Administracinė byla Nr. eAS-30-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03866-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dalvytra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dalvytra“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dalvytra“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Centras) Vilniaus departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.6.2)PA-7702 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį dėl pirmosios ir antrosios išvadų, pirmojo ir antrojo reikalavimų.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Patikrinimo akto pirmosios ir antrosios išvadų, pirmojo ir antrojo reikalavimų galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Dalvytra“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas nustatė, kad Patikrinimo akto išvadų 1 punkte pareiškėjui suformuluotas nurodymas iki 2019 m. lapkričio 4 d. nustatyti sanitarinės apsaugos zoną ir jos ribas įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą bei Nekilnojamojo turto kadastrą; Patikrinimo akto išvadų 2 punkte pareiškėjui suformuluotas nurodymas iki 2019 m. vasario 4 d. numatyti ir įgyvendinti efektyvias medienos džiovyklų skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pažymėjo, jog nesustabdžius Patikrinimo akto išvadų ir reikalavimų jam gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, gali būti sudaromos prielaidos stabdyti, riboti ar kitaip apsunkinti pareiškėjos įmonių grupės gamybinę veiklą. Todėl būtų padaroma neatitaisoma žala pareiškėjui ir viešajam interesui – galbūt darbo netektų apie 60 teritorijoje veikiančios įmonių grupės UAB „Dalvytra“, UAB „Janolex“, UAB „Sunhaus“ darbuotojų, per metus į valstybės biudžetus nebūtų sumokama apie 400 tūkst. Eur mokesčių.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Pareiškėjo nuomonė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų galbūt padaroma žala pareiškėjui ir viešajam interesui, yra jo subjektyvi nuomonė. Byloje nėra duomenų, kad nesustabdžius Patikrinimo akto galiojimo pareiškėjai ar viešajam interesui būtų padaryta žala. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog ginčijamo Patikrinimo akto galiojimas jam sukeltų nurodomas pasekmes.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų užkirstas kelias manipuliavimui Patikrinimo aktu vykstančiuose teisminiuose. Teismas pažymėjo, kad nors ginčijama Patikrinimo akto dalis gali turėti įtaką kituose kilusiuose ginčuose, tačiau šio dokumento įrodomąją reikšmę turi teisę vertinti konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą ir pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

III.

Pareiškėjas UAB „Dalvytra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria sustabdyti Patikrinimo akto pirmosios ir antrosios išvadų, pirmojo ir antrojo reikalavimų galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nepagrindė vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų – neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo. Pareiškėjas tvirtina, kad sustabdžius Patikrinimo akto dalių galiojimą būtų užkirstas kelias remtis Patikrinimo aktu vykstančiuose teisminiuose procesuose – Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. To nepadarius, motyvuojant ginčijamomis Patikrinimo akto išvadomis ir reikalavimais gali būti sudaromos prielaidos stabdyti, riboti ar kitaip apsunkinti UAB „Dalvytra“ įmonių grupės gamybinę veiklą. Dėl šios priežasties būtų padaroma neatitaisoma žala ne tik pareiškėjo interesui vykdyti ūkinę veiklą ir gauti ekonominę naudą, bet ir viešajam interesui – galbūt darbo netektų apie 60 teritorijoje veikiančios įmonių grupės UAB „Dalvytra“, UAB „Janolex“, UAB „Sunhaus“ darbuotojų, per metus į valstybės biudžetus nebūtų sumokama apie 400 tūkst. Eur mokesčių. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pareiškėja pateikė į bylą.

Pareiškėjas teigia, kad Patikrinimo aktas šiuo metu yra pateiktas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-10709-860/2018, kurioje privatūs asmenys pareiškė ieškinį UAB „Dalvytra“ atžvilgiu, prašydami įpareigoti UAB „Dalvytra“ sustabdyti sanitarinių apsaugos zonų ribas pažeidžiančią gamybinę veiklą. Vienas iš ieškovų argumentų yra tai, kad UAB „Dalvytra“, turėdama pareigą ir nenustatydama sanitarinių apsaugos zonų kelia grėsmę aplinkiniams gyventojams, o UAB „Dalvytra“ neigia tokios pareigos buvimą. Atsakovas, ignoruodamas teisme kilusį ginčą, Patikrinimo aktu pareikalavo nustatyti sanitarinės apsaugos zoną ir jos ribas įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, taigi ieškovai neabejotinai šiuo Patikrinimo aktu grįs savo ieškinio reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, esant tiek civiliniam ginčui, kuriame inter alia (be kita ko) bus nagrinėjamas klausimas dėl pareigos registruoti sanitarinę apsaugos zoną buvimo ar nebuvimo, taip pat esant iškeltai nagrinėjamai administracinei bylai dėl Patikrinimo akto dalies panaikinimo, yra visiškai pagrįsta Patikrinimo akto dalių galiojimą stabdyti. Priešingu atveju, Patikrinimo akto dalys gali būti sąlyga didelei žalai atsirasti, kuri materializuotųsi jei UAB „Dalvytra“ veikla būtų sustabdyta remiantis Patikrinimo aktu. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turinys tiesiogiai siejasi su pareiškėjo skundo reikalavimu panaikinti Patikrinimo akto dalis, yra proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, kadangi juo nesiekiama riboti atsakovo teisių labiau, nei skundo reikalavimais.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad Patikrinimo akto įrodomąją reikšmę vertins konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, nepaneigia aiškios didelės žalos padarymo rizikos, kuri būtų nulemta didesnę įrodomąją galią turinčio oficialaus rašytinio įrodymo – Patikrinimo akto – galiojimo. Kitą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą (tikėtinai pagrįsti reikalavimo pagrįstumą) pareiškėjas mano taip pat įvykdęs – pateikė aiškiai ir išsamiai argumentuotą skundą ir su juo rašytinius įrodymus, patvirtinančius skundo reikalavimo pagrįstumą

Atsakovas Centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų, kai tai numatyta įstatymuose, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 53 straipsnį. Departamentas, atsižvelgdamas į vykstančius teisminius procesus, pareiškėjui nėra surašęs administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK pažeidimų. Patikrinimo akto vykdymas pareiškėjui nesukelia tiesioginės žalos, o tik nurodo atlikti tai, kas numatyta įstatymuose, teikti nurodymai su objektyviais terminais pažeidimų pašalinimui. Atsakovas pažymi, kad Patikrinimo aktu pareiškėjo veikla nėra stabdoma. Patikrinimo aktas laikytinas ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 str. 1 d.), jame užfiksuoti kontrolės rezultatai, todėl atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad Patikrinimo akto įrodomąją reikšmę turi vertinti konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, o asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų, lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Patikrinimo akto pirmosios ir antrosios išvadų, pirmojo ir antrojo reikalavimų galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, arba, kad būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-101/2013; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-556/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-602/2010; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017; 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Patikrinimo akto išvadų 1 punktu konstatuota, kad pareiškėjo veiklai nėra nustatyta ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyta sanitarinė apsaugos zona, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 42 punkto nuostatas (teisės aktų nustatytais atvejais turi būti nustatytos ar patikslintos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašytos sanitarinės apsaugos zonos ribos). Atitinkamai, Patikrinimo akto pirmuoju nurodymu (pareiškėjas įvertina kaip reikalavimą)  pareiškėjui nurodyta iki 2019 m. lapkričio 4 d. nustatyti sanitarinės apsaugos zoną ir jos ribas įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą bei Nekilnojamojo turto kadastrą.

Patikrinimo akto išvadų 2 punktu konstatuota, kad pareiškėjo veikiančių medienos džiovyklų skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo teritorijoje viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, 7 punkto 1 lentelės 4 punktu nustatytą ribinį dydį, taikomą gyvenamųjų pastatų teritorijoms nakties metu (22–07 val.). Atitinkamai, Patikrinimo aktu pareiškėjui suformuluotas nurodymas iki 2019 m. vasario 4 d. numatyti ir įgyvendinti efektyvias medienos džiovyklų skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytus bei atskirojo skundo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad Patikrinimo aktu pareiškėjo veikla nėra stabdoma, jis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtent dėl Patikrinimo aktu padarytų išvadų ir nurodymų vykdymo patirs didelę, neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Pareiškėjas būtinybę taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia iš esmės tuo, kad Patikrinimo aktas, kaip įrodymas bus pateikiamas ir vertinamas kitoje, civilinėje byloje, kurioje, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui pareikštas prevencinis ieškinys ir juo prašoma įpareigoti pareiškėją sustabdyti visą sanitarinės apsaugos zonos ribas pažeidžiančią gamybinę veiklą, sustabdyti stacionaraus triukšmo šaltinio – medienos džiovyklos, veiklą apskritai arba įpareigoti įmonę sustabdyti medienos džiovyklos veikimą vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.), taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis visą parą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad Patikrinimo akto, kaip įrodymo, reikšmę vertins bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad skundžiamas aktas, kurio galiojimą prašoma sustabdyti, bus pateikiamas kaip įrodymas ir vertinamas kituose teisminiuose procesuose, kurių baigties prognozuoti nėra galimybės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas žalos atsiradimą grindžia ir viešojo intereso aspektu, teigdamas, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti stabdoma ne tik jo, bet ir kitų įmonių – UAB „Janolex“, UAB „Sunhaus“ veikla, darbo gali netekti apie 60 darbuotojų, atitinkamai gali būti nebūti sumokėta apie 400 tūkst. Eurų mokesčių, tačiau pareiškėjas nepateikia pagrįstų argumentų ir įrodymų, kaip su minėtų įmonių veikla ir nurodomomis galbūt neigiamomis pasekmėmis susijęs Patikrinimo aktas ir jo galiojimas, nes patikrinimo aktu nustatyti būtent pareiškėjo padaryti pažeidimai ir būtent jam duoti nurodymai.

Teisėjų kolegijos vertinimu,  pareiškėjo pateikti argumentai dėl jam kilsiančios neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos iš esmės yra pagrįsti jo subjektyviu aplinkybių vertinimu, yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, nepateikė duomenų, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kilsiančių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis iš esmės siekiama suteikti laikiną apsaugą asmeniui nagrinėjamoje byloje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dalvytra“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dalvytra“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė