Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

 

NUTARIMAS

DĖL TARPSISTEMINIŲ JUNGČIŲ PRALAIDUMO NUSTATYMO IR PASKIRSTYMO SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS METODIKos TVIRTINIMO

 

2021 m. rugsėjo 13 d. Nr. O3E-1131

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 13 punktu bei atsižvelgdama į AB „Litgrid“ 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 21SD-2528 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. O5E-1027 „Dėl Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos“, Taryba n u t a r i a:

1.  Patvirtinti Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodiką (pridedama).

2.  Pripažinti netekusiu galios Tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. O3E-452 „Dėl Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis sąlygų, nuostatų ir metodikos patvirtinimo“.

 

 

 

Tarybos pirmininkas                                                                                             Renatas Pocius

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3E-1131

 

 

TARPSISTEMINIŲ JUNGČIŲ PRALAIDUMO NUSTATYMO IR PASKIRSTYMO SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS METODIKA

 

 

1. BENDROSIOS SĄLYGOS

 

1.1. Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodika (toliau – Metodika) nustato:

1.1.1. Maksimalaus perdavimo pralaidumo ir Grynojo perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos energetikos sistemos (toliau – Lietuvos ES) ir Baltarusijos energetikos sistemos (toliau – Baltarusijos ES) nustatymo ir paskirstymo taisykles;

1.1.2. Grynojo perdavimo pralaidumo nustatymo ir paskirstymo tarp Lietuvos energetikos sistemos ir Rusijos (Karaliaučiaus krašto) taisykles;

1.2. Metodika parengta siekiant įgyvendinti šiuos tikslus:

1.2.1. užtikrinti sujungtų elektros energijos sistemų eksploatavimo saugumą;

1.2.2. užtikrinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytų apsaugos priemonių įgyvendinimą, numatančių, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti.

1.2.3. užtikrinti, jog Metodikoje nustatomi tarpsisteminių jungčių pralaidumų su trečiosiomis šalimis skaičiavimų principai negali riboti tarpsisteminių jungčių pralaidumų Baltijos pralaidumų skaičiavimo regione.

1.3. Metodika taikoma:

1.3.1. tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija pralaidumo nustatymui metinio, mėnesinio, D-2 ir D-1 planavimo metu;

1.3.2. tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija maksimalaus pralaidumo nustatymui realiu laiku;

1.3.3. Lietuva–Rusija(Karaliaučiaus kraštas) tarpsisteminės jungties Grynojo pralaidumo nustatymui D-1 planavimo metu.

1.4. Už tarpsisteminių jungčių Lietuva–Baltarusija ir Lietuva–Rusija (Karaliaučiaus kraštas) pralaidumų nustatymą ir paskirstymą yra atsakingas LITGRID.

1.5. Metodikoje nustatyti tarpsisteminių jungčių pralaidumai negali būti panaudojami elektros energijos importui iš nesaugių branduolinių elektrinių ir pateikimui į elektros energijos rinką.

 

2. SĄVOKOS

 

2.1. Šioje Metodikoje sąvokos turi šią reikšmę:

BRELL elektros žiedas – Baltijos šalių, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos (centrinės ir šiaurės vakarinė dalys) elektros energijos perdavimo tinklai;

BRELL PSO perdavimo sistemos operatoriai veikiantys BRELL elektros žiede;

Bendras tinklo modelis – BRELL PSO suderintas duomenų rinkinys, kuriais apibūdinamos pagrindinės elektros energijos sistemos charakteristikos (gamyba, apkrovos ir tinklo topologija) ir tų charakteristikų keitimas atliekant tarpsisteminio pralaidumo skaičiavimo procesą;

D-1 – diena prieš tą dieną, kuriai atliekamas planavimas;

D-2 – dvi dienos prieš dieną, kuriai atliekamas planavimas;

LITGRID – LITGRID AB, Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius;

N-1 situacija – perdavimo sistemos situacija, kai įvyko vienas nenumatytas atvejis;

NTC – Grynasis tarpsisteminės jungties pralaidumas yra maksimalus tarpsisteminės jungties leidžiamas pralaidumas, skirtas elektros energijos prekybai;

Rusija (Karaliaučiaus kraštas) – Rusijos elektros energijos sistemos dalis, esanti Karaliaučiaus krašte.

PSO – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius;

Tarpsisteminė jungtis – tai fizinis perdavimo ryšys (pvz., jungties linijos), jungiantis dvi elektros energetikos sistemas;

Techninis srautas fizinis elektros energijos srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje, susideda iš šių dedamųjų:

a)    PSO perkama ir parduodama balansavimo energija iš kitų PSO, skirta kompensuoti Baltijos EES disbalansą;

b)    Elektros energijos srautai tarp elektros energetikos sistemų dėl elektros energijos mainų, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomi pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo;

c)    Tranzitiniai ir žiediniai elektros energijos srautai tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos;

d)    Elektros energijos srautai, reikalingi užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą.

TTC – maksimalus perdavimo pralaidumas. Tai maksimalus galimas aktyvios elektros energijos perdavimas per tarpvalstybinę jungtį atsižvelgiant į nacionalinius eksploatavimo saugumo standartus;

 

3. LIETUVA-BALTARUSIJA TARPSISTEMINĖS JUNGTIES MAKSIMALAUS PERDAVIMO PRALAIDUMO (TTC) NUSTATYMO PRINCIPAI

 

3.1. Tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ES ir Baltarusija ES (toliau – Lietuva–Baltarusija) TTC nustatymas atliekamas laikantis nacionalinių reglamentų ir standartų, siekiant užtikrinti stabilų sinchroninį darbo su kaimyninėmis energetikos sistemomis.

3.2. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC nustatomas įvertinus šiuos kriterijus:

3.2.1. Techninį srautą:

a)    Baltijos energetikos sistemų (toliau – Baltijos ES) PSO perkama ir parduodama balansavimo energija iš kitų PSO, skirta kompensuoti Baltijos ES disbalansą;

b)    Elektros energijos srautai tarp elektros energetikos sistemų dėl elektros energijos mainų, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomi pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo;

c)    Tranzitiniai ir žiediniai elektros energijos srautai tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos

d)    Elektros energijos srautai, reikalingi užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą;

3.2.2. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija pralaidumo technines galimybes.

 

TARPSISTEMINĖS JUNGTIES LIETUVA–BALTARUSIJA TTC NUSTATYMAS METINIO, MĖNESINIO, D-2 PLANAVIMO METU

 

3.3. Techninis srautas metinio, mėnesinio, ir D-2 planavimo metu nustatomas:

3.3.1. Techninio srauto nustatyto 3.2.1 papunktyje a), b), c) dedamųjų suma Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija apskaičiuojamas pagal 1 formulę:

                              (1 formulė)

Kur:

Ptech.met – vidutinė metinė Techninio srauto nustatyto 3.2.1 papunktyje a), b), c) dedamųjų suma Lietuva–Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje, MW;

P(i) – vidutinis faktinis praėjusių kalendorinių metų fizinis srautas Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija i-ąją valandą į Lietuvos ES pusę, kuriam turėjo įtakos:

o Baltijos ES PSO perkama ir parduodama balansavimo energija iš kitų PSO, skirta kompensuoti Baltijos ES disbalansą;

o  elektros energijos mainai tarp Baltijos ES, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomi pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo;

o tranzitiniai ir žiediniai elektros energijos srautai tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos

(jeigu fizinio srauto kryptis į Baltarusijos ES pusę P(i)=0 MW), MW;

3.4. Techninio srauto d) dedamoji nustatoma pagal 2 formulę įvertinus Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumą, kuris reikalingas užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą per Lietuva–Baltarusija tarpsisteminę jungtį:

Prez=P*k                                               (2 formulė)

Kur:

Prez – Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungties techninio srauto d) dedamoji, MW;

P – rezervas iš Baltijos ES reikalingas užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą per Lietuva–Baltarusija tarpsisteminę jungtį nustatomas pagal 2a formulę:

P=Pmax-PLT                                           (2a formulė)

Kur:

Pmax – didžiausias planuojamas ateinančių kalendorinių metų aktyviosios galios šaltinis (vertinama maksimalus nuolatinės srovės jungties pralaidumas į Lietuvos ES pusę arba didžiausio generatoriaus maksimalus atleidimas į perdavimo tinklą), MW;

PLT – ateinantiems kalendoriniams metams Lietuvos ES reikalingas užtikrinti dažnio atstatymo rezervo kiekis, MW;

K – rezervo pasiskirstymo koeficientas per Lietuva–Baltarusija tarpsisteminę jungtį (0,53).

3.5. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija pralaidumo techninės galimybės nustatomos naudojant Bendrą tinklo modelį, pagal 3 formulę įvertinus planuojamus linijų atjungimus:

TP= MIN ((Pstat*0,8); (Pn-1*0,92);Pn-1term.;PU;PUn-1;Pdyn)                 (3 formulė)

Kur:

TP – tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija techninis pralaidumas;

(Pstat*0,8) – maksimalus aktyviosios galios srautas tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija normalios schemos atveju pagal statinio stabilumo kriterijų, įvertinus 20 % atsargos koeficientą;

(Pn-1*0,92) – maksimalus aktyviosios galios srautas Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija N-1 situacijoje pagal statinio stabilumo kriterijų, įvertinus 8 % atsargos koeficientą;

(Pn-1term) – maksimalus aktyviosios galios srautas Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija N-1 situacijoje įvertinus terminį linijų pralaidumą;

(Pu) – maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva–Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje normalioje schemoje įvertinus 15 % įtampos atsargos koeficientą;

(PUn-1) – maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva–Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje N-1 situacijoje įvertinus 10 % įtampos atsargos koeficientą;

(Pdyn) – maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva–Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje įvertinus dinaminio stabilumo kriterijų.

3.5.1. Atliekant Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumo techninių galimybių nustatymą taip pat įvertinama Baltarusijos PSO pateikta informaciją dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų.

3.6. Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Lietuvos ES pusę metinio, mėnesinio, D-2 planavimo metu nustatomas pagal 4 formulę:

TTCBY>LT=MIN [TP;(Ptech.met+Prez)],                                 (4 formulė)

Kur:

TTCBY>LT – tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Lietuvos ES pusę;

Ptech.met – vidutinė metinė Techninio srauto a), b) ir c) dedamųjų suma Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija nustatoma pagal 1 formulę, MW;

Prez – tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija Techninio srauto d) dedamoji, nustatoma pagal 2 formulę, MW;

TP – tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija techninis pralaidumas, nustatytas pagal 3 formulę įvertinus planuojamus linijų atjungimus (metinio planavimo metu naudojamas ateinančių metų valandinių techninių pralaidumo aritmetinis vidurkis; mėnesinio planavimo metu naudojamas ateinančio mėnesio valandinių techninio pralaidumo aritmetinis vidurkis, D-2 planavimo metu naudojamas planuojamos paros valandinių techninio pralaidumo aritmetinis vidurkis) ir Baltarusijos PSO pateiktą informaciją dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų, MW.

3.7. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Baltarusijos ES pusę metinio, mėnesinio, ir D-2 planavimo metu nustatomas pagal 3 formulę, įvertinus planuojamus linijų atjungimus.

3.8. Litgrid informuoja BRELL PSO apie Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC reikšmes metinio, mėnesinio, D-2 planavimo metu pagal galiojančius tarpusavio susitarimus.

 

TARPSISTEMINĖS JUNGTIES LIETUVA–BALTARUSIJA TTC NUSTATYMAS D-1 PLANAVIMO METU

 

3.9. Techninio srauto nustatyto 3.2.1 papunktyje b) ir c) dedamųjų suma Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungtyje D-1 planavimo metu kiekvienai valandai nustatoma:

3.9.1. Modeliuojant fizinius galios srautus BRELL žiede;

3.9.2. Fizinių galios srautų modeliavimas atliekamas, naudojant Bendrą tinklo modelį. Bendras tinklo modelis formuojamas remiantis elektros energijos ir energijos mainų planavimo BRELL žiede taisyklėmis bei ENTSO/E Bendrų tinklo modelių mainų standarto reikalavimais;

3.9.3. Techninis srautas Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungtyje D-1 planavimo metu apskaičiuojamas remiantis D-2 planavimo duomenimis pagal elektros energijos ir elektros mainų planavimo BRELL žiede planavimo taisykles ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių planavimo duomenis. D-1 planavimo metu naudojami balansai pagal 1 lentelėje pateiktus balansų scenarijus.

1 lentelė.

Elektros sistema

Pirmadienis (darbo diena)

Antradienis-penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

Valstybinės šventės

1. Lietuva,

Latvija,

Estija

Praėjusio penktadienio balanso planas

Vakar dienos balanso planas

Paskutinio šeštadienio balanso planas

Vakar dienos balanso planas

Praėjusio sekmadienio arba artimiausios paskutinės valstybinės šventės balanso planas

2. Rusija*

D-2 balanso planai

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

3. Baltarusija*

D-2 balanso planai

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

*- Jei dėl paskutinių valandų laiko skirtumo nebuvo pateikti D-2 balanso planai iš Rusijos ir Baltarusijos, tai trūkstamos Rusijos ir Baltarusijos D-2 balanso planų valandos bus lygios paskutinei nurodytai valandai.

3.9.4. Jeigu pagal 1 lentelę Rusijos (Karaliaučiaus krašto) ES balansas yra perteklinis ir suminis Baltijos ES balansas įskaitant nuolatinės srovės jungtis ir importą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) (toliau –Suminis Baltijos ES balansas) atitinkamą valandą nelygus 0 MW, atliekami atitinkamos valandos Baltijos ES balansų pakeitimai, siekiant, kad Suminis Baltijos ES balansas būtų 0 MW:

3.9.4.1. Kai Suminis Baltijos ES balansas yra perteklinis, tuo atveju proporcingai sumažinama atitinkamos valandos perteklinių Baltijos ES generacija, generacijos mažinimo proporcija nustatoma pagal 5 formulę:

P(i) = B(i)/Bsum                                                                       (5 formulė)

Kur:

P(i) – i-tosios perteklinės Baltijos energetikos sistemos generacijos mažinimo proporcijos koeficientas;

B(i) – i-tosios perteklinės Baltijos energetikos sistemos balansas (generacijos ir poreikio skirtumas įvertinus ir nuolatinės srovės jungtis), MW;

Bsum – perteklinių Baltijos ES balansų suma, MW.

3.9.4.2. Kai suminis Baltijos balansas yra deficitinis, tuo atveju proporcingai didinama atitinkamos valandos deficitinių Baltijos ES generacija, generacijos didinimo proporcija nustatoma pagal 6 formulę:

P(i)=B(i)/Bsum                                                                          (6 formulė)

Kur:

P(i) – i-tosios deficitinės Baltijos energetikos sistemos generacijos didinimo proporcijos koeficientas;

B(i) – i-tosios deficitinės Baltijos energetikos sistemos balansas (generacijos ir poreikio skirtumas įvertinus ir nuolatinė srovės jungtis), MW;

Bsum – deficitinių Baltijos ES balansų suma, MW.

3.9.5. Jeigu pagal 1 lentelę Rusijos (Karaliaučiaus krašto) ES balansas yra deficitinis, tuo atveju atliekami atitinkamos valandos Baltijos ES balansų pakeitimai, siekiant, kad suminis Baltijos ES balansas būtų lygus Rusijos (Karaliaučiaus krašto) deficitui:

3.9.5.1. Kai Suminis Baltijos ES balansas yra perteklinis, tuo atveju proporcingai sumažinama perteklinių Baltijos ES generacija, generacijos mažinimo proporcija nustatoma pagal 5 formulę;

3.9.5.2. Kai suminis Baltijos balansas yra deficitinis, tuo atveju proporcingai didinama deficitinių Baltijos ES generacija, generacijos didinimo proporcija nustatoma pagal 6 formulę;

3.9.6. Techninio srauto, nustatyto 3.2.1 papunktyje, b) ir c) dedamųjų suma Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija nustatoma kiekvienai valandai pagal 7 formulę:

Ptech(i) = PBY>LT(i);                                                (7 formulė)

Kur:

Ptech(i) – Techninio srauto, nustatyto 3.2.1 papunktyje, b), c) dedamųjų suma Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusijai-ąją valandą;

PBY>LT(i) – planuojamas fizinis galios srautas Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusijai-ąją valandą apskaičiuotas fizinių srautų modeliavimo būdu pagal 3.9.1‒3.9.5 papunkčiuose nustatytus principus (jeigu fizinis galios srautas Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija į Baltarusijos ES pusę, tuo atveju PBY>LT(i)=0 MW);

3.10. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Lietuvos ES pusę D-1 planavimo metu nustatomas kiekvienai valandai pagal 8 formulę:

TTCBY>LT(i) = MIN [TP(i);(Ptech(i)+Prez)],                            (8 formulė)

Kur:

TTCBY>LT(i) – Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Lietuvos ES pusę i-ąją valandą;

Ptech(i) – Techninio srauto b) ir c) dedamųjų suma i-ąją valandą nustatoma pagal 7 formulę, MW;

Prez – Techninio srauto a) ir d) dedamosios Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungtyje nustatomos pagal 2 formulę, MW;

TP(i) – Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija techninis pralaidumas i-ąją valandą nustatomas pagal 3 formulę, įvertinus planuojamus elektros linijų atjungimus ir Baltarusijos PSO pateiktą informaciją dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų, MW.

3.10.1. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Baltarusijos ES pusę D-1 planavimo metu nustatomas pagal 3 formulę, įvertinus planuojamus linijų atjungimus.

3.11. LITGRID informuoja BRELL PSO apie Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC reikšmes D-1 planavimo metu pagal galiojančius tarpusavio susitarimus.

 

4. TARPSISTEMINĖS JUNGTIES LIETUVA–BALTARUSIJA NTC NUSTATYMAS METINIO, MĖNESINIO, D-2 IR D-1 PLANAVIMO METU

 

4.1. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytas apsaugos priemones, kurios numato, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti, Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija grynasis pralaidumas prekybai NTC nustatomas 0 MW, metinio, mėnesinio, D-2 ir D-1 planavimo metu.

 

5. TARPSISTEMINĖS JUNGTIES LIETUVA–BALTARUSIJA TTC NUSTATYMAS REALIU LAIKU

 

5.1. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Lietuvos ES pusę realaus laiko valdymo metu nustatomas pagal 9 formulę:

TTCBY>LT(fakt.) = MIN [TP(fakt.);(Ptech(fakt)+Prez)],                 (9 formulė)

Kur:

TTCBY>LT(i) – Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Lietuvos ES pusę faktinę valandą;

Ptech(fakt.) – Techninio srauto a), b) ir c) dedamųjų suma Tarpsisteminėje jungtyje Lietuva–Baltarusija faktinę valandą įvertinant:

o Baltijos PSO faktiškai perkamą ir parduodamą balansavimo energija iš kitų PSO, skirtą kompensuoti Baltijos ES disbalansą;

o  faktinius elektros energijos mainus tarp Baltijos energetikos sistemų, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomą pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo;

o Faktinius tranzitinius ir žiedinius elektros energijos srautus tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos;

o Faktiniai elektros energijos srautai dėl sinchroninės zonos kitų energetikos sistemų avarijų likvidavimo ir dažnio valdymo.

Jeigu faktinio fizinio srauto kryptis į Baltarusijos ES pusę, tuomet Ptech(fakt)=0 MW;

Prez – Techninio srauto d) dedamosios Lietuva–Baltarusija tarpsisteminės jungtyje nustatomos pagal 2 formulę, MW;

TP(fakt) – Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija techninis pralaidumas faktinę valandą nustatomas pagal 3 formulę, įvertinus faktinius elektros linijų atjungimus ir Baltarusijos PSO pateiktą informaciją dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų, MW.

5.2. Tarpsisteminės jungties Lietuva–Baltarusija TTC į Baltarusijos ES pusę realaus laiko valdymo metu nustatomas pagal 3 formulę įvertinus faktinius elektros linijų atjungimus.

 

6. LIETUVA‒Rusija (KAraliaučiaus kraštas) TARPSISTEMINĖS JUNGTIES NTC NUSTATYMAS D-1 PLANAVIMO METU

 

6.1. D-1 pralaidumai, skirti elektros energijos prekybai Lietuvos kryptimi, nustatomi pagal pateiktą 10 formulę:

NTCRU-LT = MIN((TTCRU-LT-TRM); (GRU-PRU))                               (10 formulė)

Kur:    

NTCRU-LT – Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas;

TTCRU-LT – Maksimalus perdavimo pralaidumas Lietuvos kryptimi pagal lygiagretaus darbo Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminėje jungtyje instrukciją;

TRM – Lietuvos ir Rusijos PSO bendrai nustatyta Perdavimo patikimumo riba jungtyje;

GRU Rusijos (Karaliaučiaus krašto) gamyba pagal D-2 balanso planus;

PRU – Rusijos (Karaliaučiaus krašto) apkrova pagal D-2 balanso planus.

6.2. Kitos paros jungties pralaidumai, skirti elektros energijos prekybai Rusijos (Karaliaučiaus krašto) kryptimi, nustatomi pagal pateiktą 11 formulę:

NTCLT-RU = TTCLT-RU –TRM                                                              (11 formulė)

Kur:    

NTCLT-RU – Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas; 

TTCLT-RU – Maksimalus Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas Rusijos (Karaliaučiaus krašto) kryptimi;

TRM – Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Perdavimo patikimumo riba.

6.3. Jei praėjusią dieną faktinis energijos srautas atitinkamą valandą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) viršijo Maksimalaus perdavimo pralaidumo ribas Lietuva–Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminėje jungtyje arba jei praėjusią dieną faktinis energijos srautas atitinkamą valandą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) dėl rinkos dalyvių veiksmų yra mažesnis nei diena prieš elektros rinkoje atitinkamą valandą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) į Lietuvą suprekiautas energijos srautas, tuomet kitos paros Lietuva–Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas prekybai Lietuvos kryptimi atitinkamą valandą nustatomas pagal pateiktą 12 formulę:

NTCRU-LT = MIN((TTCRU-LT - TRM); (GRuactual - PRUactual))                  (12 formulė)

Kur:    

NTCRU-LT – Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas;

TTCRU-LT – Maksimalus perdavimo pralaidumas Lietuvos kryptimi pagal lygiagretaus eksploatavimo Lietuvos ir Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminėje jungtyje nurodymą;

TRM – Perdavimo patikimumo riba jungtyje;

GRUactual Rusijos (Karaliaučiaus krašto) gamyba pagal praėjusios dienos faktinius duomenis;

PRUactual – atitinkamai naudojama Rusijos (Karaliaučiaus krašto) apkrova pagal paskutinės darbo dienos, šeštadienio, sekmadienio ar šventinės dienos faktinius duomenis.

 

7. METODIKOS ĮGYVENDINIMAS

 

7.1. Metodika įsigalioja ją patvirtinus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir taikoma nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.

 

______________