema turi būti sukurta taip, kad pernelyg ilgai nebūtų sulaikomi įlipantys ir (arba) išlipantys keleiviai;
47. Taisyklių 43 punkte nurodyta informacija registravimo sistemoje kaupiama ir saugoma 1 metus. Suėjus šiam terminui, informacija perkeliama į registravimo sistemos archyvą ir saugoma jame 5 metus. Pasibaigus informacijos saugojimo archyve terminui, informacija yra sunaikinama.
48. Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka Administracija vykdo atsitiktinius registravimo sistemų patikrinimus.
49. Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka Administracija pripažįsta kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos aprobuotą registravimo sistemą.
50. Vežėjas turi užtikrinti, kad prieš išplaukiant keleiviniam laivui informaciją apie laive esančių asmenų skaičių, vardus, pavardes, amžių, lytį ir asmenis, kurie pranešė, jog avarijos atveju jiems reikia specialios priežiūros ar pagalbos, būtų perduota laivo kapitonui ir vežėjo keleivių registratoriui arba krante esančiai tą pačią funkciją vykdančiai vežėjo sistemai.
51. Prieš keleiviniam laivui išplaukiant iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto laivo kapitonas turi užtikrinti, kad laive esančių asmenų skaičius neviršytų šiuo keleiviniu laivu leidžiamo vežti keleivių skaičiaus.
52. Vežėjo prašymu Administracija keleivinius laivus, plaukiojančius vidiniais jūriniais reisais, kai maršrute tarp dviejų uostų nėra nustatyta tarpinių įplaukimų į kitus uostus ar kai kelionė prasideda ir baigiasi tame pačiame uoste, arba teikiančius reguliarias paslaugas, kai kelionė trunka mažiau kaip valandą, atleidžia nuo Taisyklių 43 punkte nustatytų įsipareigojimų, jeigu to prašo minimų laivų savininkai. Apie priimtą sprendimą taikyti lengvatą Administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša Europos Komisijai.
VI SKYRIUS
KELEIVIO TEISĖS IR PAREIGOS
53. Keleivis prieš reisą turi teisę bet kuriuo metu, o reisui prasidėjus – bet kuriame uoste, į kurį laivas įplauks, nutraukti vežimo sutartį.
54. Keleivis, pateikęs vežėjui prašymą nutraukti vežimo sutartį, turi teisę atgauti už važiavimą ir bagažo vežimą sumokėtą užmokestį ar jo dalį pagal Taisyklių 55–59 punktuose nurodytą tvarką. Jeigu keleivis įsigyja bilietą pagal vežėjo iš anksto patvirtintas taisykles / nustatytas sąlygas, kuriomis vadovaujantis buvo suformuotas vežėjo pasiūlymas įsigyti tokį bilietą ir su kuriomis keleivis sutiko, užmokestis ar jo dalis nėra grąžinami. Vežėjo nustatyta sąlyga dėl užmokesčio ar jo dalies negrąžinimo turi būti aiškiai nurodyta ir pateikiama keleiviui suprantamai bilieto įsigijimo metu.
55. Taisyklių 54 punkte nurodytą prašymą keleivis pateikia raštu, o vežėjas turi patvirtinti jo gavimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo momento. Prašyme turi būti nurodytas keleivio vardas ir pavardė, laivo pavadinimas ir išvykimo data, išvykimo ir paskirties uostai.
56. Už Taisyklių 54 ir 55 punktuose nurodyto prašymo pateikimą vežėjui laiku, t. y. ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai (bet ne mažiau kaip 24 valandoms) iki vežimo sutarties įvykdymo, atsako keleivis.
57. Jeigu tarp vežėjo ir keleivio nėra sutarta kitaip, kai vežimo sutartis yra nutraukiama keleivio iniciatyva iki išvykimo likus:
58. Jeigu keleivis nutraukia vežimo sutartį daugiau kaip prieš 30 parų arba neatvyksta į laivą dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo (pateikia dokumentą), arba prieš išplaukiant laivui nutraukia sutartį dėl priežasčių, priklausančių nuo vežėjo, keleiviui grąžinamas visas sumokėtas užmokestis už važiavimą ir bagažo vežimą.
59. Keleiviui taip pat grąžinamas visas užmokestis už važiavimą ir bagažo vežimą, jeigu jis nutraukia vežimo sutartį, kai negalima keleiviui suteikti tos kategorijos vietos, kuri nurodyta biliete, arba aukštesnės kategorijos vietos.
60. Keleivis privalo laikytis laive nustatytų elgesio taisyklių, susipažinti su naudojimosi individualiomis (gelbėjimo liemenės, ratai, plaustai ir kt.) ir kolektyvinėmis (valtys, pripučiamieji plaustai ir kt.) gelbėjimo priemonėmis, dalyvauti rengiamuose mokymuose dėl veiksmų, kurių turėtų imtis įvykus laivo avarijai, privalo laikytis gaisrinės saugos ir saugumo technikos reikalavimų ir vykdyti kapitono ar jo įgalioto asmens teisėtus reikalavimus.
61. Kontroliuoti turintiems teisę asmenims pareikalavus, keleivis privalo pateikti bilietą, keleivio tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat, jeigu to reikalauja valstybės, į kurią keleivis vyksta, teisės aktai, vizas ir (ar) pažymas apie vakcinavimą. Už neteisingą dokumentų (pasas, viza ir kt.) įforminimą atsako keleivis.
