LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. GEGUŽĖS 8 D. ĮSAKYMO NR. 1K-174 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 12-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. birželio 1 d. Nr. 1K-218
Vilnius
1. P a k e i č i u 12-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 6.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
„6.9. Kilnojamoji kultūros vertybė – į Kultūros vertybių registrą įrašyta kilnojamoji vertybė, į Lietuvos valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą įtrauktas dokumentas, nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo dokumentas, kurį siekiama išsaugoti kaip kultūros paveldą, bibliotekos fondo senas, retas ir ypač vertingas spaudinys ar rankraštis, kitas senas vertingas dokumentas, muziejinė vertybė, išskyrus biologinį turtą.“
1.2. Pakeičiu 6.13 papunktį ir jį išdėstau taip:
„6.13. Kitos Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).“
1.3. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Dokumentų fondai, kurie pagal Bibliotekų įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus priskiriami atskiriems bibliotekų fondams, gali būti sujungiami ir apskaitoje registruojami kaip vienas ilgalaikio materialiojo turto vienetas (toliau – bibliotekų fondas). Bibliotekų fondai viešojo sektoriaus subjekto sprendimu apskaitoje gali būti suskirstomi į smulkesnius bibliotekų fondus, kuriuose sukomplektuoti dokumentai pagal jų įsigijimo metus ir (ar) dokumentų rūšį. Pirminio pripažinimo momentu bibliotekos fondo arba smulkesnio bibliotekos fondo, kuriame yra ne kilnojamosios kultūros vertybės, įsigijimo savikainą sudaro atskirų dokumentų, įsigytų per ataskaitinį laikotarpį ir priskirtų prie konkretaus bibliotekos fondo arba smulkesnio bibliotekos fondo, įsigijimo savikainų suma.“
1.4. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
„17. Kilnojamosios kultūros vertybės, kurias viešojo sektoriaus subjektas priskiria atskiriems fondams, registrams ar sąrašams, gali būti sujungiamos ir registruojamos kaip vienas ilgalaikio materialiojo turto vienetas (toliau – vertybių fondas). Vertybių fondui gali būti priskiriamos tik kilnojamosios kultūros vertybės, kurios sukomplektuotos pagal jų įsigijimo metus ir (ar) rūšį. Pirminio pripažinimo momentu vertybių fondo įsigijimo savikainą sudaro prie vertybių fondo priskirtų kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo savikainų suma.“
1.5. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Kitais atvejais, negu nurodyta Standarto 25 ir 26 punktuose, arba ne iš viešojo sektoriaus subjekto neatlygintinai gautas arba ne už rinkos vertę perduotas ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte, kuri gavusio ilgalaikį materialųjį turtą viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje laikoma ilgalaikio materialiojo turto vieneto įsigijimo savikaina ir kuri:
27.1. kai rinkoje prekiaujama tokiu pačiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu, – nustatoma pagal Standarto 28 punkto nuostatas;
27.2. kai rinkoje neprekiaujama tokiu pačiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu, – prilyginama išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu ir parengimu naudoti, sumai, išskyrus Standarto 27.3–27.5 papunkčiuose nurodytus atvejus;
27.3. kai rinkoje neprekiaujama tokiu pačiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu ir nepatiriama jokių su to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu ir paruošimu naudoti susijusių išlaidų, – nenustatoma, išskyrus Standarto 27.4 ir 27.5 papunkčiuose nurodytus atvejus. Šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina yra lygi nuliui, o informacija apie tokį ilgalaikį materialųjį turtą kaupiama nebalansinėse sąskaitose (kontrolės tikslais);
27.4. kai rinkoje neprekiaujama tokiu pačiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu ir nepatiriama jokių su to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu ir parengimu naudoti susijusių išlaidų, bet tas ilgalaikis materialusis turtas arba į jį panašių techninių parametrų ir būklės ilgalaikis materialusis turtas užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, – nustatoma remiantis vidutine rinkos verte, kuri nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenimis;
27.5. kai tokiu pačiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu neprekiaujama ir nepatiriama jokių su to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu ir parengimu naudoti susijusių išlaidų, bet tas ilgalaikis materialusis turtas priskiriamas nekilnojamosioms, kilnojamosioms kultūros arba kitoms vertybėms, – nustatoma pagal Standarto 64–66 punktus.“
1.7. Pakeičiu 1 priedo 13 punktą ir jį išdėstau taip:
| „13. |
Sukaupta nusidėvėjimo suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (7 + 8 +9 – 10 + / – 11 + / – 12) |
|
|
|
|
|
|
X“. |
|
1.8. Pakeičiu 1 priedo 23.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „23.1. |
Iš jos: pagal finansinės nuomos (lizingo) požymius atitinkančias sutartis įsigyto turto, kurio finansinės nuomos (lizingo) sutarties laikotarpis nėra pasibaigęs, likutinė vertė“.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2023 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.