LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽMONIŲ, TURINČIŲ FIZINĘ NEGALIĄ, MOBILUMO IR SAVARANKIŠKO GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO BEI ATKŪRIMO PROJEKTŲ FINANSAVIMO 2016 METAIS KONKURSO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2016 m. gegužės 25 d. Nr. A1-270

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A1-381 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 2.1.7 papunktį ir vykdydama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016–2018 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A1-87 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016–2018 metų strateginio veiklos plano tvirtinimo“, patvirtintos programos 0401 „Neįgaliųjų socialinė integracija“ priemonę „Plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes“:

1. T v i r t i n u Žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo bei atkūrimo projektų finansavimo 2016 metais konkurso nuostatus (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                          Algimanta Pabedinskienė


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-270

 

Žmonių, TURINČIŲ FIZINĘ NEGALIĄ, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo BEI ATKŪRIMO projektų FINANSAVIMO 2016 METAIS KONKURSO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo bei atkūrimo projektų finansavimo 2016 metais konkurso nuostatai (toliau – nuostatai) nustato žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo bei atkūrimo projektų (toliau – projektai) finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų 2016 metais konkurso reikalavimus pareiškėjams, projektų tikslines asmenų grupes, remiamą veiklą, tinkamas ir netinkamas finansuoti išlaidas, projektų paraiškų reikalavimus, projektų paraiškų teikimą, vertinimą, atrankos organizavimą ir finansavimą, projektų vykdymą ir kontrolę.

 

2. Projektų finansavimo tikslas – projektuose numatytomis priemonėmis pagal aklųjų poreikį formuoti, atkurti, palaikyti jų savarankiškumą ir lavinti judėjimo sutrikimų turinčių asmenų transporto priemonių vairavimo įgūdžius, siekiant padėti neįgaliesiems greičiau socialiai adaptuotis visuomenėje ir dalyvauti aktyvioje veikloje.

 

3. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) nuostatuose nustatyta tvarka skelbia projektų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų 2016 metais konkursą (toliau – konkursas) ir priima projektų paraiškas, organizuoja projektų paraiškų vertinimą ir projektų atranką, finansuoja atrinktus projektus, kontroliuoja ir vertina valstybės biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumą. Visa informacija, susijusi su projektų paraiškų teikimu, atranka ir finansavimu, skelbiama Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje www.ndt.lt.

 

4. Projektų įgyvendinimo trukmė – nuo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pasirašymo iki 2016 m. gruodžio 31 d.

 

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS

 

5. Projektų paraiškas gali teikti neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios asociacijos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos (toliau – pareiškėjai), turinčios ne mažesnę kaip 3 paskutinių metų veiklos neįgaliųjų socialinės integracijos srityje patirtį bei ne mažesnę kaip 3 metų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ir (arba) transporto priemonių vairuotojų, turinčių judėjimo negalią, mokymo organizavimo arba vairavimo įgūdžių vertinimo ir lavinimo patirtį ir atitinkančios nuostatų 6–10 punktuose nustatytus reikalavimus.

 

6. Pareiškėjai, planuojantys vykdyti aklųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veiklą, privalo turėti veikloms vykdyti reikalingas priemones, įrangą bei specialistus (psichologą, tiflopedagogą ir kt.).

 

7. Pareiškėjai, planuojantys vykdyti judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymo veiklą, privalo turėti:

 

7.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatyta tvarka suteiktą teisę vykdyti B kategorijos motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą (pareiškėjas turi būti įrašytas į Inspekcijos interneto svetainėje viešai skelbiamą Mokymo įstaigų (vairavimo mokyklų), kurioms suteikta teisė vykdyti vairuotojų mokymą, sąrašą);

 

7.2. judėjimo sutrikimų turintiems asmenims pritaikytas mokymo patalpas ir aplinką;

 

7.3. pritaikytus automobilius su rankiniu valdymu;

 

7.4. funkcinio pajėgumo įvertinimo ir lavinimo įrangą bei priemones;

 

7.5. specialistus (ergoterapeutą, kineziterapeutą, psichologą, vairavimo instruktorių), turinčius judėjimo sutrikimų turinčių asmenų funkcinio pajėgumo, reikalingo saugiai vairuoti automobilį, vertinimo, lavinimo ir (ar) mokymo vairuoti patirtį.

 

8. Pareiškėjai, planuojantys vykdyti judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymo veiklą, privalo prireikus užtikrinti kliento apgyvendinimą ir atitikti reikalavimus, nustatytus Reikalavimų vairavimo mokykloms apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-85 „Dėl Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo patvirtinimo“.

 

9. Pareiškėjams keliami bendrieji reikalavimai:

 

9.1. pareiškėjas yra įregistruotas Juridinių asmenų registre;

 

9.2. pareiškėjas nėra likviduojamas, sudaręs taikos sutarties su kreditoriais, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą;

 

9.3. pareiškėjas yra įvykdęs mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo įsipareigojimus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;

 

9.4. praėjusiais metais, įgyvendinant iš valstybės biudžeto finansuojamus pareiškėjo projektus, Neįgaliųjų reikalų departamentas nebuvo nustatęs tikslinio lėšų panaudojimo ar buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurių pareiškėjas per nurodytą laiką nepašalino;

 

9.5. asmenys, turintys teisę veikti pareiškėjo vardu, ir asmuo, atsakingas už pareiškėjo finansinę veiklą, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už profesinės veiklos pažeidimus;

 

9.6. pareiškėjas paraiškoje ir (ar) jos prieduose nepateikė klaidinančios arba melagingos informacijos;

 

9.7. pareiškėjas nebandė gauti konfidencialios informacijos arba daryti įtakos Projektų vertinimo ir atrankos komisijos (toliau – Komisija) nariams.

 

10. Pareiškėjams keliami specialieji reikalavimai:

 

10.1. turėti pakankamai žmogiškųjų išteklių ir administracinių gebėjimų projekto veikloms vykdyti (pareiškėjo finansininkas turi turėti buhalterio arba auditoriaus, arba apskaitininko kvalifikaciją arba buhalterinę apskaitą turi vesti buhalterines paslaugas teikianti įmonė (įstaiga);

 

10.2. turėti pakankamai materialinių išteklių (patalpas, reikiamą organizacinę įrangą (kompiuterius, palaikančius spartųjį interneto ryšį, telefonus) ir pan.);

 

10.3. pareiškėjas, planuojantis vykdyti judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymo veiklą, turi turėti specialistus, kuriems Inspekcijos nustatyta tvarka yra suteikta teisė dirbti vairuotojų mokytojais, vairavimo instruktoriais arba vairuotojų mokytojais ir vairavimo instruktoriais (vairuotojų mokytojai ir (arba) vairavimo instruktoriai turi būti įrašyti į Inspekcijos interneto svetainėje viešai skelbiamą Asmenų, turinčių teisę dirbti vairuotojų mokytojais, vairavimo instruktoriais arba vairuotojų mokytojais ir vairavimo instruktoriais, sąrašą).

 

III SKYRIUS

PROJEKTŲ TIKSLINĖS ASMENŲ GRUPĖS

 

11. Projektų tikslinės asmenų grupės:

 

11.1. aklieji, t. y. asmenys, kuriems sveikatos priežiūros specialistai nustatė aklumą (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija iki 0,04 arba geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško), – vykdant aklųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veiklą;

 

11.2. judėjimo sutrikimų turintys asmenys, t. y. asmenys, kuriems nustatytas 0–45 procentų darbingumo lygis, Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje (Forma Nr. 083-1/a) nurodytas transporto priemonės pritaikymo apribojimas (taikomų apribojimų kodai 1051), – vykdant judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymo veiklą.

 

12. Tas pats asmuo pareiškėjo ar kitos organizacijos tokio pat pobūdžio mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veikloje, kuri finansuojama valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšomis, gali dalyvauti tik vieną kartą. Pareiškėjas mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veikloje dalyvavusius asmenis registruoja atskirame registracijos žurnale, kuriame nurodo asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, regos sutrikimo laipsnį arba darbingumo lygį.

 

IV SKYRIUS

PROJEKTŲ REMIAMA VEIKLA

 

13. Projektų remiama veikla:

13.1. savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas pagal aklo asmens individualų poreikį organizuojant teorinius ir praktinius užsiėmimus, tarpusavio pagalbos grupes, stovyklas. Šiai veiklai vykdyti pareiškėjas turi turėti ne mažesnį kaip 10 procentų finansavimą iš kitų šaltinių. Organizuojant savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veiklą, gali būti planuojamos šios priemonės:

 

13.1.1. asmens savarankiško gyvenimo įgūdžių ir socialinių įgūdžių įvertinimas bei individualaus savarankiško gyvenimo įgūdžių bei socialinių įgūdžių ugdymo plano parengimas;

 

13.1.2. mobilumo, orientacijos erdvėje įgūdžių ugdymas (mokymas savarankiškai vaikščioti naudojant baltąją lazdelę, orientuotis mieste, visuomeninės paskirties objektuose, artimiausioje aplinkoje (namuose, kieme), nuvykti į parduotuvę, į darbą ir kt., tinkamos laikysenos ir judėsenos mokymas);

 

13.1.3. savarankiško apsitarnavimo kasdienėje veikloje namuose bei viešosios paskirties vietose funkcijų ugdymas (apsitarnavimas namuose (asmens higienos priemonių naudojimas, prausimasis, apsirengimas ir kt.), maisto produktų įsigijimas ir maisto gamyba, naudojimasis maisto gamybos priemonėmis, valgymo įrankiais), naudojimasis namuose esančiais elektriniais prietaisais, maksimalus savo namų aplinkos, joje esančių daiktų prisitaikymas);

 

13.1.4. komunikacijos įgūdžių mokymas (rašymo reginčiųjų raštu naudojant specialias priemones, Brailio rašto mokymas, kompiuterio naudojimo įgūdžių ugdymas, naudojimosi elektronine bankininkyste, bankomatais, kalbančiais mobiliaisiais telefonais ir kitais informacinių technologijų prietaisais įgūdžių ugdymas);

 

13.1.5. individuali ir grupinė psichoterapija;

 

13.1.6. informacinės paskaitos, diskusijos, užsiėmimai higienos, pagalbinių apsitarnavimo priemonių, socialinės adaptacijos bei integracijos klausimais, supažindinimas su akliesiems tinkamais amatais;

 

13.2. judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymas, kuris gali būti vykdomas skirtinguose miestuose ar miesteliuose. Organizuojant šią veiklą, gali būti planuojamos šios priemonės:

13.2.1. judėjimo sutrikimų turinčių asmenų funkcinio pajėgumo, reikalingo saugiai vairuoti automobilį, vertinimas ir lavinimas;

13.2.2. B kategorijos motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymas. Mokymai turi būti organizuojami vadovaujantis Vairuotojų mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 „Dėl Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėjas turi užtikrinti mokymų kokybę (ne mažiau kaip 40 procentų mokymų dalyvių turi išlaikyti vairavimo praktikos egzaminą iš pirmo karto, per metus po mokymų baigimo ne mažiau kaip 80 procentų visų mokymų dalyvių turi įgyti teisę vairuoti transporto priemonę).

 

V SKYRIUS

TINKAMOS IR NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

 

14. Tinkamomis finansuoti laikomos šios išlaidos:

14.1. tiesiogiai susijusios su projekto remiama veikla ir būtinos projektui vykdyti bei planuojamos, atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas;

14.2. pagrįstos projekto įgyvendinimo eiga ir planu, išlaidų pobūdžiu ir kiekiu;

14.3. realios ir patiriamos projekto įgyvendinimo metu.

15. Projekto administravimo (ne daugiau kaip 10 procentų projektui skiriamų lėšų) išlaidos:

15.1. projekto vadovo ir finansininko, kurie tiesiogiai administruoja projekto veiklas, darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą. Jeigu darbuotojo veikla sudaro tik dalį darbo laiko, į projekto administravimo išlaidas turi būti įskaičiuojamas tik užmokestis už tą laiką, kuris bus skirtas numatytai projekto administravimo veiklai vykdyti. Detalioje projekto išlaidų sąmatoje nurodomas kiekvieno darbuotojo darbo laikas bei darbo užmokesčio dydis;

15.2. kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos;

15.3. telekomunikacijų (ryšių, interneto), pašto išlaidos;

15.4. projekto vadovo ir finansininko nuvykimo į konkrečias projekto vykdymo vietas dėl projekto administravimo transporto išlaidos (degalams, eksploatacijai, draudimui, transporto priemonių nuomai, transporto bilietams);

15.5. buhalterinių paslaugų išlaidos, jeigu pareiškėjas neturi finansininko.

16. Projekto vykdymo išlaidos:

16.1. projekto veiklų vykdytojų (išskyrus projekto vadovo ir buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų), kurie tiesiogiai vykdo projektą, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą. Jeigu projekto veiklų vykdytojo veikla, susijusi su projekto vykdymu, užima tik dalį projekto vykdytojo darbo laiko, į projekto vykdymo išlaidas turi būti įskaičiuojamas tik darbo užmokestis už tą laiką, kuris bus skirtas projekto veiklai vykdyti. Detalioje projekto išlaidų sąmatoje nurodomas kiekvieno projekto veiklų vykdytojo darbo laikas bei darbo užmokesčio dydis;

16.2. autorinių atlyginimų (pagal autorines sutartis) ir atlygio už suteiktas paslaugas (pagal atlygintinų paslaugų sutartis) išlaidos, kai autorinius atlyginimus gaunantys asmenys ir (ar) paslaugų teikėjai nėra pareiškėjo darbuotojai;

16.3. išlaidos projekto veikloms vykdyti reikalingoms prekėms (kanceliarinėms, higienos, ūkinėms prekėms ir reikmenims, kitoms smulkioms prekėms, tiesiogiai reikalingoms aklųjų savarankiškumui ugdyti ir supažindinti su akliesiems tinkamais amatais) įsigyti, išskyrus ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas;

16.4. projekto veiklų vykdytojų telekomunikacijos (ryšių, interneto), pašto išlaidos;

16.5. projekto veiklų vykdytojų ir dalyvių transporto išlaidos (degalams, eksploatacijai, draudimui, transporto priemonių nuomai, transporto bilietams);

16.6. patalpų, skirtų projekto veiklai vykdyti, eksploatavimo išlaidos (šildymo, elektros energijos, vandens, nuotekų šalinimo, kitoms patalpų priežiūros paslaugoms);

16.7. projekto veiklų vykdytojų komandiruočių ir dalyvių kelionių faktinės išlaidos (kelionių į projekto vykdymo vietą ir grįžimo atgal bilietams (išskyrus taksi), dirbančių projekte asmenų dienpinigiams bei apgyvendinimo išlaidoms komandiruočių metu);

16.8. projekto dalyvių maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos, organizuojant aklųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veiklą;

16.9. išlaidos projekto dalyvių maitinimui ir apgyvendinimui ne ilgiau kaip 45 kalendorines dienas, organizuojant judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymo veiklą;

16.10. išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui (patalpoms, įrenginiams), kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“, nuomoti;

16.11. išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui (išskyrus patalpoms) remontuoti;

16.12. išlaidos bankų ar kitų kredito ar mokėjimo įstaigų įmokoms už paslaugas.

17. Projekto dalyvių maitinimo, nakvynės, kelionės į projekto vykdymo vietą ir grįžimo atgal išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“, Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“, nustatytų piniginių dydžių.

18. Visos projektui įgyvendinti reikalingos prekės, darbai ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

19. Netinkamos finansuoti išlaidos:

19.1. nėra susijusios su projekto remiama veikla;

19.2. dengiamos iš kitų nacionalinių, Europos Sąjungos ar kitų paramos lėšų ir dubliuoja projekto išlaidas;

19.3. neužregistruotos pareiškėjo apskaitoje ir nepagrįstos patvirtinančių arba išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais;

19.4. reprezentacinės išlaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“;

19.5. projekto paraiškos rengimo išlaidos;

19.6. žemės ir nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos;

19.7. naudotų prekių (įrangos, priemonių, ilgalaikio turto) pirkimo išlaidos;

19.8. transporto priemonių pirkimo išlaidos;

19.9. už suteiktas paskolas bankui ar kitai kredito įstaigai mokamos palūkanos;

19.10. finansinio lizingo įmokos, išperkamosios nuomos išlaidos;

19.11. baudos, finansinės nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidos, delspinigiai;

19.12. patalpų, nuosavybės teise priklausančių pareiškėjui, nuomos projekto veiklai vykdyti išlaidos;

19.13. mokymo įrangos, vaizdinių mokymo priemonių, vaizdinės mokymo medžiagos (išskyrus smulkias prekes, tiesiogiai reikalingas aklųjų savarankiškumui ugdyti ir supažindinti su akliesiems tinkamais amatais) pirkimo išlaidos.

20. Pareiškėjai gautas valstybės biudžeto lėšas privalo laikyti banke ar kitoje kredito ar mokėjimo įstaigoje specialiai šioms lėšoms atidarytoje sąskaitoje, įvertindami valstybės biudžeto lėšų laikymo, naudojimo bei saugojimo rizikos veiksnius, ir naudoti tik valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytoms veikloms ir sąmatoje patvirtintoms išlaidoms.

 

VI SKYRIUS

PROJEKTŲ PARAIŠKŲ REIKALAVIMAI

 

21. Projekto paraiška rengiama pildant paraiškos formą (nuostatų 1 priedas).

22. Projekto paraiška susideda iš:

22.1. užpildytos paraiškos formos (nuostatų 1 priedas), pasirašytos asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, ir patvirtintos antspaudu, jei pareiškėjas privalo turėti antspaudą;

22.2. priedų, teikiamų kartu su paraiška:

22.2.1. pareiškėjo steigimo dokumentų (įstatų, nuostatų, statuto, steigimo akto, kanonų išrašo ir kt.) kopijos;

22.2.2. asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, užpildytos ir pasirašytos Pareiškėjo deklaracijos (nuostatų 3 priedas);

22.2.3. jei pareiškėjui atstovauja ne jo vadovas – dokumento, patvirtinančio asmens teisę veikti pareiškėjo vardu, originalo ar tinkamai patvirtintos jo kopijos;

22.2.4. elektroninės projekto paraiškos versijos, įrašytos į kompiuterinę laikmeną.

23. Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu lietuvių kalba ir kartu su priedais išspausdinta, lapai turi būti sunumeruoti vientisa tvarka, susegti į aplanką, paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant asmens vardą, pavardę, pareigas ir paraišką sudarančių lapų skaičių, ir antspaudu, jei pareiškėjas privalo jį turėti.

 

VII SKYRIUS

PROJEKTŲ PARAIŠKŲ TEIKIMAS

 

24. Kvietimas teikti projektų paraiškas skelbiamas Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje www.ndt.lt. Skelbime nurodomas paraiškų priėmimo terminas, laikas ir vieta, adresas, paraiškos forma, už konkurso organizavimą atsakingi darbuotojai.

25. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką. Jeigu pateiktos kelios paraiškos, vertinama tik ta, kurios pateikimo data yra ankstesnė.

26. Pareiškėjas pateikia vieną projekto paraiškos, kurią sudaro nuostatų 22 punkte nurodyti dokumentai (jų tinkamai patvirtintos kopijos), originalą bei elektroninę projekto paraiškos versiją, įrašytą į kompiuterinę laikmeną (ant kompiuterinės laikmenos turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas). Kopija laikoma tinkamai patvirtinta, jei ji patvirtinta žyma „Kopija tikra“ ir pareiškėjo antspaudu, jeigu pareiškėjas antspaudą privalo turėti, bei asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, parašu, nurodant vardą, pavardę ir pareigas, datą. Jei dokumentą sudaro daugiau nei vienas lapas, antro ir priešpaskutinio lapo apatinėje dalyje esančiame laisvame plote nurodoma „Kopija tikra“ ir pasirašoma.

27. Projekto paraiška gali būti pateikiama registruotu pašto laišku, įteikiama pašto kurjerio arba įteikiama pareiškėjo ar jo įgalioto asmens asmeniškai Neįgaliųjų reikalų departamentui. Jeigu paraiška teikiama paštu arba per pašto kurjerį, pašto žymoje nurodyta išsiuntimo ar pateikimo siųsti data turi būti ne vėlesnė, nei nurodyta Neįgaliųjų reikalų departamento kvietime teikti projektų paraiškas galutinė paraiškų pateikimo data. Kitais būdais, tai yra faksu, elektroniniu paštu, arba kitais adresais gautos paraiškos konkurso paraiškų registre neregistruojamos ir nevertinamos.

28. Gautos paraiškos registruojamos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-10 „Dėl Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Informacija apie gautas paraiškas skelbiama Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje www.ndt.lt per 5 darbo dienas nuo galutinės paraiškų pateikimo dienos.

29. Įteikusiam ar atsiuntusiam projekto paraišką pareiškėjui išsiunčiamas paraiškos registravimo patvirtinimas. Jei pareiškėjas ar jo atstovas įteikė paraišką asmeniškai, toks patvirtinimas gali būti išduodamas paraiškos pateikimo metu.

30. Visos paraiškos, išsiųstos po Neįgaliųjų reikalų departamento kvietime teikti projektų paraiškas nustatytos datos, yra nenagrinėjamos. Pareiškėjui apie tai yra pranešama elektroniniu paštu per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo.

31. Pareiškėjai Neįgaliųjų reikalų departamentui gali teikti klausimus dėl paraiškos pateikimo sąlygų bei paraiškos pildymo. Informacija pareiškėjams teikiama iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos.

32. Konkursui pasibaigus, paraiškos jo dalyviams negrąžinamos. Projektai, kurie nebuvo atrinkti, saugomi vienus metus, kiti – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VIII SKYRIUS

PROJEKTŲ PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS

 

33. Projektų vertinimą organizuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas. Projektus vertina Komisija, kurią sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) deleguoti atstovai. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius nustato Komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, tvirtina Komisijos sudėtį.

34. Kiekvieną projektą įvertina ne mažiau kaip 2 Komisijos nariai. Kiekvienas projektas vertinamas atskirai, pildant projekto vertinimo anketą (nuostatų 2 priedas) ir skiriant projektui balus pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Jeigu vieną projektą vertino 2 Komisijos nariai ir tarp vertinimo rezultatų yra daugiau kaip 15 balų skirtumas, Komisijos pirmininkas tokį projektą vertina pats arba paskiria papildomai įvertinti kitam Komisijos nariui.

Jeigu vertinant gautą paraišką ir dokumentus kyla neaiškumų, trūksta informacijos, galinčios turėti esminės įtakos projekto vertinimui, komisija turi teisę raštu paprašyti pareiškėją paaiškinti ar patikslinti pateiktą informaciją per 3 darbo dienas nuo šio prašymo pateikimo dienos.

Jeigu kartu su paraiška nepateikti nuostatų 22.2 papunktyje nurodyti privalomi pateikti dokumentai, pirmajame komisijos posėdyje sprendžiamas tokios paraiškos priėmimo klausimas. Komisija gali tokią paraišką atmesti arba nurodyti pareiškėjui pateikti privalomus dokumentus per 3 darbo dienas nuo nurodymo gavimo dienos.

35. Komisijos nariai vertina projektus ir skiria balus pagal šiuos vertinimo kriterijus:

35.1. projekto aprašymas ir veiklos organizavimas;

35.2. projekto išlaidų sąmatos pagrįstumas ir realumas;

35.3. turimi žmogiškieji ištekliai;

35.4. laukiami projekto rezultatai.

36. Paraiškos nevertinamos, jei nustatomas bent vienas iš šių trūkumų:

36.1. paraiška nepasirašyta asmens, turinčio teisę veikti pareiškėjo vardu, neantspauduota, jei pareiškėjas privalo antspaudą turėti, ir nesusegta kartu su pridedamais dokumentais;

36.2. paraiškos forma užpildyta ne kompiuteriu ir (ar) ne lietuvių kalba;

36.3. pareiškėjas neatitinka bent vieno iš nuostatų 5–10 punktuose nustatytų reikalavimų;

36.4. pareiškėjas konkurso skelbime ir (ar) komisijos nustatytu laiku nepateikė visų nuostatų 22.2 papunktyje reikalaujamų dokumentų arba pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas;

36.5. pareiškėjas per 3 darbo dienas nuo prašymo paaiškinti ar patikslinti pateiktą informaciją gavimo dienos nepateikė paaiškinimų ir patikslinimų;

36.6. paraiška išsiųsta ar pristatyta asmeniškai po galutinės Neįgaliųjų reikalų departamento kvietime teikti projektų paraiškas nurodytos datos.

37. Paraiškos atmetamos ir lėšos joms neskiriamos, jeigu:

37.1. pareiškėjas paraiškoje ir (ar) jos prieduose pateikė klaidinančią arba melagingą informaciją;

37.2. pareiškėjas bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką Komisijos nariams.

38. Užpildytas vertinimo anketas Komisijos nariai pateikia Neįgaliųjų reikalų departamentui, kuris apskaičiuoja kiekvienam projektui Komisijos narių skirtų balų vidurkį ir reitinguoja projektus balų mažėjimo tvarka. Aukščiausias galimas paraiškos įvertinimas – 60 balų. Paraiškos, surinkusios mažiau negu 35 balus, nefinansuojamos. Lėšos skiriamos geriausiai Komisijos įvertintam ir daugiausiai balų surinkusiam vienam aklųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektui ir vienam judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymo projektui. Likę tinkami finansuoti projektai yra įtraukiami į rezervinių projektų sąrašą. Projektams iš rezervinių projektų sąrašo lėšos gali būti skirtos nuostatų 44 punkte nustatyta tvarka.

39. Komisija, apsvarsčiusi Komisijos narių vertinimo rezultatus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo vertinimo anketų pateikimo Neįgaliųjų reikalų departamentui paskutinės dienos parengia rekomendacijas dėl projektų finansavimo.

40. Neįgaliųjų reikalų departamentas, vadovaudamasis Komisijos rekomendacijomis, parengia valstybės biudžeto lėšų projektams finansuoti skyrimo projektą ir teikia jį tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

41. Socialinės apsaugos ir darbo ministrui patvirtinus valstybės biudžeto lėšas projektams finansuoti, Neįgaliųjų reikalų departamentas raštu per 15 darbo dienų informuoja finansavimą gavusius pareiškėjus dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių sudarymo. Socialinės apsaugos ir darbo ministrui priėmus sprendimą dėl projektų, kuriems neskiriamas finansavimas, Neįgaliųjų reikalų departamentas raštu per 15 darbo dienų apie šį sprendimą informuoja pareiškėjus, nurodydamas sprendimo motyvus.

42. Pareiškėjai, gavę informaciją apie jiems skirtą finansavimą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti Neįgaliųjų reikalų departamentui patikslintą projektą, atsižvelgdami į gautas pastabas ir rekomendacijas bei skirtas lėšas. Per nustatytą laikotarpį gavus patikslintą projektą su pareiškėju pasirašoma valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis, kurioje numatomi projekto vykdymo terminai, skiriamos lėšos, atskaitomybė, atsakomybė, kontrolė, rezultatų viešinimo sąlygos.

43. Jeigu pareiškėjai per 15 darbo dienų nuo informacijos apie skirtą finansavimą gavimo dienos nepateikia Neįgaliųjų reikalų departamentui patikslinto projekto, su jais valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartys nesudaromos.

44. Pareiškėjui nesudarius valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties per nuostatų 43 punkte nurodytą terminą, atsisakius skirtų lėšų ar nutraukus valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, likusios nepanaudotos lėšos Komisijos siūlymu ir socialinės apsaugos ir darbo ministro sprendimu gali būti skiriamos rezervinių projektų sąraše įrašytam kitam projektui finansuoti.

 

IX SKYRIUS

PROJEKTŲ VYKDYMAS

 

45. Pareiškėjas be Neįgaliųjų reikalų departamento leidimo gali tikslinti projekto išlaidų sąmatą, atsižvelgdamas į nuostatų 15 punkte nustatytą ribojimą, jeigu nėra įtraukiama nauja išlaidų rūšis ir išlaidų dydžio pakeitimai neviršija 10 procentų tikslinamos bendroje išlaidų rūšies eilutėje nurodytos sumos dydžio arba išlaidos mažėja.

46. Kitais negu nuostatų 45 punkte numatytais atvejais pareiškėjas turi pateikti Neįgaliųjų reikalų departamentui pagrįstą prašymą tikslinti projekto išlaidų sąmatą, kartu pateikdamas lyginamąją projekto išlaidų sąmatą. Pareiškėjas gali teikti prašymą tik dėl dar nepatirtų išlaidų tikslinimo, išskyrus tinkamų finansuoti išlaidų sumažėjimo atvejus.

47. Apie Neįgaliųjų reikalų departamento sprendimą dėl projekto išlaidų sąmatos tikslinimo pareiškėjas informuojamas raštu. Pareiškėjas, gavęs leidimą tikslinti projekto išlaidų sąmatą, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo privalo atitinkamai patikslinti projekto išlaidų sąmatą ir raštu pateikti Neįgaliųjų reikalų departamentui.

48. Prašymai dėl projekto išlaidų sąmatos tikslinimo teikiami iki 2016 m. gruodžio 1 d. Vėliau pateikti prašymai nenagrinėjami.

49. Pareiškėjas privalo informuoti apie projekte numatytų priemonių vykdymo nutraukimą, sustabdymą arba apie teisės vykdyti numatytas priemones sustabdymą ar panaikinimą. Gavęs tokį pranešimą, Neįgaliųjų reikalų departamentas sustabdo visą ar dalį projekto finansavimo. Pareiškėjui pašalinus pažeidimus, atnaujinus veiklą ir apie tai pranešus Neįgaliųjų reikalų departamentui, per 5 darbo dienas atnaujinamas sustabdytas priemonių finansavimas.

 

X SKYRIUS

PROJEKTŲ VYKDYMO KONTROLĖ

 

50. Pareiškėjai teikia Neįgaliųjų reikalų departamentui projektų vykdymo, lėšų panaudojimo ir pasiektų rezultatų ataskaitas Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

51. Neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, pareiškėjas grąžina lėšas, kurių dydis atitinka neįvykdytų įsipareigojimų dalį.

52. Neįgaliųjų reikalų departamentas kontroliuoja finansuojamų projektų įgyvendinimą ir valstybės biudžeto lėšų tikslinį naudojimą, tai yra tikrina einamaisiais kalendoriniais metais (įgyvendinant projektą) ir (ar) pasibaigus kalendoriniams metams (baigus įgyvendinti projektą):

52.1. ar vykdomos priemonės atitinka nuostatų reikalavimus;

52.2. kaip tikslingai pareiškėjas naudoja projektui finansuoti skirtas lėšas, ar faktinės išlaidos atitinka sąmatose planuotas išlaidas, ar teisingi ataskaitose teikiami duomenys, ar teisingai įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžeto lėšomis dengiamos išlaidos, ar valstybės biudžeto lėšos naudojamos efektyviai ir pasiekiamas planuotas rezultatas;

52.3. ar laikomasi teisės aktų ir valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties nuostatų.

53. Neįgaliųjų reikalų departamentas, nustatęs ar turėdamas pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjas netinkamai vykdo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties reikalavimus, apie tai raštu informuoja pareiškėją ir sustabdo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį. Pareiškėjas raštu informuoja Neįgaliųjų reikalų departamentą apie pasirengimą tinkamai vykdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nustatytus reikalavimus, kartu pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Neįgaliųjų reikalų departamentas, įvertinęs iš pareiškėjo gautą informaciją, gali atnaujinti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties vykdymą. Jei pareiškėjas neinformuoja Neįgaliųjų reikalų departamento apie pasirengimą tinkamai vykdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nustatytus reikalavimus, Neįgaliųjų reikalų departamentas nutraukia valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį apie tai pareiškėją įspėjęs prieš 10 darbo dienų.

54. Neįgaliųjų reikalų departamentas nutraukia valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį su pareiškėjais ir skirtos lėšos grąžinamos, kai nustatoma, kad skirtos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį arba Neįgaliųjų reikalų departamentas nustato esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimų.

55. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar Neįgaliųjų reikalų departamentui nustačius, kad pareiškėjas skirtas valstybės biudžeto lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, pareiškėjas privalo jas grąžinti Neįgaliųjų reikalų departamentui per nustatytą laikotarpį. Negrąžintos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas praranda teisę teikti paraiškas ir gauti finansavimą iš visų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programų trejus metus nuo teismo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo priteisiamos neteisėtai panaudotos valstybės biudžeto lėšos, įsiteisėjimo dienos.

 

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

56. Pareiškėjai turi skleisti informaciją (vietinėje žiniasklaidoje ir pagal galimybes kitose viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonėse) apie įgyvendinamus projektus. Pareiškėjai, skleisdami informaciją apie projektus, turi nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, laikytis viešosios tvarkos ir nurodyti, kad projektui lėšų skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

57. Projektai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pagal programas patvirtintų asignavimų.

58. Sprendimai dėl finansavimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

59. Už pateiktos informacijos ir duomenų tikslumą, gautų lėšų buhalterinės apskaitos tvarkymą pareiškėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

____________________________