62. Draudžiama keleiviui vežti ginklus, narkotines medžiagas ir kitus daiktus, kuriuos išvežti ar įvežti draudžia įstatymai. Radioaktyviąsias, lengvai užsiliepsnojančias ir dvokiančias medžiagas galima vežti tik vežėjui sutikus ir leidus. Keleiviui pažeidus muitinės ar imigracijos įstatymus, vežėjas pretenzijų nepriima ir kompensacijos už bilietą negrąžina.
63. Jeigu vežėjas grąžino keleiviui pažeistą bagažą ir pažeidimus galima nustatyti iš karto, keleivis turi pareikšti pretenziją (tokiu atveju pretenziją pateikti raštu nėra privaloma) vežėjui arba jo įgaliotam atstovui:
64. Jeigu grąžinto bagažo pažeidimų nebuvo galima nustatyti iš karto ar jis buvo prarastas, keleivis turi teisę per 15 dienų nuo išlaipinimo arba bagažo išdavimo dienos ar nuo to momento, kai jis turėjo būti išduotas, pareikšti pretenziją vežėjui.
VII SKYRIUS
VEŽĖJO TEISĖS IR PAREIGOS
66. Vežėjas turi teisę nutraukti vežimo sutartį:
66.3. jeigu laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kurios nors vežimo sutarties šalies;
67. Jeigu vežėjas nutraukia vežimo sutartį iki laivo išplaukimo iš išvykimo uosto, jis privalo sugrąžinti keleiviui užmokestį už keleivio ir jo bagažo vežimą jūra, o jeigu vežimo sutartis nutraukiama tarpiniame uoste, keleiviui sugrąžinama užmokesčio už keleivio ir jo bagažo vežimo jūra dalis, kuri yra proporcinga nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui. Keleiviui atsisakius grąžinamo užmokesčio, jis turi būti nugabentas į paskirties uostą vežėjo lėšomis.
68. Vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį, jeigu tokio keleivio vežimas gali sukelti neigiamų padarinių laivo saugumui, laivo įgulos, keleivio ar kitų keleivių sveikatai ar saugumui, taip pat jeigu nepateikiami visi kelionės dokumentai. Atvejai ir sąlygos, kai vežėjai gali atsisakyti vežti keleivius, turi būti nustatyti vežėjo patvirtintose taisyklėse.
69. Jeigu laivo kapitonas nustato, kad laive esančio keleivio veiksmai kelia grėsmę laivo arba jame esančių žmonių ir turto saugumui, laivo kapitonas turi teisę uždaryti šį keleivį į atskirą patalpą ir laikyti jį toje patalpoje tol, kol laivas atplauks į uostą.
70. Prieš pateikdamas laivą keleiviams vežti ir veždamas keleivius, vežėjas privalo pasirūpinti, kad:
70.2. laivas būtų tinkamai aprūpintas techninėmis priemonėmis, o laivo įgula tinkamai sukomplektuota;
71. Vežėjas privalo:
71.2. laivui išplaukiant iš kiekvieno uosto supažindinti keleivius su naudojimosi individualiomis (gelbėjimo liemenėmis, ratais, plaustais ir kt.) ir kolektyvinėmis (valtys, pripučiamieji plaustai ir kt.) gelbėjimo priemonėmis, šių priemonių buvimo vietomis, trumpiausiais maršrutais į rinkimosi punktus avarinių situacijų atvejais, taip pat su laivo avarinių aliarmų signalais;
VIII SKYRIUS
VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ
72. Už keleivio sužalojimą arba gyvybės atėmimą, už bagažo ar jo dalies neatidavimą keleiviui vežėjo paskirties uoste, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tai įvyko vežimo metu ir dėl vežėjo ar jo įgalioto asmens kaltės ar neatsargumo, už kitus veiksmus ar neveikimą, numatytus Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, atsako vežėjas. Jeigu keleivio reikalavimu bagažas ar jo dalis nebuvo atiduoti per 30 parų nuo laivo atvykimo momento, bagažas ar jo dalis laikomi prarastais. Praradęs bagažą ar dalį jo, vežėjas atsako ir už piniginius nuostolius, kuriuos patiria keleivis dėl to, kad bagažas nebuvo jam laiku atiduotas atvykus laivui, kuriame bagažas buvo vežamas arba turėjo būti vežamas.
73. Keleivio mirties ar jo sužalojimo, priimto vežti rankinio bagažo ar jo dalies praradimo ar pažeidimų dėl laivo avarijos, susidūrimo, užplaukimo ant seklumos, sprogimo, gaisro ar kito gedimo laive atvejais numatoma vežėjo ar jo įgalioto asmens kaltė, jeigu vežėjas neįrodo priešingai.
74. Priimto vežti bagažo (išskyrus rankinį bagažą) ar jo dalies praradimo ar pažeidimų atvejais, nepriklausomai nuo įvykio, sukėlusio tokį bagažo praradimą ar pažeidimus, kilmės, numatoma vežėjo ar jo įgaliotojo asmens kaltė, jeigu vežėjas neįrodo priešingai.
75. Nepriklausomai nuo to, ar vežimas buvo vykdomas vežėjo, ar jis visiškai ar iš dalies buvo patikėtas faktiškajam vežėjui, t. y. subjektui, kuris realiai teikė šias vežimo paslaugas, už vežimo sutarties vykdymą yra atsakingas vežėjas. Nepaisant to, faktiškasis vežėjas yra atsakingas už vežimo dalį, kurią jis vykdė.
76. Tais atvejais, kai vežėjas ir faktiškasis vežėjas yra kalti dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, dėl kurio žuvo ar buvo sužalotas keleivis, buvo prarastas arba pažeistas priimtas vežti bagažas, vežėjui ir faktiškajam vežėjui tenka tokia pati atsakomybė.