LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2015 M. SPALIO 27 D. ĮSAKYMO NR. A1-608 „DĖL INSTRUKCIJŲ DĖL PROJEKTŲ IŠLAIDŲ ATITIKTIES PRIEGLOBSČIO, MIGRACIJOS IR INTEGRACIJOS FONDO REIKALAVIMAMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. vasario 23 d. Nr. A1-153
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. A1-608 „Dėl Instrukcijų dėl projektų išlaidų atitikties Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo reikalavimams patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasi 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB, 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl institucijų, atsakingų už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą Lietuvoje, paskyrimo“ 1 punktu, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-319 „Dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“:“.
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Instrukcijas dėl projektų išlaidų atitikties Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo reikalavimams:
2.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Instrukcijos parengtos vadovaujantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 516/2014), 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 514/2014), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 m. nacionalinę programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-641 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 m. nacionalinę programą, taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A1-145 „Dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PMIF programos administravimo taisyklės), ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-319 „Dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT).
2.2. Pakeičiu 6.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„6.1. Patikimo finansų valdymo principas – ekonomiškumu, veiksmingumu, efektyvumu, orientacija į veiklos rezultatus ir veiksminga biudžeto vykdymo vidaus kontrole pagrįstas finansų valdymo principas, apibrėžtas ir reglamentuojamas 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinių taisyklių reglamentas), 7 skyriuje.“
2.3. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Pagal PAFT 289.8 papunktį, netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos nepagrįstai didelės išlaidos (Europos socialinio fondo agentūra (toliau − įgaliotoji institucija) turi teisę, atlikusi rinkos kainų analizę, nekompensuoti tos išlaidų dalies, kuri viršija analizės išvadoje nurodytą konkrečiai investicijai nustatytą didžiausią rinkos kainą), t. y. netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos rinkos kainas viršijančios išlaidos. Įtarusi nepagrįstai dideles išlaidas, įgaliotoji institucija turi pati ar pasitelkusi nepriklausomus kvalifikuotus ekspertus atlikti analizę rinkos kainai nustatyti, pvz., vertindama išlaidas, susijusias su naujo statinio statybos ir einamojo remonto darbais, atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o esant įtarimų dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekių ir (ar) paslaugų arba dėl technikos ar įrangos naujumo ir (ar) nusidėvėjimo, atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų analizę arba technikos ar įrangos naujumo ir (ar) nusidėvėjimo analizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priimti sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. jei atlikusi analizę įgaliotoji institucija nustato, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės, tinkama finansuoti pripažįstama suma, neviršijanti analizės išvadoje nurodytos konkrečiai investicijai nustatytos didžiausios rinkos kainos. Jei pareiškėjas (projekto vykdytojas) per dideles kainas pagrindžia pats pateikdamas išvadą dėl turto arba verslo vertės, ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Vertindama projekto tinkamumą finansuoti, įgaliotoji institucija įvertina paraiškoje planuojamų išlaidų dydžio atitiktį rinkos kainoms, atsižvelgdama į projekto įgyvendinimo pradžią ir trukmę, taip pat tikėtiną kainų padidėjimą (pvz., dėl infliacijos). Detalesni paaiškinimai, kaip nustatyti planuojamas patirti išlaidas, pateikiami Instrukcijų X skyriuje.“
2.4. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Pagal PAFT 289.9 papunktį, netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos vykdant sutartis (jų dalį), sudarytas su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atliktų darbų ar suteiktų paslaugų verte, t. y. netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas faktine suteiktų paslaugų (atliktų darbų) verte nepagrįstas užmokestis (pvz., sėkmės užmokestis (premija, atlygis), mokamas tarpininkams ar konsultantams už paraiškos parengimą). Paslaugos (prekės, darbų) kainodaroje procentais išreikšta paslaugos (prekės, darbų) kainos sudėtinė dalis (pvz., nekilnojamojo turto agentūros tarpininkavimo atlygis, kelionių agentūros tarpininkavimo atlygis, degalinių taikomi antkainiai degalams, maisto prekių antkainiai parduotuvėse ir kt.) už faktiškai suteiktą paslaugą ar atliktą darbą (pvz., prekių atvežimą, patalpų, būsto paiešką ir kt.) yra laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis.“
2.5. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Pagal PAFT 289.10 papunktį, netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos įsigyjant prekių, paslaugų (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbų iš projekto vykdytojo ar projekto partnerio, t. y. netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos projekto vykdytojui perkant prekių, paslaugų ar darbų iš projekto partnerio, projekto partneriui – iš projekto vykdytojo arba iš kito projekto partnerio. Netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos ir išlaidos, patirtos perkant iš klasterio, kurio narys yra projekto vykdytojas ir (ar) partneris, kito nario. Tinkamomis finansuoti laikomos projekto vykdytojo ar projekto partnerio išlaidos, patirtos įgyvendinant projektą (pvz., skirtos darbo užmokesčiui, komandiruočių išlaidoms apmokėti ir pan.). Išlaidos, kurias projekto vykdytojas ar projekto partneris patiria pirkdamas prekių, paslaugų ar darbų iš kitų įgyvendinant projektą dalyvaujančių ūkio subjektų, kurie nelaikomi projekto partneriais, yra tinkamos finansuoti, jei nepažeidžiamas skaidrumo principas, t. y. jei toks įgyvendinant projektą dalyvaujantis ūkio subjektas savo reikšmingumu negali būti prilyginamas projekto partneriui, pvz., kai paslaugos perkamos iš organizacijos, kurios darbuotojai yra projekto mokymų dalyviai, tačiau organizacija kitaip nėra susijusi su vykdomu projektu (neprisideda siekiant nustatyto projekto tikslo ir (ar) rezultatų, nedalyvauja vykdant projekto veiklas ar pan.).“
2.6. Pakeičiu 19.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„19.3. sumokėtas pirkimo ir (ar) importo PVM neatskaitomas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio nuostatas (pramogoms ir reprezentacijai skirto pirkimo ir (ar) importo PVM, už kitą asmenį sumokėtas PVM, PVM už lengvąjį automobilį ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugą), išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.“
2.7. Papildau 191 punktu:
„191. Jei projekto išlaidoms taikomas atvirkštinis PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jei PVM yra tinkamos finansuoti išlaidos, projekto vykdytojas, deklaruodamas patirtas ir išlaidų kompensavimo būdu prašomas apmokėti išlaidas, privalo pateikti įgaliotajai institucijai PVM apmokėjimą įrodančius dokumentus (sąskaitos išrašą ir (arba) mokėjimo pavedimą, ir (arba) valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinį) arba kitus dokumentus, įrodančius PVM įskaitymą iš anksčiau susidariusios permokos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ataskaitas).
Jei išlaidos apmokamos sąskaitų apmokėjimo būdu, projekto vykdytojas per 7 dienas nuo lėšų gavimo dienos privalo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM ir pateikti įgaliotajai institucijai pirmoje pastraipoje nurodytus PVM apmokėjimą įrodančius dokumentus.“
2.8. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Projekto vykdytojo ar projekto partnerio sumokamas pirkimo ir (ar) importo PVM laikomas netinkamomis finansuoti išlaidomis tuo atveju, jei:
20.1. projekto vykdytojas ar projekto partneris Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi galimybę jį įtraukti į PVM atskaitą, kai įsigyjamos prekės ir paslaugos skirtos asmeniui PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (ar) paslaugų teikimui vykdyti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). Pirkimo ir (ar) importo PVM priskyrimas tinkamoms ar netinkamoms finansuoti išlaidoms nepriklauso nuo to, ar projekto vykdytojas (projekto partneris) yra PVM mokėtojas, t. y. nesvarbu, ar konkretus projekto vykdytojas (projekto partneris) faktiškai pasinaudos teise į atskaitą;
20.2. PVM sumokėjo partneris ir (arba) projekto vykdytojas, kuriam taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus pirmajame–trečiajame skirsniuose nurodytos specialios PVM schemos (kompensacinio PVM tarifo ūkininkams schema, turizmo paslaugų apmokestinimo schema, naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo schema).“
2.9. Papildau 201 punktu:
„201. Jei projekto išlaidos apmokamos supaprastintai, nustatant jų dydį, būtina iš anksto įvertinti PVM įtaką, t. y. nustatyti dydžius su PVM ir (arba) be PVM, dydį be PVM taikant tais atvejais, kai PVM yra netinkamos finansuoti išlaidos. Ši nuostata netaikoma PAFT 297.1–297.4 papunkčiuose nurodytoms netiesioginėms projekto išlaidoms. Vertinant PVM įtaką supaprastintiems dydžiams, vadovaujamasi Pridėtinės vertės mokesčio įtakos fiksuotiesiems dydžiams vertinimo gairėse, kurios skelbiamos ES struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt, nurodytais principais.“
2.10. Papildau 202 punktu:
„202. Įgyvendinant projektą sumokėtą pirkimo ir (arba) importo PVM priskiriant tinkamoms arba netinkamoms finansuoti išlaidoms, vadovaujamasi Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams, patvirtintų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Ekonomikos augimo veiksmų programos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo komitetų 2014 m liepos 4 d. protokolu Nr. 34, 1 priede nustatytais principais.“
2.11. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:
