MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. gruodžio 19 d. Nr. T1-364
Mažeikiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, Mažeikių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama);
2. Pripažinti netekusiu galios Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. T1-407 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Mažeikių rajono gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.
PATVIRTINTA
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos
2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T1-364
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems Mažeikių rajono gyventojams teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas), šiuo aprašu (toliau – Aprašas), poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojančiais piniginės socialinės paramos teikimą.
3. Šis Aprašas nustato piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Įstatyme nenumatytais atvejais ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas; vienkartinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarką.
4. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose piniginės socialinės paramos teikimą, apibėžtas sąvokas.
II. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR JOS TEIKIMO SĄLYGOS
6. Piniginės socialinės paramos rūšys:
6.2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – Kompensacijos);
7. Teisė į socialinę paramą:
8. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti:
8.1. Sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą ir Kompensacijas, nurodytos Įstatyme.
8.2. Sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę pašalpą, nurodytos šiame Apraše.
III. PARAMOS DYDŽIAI
11. Socialinės pašalpos dydis nemažinamas: ligos atveju, nelaimingo atsitikimo atveju, netekus maitintojo, ir (ar) kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo augina tris ir daugiau vaikų, ir (ar) vaikus augina neįgalūs tėvai, kai asmeniui iki pensinio amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Sprendimą nemažinti socialinės pašalpos, priima Socialinės paramos skyrius, Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos (toliau – Komisija), sudarytos administracijos direktoriaus sprendimu, siūlymu.
IV. TURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS
14. Turto vertės normatyvas piniginei socialinei paramai gauti, turto rūšys, nekilnojamojo turto ploto normatyvai, turto vertės normatyvo apskaičiavimas yra nustatomi vadovaujantis Įstatymu.
V. PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS
16. Skiriant piniginę socialinę paramą ir vienkartinę pašalpą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos. Pajamų rūšys nustatytos Įstatymu.
VI. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS
18. Kreipimasis dėl piniginės socialinės pašalpos ir Kompensacijų
18.1. Mažeikių rajono savivaldybės gyventojai kreipiasi į:
18.1.1. Mažeikių mieste deklaravę gyvenamąją vietą arba Mažeikių mieste nuomojantys būstą, arba faktiškai gyvenantys mieste kreipiasi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių;
19. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą ir jeigu yra reikalaujama Įstatyme nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
20. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
21. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo, pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.
22. Prašymas-paraiška užregistruojamas prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikiamas informacinis lapelis.
23. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį.
24. Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai piniginės socialinės paramos dydis apskaičiuojamas pagal kreipimosi mėnesio pajamas.
25. Kai piniginės socialinės paramos dydis apskaičiuojamas pagal kreipimosi mėnesio pajamas, piniginei socialinei pašalpai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.
26. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.
27. Socialinės pašalpos ir Kompensacijų skyrimo procedūros:
27.1. Socialinė pašalpa ir Kompensacijos skiriamos vadovaujantis Įstatymu. 26.3. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa
27.4. Kompensacijų dydį, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kitas kuras (kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo įrenginiuose), skaičiuoja savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
28. Socialinės pašalpos teikimas
28.1. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:
28.4. Socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką ir (ar) nevykdantiems kitų Apraše ir Įstatyme nustatytų pareigų, teikiama derinant – nepinigine forma ir pinigais. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio.
28.5. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo patyrė socialinę riziką, teikia specialistai, teikiantys socialines paslaugas šiems asmenims. Apie miesto gyventojus informaciją teikia Socialinės paramos skyriaus specialistas, apie seniūnijų gyventojus – seniūnijose dirbantys darbuotojai.
28.6. Socialinė pašalpa nepinigine forma asmenims, patyrusiems socialinę riziką, skiriama nuo sprendimo gavimo mėnesio pirmos dienos.
28.7. Socialinės pašalpos gavėjas apie priimtą sprendimą socialinę pašalpą skirti, piniginę formą derinant su nepinigine forma, informuojamas Apraše nustatyta tvarka.
28.8. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa pinigais pradedama mokėti nuo kito mėnesio, kai Savivaldybės administracijos direktorius pasirašo įsakymą, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie (kuris) buvo patyrę socialinę riziką, išbraukiami iš socialinės rizikos šeimų apskaitos.
28.9. Teikiant socialinę pašalpą nepinigine forma, socialinė pašalpa pervedama, į gavėjo pasirinkto prekybos centro, socialinę kortelę.
28.11. Socialinė pašalpa, kuri mokama pinigais, pervedama į asmenines pašalpų gavėjų sąskaitas bankuose arba išmokama pašto skyriuose, atskirais atvejais išmokama kasoje.
28.12. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl socialinės pašalpos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, socialinė pašalpa skiriama nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio kai įvyko pasikeitimas, pirmos dienos.
28.13. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa, išmokama tik už paskutinį mėnesį už kurį ji buvo paskirta, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo to mėnesio. Ligos atveju, pateikus įrodančius dokumentus ir (arba) surašius gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimo aktą, paskirta bet laiku neatsiimta pašalpa, gali būti išmokėta už visą laikotarpį, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta.
28.14. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 2 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties dienos, išmokama mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedama į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.
29. Kompensacijų teikimas
29.1. Gyventojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu (kai šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma į pastatus tiekiama šilumos perdavimo tinklu), Kompensacijas, pagal savivaldybės administracijos teikiamus duomenis, skaičiuoja UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių vandenys“.
29.2. Duomenys, Komensacijas skaičiuojančioms įmonėms, perduodami elektroniniu būdu iki kiekvieno mėnesio 5 dienos.
29.3. Duomenys, apie suskaičiuotas kompensacijas, iš Kompensacijas skaičiuojančių įmonių gaunami elektroniniu būdu iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.
29.4. Atsiskaitymas už Kompensacijų skaičiavimą numatomas sutartyse tarp Savivaldybės administracijos ir Kompensacijas skaičiuojančių įmonių.
30. Kompensacijas, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kitas kuras (kai šiluma gaminama pastate įrengtuose šildymo įrenginiuose), skaičiuoja savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
30.1. Kompensacijų, kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kitas kuras, skyrimo laikotarpis nustatomas nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d.
30.2. Kompensacijos už kitą kurą teikiamos pinigais, išmokamos pagal žiniaraščius paštuose arba bankuose, atskirais atvejais, gali būti išmokamos kasoje.
31. Kompensacijos neteikiamos ar nutraukiamas jų teikimas, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena.
32. Kompensacijos gyventojams nutraukiamos, jeigu šilumą ir vandenį tiekiančios įmonės raštu praneša, kad piniginės socialinės paramos gavėjai nevykdo skolos grąžinimo sutarties.
33. Savivaldybės administracijos teisės teikiant piniginę socialinę paramą
33.1. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą:
33.1.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę pašalpą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkia visuomenei naudingai veiklai atlikti. Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas tvirtinamas Tarybos sprendimu;
33.1.2. papildomai apklausia asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrina jų pateiktus dokumentus ir reikalauja papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu kyla pagrįstų įtarimų, kad pateikti duomenys netikslūs;
33.1.3. siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, periodiškai tikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
33.2. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, turi teisę:
33.2.1. Komisijos siūlymu, 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
33.2.2. Komisijos siūlymu, 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis;
33.2.3. Komisijos siūlymu, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
33.2.4. Komisijos siūlymu jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos;
33.2.5. Komisijos siūlymu 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą;
33.2.6. Komisijos siūlymu 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
33.2.7. Komisijos siūlymu, 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
33.2.8. Komisijos siūlymu, 12 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;
33.2.9. Komisijos siūlymu, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja.
34. Pagrindai, kai socialinė pašalpa ir Kompensacijos skiriamos Įstatyme nenumatytais atvejais
34.1 Ligos atveju, nelaimingo atsitikimo atveju, netekus maitintojo, ir (ar) kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo augina tris ir daugiau vaikų, ir (ar) vaikus augina neįgalūs tėvai, kai asmeniui iki pensinio amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, Komisijos siūlymu, Socialinės paramos skyrius priima sprendimą:
34.1.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų;
34.1.2. skirti Kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų reikalavimų;
34.1.3. skirti Kompensacijas už didesnį, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
34.1.4. skirti socialinę pašalpą ir Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
34.1.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;
34.1.6. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
34.1.7. skirti Kompensacijas vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
34.1.8. skirti Kompensacijas, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
34.1.9. skirti socialinę pašalpą ir Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
34.1.10. nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
34.1.11. skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
VII. NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS
35. Dėl piniginę socialinę pašalpą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės pašalpos išieškojimas
35.1. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę pašalpą ir (ar) Kompensacijas gavo neteisėtai, nes pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
35.2. Jeigu buvo nustatyta, kad bendrai gyvenantys asmenys piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, o po šio fakto nustatymo, pasikeičia bendrai gyvenančių asmenų šeimos sudėtis, neteisėtai gautą paramą privalo grąžinti asmuo, kurio vardu buvo teikiama piniginė socialinė parama;
35.3. Neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaitymo procedūra tvirtinama Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu.
35.4. Negrąžinta, neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, yra išskaičiuojama vadovaujantis Socialinės paramos skyriuje priimtu sprendimu iš piniginę socialinę pašalpą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės pašalpos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę pašalpą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
35.5. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Lėšų išieškojimo tvarka nustatoma administracijos direktoriaus įsakymu.
VIII.VIENKARTINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
37. Vienkartinė pašalpa yra skiriama ir mokama bendrai gyvenantiems asmenims (vienam gyvenančiam asmeniui), kurie dėl objektyvių priežasčių negali patenkinti būtiniausiųjų poreikių ir kurių gebėjimas pasirūpinti savimi yra nepakankamas.
38. Vienkartinės pašalpos išmokėjimo būdai
39.Vienkartinės pašalpos dydžiai
39.1. Ligos atveju ( gydymuisi, tyrimams, nuvykti į gydymo įstaigas), gali būti skiriama iki 10 bazinės socialinės išmokos dydžio (toliau BSI) vienkartinė pašalpa.
39.7. Grįžusiems iš įkalinimo vietų ar socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, gali būti skiriama iki 1 BSI dydžio vienkartinė pašalpa.
39.9. Gaisro ar stichinių nelaimių atvejais gali būti skiriama:
39.9.1. sudegus gyvenamam būstui, ar stichinių nelaimių atveju iki 40 BSI dydžio vienkartinė pašalpa;
40. Kreipimasis dėl vienkartinės pašalpos
40.1. Bendrai gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į vienkartinę pašalpą, jei kreipimosi metu pajamos neviršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžių, (toliau VRP). Ypatingais atvejais (gaisras ar stichinė nelaimė, labai sunki liga ) vienkartinė pašalpa gali būti teikiama ir neatsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų (vieno gyvenančio asmens) gautas vidutines pajamas per mėnesį.
40.2. Bendrai gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo), gyvenantys (is) Mažeikių mieste, dėl vienkartinės pašalpos kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, gyvenantys (is) kaime - į vietos seniūniją.
40.3. Vienkartinę pašalpą norintys gauti bendrai gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo) pateikia prašymą (1 priedas), kuriame nurodo gautas pajamas, bei kokia ir kokiam tikslui reikalinga vienkartinė pašalpa.
40.4. Kartu su prašymu pateikiami bendrai gyvenančių asmenų asmenybę liudijantys dokumentai, bei atsižvelgiant į situaciją, kiti dokumentai, t.y. pažymos apie šeimos narių gautas pajamas per 3 praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio, įmonės, įstaigos, organizacijos ar teismo anstolio pažyma apie gautus ar negautus alimentus, teismo nutartį, jei priteistas vaikų išlaikymas (mėnesinės išmokos, konkreti pinigų suma, priteistas tam tikras turtas), sąskaita - faktūra, jei pašalpa skiriama pervesti įmonei, įstaigai ar organizacijai už suteiktas paslaugas, faktą liudijantis dokumentas, jei kreipiamasi dėl gaisro, stichinės nelaimės, nelaimingo atsitikimo ar įvykio, pažyma iš draudimo bendrovės apie gautą draudimo sumą gaisro ar stichinių nelaimių atveju, gydytojų pažymos, policijos institucijų išduotos pažymos, receptai su nurodytomis vaistų kainomis, vaistų pirkimo kasos čekiai, akinių, klausos aparatų ir kitų medicininių priemonių pirkimo, gamybos užsakymų lapai, autobusų bilietai ). Pareiškėjui nereikia pateikti duomenų, gaunamų iš valstybės ar savivaldybės informacinių sistemų.
41. Vienkartinės pašalpos skyrimas
41.1.Vienkartinė pašalpa skiriama tik aplankius pareiškėją gyvenamojoje vietoje ir surašius gyvenimo sąlygų ir užimtumo tikrinimo aktas (2 priedas). Gyvenimo sąlygų ir užimtumo tikrinimo aktą surašo ir rekomendaciją dėl vienkartinės pašalpos teikia Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų bei Nakvynės namų socialiniai darbuotojai. Seniūnijose surašytą gyvenimo sąlygų ir užimtumo tikrinimo aktą tvirtina atitinkamos seniūnijos seniūnas. Gyvenimo sąlygų ir užimtumo tikrinimo aktas nerašomas grįžusiems iš įkalinimo vietų ar socialinės, psichologinės reabilitacijos įstaigų bei šeimoje gimus dvynukams ar daugiau vaikų.
41.2. Dokumentus vienkartinei pašalpai gauti nagrinėja Socialinės paramos skyrimo komisija, kurią įsakymu tvirtina Mažeikių rajono savivaldybės Administracijos direktorius (toliau-Direktorius).
41.3. Jeigu dėl vienkartinės pašalpos kreipiasi bendrai gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo), kurių (io) pajamos per mėnesį vienam asmeniui viršija 3 VRP, pašalpa gali būti skiriama tik Direktoriaus įsakymu.
41.5. Direktorius išimties atveju įsakymu turi teisę skirti ir didesnę pašalpą, negu numatyta šio Aprašo 39 punkte.
41.6. Direktorius 41.3, 41.4, 41.5 punktuose nustatytose ribose, išimties tvarka, turi teisę vienkartinę pašalpą skirti ir nenurodytais šiame Apraše atvejais, dėl pašalpos suteikimo spręsti be Socialinės paramos skyrimo komisijos siūlymo.
42. Vienkartinės pašalpos teikimas ir mokėjimas
42.2. Gimus dvynukams ar daugiau vaikų vienkartinė pašalpa skiriama, jei bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam šeimos nariui asmeniui per mėnesį neviršija trigubo valstybės remiamų pajamų dydžio ir abu tėvai (bendrai gyvenantys asmenys (vienas gyvenantis asmuo)) savo gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybėje buvo deklaravę 12 mėn. iki vaikų gimimo. Dėl vienkartinės pašalpos turi teisę kreiptis iki vaikams sueis dvylika mėnesių. Vienkartinė pašalpa neskiriama, jeigu vaikas (vaikai) gimė negyvas (negyvi) arba kreipimosi metu yra miręs (mirę). Išimtinais atvejais, sprendimą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo, gimus dvynukams ir daugiau vaikų, gali priimti savivaldybės taryba.
42.3. Mirus šeimos nariui dėl vienkartinės pašalpos gali kreiptis mirusįjį laidojęs šeimos narys, pateikęs mirties liudijimo originalą ir kurio vardu buvo išmokėta laidojimo pašalpa.
43. Atsakomybė už vienkartinės pašalpos panaudojimą ir neteisėtą gavimą
43.1. Pareiškėjas privalo pateikti visą informaciją ir būtinus vienkartinei pašalpai gauti dokumentus, bei sudaryti galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.
43.2. Pareiškėjas, pateikęs prašymą vienkartinei pašalpai gauti, atsako už pateiktų duomenų teisingumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
44. Vienkartinės pašalpos apskaita ir kontrolė
44.2. Išankstinę kontrolę vykdo Socialinės paramos skyriaus specialistai, teisės išmokai gauti nustatymo metu.