HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. LAPKRIČIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 540 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. sausio 30 d. Nr. D1-37

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 5.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.4. upės, registruotos Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre (toliau – UETK), vagoje esančiam paviršiniam vandens telkiniui, kuris neregistruotas UETK, paviršinio vandens telkinio apsaugos zona nustatoma tokio dydžio kaip per jį tekančios upės vadovaujantis Tvarkos aprašo 5.15.3 papunkčiais.“

2. Pakeičiu 6.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

6.3. miestuose ir miesteliuose esančių paviršinių vandens telkinių ir paviršinių vandens telkinių, kurių paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta patenka į miesto gyvenamąją teritoriją ar miestelį;“.

3. Papildau 6.4 ir 6.5 papunkčiais:

6.4. 5 km ir trumpesnių upių;

6.5. prie miško žemėje esančių 50 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 50 ha ir mažesnis.“

4. Pakeičiu III skyrių ir jį išdėstau taip:

III SKYRIUS

PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIO PAKRANTĖS APSAUGOS JUOSTOS NUSTATYMAS

 

8. Nustatant paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, šios juostos išorinė riba matuojama nuo GRPK nustatytos paviršinio vandens telkinio arba jo dengiamos teritorijos ribos (kuri prilyginama vietovėje esančiai paviršinio vandens telkinio vandens paviršiaus ribai su sausumos teritorija). Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinė riba suprantama kaip GRPK nustatytai paviršinio vandens telkinio arba jo dengiamos teritorijos ribai lygiagreti linija, nutolusi nuo paviršinio vandens telkinio nustatytu atstumu į sausumos pusę.

9. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos išorinė riba nuo paviršinio vandens telkinio ribos turi būti nutolusi tokiu atstumu (šis atstumas matuojamas horizontalioje plokštumoje):

Paviršinio vandens telkinio kategorija, dydis (ilgis ir (ar) plotas)

 

Į miesto gyvenamąsias vietoves ir miestelius nepatenkančiose teritorijose

 

Miesto gyvenamosiose vietovėse

ir miesteliuose

9.1. Kuršių marių rytinėje pakrantėje (nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos);

 

100 m

 

-

 

-

50 m

kaimo gyvenamosiose vietovėse, kurios iki 2023 m.

sausio 1 d. patvirtintuose savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose  

priskirtos urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms

9.2. prie visų upių, kurių ištakos yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų upės ruožo ilgyje nuo ištakų iki 20-ojo km imtinai, taip pat prie

ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 2 ha;

 

3 m

 

 

3 m

9.3. prie visų upių, kurių ištakos yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų upės ruožo ilgyje nuo

20-ojo km iki

100-ojo km imtinai (skaičiuojant nuo jų ištakų), prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10–200 ha, prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių

plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų;

 

10 m

 

 

 

10 m

 

9.4 prie visų upių, kurių ištakos yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų upės ruožo ilgyje nuo 100-ojo km (skaičiuojant nuo jų ištakų) iki upės žiočių vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ar valstybės sienos ribos, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 200 ha;

30 m

(kai paviršinis vandens telkinys nutolęs nuo miesto ar miestelio ribos daugiau negu 10 m, šio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta formuojama iki miesto ar miestelio ribos)

10 m

9.5 prie upių, kurių ištakos yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3 m

per visą upės ilgį Lietuvos teritorijoje prie upių iki 20 km ilgio

 

3 m

per visą upės ilgį Lietuvos teritorijoje prie upių iki 20 km ilgio

10 m

per visą upės ilgį Lietuvos teritorijoje

prie 20 km ir ilgesnių

kaip 20 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių

10 m

per visą upės ilgį Lietuvos teritorijoje prie 20 km ir ilgesnių kaip 20 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių

30 m

per visą upės ilgį Lietuvos teritorijoje

prie 100 km ir ilgesnių upių

(kai paviršinis vandens telkinys nutolęs nuo miesto ar miestelio ribos daugiau negu 10 m, šio paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta formuojama iki miesto ar miestelio ribos)

10 m

per visą upės ilgį Lietuvos teritorijoje prie 100 km ir ilgesnių upių

 

 

10. Upės, registruotos UETK, vagoje esančiam paviršiniam vandens telkiniui, kuris neregistruotas UETK, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatoma tokio dydžio kaip per jį tekančios upės vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punkto lentelės 9.29.5 papunkčiais.

11. Paviršiniame vandens telkinyje esanti sala, kurios plotas yra 3 ha ir mažesnis, priskiriama paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostai.

12. Paviršinio vandens telkinio plotas, ilgis, upių ištakos, žiočių vietos nustatomos pagal UETK duomenis. Miestų, miestelių teritorijos nustatomos pagal Adresų registro gyvenamųjų vietovių ribų duomenis. Miško žemė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                           Simonas Gentvilas