„33. Su projektu susijusios operacijos laikomos projekto vykdytojo arba projekto partnerio bendros apskaitos sudėtine dalimi. Projekto vykdytojas ir projekto partneris įgyvendindami projektą privalo užtikrinti tinkamą projekto išlaidų buhalterinės apskaitos atskyrimą nuo projekto vykdytojo arba projekto partnerio bendros buhalterinės apskaitos. Su projektu susiję buhalterinės apskaitos įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų įprastinių operacijų arba su kitais vykdomais projektais susijusių operacijų. Projekto operacijų apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitaip atskirti operacijas, pvz., naudojant kodavimą. Šio punkto reikalavimai netaikomi supaprastintai apmokamoms išlaidoms.“
2.12. Papildau 371 punktu:
„371. Tarpusavio skolų užskaitos aktas laikomas išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu tik tuo atveju, kai tarpusavio skolų užskaitos aktą pasirašo ir užsakovas, ir tiekėjas. Tarpusavio skolų užskaitos aktas turi turėti visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, nurodytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Pagal tarpusavio skolų užskaitos aktą dengiamos išlaidos turi būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi.“
2.13. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:
„38. Jeigu tik dalis patiriamų išlaidų yra susijusi su projektu, ši dalis privalo būti aiškiai ir argumentuotai nustatyta kaip faktinis dydis arba taikant pro rata principą. Norėdamas taikyti pro rata principą, pareiškėjas ar projekto vykdytojas arba projekto partneris turi įgaliotajai institucijai pateikti išlaidų apskaičiavimo taikant pro rata principą metodiką ir nurodyti, kad netinkamų finansuoti išlaidų dalis bus apmokėta kitomis nei projektui skirto finansavimo lėšomis (pvz., projektui vykdyti naudojamų patalpų nusidėvėjimo sąnaudų ar nuomos išlaidų dalį rekomenduojama skaičiuoti nuo patalpų ploto (projektui vykdyti naudojamo ploto dalis nuo bendro patalpų ploto). Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į tai, kiek laiko patalpos naudojamos projekto reikmėms (pvz., jei projekto vykdymo reikmėms patalpos naudojamos tik pusę darbo dienos, projektui galima priskirti tik pusę naudojamų patalpų nusidėvėjimo (nuomos) išlaidų). Jei darbui įgyvendinant projektą skiriama tik dalis laiko pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio išlaidas rekomenduojama skaičiuoti proporcingai dirbtam laikui (darbuotojo darbo vykdant projektą laikas nuo bendro darbuotojo darbo laiko).“
2.14. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Išlaidos, kurioms taikomas supaprastintas apmokėjimas (išskyrus atvejus, kai deklaruojamos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą apskaičiuojamos nuo sąskaitų apmokėjimo būdu deklaruotų išlaidų ir apmokamos proporcingai mokėjimo prašymuose (įskaitant ir anksčiau patvirtintus mokėjimo prašymus) patvirtintoms tinkamoms finansuoti išlaidoms, nuo kurių jos yra apskaičiuotos), apmokamos tik išlaidų kompensavimo būdu.“
2.15. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
„44. Išlaidos supaprastintai gali būti apmokamos tik tais atvejais, kai galimybė išlaidas apmokėti supaprastintai iš anksto (iki sudarant projekto sutartį) nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – PFSA), aiškiai nurodant jų taikymo sritį, arba kai tokia galimybė, sudarius projekto sutartį, nustatoma PFSA, jei PFSA ir projekto sutartyje aiškiai atskiriamas naujai nustatytų supaprastintai apmokamų išlaidų taikymo laikotarpis. PFSA arba projekto sutartyje nustatomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, jų taikymo sąlygos (įskaitant nuostatas dėl galimybės keisti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, jų taikymo sąlygas sudarius projekto sutartį) arba pateikiama nuoroda į viešai skelbiamą dokumentą, kuriame ši informacija pateikta. Nustačius, kad supaprastintai apmokamų išlaidų dydis (-iai) ir (ar) jo (jų) taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (pvz., dydis turėjo būti mažesnis ir (arba) kitaip taikomas), patikslintas (-i) dydis (-iai) ir (ar) jo (jų) taikymo sąlygos taikomi ir jau įgyvendinamiems projektams nuo dydžio (-ių) ir (ar) jo (jų) taikymo sąlygų patikslinimo įsigaliojimo dienos.“
2.16. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:
„45. Projekto ar atskirų jo veiklų, vykdomų išimtinai rangos būdu, t. y. vykdant pirkimą (‑us), išlaidos (toliau – projekto veiklų rangos išlaidos) negali būti apmokamos supaprastintai. Projekto veiklų rangos išlaidomis laikomos tik tų veiklų, kurias visiškai įgyvendina ne pats projekto vykdytojas, o paslaugų teikėjai, prekių tiekėjai ar rangovai, išlaidos. Jeigu projektą visiškai įgyvendina, t. y. kontroliuoja jo valdymą ir įgyvendinimą, pats projekto vykdytojas, išlaidos apmokamos supaprastintai, net jeigu kai kurios iš jų patiriamos vykdant pirkimus. Statinio statybos, statinio paprastojo remonto ir kitų darbų, taip pat įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos laikomos projekto veiklų rangos išlaidomis.
1 pavyzdys:
Fiksuotasis valandinis mokymo įkainio dydis, į kurį įeina lektorių darbo užmokesčio, patalpų išlaikymo ar nuomos, mokymo priemonių įsigijimo ir panašios išlaidos, gali būti nustatomas ir taikomas tuo atveju, jeigu mokymą organizuoja ir vykdo projekto vykdytojo ar projekto partnerio darbuotojai, t. y. jeigu nėra perkamas visas mokymo organizavimo ir vykdymo paslaugos paketas. Tačiau į fiksuotojo įkainio dydį gali būti įskaičiuotos tam tikrų prekių ar paslaugų įsigijimo išlaidos (pvz., mokymo patalpų nuomos paslaugų, turimų patalpų valymo ir priežiūros paslaugų ir pan. išlaidos).
2 pavyzdys:
Fiksuotoji suma gali būti nustatoma ir taikoma apskaičiuojant renginio, už kurio organizavimą (dalyvių kvietimą, registravimą, programos rengimą, atskirų pirkimų (renginio patalpų nuomos, dalyvių maitinimo ir pan.) vykdymą ir kitas organizacines veiklas) yra atsakingas pats projekto vykdytojas, t. y. dėl viso renginio organizavimo nesudaroma sutartis su paslaugos teikėju perkant renginio organizavimo paslaugų paketą, išlaidas.“
2.17. Pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:
„47. Jei išlaidos apmokamos supaprastintai, projekto vykdytojas įgaliotajai institucijai neteikia išlaidas pagrindžiančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijų (išskyrus atvejus, kai šių dokumentų reikia įrodyti, kad pasiektas kiekybinis rezultatas ir (ar) įgyvendintas projektas (veikla) ar jo dalis, taip pat esant pakankamam pagrindui manyti (pvz., įtarus pažeidimą ir (ar) gavus informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir (ar) trečiųjų šalių), kad projekto vykdytojas, patirdamas šias išlaidas, nesilaiko teisės aktų ir (ar) deklaruoja tas pačias išlaidas daugiau nei vieną kartą.“
2.18. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:
„49. Projekto vykdytojas ar projekto partneris, nepanaudojęs visų lėšų, gautų pagal fiksuotąją normą, fiksuotuosius įkainius ar fiksuotąsias sumas, lėšų likutį gali panaudoti kitoms projekto išlaidoms apmokėti, jei jos neapmokamos iš kitų projektui skirtų lėšų, kitoms jo ar jo partnerio vykdomų projektų išlaidoms apmokėti, jei tokios išlaidos yra būtinos ir nėra apmokamos iš kitiems projektams skirtų lėšų arba iš kitų finansavimo šaltinių. Atlikdamas šiuos veiksmus, projekto vykdytojas privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių projekto vykdytojo buhalterinę apskaitą.“
2.19. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
„53. Jeigu fiksuotųjų įkainių ar fiksuotųjų sumų dydžiai iš anksto nustatyti ir taikytini visiems pagal PFSA finansuojamiems projektams, PFSA nurodoma:
53.1. tikslus fiksuotojo įkainio ar fiksuotosios sumos pavadinimas (pvz., darbo užmokesčio išlaidų fiksuotasis įkainis mokslinių tyrimų projektuose);
53.2. biudžeto išlaidų kategorija (-os), kuriai (kurioms) taikomi fiksuotieji įkainiai ar fiksuotosios sumos;
53.4. taikant fiksuotąsias sumas – reikalaujamas pasiekti veiklos įgyvendinimo rezultatas (gali būti apibūdintas vienu ar keletu požymių);
2.20. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. PFSA nurodomi projekto vykdytojo teikiami dokumentai, kuriais įrodoma, kad pasiektas fiksuotojo įkainio kiekybinis rezultatas ar įgyvendinta projekto veikla taikant fiksuotąją sumą, išskyrus atvejus, kai tai nurodyta teisės akte ar atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatuose.
1 pavyzdys:
Nustatomas fiksuotasis įkainis:
Fiksuotojo įkainio pavadinimas: Fiksuotasis socialinio darbuotojo darbo užmokesčio įkainis.
Biudžeto išlaidų kategorija: 3. Projekto vykdymas.
Fiksuotojo įkainio dydis: 5,79 Eur/val. (vadovaujantis 2013 m. gruodžio 10 d. Fiksuotųjų socialinių darbuotojų darbo užmokesčio įkainių nustatymo tyrimo išvadomis (tyrimas nurodytas tik kaip pavyzdys).
Fiksuotojo įkainio matavimo vienetas: 1 darbo valanda (įskaitant kasmetinių atostogų, dviejų pirmųjų nedarbingumo dienų, už kurias išmoką moka darbdavys, ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų papildomų poilsio dienų darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, laiką).
Dokumentai, kuriais įrodoma, kad pasiektas fiksuotojo įkainio kiekybinis rezultatas:
2) dokumentai, kuriuose nustatomos asmens darbo funkcijos, pvz., darbo sutartys arba jų išrašai, projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl darbuotojų paskyrimo dirbti su projektu (jeigu taikoma), kuriame turėtų būti nurodytos darbuotojo pareigos įgyvendinant projektą, projekto numeris ir (arba) pavadinimas, darbo su projektu trukmė. Siekiant palengvinti išlaidų skaičiavimą, taip pat gali būti teikiama rekomenduojamos formos suvestinė pažyma, kurioje nurodoma darbuotojo vardas, pavardė, pareigybė, per ataskaitinį laikotarpį dirbtų valandų skaičius.
2 pavyzdys:
Nustatoma fiksuotoji suma:
Fiksuotosios sumos pavadinimas: Fiksuotoji projekto viešinimo renginio suma.
Biudžeto išlaidų kategorija: 4. Informavimas apie projektą.
Fiksuotosios sumos maksimalus dydis: 1 158,48 Eur (vadovaujantis 2014 m. sausio 21 d. Supaprastintų apmokėjimo būdų taikymo viešinimo renginiams tyrimo išvadomis (tyrimas nurodytas tik kaip pavyzdys).
Veiklos įgyvendinimo rezultatas: Organizuotas projekto viešinimo renginys (minimalus renginio dalyvių skaičius – 50; minimali renginio trukmė – 4 val.).
Dokumentai, kuriais įrodomas projekto veiklos įgyvendinimas:
2) renginio dalyvių sąrašas, nurodant dalyvio vardą, pavardę, kontaktinę informaciją, su dalyvių parašais;
2.21. Pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:
2.22. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:
„56. Jeigu fiksuotųjų įkainių ar fiksuotųjų sumų dydžiai nustatomi atskirai kiekvienam projektui jo tinkamumo finansuoti vertinimo metu vadovaujantis pareiškėjo projekto biudžete pateiktais duomenimis, kurie yra patikimi ir gali būti patikrinami (taikoma, jei didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, įskaitant netiesiogines išlaidas, neviršija 100 000 Eur), PFSA fiksuotųjų įkainių dydžiai nenustatomi (nustatoma tik galimybė juos taikyti). Šiuo atveju projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu taip pat gali būti nustatomi fiksuotojo įkainio matavimo vienetas ir projekto ar jo dalies veiklų, kurioms įgyvendinti nustatoma (-os) fiksuotoji (‑ios) suma (-os), įgyvendinimo rezultatas (-ai) bei dokumentai, reikalingi šiam rezultatui pagrįsti.“
2.23. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:
„57. PFSA, paraiškoje ir (ar) projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatyti projekto fiksuotųjų įkainių ar fiksuotųjų sumų dydžiai nurodomi projekto sutartyje ir įgyvendinant projektą nekeičiami, išskyrus atvejus, kai pasikeičia jų taikymą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šiais atvejais naujai nustatyti fiksuotųjų įkainių ar fiksuotųjų sumų dydžiai taikomi nuo Lietuvos Respublikos teisės akto pakeitimo įsigaliojimo dienos.“
2.24. Pakeičiu 64.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„64.3. individuali fiksuotoji norma – netiesioginėms projekto išlaidoms ir (ar) daliai tiesioginių projekto išlaidų apmokėti, nustatoma individualiai kiekvienam projektui, vadovaujantis jo biudžetu; ši norma gali būti taikoma tik tuomet, kai projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma (įskaitant netiesiogines išlaidas) neviršija 100 000 Eur;“.
2.25. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:
2.26. Pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:
„66. Projektui taikoma fiksuotoji norma nustatoma projekto sutartyje ir įgyvendinant projektą negali būti keičiama, išskyrus atvejus, kai projektui skiriamas papildomas finansavimas. Tokiu atveju fiksuotoji norma nustatoma iš naujo ir pagal ją apmokamos projekto išlaidos perskaičiuojamos atsižvelgiant į finansavimą, skirtą per visą projekto sutarties laikotarpį.“
2.27. Pakeičiu 67 punktą ir jį išdėstau taip:
2.28. Pakeičiu 68 punktą ir jį išdėstau taip:
„68. Netiesioginėms išlaidoms taikomos standartinės fiksuotosios normos (jei taikomos standartinės fiksuotosios normos) yra nurodytos Fiksuotosios normos taikymo netiesioginėms projekto išlaidoms apmokėti tvarkos apraše (PAFT 5 priedas) ir projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatomos atsižvelgiant į projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą bei projekto veiklų rangos išlaidų dalį. Supaprastintai apmokamos išlaidos nelaikomos projekto veiklų rangos išlaidomis.
Pareiškėjas, žinodamas tiesioginių projekto išlaidų sumą ir preliminarią veiklų rangos išlaidų dalį, apskaičiuoja preliminarią projektui taikytiną netiesioginių išlaidų fiksuotąją normą.
1 pavyzdys:
Pareiškėjas apskaičiavo, kad projekto, skirto investicijoms į naujo statinio statybą ir (ar) statinio paprastąjį remontą, tiesioginių išlaidų suma – 144 810,01 Eur, iš jų rangos būdu vykdomų projekto veiklų išlaidų dalis – 72 405,01 Eur (50 proc. tiesioginių projekto išlaidų). Vadovaudamasis Fiksuotosios normos taikymo netiesioginėms projekto išlaidoms apmokėti tvarkos aprašo (PAFT 5 priedas) 5 punktu, pareiškėjas netiesioginėms išlaidoms preliminariai pritaikė 11,35 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotąją normą. Tokiu atveju apskaičiuota visa projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma (įskaitant pagal fiksuotąją normą apmokamas netiesiogines išlaidas) bus 161 245,95 Eur (144 810,01 + 16 435,94= 161 245,95), o projekto veiklų rangos išlaidų dalis – 44,9 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma patenka į intervalą, kai projekto netiesioginėms išlaidoms taikoma 11,35 proc. fiksuotoji norma.
2 pavyzdys:
Projekto, skirto investicijoms į naujo statinio statybą ir (ar) statinio paprastąjį remontą, tiesioginių išlaidų suma – 165 083,41 Eur, o veiklų rangos išlaidų dalis yra 82 541,71 Eur (50 proc. tiesioginių išlaidų). Pritaikius 11,35 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotąją normą, visos tinkamos finansuoti projekto išlaidos (kartu su netiesioginėmis) – 183 820,38 Eur (165 083,41 + 18 736,97= 183 820,38) (veiklų rangos išlaidos – 44,9 proc. šios sumos), t. y. bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 175 000,99 Eur ir patenka į kitą vertės intervalą, kai projekto netiesioginėms išlaidoms taikoma tik 8,31 proc. fiksuotoji norma. Pritaikius 8,31 proc. fiksuotąją normą, projekto netiesioginių išlaidų suma bus 13 718,43 Eur, o bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 178 801,84 Eur (165 083,41 + 13 718,43 = 178 801,84) (Fiksuotosios normos taikymo netiesioginėms projekto išlaidoms apmokėti tvarkos aprašo (PAFT 5 priedas) 5 punktas).“
2.29. Pakeičiu 76 punktą ir jį išdėstau taip:
„76. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos priskiriamos nustatytoms biudžeto išlaidų kategorijoms. Kiekvienam projekto veiklos rodikliui pasiekti reikalingos išlaidos priskiriamos vienai pasirinktai biudžeto išlaidų kategorijai, išskyrus išlaidas, priskirtinas 4 ir 5 kategorijoms. Kiekvienas projekto biudžete numatytas (t. y. pirmo lygio) veiklos rodiklis gali būti detalizuojamas neribotu skaičiumi eilučių (t. y. antro lygio veiklos rodiklių). Pirmo lygio veiklos rodiklio vienetų skaičius nėra lygus antro lygio veiklos rodiklių vienetų sumai. Prie kiekvieno projekto biudžete numatyto veiklos rodiklio lentelės „Projekto biudžetas“ stulpelyje „Išlaidų pagrindimas“ rekomenduojama kiekvieną projekto tinkamų finansuoti išlaidų tipą nurodyti atskiroje eilutėje.
1 pavyzdys:
Planuojamas pasiekti projekto veiklos rodiklis – pastatytas pastatas (pagal projekto paraiškos 6 punkto „Projekto loginis pagrindimas“ lentelę, veiklos rodiklis Nr. 1.1.1) ir įrengtas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centras (pagal projekto paraiškos 6 punkto „Projekto loginis pagrindimas“ lentelę, veiklos rodiklis Nr. 1.1.2). Parengtas pastato techninis projektas. Veiklos rodikliui Nr. 1.1.1 pasiekti reikalingos išlaidos, vadovaujantis Instrukcijų 1 lentele „Projekto biudžeto išlaidų kategorijų aprašymas“, priskiriamos 1 biudžeto išlaidų kategorijai „Statyba, remontas ir kiti darbai“. Šio veiklos rodiklio išlaidoms detalizuoti gali būti kuriamos papildomos eilutės:
| Išlaidų kategorijos ir veiklos rodiklio Nr. |
Išlaidų kategorijos ir veiklos rodiklio pavadinimas |
Veiklos rodiklio matavimo vnt. |
Veiklos rodiklio matavi-mo vnt. skaičius |
Tinkamų finansuoti išlaidų suma, eurais |
Išlaidų pagrindimas* |
| 1. |
Statyba, remontas ir kiti darbai |
|
|
426 321 |
|
| 1.1.1. |
Pastatytas pastatas |
Vnt. |
1 |
426 321 |
|
| 1.1.1.1. |
Projektavimas, projekto ekspertizė ir statinio projekto vykdymo priežiūra |
Vnt. |
1 |
28 962 |
Paslaugos. 2015 m. sausio 24 d. UAB „Įmonė“ projektavimo paslaugų sutartis Nr. 13-265 (pridedama). Statinio projekto vykdymo priežiūra būtina, nes pastatas priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. 2015 m. sausio 4 d. UAB „Ekspertizė“ ekspertizės paslaugų sutartis Nr. I-45 (pridedama). |
| 1.1.1.2. |
Statybos rangos darbai |
Vnt. |
1 |
393 304 |
Darbai. Įgyvendinant projektą, planuojama pastatyti 478,10 m2 patalpas pagal pridedamą techninį projektą. Darbų kaina grindžiama techninio projekto skaičiuojamąja kaina. |
| 1.1.1.3. |
Techninė priežiūra |
Vnt. |
1 |
4 055 |
Paslaugos. Bus perkamos techninės priežiūros vykdymo paslaugos. Suma nustatyta pagal UAB „Sistela“ bendruosius normatyvus. |
| 2. |
Įranga, įrenginiai ir kitas turtas |
|
|
13 160 |
|
| 1.1.2. |
Įrengtas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centras |
Vnt. |
1 |
13 160 |
|
| 1.1.2.1. |
Virtuvės įranga |
Vnt. |
1 |
1 500 |
Prekės ir su jomis susijusios paslaugos. Numatoma įsigyti šaldytuvų (vieneto kaina 200 Eur; 5 vnt.), mikrobangų krosnelių (vieneto kaina 100 Eur; 5 vnt.). Pateikiami 3 komerciniai pasiūlymai. Pasirinktas mažiausios kainos pasiūlymas. |
| 1.1.2.2. |
Baldų komplektas |
Vnt. |
1 |
11 660 |
Prekės ir su jomis susijusios paslaugos. Numatoma įsigyti kampinių sofų (vieneto kaina 900 Eur; 2 vnt.), stalų (vieneto kaina 290 Eur; 4 vnt.), knygų spintų (vieneto kaina 290 Eur; 8 vnt.), lentynų priemonėms sudėti (vieneto kaina 145 Eur; 10 vnt.), ovalių stalų (vieneto kaina 580 Eur; 5 vnt.), fotelių (vieneto kaina 290 Eur; 7 vnt.). Pateikiami 3 komerciniai pasiūlymai. Pasirinktas mažiausios kainos pasiūlymas. |
* Išlaidoms pagrįsti gali būti pateikiami ir kiti dokumentai, nei nurodyta pavyzdyje.
2 pavyzdys:
Įgyvendinant iš PMIF lėšų prašomą finansuoti projektą, planuojama vykdyti veiklą Nr. 1.1 „Specialistų mokymai“, kurios planuojami pasiekti rodikliai – specialistų įvairovės valdymo mokymai (pagal projekto paraiškos 6 punkto „Projekto loginis pagrindimas“ lentelę, veiklos rodiklis Nr. 1.1.1), prieglobsčio suteikimo mokymai (veiklos rodiklis Nr. 1.1.2), specialistų mokymams reikalinga įranga (veiklos rodiklis Nr. 1.1.3), 20 specialistų stažuotė Vokietijoje (veiklos rodiklis Nr. 1.1.4). Be to, planuojama veikla Nr. 2.1 „Konsultacijų teikimas trečiųjų šalių piliečiams“, kurios planuojami pasiekti veiklos rodikliai – socialinės konsultacijos (veiklos rodiklis Nr. 2.1.1), teisinės konsultacijos (veiklos rodiklis Nr. 2.1.2). Šiems veiklos rodikliams pasiekti reikalingos išlaidos, vadovaujantis Instrukcijų 1 lentele „Projekto biudžeto išlaidų kategorijų aprašymas“, priskiriamos 2 ir 3 biudžeto išlaidų kategorijoms „Įranga, įrenginiai ir kitas turtas“ ir „Projekto vykdymas“:
| Išlaidų kategorijos ir veiklos rodiklio Nr. |
Išlaidų kategorijos ir veiklos rodiklio pavadinimas |
Veiklos rodiklio matavimo vnt. |
Veiklos rodiklio matavi-mo vnt. skaičius |
Tinkamų finansuoti išlaidų suma, eurais |
Išlaidų pagrindimas* |
| 2. |
Įranga, įrenginiai ir kitas turtas |
|
|
3 460 |
|
| 1.1.3. |
Mokymų įranga |
Komplek-tas |
1 |
3 460 |
Prekės ir su jomis susijusios paslaugos. Specialistų mokymams reikės vieno įrangos komplekto, kurį sudarys 1 interaktyvioji lenta (vnt. kaina 1 660 Eur) ir 1 multimedija (vnt. kaina 1 100 Eur) su nešiojamuoju kompiuteriu (vnt. kaina 700 Eur) (žr. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 24). |
| 3. |
Projekto vykdymas |
|
|
76 182 |
|
| 1.1.1. |
Specialistų įvairovės valdymo mokymai |
Val. |
168 |
23 428 |
Paslaugos. Specialistų mokymai vyks 140 asmenų (7 grupės x 20 asmenų = 140 asmenų). Vienos grupės mokymų trukmė 24 val. (arba 3 dienos). Bendra mokymų trukmė 168 val. Lektoriaus 1 val. įkainis 70 Eur, lektoriams bus mokama pagal autorines sutartis. Valandinis įkainis įvertintas remiantis 2014 m. gegužės 19 d. rinkos įkainių analizės išvadomis, kurios skelbiamos ESFA interneto svetainėje (valandinis ekspertų darbo įkainis). Atlygis už darbą lektoriams – 1 lektorius x 24 val. x 7 grupės x 70 Eur/val. = 11 760 Eur. Mokymų dalyvių apgyvendinimui skiriama 8 840 Eur (130 asm. x (2 nakvynės x 34 Eur už nakvynę) = 8 840 Eur). Mokymų dalyvių maitinimui skiriama 2 688 Eur (140 asm. x (3 pietūs x 2,8 Eur + 6 kavos pertraukėlės x 1,8 Eur) = 2 688 Eur) (apgyvendinimo ir maitinimo įkainiai apskaičiuoti remiantis tiekėjų apklausos išvadomis, žr. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 22). |
| Prekės ir su jomis susijusios paslaugos. Mokymams reikalingoms priemonėms – rašikliams – įsigyti reikia 140 Eur (140 vnt. x 1 Eur = 140 Eur) (paslaugų ir prekių įkainiai apskaičiuoti remiantis tiekėjų apklausos išvadomis, žr. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 18). |
|||||
| 1.1.2. |
Prieglobsčio suteikimo mokymai |
Val. |
72 |
8 892 |
Paslaugos. Specialistų mokymai vyks 60 asmenų (3 grupės x 20 asm. = 60 asm.). Vienos grupės mokymų trukmė 24 val. (arba 3 dienos). Bendra mokymų trukmė 72 val. Lektoriaus 1 val. įkainis 50 Eur, lektoriams bus mokama pagal autorines sutartis. Valandinis įkainis apskaičiuotas remiantis tiekėjų apklausos išvadomis (žr. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 20). Atlygis už darbą lektoriams – 1 lektorius x 24 val. x 3 grupės x 50 Eur/val. = 3 600 Eur. Mokymų dalyvių apgyvendinimui skiriama 4 080 Eur (60 asm. x (2 nakvynės x 34 Eur už nakvynę) = 4 080 Eur). Mokymų dalyvių maitinimui skiriama 1 152 Eur (60 asm. x (3 pietūs x 2,8 Eur + 6 kavos pertraukėlės x 1,8 Eur) = 1 152 Eur) (apgyvendinimo ir maitinimo įkainiai apskaičiuoti remiantis tiekėjų apklausos išvadomis, žr. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 22). |
| Prekės ir su jomis susijusios paslaugos. Mokymams reikalingoms priemonėms – rašikliams – įsigyti reikia 60 Eur (60 vnt. x 1 Eur = 60 Eur) (paslaugų ir prekių įkainiai apskaičiuoti remiantis tiekėjų apklausos išvadomis, žr. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 18). |
|||||
| 1.1.4. |
Stažuotė specialistams |
Asm. |
20 |
28 962 |
Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytas vienos stažuotės fiksuotasis įkainis – 1 448,1 Eur. Stažuotė vyks Vokietijoje. |
| 2.1.1. |
Socialinės konsultacijos |
Konsultaci-jų skaičius |
1 050 |
10 400 |
Darbo užmokestis. Planuojama suteikti 1 050 konsultacijų. Planuojama, kad 1 konsultacija vienam asmeniui vidutiniškai truks 1 val., iš viso reikės 1 050 val. konsultacijų. 1 konsultacijai pasirengti reikės 1 val., konsultacijoms pasirengti iš viso reikės 1 050 val.. Trečiųjų šalių piliečiams konsultuoti įdarbinami 2 socialiniai darbuotojai pagal atskirą darbo sutartį (specialisto darbo užmokestis už etatą – 800 Eur): 1 specialistas – 0,5 etato (20 mėn., 1 680 val.) (iš viso 8 000 Eur) ir 1 specialistas – 0,25 etato (12 mėn., 504 val.) (iš viso 2 400 Eur). Darbo užmokestis neviršija įstaigoje įprastai mokamo darbo užmokesčio socialiniams darbuotojams (žr. pažymą apie atitinkamos pareigybės darbuotojų bendrą darbo užmokesčio įstaigoje vidurkį) ir neviršija Lietuvos statistikos departamento skelbiamų paskutinių metų vidutinių darbo užmokesčio dydžių pagal veiklos rūšis. Į šią sumą taip pat įskaičiuotas apmokėjimas už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, darbdavio mokama ligos išmoka už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ir kiti mokėjimai. |
| 2.1.2. |
Teisinės konsultacijos |
Konsultaci-jų skaičius |
100 |
4 500 |
Paslaugos. Konsultacijoms teikti bus perkama paslauga. Planuojama, kad konsultacija vienam asmeniui vidutiniškai truks 1,5 val. Iš viso planuojama suteikti 100 konsultacijų. Konsultacijos 1 val. įkainis 30 Eur (žr. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 24). |
* Išlaidoms pagrįsti gali būti pateikiami ir kiti dokumentai, nei nurodyta pavyzdyje.“
2.30. Pakeičiu 77 punkto 1 lentelę ir ją išdėstau taip:
| „Projekto biudžeto išlaidų kategorijos pavadinimas |
Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas |
Komentaras |
| 1. Statyba, remontas ir kiti darbai |
· Statybos, remonto, išankstinių darbų (pvz., sklypo paruošimo), griovimo ir kitų darbų išlaidos ir su šių veiklų vykdymu susijusios darbo užmokesčio bei komandiruočių išlaidos; · projektavimo, kadastrinių ir geodezinių matavimų, statybinių tyrinėjimų, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros, ekspertizių ir kitos susijusios išlaidos, su šių veiklų vykdymu susijusio darbo užmokesčio bei komandiruočių išlaidos; · statybos leidimo dokumentų parengimo išlaidos, sukurto turto draudimo išlaidos, pastato (statinio) inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidos ir pan. |
Projekto veiklų rangos išlaidoms priskiriamos tos šios kategorijos išlaidos, kurios patiriamos perkant prekių, paslaugų ar darbų iš išorės prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų pagal tas projekto veiklas, kurias visiškai įgyvendina prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ar rangovai. |
| 2. Įranga, įrenginiai ir kitas turtas[1] |
· Baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos, kitos įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir finansinės nuomos (lizingo) išlaidos (įskaitant jų transportavimo, projektavimo, sumontavimo, vietos (aikštelės) paruošimo, instaliavimo, paruošimo naudoti, išbandymo, apmokymo naudotis, saugos instruktažo, techninės priežiūros ir kitas susijusias išlaidas), taip pat programinės įrangos kūrimo, informacinių sistemų kūrimo ir (ar) modernizavimo išlaidos (įskaitant informacinių sistemų projektavimo, techninės priežiūros ir kitas susijusias išlaidas); su šių veiklų vykdymu susijęs darbo užmokestis bei komandiruočių išlaidos; · tikslinių transporto priemonių pirkimo, nuomos ir finansinės nuomos (lizingo) išlaidos[2] |
Projekto veiklų rangos išlaidoms priskiriamos tos šios kategorijos išlaidos, kurios patiriamos perkant prekių ir paslaugų iš išorės prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pagal tas projekto veiklas, kurias visiškai įgyvendina prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ar rangovai. |
| 3. Projekto vykdymas |
Projekto tiesioginių veiklų, kurių išlaidos nepriskirtos biudžeto 1 ir 2 kategorijoms, vykdymo išlaidos: · projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos; · projektą vykdančio personalo komandiruočių, kelionių ar stažuočių išlaidos; · projektui vykdyti reikalingų patalpų nuomos išlaidos; · projekto veiklose dalyvaujančių asmenų komandiruočių, kelionių, dalyvavimo renginiuose ir kitos panašios išlaidos; · tarptautinio partnerio, svečio iš užsienio kelionių ir apgyvendinimo išlaidos; · PFSA nustatytos išmokos; · galimybių studijos, tyrimų, studijų, metodikų rengimo, mokymų ir renginių organizavimo ir vykdymo, leidybos ir kitos panašios išlaidos; · mokymo ir ugdymo priemonių bei kito trumpalaikio turto, išskyrus trumpalaikiam turtui priskiriamus baldus, įrangą ir įrenginius[3], pirkimo ir nuomos išlaidos, baldų, įrangos ir įrenginių nuomos išlaidos; · projekto vykdytojui ar projekto partneriui priklausančio ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos (jei projekto vykdytojas ir (arba) projekto partneris yra biudžetinė įstaiga, šios išlaidos yra netinkamos finansuoti, išskyrus PFSA nustatytus atvejus); · projekto veikloms vykdyti (įskaitant veiklose dalyvaujančių asmenų apgyvendinimą) reikalingų transporto priemonių, patalpų eksploatavimo (komunalinių, ryšio paslaugų ir pan.) išlaidos; · išlaidos tikslinės grupės asmenims, kai pagalbos teikimo tikslais atliekami pirkimai tikslinės grupės naudai arba grąžinamos tikslinės grupės asmenų patirtos išlaidos (parama maisto produktais, higienos priemonėmis, drabužiais, mokyklinėmis prekėmis, kitomis prekėmis ar paslaugomis, nurodytomis PFSA (pvz.: transporto priemonėmis, įrankiais, įranga, baldais, kompiuterine technika, programine įranga, ūkiniais gyvūnais, augalais), ir kt.); · kitos projekto veikloms vykdyti būtinos išlaidos, išskyrus alkoholio, tabako ir loterijos bilietų įsigijimo išlaidas. |
Projekto veiklų rangos išlaidoms priskiriamos tos šios kategorijos išlaidos, kurios patiriamos perkant prekių ir paslaugų iš išorės prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pagal tas projekto veiklas, kurias visiškai įgyvendina prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ar rangovai.
Šiai kategorijai negali būti priskiriamos išlaidos, kurios priskiriamos 5 kategorijai (netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos, apmokamos pagal fiksuotąją normą), pvz., darbo užmokestis projektą administruojantiems asmenims. Jeigu tas pats darbuotojas vykdo ir tiesiogines, ir administracines projekto veiklas, šiai biudžeto išlaidų kategorijai priskiriama tik tinkamų finansuoti išlaidų, planuojamų patirti vykdant tiesiogines projekto veiklas, suma.
Jei tokia galimybė numatyta PFSA |
| 4. Informavimas apie projektą |
Informavimo apie projektą išlaidos: · privalomų informavimo apie projektą veiklų išlaidos; · kitų informavimo apie projektą veiklų išlaidos, su projekto pristatymu susijusios reprezentacinės išlaidos (išskyrus alkoholio ir tabako įsigijimo išlaidas) ir kitos panašios išlaidos, jei jos numatytos PFSA; · projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio ir atlygio projektą vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų, autorines ar kitas sutartis išlaidos, susijusios su informavimo apie projektą veiklų vykdymu; · projektą vykdančių asmenų ir projekto veiklose dalyvaujančių asmenų komandiruočių, kelionių, dalyvavimo renginiuose ir kitos panašios išlaidos, susijusios su informavimo apie projektą veiklų vykdymu. |
Projekto veiklų rangos išlaidoms priskiriamos tos šios kategorijos išlaidos, kurios patiriamos perkant prekių ir paslaugų iš išorės prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pagal tas projekto veiklas, kurias visiškai įgyvendina prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ar rangovai.
Jei privalomo informavimo apie projektą priemonės perkamos kartu su kitais darbais, paslaugomis ar prekėmis (pvz., jei perkant statybos darbus kartu perkamas ir informacinių stendų įrengimas), tokios išlaidos gali būti priskirtos ir kitoms biudžeto išlaidų kategorijoms. |
| 5. Netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją normą |
1. Netiesioginėms išlaidoms priskiriamos: · projektą administruojančių asmenų darbo užmokesčio už laiką, dirbtą administruojant projektą, išlaidos; · projektą administruojančių asmenų mokymo projekto administravimo klausimais išlaidos; · su projekto administravimo reikmėmis susijusių prekių įsigijimo išlaidos; · su projekto administravimo reikmėmis susijusių patalpų nuomos išlaidos; · įrangos, transporto priemonių nuomos išlaidos, jei jos susijusios su projekto administravimu; · projekto administravimo paslaugų, teisinių ir kitų konsultacijų išlaidos; · projekto administravimo reikmėms būtinų komunalinių ir ryšio paslaugų išlaidos, įsigyto ir (arba) nuomojamo turto eksploatavimo išlaidos; · kitos su projekto administravimu susijusios išlaidos; · projekto lėšų panaudojimo patikrinimo ataskaitos ir (arba) išvadų dėl skirtų lėšų panaudojimo parengimo paslaugų (audito) įsigijimo išlaidos, jeigu tai nustatyta PFSA; · finansinių paslaugų pirkimo išlaidos (projektui vykdyti išmokamo avanso draudimo arba laidavimo išlaidos, kredito įstaigos mokesčiai ir kitos finansinių paslaugų pirkimo išlaidos); · turto draudimo išlaidos. 2. Jei netiesioginėms projekto išlaidoms apmokėti taikoma fiksuotoji norma, 1 punkte nurodytos išlaidos negali būti įtraukiamos į tiesiogines projekto išlaidas. |
Žr. Instrukcijų VIII skyriaus trečiąjį skirsnį“. |
2.31. Pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:
2.32. Pakeičiu 87 punktą ir jį išdėstau taip:
„87. Nustatant planuojamų patirti prekių pirkimo išlaidų apimtį ir pagrindžiant išlaidų tinkamumą finansuoti, svarbu įvertinti numatytų įsigyti prekių poreikį ir rinkos kainas, todėl rekomenduojama išsamiai pagrįsti prekių poreikį, kiekį ir kainas projekto biudžeto išlaidų pagrindimo dalyje ir (ar) pateikti preliminarius tiekėjų komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti prekių technines specifikacijas) ir (ar) kainų apklausos suvestinę ar viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiamą informaciją arba projekto vykdytojo anksčiau vykdytų projektų duomenis.“
2.33. Pakeičiu 88 punktą ir jį išdėstau taip:
„88. Jeigu teikiant paraišką prekių pirkimas yra įvykdytas, turi būti pateikta sutartis su tiekėju ir kiti dokumentai, kuriuose nurodyti įsigytų prekių pavadinimai, kiekiai, vienetų kainos ir bendra kaina. Jei vykdomas projektų konkursas, pirkimo tinkamumo vertinimas vertinant paraišką neatliekamas.“
2.34. Pakeičiu 99 punktą ir jį išdėstau taip:
„99. Paslaugų pirkimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu atitinka kitus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Paslaugos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, gali būti perkamos iš Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruotų paslaugų teikėjų – fizinių arba juridinių asmenų, sudarant paslaugų, autorines, rangos ar kitas sutartis. Autorinės sutartys gali būti sudaromos tik tada, jei pagal jas atliekamas darbas yra autorių teisių objektas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje. Projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, įskaitant mažųjų bendrijų vadovus, mažosiose bendrijose dirbančius pagal paslaugų (civilines) sutartis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, išlaidos priskiriamos projekto vykdymo išlaidoms.“
2.35. Pakeičiu 101 punktą ir jį išdėstau taip:
2.36. Pakeičiu 106.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„106.1. jeigu nuokrypis nuo planuoto dalyvių skaičiaus, nurodyto kaip veiklos rezultatas ar nurodyto projekto biudžeto išlaidų lentelės dalyje „Išlaidų pagrindimas“ ar projekto loginio pagrindimo lentelės dalyje „Projekto veiklos aprašymas“, ar nuo užsiregistravusių asmenų skaičiaus neviršija 15 proc. planuoto dalyvių skaičiaus, projekto vykdytojui ar projekto partneriui kompensuojamos visos mokymų (renginio) išlaidos. Tokiu atveju projekto vykdytojas įgaliotajai institucijai neprivalo teikti rašytinių paaiškinimų dėl nedalyvavusių asmenų;“.
2.37. Pakeičiu 107 punktą ir jį išdėstau taip:
2.38. Pakeičiu 111 punktą ir jį išdėstau taip:
2.39. Pakeičiu 112 punktą ir jį išdėstau taip:
„112. Tinkamos finansuoti projektą vykdančių asmenų darbo užmokesčio išlaidos gali apimti apskaičiuotą darbo užmokestį, išskyrus skatinamąsias išmokas, nustatytas šių Instrukcijų 1122 punkte, ir išlaidas su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, įmokas į Garantinį fondą, įmokas į Ilgalaikio darbo išmokų fondą, darbo užmokestį už kasmetines atostogas (įskaitant darbo užmokestį už pailgintas atostogas, papildomas atostogas ir kitas lengvatas, nustatytas Darbo kodekso 138 straipsnio 1–4 dalyse, ilgesnes kasmetines atostogas, jei jos nustatytos kolektyvinėje sutartyje vadovaujantis Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, ir kasmetines atostogas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje) vykdyti projekto vykdymo laikotarpiu, darbo užmokestį už papildomas poilsio dienas asmenims, auginantiems du ir daugiau vaikų iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (išskyrus atvejus, kai išlaidos apmokamos supaprastintai), darbdavio mokamą ligos išmoką už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas.“
2.40. Papildau 1121 punktu:
„1121. Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis taip pat laikomos individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams iš individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos imamos lėšos, kurios deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (neviršijant Lietuvos statistikos departamento apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio (ketvirtiniai duomenys), kuris skelbiamas oficialiosios statistikos portale, paskutinę kvietimo teikti paraiškas dieną (jei vykdoma tęstinė projektų atranka, – paraiškos pateikimo dieną) ar kitą projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą dieną, pvz., projekto sutarties pasirašymo dieną), ir su jomis susijusios socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokos). Darbo užmokesčio išlaidoms priskiriamos išlaidos, patirtos vykdant projekto veiklas pagal paslaugų (civilines) sutartis su projektą vykdančių mažųjų bendrijų vadovais.“
2.41. Papildau 1122 punktu:
„1122. Netinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikomos skatinamosios išmokos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, neįskaitomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (šis apribojimas netaikomas tais atvejais, kai darbo užmokesčio išlaidos kompensuojamos pagal apibendrintus duomenis apie apskaičiuotą darbo užmokestį, kurie gaunami iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) duomenų bazės):
1122.1. darbuotojams – Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos darbuotojui už gerai atliktą darbą ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ir veiklos rezultatus paskatinti;
2.42. Pakeičiu 113 punktą ir jį išdėstau taip:
„113. Faktinės darbo užmokesčio išlaidos, patirtos dėl projektą vykdančio asmens viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka, laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, jeigu tai nurodyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar vidaus tvarkos taisyklėse ir atitinka įprastą projekto vykdytojo ar partnerio darbo užmokesčio mokėjimo praktiką. Instrukcijų 1122 punkte nustatytos skatinamosios išmokos, išmokos švenčių, jubiliejų ir kitomis progomis bei kitos panašios išmokos, t. y. nesusijusios su atlikto darbo kiekiu ir kokybe, nelaikomos tinkamomis finansuoti.“
2.43. Pakeičiu 119 punktą ir jį išdėstau taip:
„119. Darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Vertinant darbo užmokesčio dydžių atitiktį vidutiniams rinkos dydžiams, rekomenduojama remtis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis, projekto vykdytojo pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai projekto vykdytojo ar projekto partnerio mokamą darbo užmokestį už tas pačias ar panašias funkcijas ir (ar) pareigas (pvz.: pažymomis apie konkretaus darbuotojo 3–12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį, pažymomis apie atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendrą darbo užmokesčio vidurkį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį, mokamą projekto vykdytojo ar projekto partnerio, ar pan.). Pareiškėjai, skaičiuodami planuojamą vidutinį darbo valandos (dienos) įkainį, gali įvertinti numatomą šio įkainio kitimą projekto įgyvendinimo laikotarpiu (pvz.: planuojamą darbo užmokesčio didinimą (mažinimą), minimalaus darbo užmokesčio didėjimą (mažėjimą), infliaciją ir pan.). Darbo užmokesčio dydžių atitikties vidutiniams rinkos dydžiams įvertinimo tvarką nusistato įgaliotoji institucija.“
2.44. Pakeičiu 120 punktą ir jį išdėstau taip:
„120. Tas pats asmuo, įgyvendindamas projektą, gali vykdyti ir tiesiogines (projekto vykdymo), ir netiesiogines (administracinio pobūdžio) veiklas, šias funkcijas aiškiai atskirdamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (arba taikydamas pro rata principą), tačiau projektą administruojančio asmens funkcijas atliekantis fizinis asmuo (pvz.: projekto vadovas, koordinatorius, finansininkas, pirkimų specialistas ar pan.) negali vykdyti tiesioginių projekto veiklų, už kurių įgyvendinimą ir rezultatų priėmimą jis yra atsakingas. Siekiant užtikrinti projekto veiklų ir rezultatų kokybę, projekto veiklų vykdymo ir administravimo funkcijos turi būti atskirtos. Jei tiesiogines projekto veiklas vykdo fizinis asmuo, kuris yra ir organizacijos vadovas, ir projekto vadovas, jo vykdomos tiesioginės veiklos kokybę ir rezultatus vertina bei produktą ir (ar) paslaugą priima jam tiesiogiai nepavaldus asmuo (pvz.: organizacijos steigėjo įgaliotasis atstovas, organizacijos valdybos pirmininkas ir pan.) arba kolegiali asmenų grupė, pvz., projekto priežiūros komitetas ar speciali komisija. Darbo užmokestis už projekto administravimą (administracinio pobūdžio veiklas) mokamas iš netiesioginėms išlaidoms apmokėti skirtų lėšų.“
2.45. Pakeičiu 122 punktą ir jį išdėstau taip:
„122. Paraiškos 7 punkto lentelės „Projekto biudžetas“ išlaidų pagrindimo dalyje turėtų būti pateikiamas pareigybių (funkcijų) ar jų grupių sąrašas, prie kiekvienos pareigybės (funkcijų) ar jų grupės nurodant planuojamą darbo valandų (dienų) įgyvendinant projektą skaičių ir planuojamą darbo valandos (dienos) vidutinį įkainį ir paaiškinant, kokiu pagrindu ir (ar) kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas planuojamas vidutinis darbo valandos (dienos) įkainis, arba kitu įgaliotajai institucijai priimtinu būdu pagrindžiama planuojama darbo užmokesčio suma.“
2.46. Pakeičiu 123 punktą ir jį išdėstau taip:
„123. Projekto vykdytojas ar projekto partneris turi užtikrinti, kad vykdant projektą nebūtų pažeidžiamos darbo laiko normos, nustatytos Darbo kodekso 112 straipsnyje, maksimaliojo darbo laiko reikalavimai, nustatyti Darbo kodekso 114 straipsnyje, darbo laiko režimo ypatumai ekonominės veiklos srityse, nurodytose Darbo kodekso 121 straipsnyje, taip pat Darbo kodekso antrajame skirsnyje nustatytas poilsio laikas.“
2.47. Pakeičiu 124 punktą ir jį išdėstau taip:
„124. Atskira darbo sutartis (dėl papildomo darbo) toje pačioje darbovietėje su darbuotoju nesudaroma, jeigu, be pagrindinių pareigų, sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomos darbo funkcijos atlikimo toje pačioje darbovietėje pagal Darbo kodekso 35 straipsnį ir jos gali būti atliekamos tiek įprastu darbo laiku pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje Nr. 3K-3-130/2012). Jeigu darbuotojas, be pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje, eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o modifikuojant galiojančią darbo sutartį tam tikram laikotarpiui arba neterminuotai (vadovaujantis Darbo kodekso 89 straipsnio 3 dalimi, neterminuotai negali būti sudaromas tik susitarimas dėl projektinio darbo). Į galiojančią darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas, be pagrindinių pareigų ir pagrindinio darbo, eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą (pvz., dirbs su projektu) ir už tai gaus papildomą darbo užmokestį). Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, neturi būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko reikalavimai, nustatyti Darbo kodekso 114 straipsnyje, darbo laiko režimo ypatumai ekonominės veiklos srityse, nurodytose Darbo kodekso 121 straipsnyje, ir Darbo kodekso antrajame skirsnyje nustatytos poilsio laiko normos. Susitarime dėl papildomo darbo, be Darbo kodekso 35 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, taip pat turi būti nurodyta iš projekto lėšų apmokama proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis (įvertinus priedo dydį, lyginant su visa darbo užmokesčio suma) ir atitinkama projektui įgyvendinti proporcingai skiriamo darbo laiko dalis.“
2.48. Pakeičiu 126 punktą ir jį išdėstau taip:
„126. Įgaliotoji institucija atrankos būdu gali patikrinti, ar įgyvendinant projektą nėra pažeidžiami Darbo kodekso 114 straipsnyje nustatyti maksimaliojo darbo laiko reikalavimai. Nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta maksimalioji darbo laiko trukmė buvo viršyta, įgaliotoji institucija darbo užmokesčio išlaidas už laiką, dirbtą viršijant maksimaliąją darbo laiko trukmę, pripažįsta netinkamomis finansuoti. Įgaliotosios institucijos prašymu projekto vykdytojas ar projekto partneris turi pateikti informaciją apie darbuotojų visą dirbtą laiką.“
2.49. Pakeičiu 127 punktą ir jį išdėstau taip:
„127. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas skaičiuojamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Pavyzdys:
Jeigu darbuotojui priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, už kiekvieną darbo įgyvendinant projektą mėnesį tinkamomis finansuoti pripažįstamos 1,67 kasmetinių atostogų darbo dienos išlaidos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas įgyvendinant projektą dirba 2 val. per dieną (10 val. per savaitę), už kiekvieną darbo įgyvendinant projektą mėnesį tinkamomis finansuoti pripažįstamos 0,4175 visos kasmetinių atostogų darbo dienos išlaidos (1,67 x 0,25 = 0,4175).“
2.50. Pakeičiu 128 punktą ir jį išdėstau taip:
„128. Vidutinis vienos atostogų dienos darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Jei su darbuotoju dėl darbo įgyvendinant projektą nėra sudaroma atskira darbo sutartis, darbuotojo darbo užmokesčio už kasmetines atostogas vidurkis skaičiuojamas vadovaujantis darbo teisę reglamentuojančiais teisės aktais. Šiuo atveju išmokos už kasmetinių atostogų dienas gali būti apmokamos:
2.51. Pakeičiu 129 punktą ir jį išdėstau taip:
„129. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurių pareigybių skaičius nėra tvirtinamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, jeigu tenkinami kiti darbo užmokesčio išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai ir šios sąlygos:
129.1. darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis;
129.2. sudarant darbo sutartį su valstybės tarnautoju, turi būti laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio ir Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-985 „Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės tarnautojas negali eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar kitoje įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas.“
2.52. Pakeičiu 1291 punktą ir jį išdėstau taip:
„1291. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų) nustatyta tvarka, darbo užmokesčio išlaidos gali būti apmokamos iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų, jeigu:
1291.1. už projekto veiklų vykdymą valstybės tarnautojui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį tinkamos finansuoti pripažįstamos darbo užmokesčio dalies valandinis įkainis negali viršyti konkretaus valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio valandinio įkainio.
1291.2. už projekto veiklų vykdymą valstybės tarnautojui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą įstaigos vadovo įsakymu ir (ar) vadovaujantis institucijos darbo apmokėjimo sistema skiriama priemoka. Įstaigos vadovo įsakyme nurodomas priemokos mokėjimo pagrindas, terminas, dydis, iš projekto lėšų apmokama proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis (įvertinus priemokos ar priedo dydį, palyginti su visa darbo užmokesčio suma) ir atitinkama projektui įgyvendinti proporcingai skiriamo darbo laiko dalis. Skyrus priemoką valstybės tarnautojui arba priedą darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, darbo užmokestis (įskaitant priemoką ar priedą) mokamas iš dviejų (ar daugiau, jei vykdomas ne vienas projektas) finansavimo šaltinių pagal įstaigos vadovo įsakyme nustatytą proporciją. Iš projektui skirtų lėšų gali būti apmokėta tik proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis. Tinkamos finansuoti projektą vykdančių asmenų darbo užmokesčio išlaidos, nuo kurių skaičiuojama proporcija, nurodytos Instrukcijų 112 ir 1121 punktuose.
Pavyzdžiui, valstybės tarnautojui nustatytas darbo užmokestis yra 1 000 Eur/mėn. (be darbdavio mokesčių). Įstaigos vadovo įsakymu nustatoma 10 proc. priemoka už vykdomą projektą. Tokiu atveju priemoka bus 100 Eur/mėn., o darbuotojo atlyginimas (be darbdavio mokesčių) – 1 100 Eur/mėn. Nuo viso apskaičiuoto atlyginimo priemoka sudarys 9,09 proc. (100/1100x100) visų darbo užmokesčio išlaidų. Atitinkamai iš projektui skirtų lėšų gali būti apmokėta 9,09 proc. valstybės tarnautojo darbo užmokesčio išlaidų (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas, taip pat darbo užmokestį už kasmetines atostogas, papildomas poilsio dienas, darbdavio mokamą ligos išmoką už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas).
2.53. Pakeičiu 130 punktą ir jį išdėstau taip:
„130. Rekomenduojama, kad fiksuotųjų darbo užmokesčio įkainių dydžiai būtų nustatomi PFSA tuo atveju, jeigu konkrečias pareigas einančių darbuotojų darbo užmokesčio dydis yra reglamentuotas teisės aktuose arba jeigu, atlikus reprezentatyvų darbo rinkos ar istorinių duomenų tyrimą (pvz., įvertinus pagal ankstesnius kvietimus finansuotų projektų darbuotojų, einančių tam tikras pareigas, vidutinius darbo užmokesčio įkainius), įmanoma nustatyti konkrečios profesijos, mokslo laipsnio, patirties ir (ar) konkrečias pareigas einančių ar konkrečias funkcijas vykdančių darbuotojų fiksuotojo darbo užmokesčio įkainio dydį. Jei nėra galimybės (pvz., neužtenka istorinių duomenų) PFSA nustatyti atitinkamas pareigas einančių ar atitinkamas funkcijas vykdančių darbuotojų fiksuotųjų darbo užmokesčio įkainių dydžių, šie dydžiai gali būti nustatomi konkrečiam projektui, kurio tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 100 000 Eur, projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu (taikoma, jei PFSA nustatyta tokia galimybė).“
2.54. Pakeičiu 132 punktą ir jį išdėstau taip:
„132. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu fiksuotieji darbo užmokesčio įkainiai gali būti apskaičiuoti remiantis Valandinio projekto vykdančiojo personalo fiksuotojo įkainio nustatymo, naudojant 1 720 valandų standartinį metinį darbo laiką, metodika, skelbiama adresu www.esinvesticijos.lt.“
2.55. Pakeičiu 133 punktą ir jį išdėstau taip:
„133. Jei PFSA darbo užmokesčiui apskaičiuoti nenumatyta taikyti Instrukcijų 132 punkte nurodytos metodikos ar kitų iš anksto nustatytų fiksuotųjų dydžių, projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu fiksuotieji darbo užmokesčio įkainiai gali būti apskaičiuoti pasirinkto laikotarpio darbo užmokesčio išlaidas (įskaitant susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidas) padalijus iš faktinio tą laikotarpį dirbtų (įskaitant atostogų, nedarbingumo laiką) valandų skaičiaus.“
2.56. Pakeičiu 136 punktą ir jį išdėstau taip:
„136. Tinkamos finansuoti darbuotojo darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius (išskyrus valandinį projekto vykdančiojo personalo fiksuotąjį įkainį, nustatytą taikant Instrukcijų 132 punkte nurodytą metodiką), teikiant mokėjimo prašymus, yra apskaičiuojamos proporcingai darbuotojo įgyvendinant projektą dirbtam laikui ir atsižvelgiant į tai, kaip buvo apskaičiuotas fiksuotasis įkainis:
136.1. jei fiksuotajam darbo užmokesčio dydžiui apskaičiuoti įtraukiamos visos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos (įskaitant darbo užmokestį už kasmetines atostogas, papildomas (apmokamas) poilsio dienas, suteiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas) ir jei į darbo laiką įtraukiamas kasmetinių atostogų, papildomų (apmokamų) poilsio dienų, suteiktų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, dviejų pirmųjų nedarbingumo dienų, už kurias ligos išmoką moka darbdavys, laikas, apskaičiuojant deklaruotinas darbo užmokesčio išlaidas, nustatytas fiksuotasis darbo užmokesčio dydis taikomas tiek už faktiškai dirbtą laiką, tiek už kasmetinių atostogų, papildomų poilsio dienų, suteiktų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, dviejų pirmųjų nedarbingumo dienų laiką;
Pavyzdys:
Nustatytas atitinkamas pareigas einančio darbuotojo fiksuotasis darbo užmokesčio įkainis yra 10 Eur/val. Darbo sutartyje nustatyta 8 valandų darbo dienos ir 40 valandų darbo savaitės trukmė. Darbuotojas per mėnesį, įgyvendindamas projektą, dirbo 120 valandų, kasmetinių atostogų buvo išėjęs 4 darbo dienas (atitinka 32 val.) ir 1 darbo dieną sirgo (atitinka 8 val.). Tinkamos finansuoti darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotąjį darbo užmokesčio įkainį, bus 1 600 Eur ((120 + 32 + 8) * 10 = 1 600).
136.2. jei fiksuotajam darbo užmokesčio dydžiui apskaičiuoti įtraukiamos visos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos (įskaitant darbo užmokestį už kasmetines atostogas, darbdavio mokamas išmokas už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ir pan.) ir jei į darbo laiką įtraukiamas tik faktiškai dirbtas laikas, apskaičiuojant deklaruotinas darbo užmokesčio išlaidas, nustatytas fiksuotasis darbo užmokesčio dydis taikomas tik už faktiškai dirbtą laiką (taip apmokėtos išlaidos apima ir kasmetinių atostogų išlaidas bei ligos išmokų, darbdavio mokamų už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas, išlaidas);
Pavyzdys:
Darbo sutartyje nustatyta 4 valandų darbo dienos ir 20 valandų darbo savaitės trukmė. Darbuotojas per mėnesį, įgyvendindamas projektą, dirbo 60 valandų, 4 darbo dienas buvo išėjęs kasmetinių atostogų (atitinka 16 val.) ir 1 darbo dieną sirgo (atitinka 4 val.). Tinkamos finansuoti darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotąjį darbo užmokesčio įkainį, bus 800 Eur ((60 + 16 + 4) * 10 = 800).
136.3. jei fiksuotajam darbo užmokesčio dydžiui apskaičiuoti įtraukiamos tik už faktiškai dirbtą laiką apskaičiuotos darbo užmokesčio išlaidos ir ligos išmokų, darbdavio mokamų už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas, išlaidos, o į darbo laiką įtraukiamas faktiškai dirbtas ir dviejų pirmųjų nedarbingumo dienų laikas, apskaičiuojant deklaruotinas darbo užmokesčio išlaidas, nustatytas fiksuotasis darbo užmokesčio dydis taikomas tik už faktiškai dirbtą laiką bei už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas, taip pat papildomai gali būti taikoma kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų fiksuotoji norma.
Pavyzdys:
Nustatytas atitinkamos pareigybės darbuotojo fiksuotasis darbo užmokesčio įkainis yra 8,52 Eur/val. Darbo sutartyje nustatyta 8 valandų darbo dienos ir 40 valandų darbo savaitės trukmė. Darbuotojas, per ataskaitinį laikotarpį įgyvendindamas projektą, pirmą mėnesį dirbo 120 valandų, 4 darbo dienas buvo išėjęs kasmetinių atostogų (atitinka 32 valandas), 1 dieną sirgo (atitinka 8 valandas), o antrą mėnesį dirbo 168 valandas. Tinkamos finansuoti darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotąjį darbo užmokesčio įkainį bei kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų fiksuotąją normą (8,62 proc.), bus 2739,31 Eur ((120 + 8) * 8,52) + (168 * 8,52)) * 1,0862 = 2739,31).“
2.57. Pakeičiu 137 punktą ir jį išdėstau taip:
2.58. Pakeičiu 139 punktą ir jį išdėstau taip:
„139. Darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius, yra tinkamos finansuoti už ne didesnį, negu nustatyta projekto sutartyje, šias pareigas einančio darbuotojo darbo laiko kiekybinio rezultato vienetų skaičių ir ne ilgesnę, negu nustatyta darbuotojo darbo sutartyje ir (ar) institucijos vadovo įsakyme, darbuotojo darbo įgyvendinant projektą trukmę. Planuojant darbuotojų darbo įgyvendinant projektą trukmę, būtina įskaičiuoti kasmetinių atostogų laiką. Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu išmokama darbuotojui) nėra laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal fiksuotąjį įkainį ir turi būti apmokama iš projekto vykdytojo ar projekto partnerio lėšų.
Pavyzdys:
Konkrečias pareigas einančio darbuotojo fiksuotasis darbo užmokesčio įkainis yra 10 Eur/val. Darbuotojo darbo sutartyje nustatyta 8 valandų darbo dienos ir 40 valandų darbo savaitės trukmė. Projekto sutartyje ir darbuotojo darbo sutartyje nustatyta darbuotojo darbo įgyvendinant projektą trukmė yra 6 mėnesiai (iš viso 1 005 darbo valandos (jei vidutinis darbo valandų skaičius per mėnesį yra 167,5). Pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį darbuotojui per darbo metus suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos, t. y. 10 darbo dienų per 6 mėnesius, arba 80 darbo valandų (10*8 = 80) per visą darbo įgyvendinant projektą laikotarpį.
1 variantas: darbuotojas per 6 darbo įgyvendinant projektą mėnesius atostogavo 10 darbo dienų (80 darbo val.), visas kitas darbo dienas dirbo (1 005 – 80 = 925 val.). Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis pripažįstama 10 050 Eur suma (1 005 x 10 = 10 050).
2 variantas: darbuotojas per 6 darbo įgyvendinant projektą mėnesius nebuvo išėjęs kasmetinių atostogų (t. y. nepanaudojo 10 kasmetinių atostogų darbo dienų), dirbo visas darbo dienas (1 005 val.), tačiau projektui pasibaigus jam buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis pripažįstama 10 050 Eur suma (1 005 * 10 = 10 050) (kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas šiuo atveju laikoma netinkamomis finansuoti išlaidomis).“
2.59. Pakeičiu 141.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„141.3. kelionių (transporto) išlaidos, susijusios su komandiruotės tikslais (įskaitant sunaudotų degalų įsigijimo), atitinkančios Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės), sąlygas;“.
2.60. Pakeičiu 142.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„142.4. kitos su komandiruote susijusios būtinos išlaidos (su komandiruotės išlaidomis susijęs komisinis atlyginimas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje, miesto (ekologinis) mokestis, registracijos į reisą, registruoto bagažo mokesčiai, bagažo saugojimo, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos);“.
2.61. Pakeičiu 144 punktą ir jį išdėstau taip:
„144. Projekto biudžeto išlaidų pagrindimo dalyje turėtų būti nurodomas preliminarus planuojamų komandiruočių skaičius, vieta (jeigu įmanoma), trukmė ir paskirtis bei pagrįstas komandiruočių poreikis. Jeigu prašoma finansuoti dalyvavimo renginiuose išlaidas, turėtų būti nurodomas konkretus renginys, kuriame planuojama dalyvauti (jeigu įmanoma).“
2.62. Pakeičiu 145 punktą ir jį išdėstau taip:
„145. Dienpinigiai, gyvenamojo ploto nuomos ir kitos komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims visais atvejais (nesvarbu, ar projekto vykdytojas arba projekto partneris yra biudžetinė ar nebiudžetinė įstaiga, įmonė ar organizacija) negali viršyti maksimalių dienpinigių dydžių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, apskaičiuotų vadovaujantis Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėmis.“
2.63. Pakeičiu 146 punktą ir jį išdėstau taip:
2.64. Pakeičiu 148 punktą ir jį išdėstau taip:
„148. Jei darbuotojas (projektą vykdantis asmuo), vykstantis į tarnybinę komandiruotę į užsienio valstybę, užsienio valstybėje yra maitinamas, tačiau maitinimo išlaidas faktiškai apmoka komandiruojančioji institucija (biudžetinė įstaiga), apmokėdama registravimo (dalyvavimo renginiuose) mokestį, įvertinus renginio sąlygas ir aplinkybes, tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažinta darbuotojui išmokėta dienpinigių suma, neviršijanti 100 proc. Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse nustatytos dienpinigių užsienio valstybėje normos. Tačiau biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nustatydamas darbuotojui išmokamų dienpinigių dydį, turi įvertinti visas renginio sąlygas (įskaitant maitinimo sąlygas) ir siekti optimalaus rezultato mažiausiomis sąnaudomis.“
2.65. Pakeičiu 149 punktą ir jį išdėstau taip:
„149. Jeigu apskaitos dokumente į apgyvendinimo (gyvenamojo ploto nuomos) paslaugų išlaidas yra įtrauktos maitinimo (pvz., pusryčių) išlaidos, tačiau maitinimo išlaidų suma nėra išskirta, tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažinta visa darbuotojui išmokėta dienpinigių suma, neviršijanti 100 proc. Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse nustatytos normos.“
2.66. Pakeičiu 151 punktą ir jį išdėstau taip:
„151. Degalų sąnaudų normos turi būti nustatomos ir apskaičiuojamos vadovaujantis įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar ūkinę ir (arba) ekonominę veiklą vykdančio fizinio asmens nustatyta tvarka. Rekomenduojama PFSA nustatyti ir taikyti kuro ir viešojo transporto išlaidų fiksuotąjį įkainį, kurio dydis ir taikymo sąlygos nurodytos Kuro ir viešojo transporto išlaidų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitoje, skelbiamoje interneto svetainėje adresu http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/supaprastinto-islaidu-apmokejimo-tyrimai.“
2.67. Pakeičiu 165 punktą ir jį išdėstau taip:
„165. Jei įgaliotoji institucija yra nustačiusi atrankinę tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų patikros tvarką, dokumentai teikiami ir tikrinami vadovaujantis šia tvarka. Siekiant sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams, rekomenduojama, kur įmanoma, naudoti įgaliotosios institucijos parengtas suvestinių pažymų formas – tokiu atveju, įgaliotajai institucijai pritarus, nebūtina teikti visų pirminių išlaidas pagrindžiančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų.“
2.68. Pakeičiu 166 punktą ir jį išdėstau taip:
„166. Neatsižvelgiant į išlaidų tipą, reikia pateikti šiuos projekto išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus: mokėjimo nurodymus, sąskaitų išrašus, kasos išlaidų orderius, kvitus (čekius), valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinį, nustatytos formos pažymas, tarpusavio skolų užskaitos aktą, nurodytą Instrukcijų 371 punkte, ar kitus lygiaverčius dokumentus.“
2.69. Pakeičiu 167 punktą ir jį išdėstau taip:
„167. Atsižvelgiant į projekto išlaidų tipą (-us), rekomenduojama teikti Instrukcijų 2 lentelėje išvardytus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Įgaliotoji institucija gali nustatyti konkrečius teiktinus dokumentus, atsižvelgdama į reikalavimus projekto vykdytojui (pvz., nustatytą reikalavimą apdrausti įsigytą turtą) bei projekto išlaidų pobūdį.
2 lentelė. Rekomenduojami teikti projekto išlaidas pagrindžiantys dokumentai (nebaigtinis sąrašas)
| Tinkamų finansuoti išlaidų tipas |
Rekomenduojami išlaidas pagrindžiantys dokumentai |
| Darbai |
· Pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; · sutartys su rangovais; · atliktų darbų aktai ar jiems prilygstantys dokumentai (patvirtinti rangovo, užsakovo (arba jo įgalioto asmens) ir techninės priežiūros atstovo (jei techninė priežiūra yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus), prekių perdavimo–priėmimo aktai (jei darbai vykdomi ūkio būdu); · techninės priežiūros ataskaitos; · statybos užbaigimo komisijos statybos užbaigimo aktas (jeigu reikalaujama Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka) ar statybos užbaigimo deklaracija; · pastato (kito statinio) teisinės registracijos pažyma; · sukurto turto draudimo dokumentai; · sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai |
| Prekės |
· Pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; · sutartys su tiekėjais; · nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sutartys; · patentai, licencijos, sertifikatai, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai; · prekių perdavimo–priėmimo aktai; · įsigyto turto draudimo nuo visų rizikų dokumentai; · nurašymo aktai (nurašant trumpalaikį turtą) tais atvejais, kai nėra kitų būdų įsitikinti, kad veikla yra įgyvendinta (pvz., mokslinių tyrimų atveju); · sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai |
| Paslaugos |
· Pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; · sutartys su paslaugų teikėjais (įskaitant autorines sutartis, paslaugų (civilines) sutartis su mažųjų bendrijų vadovais); · paslaugų ar autorinių kūrinių perdavimo–priėmimo aktai ar kiti dokumentai, jei sutartyje nurodyta kita perdavimo–priėmimo forma; · sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai; · draudimo įmonių suteiktų garantijų, laidavimo raštų arba laidavimo draudimo paslaugų, kurios numatytos atsižvelgiant į sutarčių su paslaugų teikėjais sąlygas, išlaidas pagrindžiantys dokumentai: finansų įstaigų ar draudimo įmonių išduodami garantijų raštai, laidavimo raštai ar draudimo polisai (turi būti teikiami ir faktinio apmokėjimo patvirtinimo dokumentai); · tarpiniai (pvz., įvadinė ir tarpinės ataskaitos, jei jų apmokėjimas numatytas sutartyje su paslaugų teikėju) ir galutiniai produktai, jų elektroninės versijos, jeigu jų prašo įgaliotoji institucija; · produkto kokybės patvirtinimo dokumentai; · kiti projekto veiklų įvykdymą pagrindžiantys dokumentai, jeigu taikomi (pvz., mokymų (renginių) išlaidoms pagrįsti: mokymų grafikas, mokymų (renginio) dalyvių sąrašas su parašais kiekvieną renginio dieną, dalyvių mokymų lankomumo suvestinė, pažymėjimų suvestinė, baigimo pažymėjimo pavyzdys, mokymų dalijamoji medžiaga, mokymų darbotvarkė, nedalyvavimą mokymuose pateisinantys dokumentai, projekto vykdymo pažyma, kurioje detalizuojamos renginių organizavimo išlaidos) |
| Darbo užmokestis |
· Dokumentai, kuriuose nustatomos asmenų darbo funkcijos ir darbo užmokestis, pvz., darbo sutartys arba jų išrašai. Jei darbo sutartis nėra sudaroma: o projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl darbuotojų paskyrimo dirbti įgyvendinant projektą, kuriame turi būti nurodytos darbuotojo pareigos įgyvendinant projektą, projekto numeris ir (ar) pavadinimas, įsakymas (-ai) dėl priedo priedų ar priemokos skyrimo; o jei deklaruojamas mažosios bendrijos nario darbo užmokestis – mažosios bendrijos steigimo sutartis, jei deklaruojamas mažosios bendrijos vadovo darbo užmokestis – civilinė (paslaugų) sutartis, sudaroma su mažosios bendrijos vadovu, jeigu šios sutartys nebuvo pateiktos paraiškų vertinimo metu; o jei deklaruojamas individualios įmonės savininko darbo užmokestis – individualios įmonės nuostatai arba darbo ar civilinė sutartis, jei įmonės vadovas nėra įmonės savininkas; o jei deklaruojamas ūkinės bendrijos narių darbo užmokestis – bendrosios jungtinės veiklos sutartis; · dokumentiniai įrodymai apie asmenų įgyvendinant projektą išdirbtą darbo laiką (pvz., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, laikaraščiai); · suvestinė pažyma dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo arba darbo užmokesčio apskaitos dokumentai (darbo laiko apskaitos žiniaraštis, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, pažyma dėl vidutinio darbo užmokesčio ar darbo užmokesčio už atostogas apskaičiavimo ir kt.); · dokumentai, kuriais pagrindžiamas darbuotojo vykdomos darbo funkcijos: pareigybių aprašymai, kuriuose nurodytas darbas įgyvendinant projektą (kai pirmą kartą deklaruojamas asmens darbo užmokestis); · galutiniai produktai, jų elektroninės versijos, jei deklaruojamos darbo užmokesčio išlaidos, skirtos sumokėti už galutinių produktų sukūrimą. Taip pat gali būti prašoma pateikti kokybės patvirtinimo dokumentus (pagal nustatytą organizacijos vidaus tvarką parengtus arba išorinių institucijų (ekspertų) pateiktus dokumentus) |
| Kelionės ir komandiruotės |
· Projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl darbuotojų komandiruočių, kuriame turėtų būti nurodytas komandiruojamas asmuo, komandiruotės tikslas, trukmė, vieta, numatomos apmokėti išlaidos; · komandiruočių išlaidų suvestinė pažyma; · komandiruočių į užsienį atveju: kelionės rezultatą pagrindžiantis dokumentas – kelionės ataskaita (asmeninė arba bendra visai grupei), seminaro išklausymo pažymėjimas (pažymėjimo pavyzdys) ir (ar) pažymėjimų suvestinė, seminaro (renginio) programa, dalyvio pažymėjimas ar kt., atsižvelgiant į kelionės tikslą; · pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; · vykstančiųjų į užsienį kelionės draudimo dokumentai, vizos; · avanso apyskaitos arba lygiaverčiai įrodomieji dokumentai; · sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai. · Papildomai: · keliaujant viešuoju transportu – kelionės bilietai (elektroniniai kelionės bilietai); · keliaujant automobiliu – automobilio nuomos (panaudos) sutartis; projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl degalų sąnaudų normų patvirtinimo; automobilio kelionės lapai arba kiti lygiaverčiai įrodomieji dokumentai |
| Nusidėvėjimas (amortizacija) |
· Ilgalaikio turto konkretaus nusidėvėjimo laikotarpio apskaitos kortelė; · pirmą kartą prašant pripažinti išlaidas tinkamomis finansuoti (jeigu ši informacija nepateikiama ilgalaikio turto apskaitos kortelėje): o projekto vykdytojo ar projekto partnerio pažyma, kurioje nurodoma, iš kokių lėšų buvo įsigytas nudėvimas turtas, ir įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, kuria turtas buvo užregistruotas projekto vykdytojo ar projekto partnerio apskaitoje (arba turto įsigijimo dokumentai); o turto atidavimo eksploatuoti aktas; o projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas dėl ilgalaikio turto priskyrimo projektui; · projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodikos, turto priskyrimo ilgalaikiam turtui |
| Išmokos projekto veiklose dalyvaujantiems asmenis |
· Suvestinės pažymos ir (ar) kiti įgaliotosios institucijos reikalaujami dokumentai, atsižvelgiant į išmokos pobūdį |
| Tikslinės grupės asmenų patirtų išlaidų grąžinimas |
· Sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai; · suvestinės“. |
2.70. Pakeičiu 168 punktą ir jį išdėstau taip: