KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Į KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ ĮRAŠYTŲ POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS METODIKOS PATVIRTINIMO
2020 m. sausio 28 d. Nr. Į-36
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 1 punktu, Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija, ratifikuota Lietuvos Respublikos 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X‑539 „Dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1078 „Dėl institucijos, atsakingos už Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatų vykdymą, paskyrimo“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV‑116, 17.4 punktu,
tvirtinu Į Kultūros vertybių registrą įrašytų povandeninio kultūros paveldo objektų apsaugos metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Kultūros paveldo departamento prie
Kultūros ministerijos direktoriaus
2020 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. Į-36
Į KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ ĮRAŠYTŲ POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų povandeninio kultūros paveldo objektų apsaugos metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja į Kultūros vertybių registrą įrašytų povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektų (toliau – povandeninio kultūros paveldo objektai) vertingųjų savybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų ribų viešinimą, povandeninio kultūros paveldo objektų apsaugos, tyrimų, apžiūros, informacijos kaupimo apie juos Kultūros vertybių registre bei bendradarbiavimo metodų taikymą.
2. Metodika parengta, siekiant šių tikslų:
2.1. užtikrinti visuomenės teisę gauti mokomąją ir pramoginę naudą iš patikimos ir netrikdomos prieigos prie povandeninio kultūros paveldo objektų in situ, kad visuomenės švietimas padėtų geriau suvokti povandeninį kultūros paveldą, jį vertinti ir saugoti;
2.3. tinkamai sureaguoti į galimą neigiamą teisėtą veiklą, galinčią netyčia paveikti povandeninio kultūros paveldo objektus;
2.4. užkirsti kelią veiklai, kuria siekiama povandeninio kultūros paveldo objektų dalis parduoti, įsigyti ar išmainyti;
3. Povandeninio kultūros paveldo objektų apsaugai metodiškai vadovauja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1078 „Dėl institucijos, atsakingos už Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatų vykdymą, paskyrimo“ paskirtas atsakingu už Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), ratifikuotos Lietuvos Respublikos 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X‑539 „Dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo”, nuostatų vykdymą.
4. Metodika taikoma povandeninio kultūros paveldo objektams, esantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje, ekonominėje zonoje. Jeigu suinteresuotos užsienio valstybės įgaliota institucija pateikia prašymą Departamentui apriboti nardymą ar ūkinę veiklą prie su jos vėliava plaukusio/skraidžiusio ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje, ekonominėje zonoje nuskendusio objekto, kuris nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, Departamento direktorius įsakymu, suderintu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, gali nuspręsti taikyti šiam objektui Metodikos nuostatas.
5. Departamentas remia povandeninio kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektus, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos projektų rėmimo valstybės biudžeto lėšomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. ĮV‑205.
II. BENDRIEJI POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI
7. Be Departamento sutikimo draudžiama judinti, tirti, iškelti povandeninio kultūros paveldo objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius, žmonių palaikus Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, ekonominėje zonoje ir gretutinėje zonoje.
8. Iškelti povandeninio kultūros paveldo objektai ar jų dalys turi būti saugomos, konservuojamos, restauruojamos taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jų išsaugojimas.
9. Komercinis povandeninio kultūros paveldo objektų naudojimas prekybos ar spekuliavimo tikslais arba tam, kad jis būtų negrąžinamai išblaškytas, yra iš esmės nesuderinamas su povandeninio kultūros paveldo objektų apsauga ir tinkamu tvarkymu. Todėl povandeninio kultūros paveldo objektais ar jų dalimis negalima prekiauti (parduoti, pirkti) ar juos išmainyti kaip komercinę prekę.
10. Prieš pradedant bet kokią su povandeninio kultūros paveldo objektais susijusią veiklą pirmiausia atsižvelgiama į galimybę šiuos objektus išsaugoti in situ.
III. POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ VERTTINGŲJŲ SAVYBIŲ NUSTATYMAS, JŲ TERITORIJŲ BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ APIBRĖŽIMAS
12. Povandeninio kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes nustato, teritorijų ir apsaugos zonų ribas apibrėžia pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą veikiančios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Povandeninio kultūros paveldo objektai Kultūros vertybių registre registruojami, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Povandeninio kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribos apibrėžiamos tam tikru spinduliu nuo pasirinkto šio objekto centrinio taško.
13. Povandeninio kultūros paveldo objektai, jų teritorijų bei apsaugos zonų ribos viešinamos Kultūros vertybių registre, kurio duomenys yra vieši ir skelbiami interneto adresu https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search bei navigaciniuose leidiniuose (jūrlapiuose, žinynuose ir kitoje informacinėje literatūroje), kuriuos sudaro ir platina Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija). Povandeninio kultūros paveldo objektų koordinates, jų teritorijų bei apsaugos zonų spindulius, veiklos apribojimus Administracijai pateikia Departamentas.
IV. POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IR JŲ TERITORIJŲ TYRIMAI
14. Povandeninio kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų archeologiniai tyrimai atliekami, už juos atsiskaitoma vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV‑538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“.
V. ŪKINĖ VEIKLA POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUOSE, JŲ TERITORIJOSE IR APSAUGOS ZONOSE
16. Ūkinė veikla povandeninio kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ar apsaugos zonose gali fiziškai pakenkti povandeninio kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms arba kitaip padaryti jiems žalos, nors povandeninio kultūros paveldo objektai nėra pagrindinis šios veiklos objektas arba vienas iš jos objektų. Atsižvelgiant į tai:
16.1. draudžiama inkaruotis ir žvejoti naudojant žvejybinius tinklus povandeninio kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose, kadangi žvejybiniai tinklai, inkarai gali pakenkti šių objektų vertingosioms savybėms, sunaikinti ar sužaloti patį objektą, jo dalį, teritoriją;
16.2. vamzdynų ir kabelių tiesimo, žuvų fermų įrengimo povandeninio kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose projektams turi būti gautas Departamento pritarimas;
16.3. žvejybos, inkaravimo, vamzdynų, kabelių tiesimo metu padarius atsitiktinį/netikėtą atradimą (pvz., aptikus nežinomą nuskendusį objektą, pastebėjus radinių, žmogaus palaikų liekanų ar pan.) ūkinės veiklos vykdytojas ne vėliau, kaip per tris kalendorines dienas privalo informuoti (raštu, elektroniniu paštu) atitinkamą Departamento teritorinį skyrių, kuris sprendžia, kokių veiksmų imtis, siekiant apsaugoti aptiktą objektą, radinius, žmogaus palaikus nuo galimo sunaikinimo/sunykimo.
VI. POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBEKTŲ, JŲ TERITORIJŲ IR APSAUGOS ZONŲ APŽIŪRA
17. Nardyti prie povandeninio kultūros paveldo objektų, jų teritorijose ir apsaugos zonose gali ne mažiau, kaip dviejų asmenų grupė.
18. Grupės vadovu gali būti standartus EN14153-3/ISO 24801-3 (dive leader) atitinkantis nardymo vadovas arba standartus EN14413-1/ISO 24802-1/EN144113-2/ISO 24602-2 (scuba instructor) atitinkantis nardymo instruktorius.
19. Grupės vadovas ne vėliau, kaip prieš 10 darbo dienų iki planuojamo nardymo laikotarpio pradžios turi raštu pranešti atitinkamam Departamento teritoriniam skyriui (toliau – Departamento teritorinis skyrius):
19.1. grupės vadovo vardą ir pavardę, pridedant jo pasirengimą būti grupės vadovu patvirtinančio dokumento kopiją;
19.2. povandeninio kultūros paveldo objektų, prie kurių, kurių teritorijose ir/ar apsaugos zonose ketinama nardyti einamaisiais metais, sąrašą, nurodant šių objektų pavadinimus ir unikalius kodus Kultūros vertybių registre;
20. Grupė gali nardyti tik grupės vadovui gavus atitinkamo Departamento teritorinio skyriaus raštišką sutikimą (išskyrus Lietuvos kariuomenę, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir Administraciją, kurioms raštiškas sutikimas nereikalingas).
21. Grupės vadovas, prašantis Departamento teritorinio skyriaus sutikimo, turi būti pateikęs Departamentui praėjusių metų povandeninio kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų apžiūros ataskaitą, atitinkančią Metodikos VII skyriuje nustatytus reikalavimus. Šis reikalavimas taikomas apžiūroms, atliktoms įsigaliojus Metodikai.
22. Grupės vadovas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka apie numatomą nardymą turi informuoti ir atitinkamą pasienio kontrolės punktą.
23. Reikalavimai nardymo metu:
23.1. galima tik povandeninio kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų apžiūra ir fotofiksacija bei brėžinių, schemų sudarymas;
23.2. draudžiama judinti, iškasti ir iškelti povandeninio kultūros paveldo objektus ar jų dalis, kasinėti šių objektų teritorijas ar apsaugos zonas, neturint Departamento išduoto leidimo atlikti archeologinius tyrimus. Šių nuostatų laikymąsi nardymo metu kontroliuoja grupės vadovas;
23.3. padarius atsitiktinį/netikėtą atradimą (pvz., aptikus nežinomą nuskendusį objektą, pastebėjus radinių, žmogaus palaikų liekanų ar pan.) grupės vadovas ne vėliau, kaip per tris kalendorines dienas privalo informuoti (raštu, elektroniniu paštu) atitinkamą Departamento teritorinį skyrių, kuris sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis, siekiant apsaugoti aptiktą objektą, radinius, žmogaus palaikus nuo galimo sunaikinimo/sunykimo iki objekto ištyrimo;
VII. POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBEKTŲ APŽIŪROS ATASKAITA
25. Patikimas ir netrikdomas povandeninio kultūros paveldo objektų stebėjimas bei dokumentavimas yra skatinamas visuomenės supažindinimo tikslais, kad ji povandeninį kultūros paveldą vertintų ir saugotų.
26. Grupės vadovas už einamųjų metų visų povandeninio kultūros paveldo objektų, jų teritorijų bei apsaugos zonų apžiūrą atsiskaito, iki kitų metų kovo pirmos dienos pateikdamas Departamentui (ar atitinkamam jo teritoriniam skyriui) povandeninio kultūros paveldo objektų apžiūros ataskaitą (toliau – ataskaita). Ataskaita pateikiama dviem popieriniais egzemplioriais ir skaitmenizuota forma (įrašyta į CD ar DVD, ar USB laikmeną), lietuvių kalba. Ataskaita gali būti pateikiama ir kitomis kalbomis, tačiau su vertimu į lietuvių kalbą.
27. Ataskaita susideda iš:
27.1. titulinio lapo, kuriame nurodomas ataskaitos autoriaus vardas ir pavardė, ataskaitos pavadinimas, apžiūros laikotarpis, ataskaitos sudarymo data ir vieta, kita, autoriaus nuomone, reikalinga informacija;
27.2. įvado, kuriame nurodoma: apžiūrėti povandeninio kultūros paveldo objektai (nurodant objektų pavadinimus ir Kultūros vertybių registro kodus); apžiūros laikotarpis (metų, mėnesio ir dienų tikslumu); apžiūros tikslai; grupės vadovas ir sudėtis; kas fotografavo, parengė grafinės medžiagos priedus, rašė atskiras ataskaitos dalis; kita, autoriaus nuomone, reikšminga informacija;
27.3. apžiūrėtų objektų aprašymo dalies:
27.3.1. kiekvienas apžiūrėtas povandeninio kultūros paveldo objektas aprašomas atskirai, su nuorodomis į ataskaitos prieduose pateiktas fotografijas ir grafinę medžiagą.
27.3.2. papildomai nurodoma autoriui žinoma informacija, kas ir kada šį objektą apžiūrėjo anksčiau, kur saugoma ankstesnių apžiūrų dokumentinė medžiaga (fotografijos, užrašai, brėžiniai ar pan.), kas buvo pastebėta/nustatyta;
27.3.3. aprašoma povandeninio kultūros paveldo objekto fizinė būklė. Aprašomos Kultūros vertybių registre nurodytos šio objekto vertingosios savybės ir jų pokyčiai. Aprašomi objekto sužalojimai dėl žvejybinio tralavimo, inkaravimo, vamzdynų, kabelių tiesimo ar kitokios ūkinės veiklos (žvejybinių tinklų, inkarų liekanos, sužalotos, nugriautos, sunaikintos povandeninio kultūros paveldo objekto dalys). Aprašomi nustatyti povandeninio kultūros paveldo objektų ar jų dalių dingimo, galimo neteisėto iškėlimo faktai, kasinėjimo šių objektų teritorijose ir apsaugos zonose požymiai. Pateikiama kita, autoriaus nuomone reikšminga informacija. Aprašomojoje dalyje palyginama, kaip pasikeitė objekto būklė po ataskaitos autoriaus atliktos paskutinės apžiūros, jei jis ją buvo anksčiau atlikęs;
27.4. ataskaitos priedų:
27.4.1. fotonuotraukų sąrašo, kuriame nurodyti fotonuotraukų numeriai ir paaiškinta, kas jose užfiksuota, kas ir kada fotografavo;
27.4.2. grafinės medžiagos (brėžinių, planų, schemų, piešinių ir pan.) sąrašo, kuriame nurodoma grafinės medžiagos priedo numeris ir paaiškinta, kas jame užfiksuota;
28. Visi ataskaitos lapai, įskaitant ir priedus, turi būti sunumeruoti tęstine numeracija ir nurodyti ataskaitos turinyje.
VIII. BENDRADARBIAVIMAS POVANDENINIO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS SRITYJE
30. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp Departamento, Administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, užtikrinant povandeninio kultūros paveldo apsaugą, siekiant perduoti povandeninį kultūros paveldą ateities kartoms, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti, kartu užkertant kelią nesankcionuotai veiklai bei neteisėtai eksploatacijai komerciniais tikslais vykdomas, vadovaujantis bendradarbiavimo sutartimi dėl povandeninio kultūros paveldo apsaugos.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS