VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS TRANSPORTO KOMPETENCIJŲ AGENTŪROS

Direktorius

 

ĮSAKYMAS

DĖL Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairių patvirtinimo

 

2022 m. rugsėjo 9 d. Nr. 2-122

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 6 punktu ir atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo 2 straipsnio 8 dalį ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalis,

tvirtinu Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires (pridedama).

 

 

 

Direktorius                                                                                                     Marius Baranauskas

 


 

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Transporto

kompetencijų agentūros direktoriaus

2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 2-122

 

KELIŲ INFRASTRUKTŪROS SAUGUMO VALDYMO GAIRĖS

 

I SKYRIUS

bendrosios nuostatos

 

1. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairės (toliau – Gairės) apibendrina kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų taikymo tvarką.

2. Gairės taikomos šioms kelių saugumo valdymo procedūroms: atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą, atliekant kelių saugumo auditą, išduodant kelių saugumo auditorių pažymėjimus ir atliekant auditorių veiklos priežiūrą, atliekant reguliarų kelio saugumo patikrinimą, atliekant kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą, atliekant viso kelių tinklo saugumo vertinimą.

3. Šiose gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

 

II SKYRIUS

KELIŲ INFRASTRUKTŪROS SAUGUMO VALDYMO PROCEDŪRŲ ĮGYVENDINIMO TVARKA

 

Poveikio kelių saugumui vertinimas

 

4. Prieš patvirtinant kelių infrastruktūros projektą, atliekamas naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimas, kurio metu, kelių saugumo ir eismo kokybės požiūriu, tarpusavyje lyginamos ne mažiau kaip dvi kelio projekto alternatyvos su skirtingais sprendiniais. Šios alternatyvos dar yra palyginamos su alternatyva, pagal kurią atsisakoma kelių infrastruktūros projekto įgyvendinimo. Dėl alternatyvų įgyvendinimo atlikto vertinimo pagrindu suformuluota vertinimo išvada yra pateikiama prašymą dėl vertinimo pateikusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

5. Poveikio kelių saugumui vertinimas atliekamas siekiant nustatyti naujo kelio ar esamo kelių tinklo pakeitimo poveikį gretimo kelių tinklo eismo saugumui. Vertinimas turi būti atliekamas įgyvendinant šiuos su valstybinės reikšmės keliais susijusius kelių infrastruktūros projektus:

5.1. kai tiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias;

5.2. kai valstybinės reikšmės kelio kategorija keičiama iš II–V kategorijos į IIa, Ia, I arba AM kategoriją ir atvirkščiai;

5.3. kai keičiama valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio trasa;

5.4. kai tiesiama ar rekonstruojama žemės sklype esančio kelio jungtis (nuovaža, sankryža ir (ar) privažiuojamasis kelias) su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu, taip pat kai tiesiama ar rekonstruojama kelių infrastruktūra jungtį su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu turinčio žemės sklypo viduje (įskaitant sklypus, kurie su valstybinės reikšmės magistraliniu ar krašto keliu jungiasi per servitutą);

5.5. kai keičiamas valstybinės reikšmės magistralinio arba krašto kelio sankryžos tipas: iš vieno lygio į skirtingo lygio ir atvirkščiai, iš nereguliuojamos į reguliuojamą ir atvirkščiai, iš nežiedinės į žiedinę ir atvirkščiai;

5.6. kai valstybinės reikšmės kelias griaunamas arba uždaromas neribotam laikui.

6. Poveikio kelių saugumui vertinimas gali būti atliekamas kitais projekto įgyvendinimo atvejais, jei kelio savininkas (valdytojas) ar statytojas jį inicijuoja ir viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – Agentūra) patvirtina vertinimo reikalingumą.

7. Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 111 straipsnio 2 dalį ir į Poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-222 „Dėl Poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą organizuoja planuojamo kelio savininkas (valdytojas), įpareigodamas statytoją inicijuoti projekto vertinimą.

8. Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 7 punktą poveikio kelių saugumui vertinimą valstybinės reikšmės keliuose atlieka Agentūra, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo procedūra, patvirtinta Agentūros direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 2-23 „Dėl valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo procedūros patvirtinimo.

 

Kelių saugumo auditas

 

9. Kelių saugumo audito metu atliekamas nepriklausomas, išsamus, sisteminis ir techninis kelių infrastruktūros projekto patikrinimas ir kelių būklės įvertinimas eismo saugumo užtikrinimo požiūriu. Kelių saugumo auditas atliekamas visais projekto įgyvendinimo etapais: planuojant, projektuojant, prieš pradedant eksploatuoti ir pradiniame kelio eksploatavimo etape. Rengiant projektą, kelių saugumo auditas atliekamas patikrinant auditui pateiktus projekto dokumentus. Prieš pradedant eksploatuoti kelią auditas atliekamas vykdant kelio apžiūrą vietoje šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu, o pradiniame kelio eksploatavimo etape auditas atliekamas vykdant kelio apžiūrą vietoje šviesiuoju paros metu, siekiant aptikti projektuojamo ar eksploatuojamo kelio infrastruktūros saugumo trūkumus. Informacija apie kelių saugumo audito metu nustatytus kelių infrastruktūros saugumo trūkumus, jų poveikį eismo saugumui ir pasiūlymus, kaip šiuos trūkumus pašalinti, perduodama kelių savininkui (valdytojui).

10. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 111 straipsnio 8 dalies nuostatomis, audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į audito išvadą arba jos dalį.

11. Kelių saugumo auditas yra atliekamas visiems viešajam eismui skirtiems projektuojamiems, tiesiamiems ar jau eksploatuojamiems keliams ir gatvėms Kelių saugumo audito reikalavimų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3-97 „Dėl kelių saugumo audito atlikimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kelių saugumo audito tvarkos aprašas), nustatytais atvejais.

12. Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir 11 dalies 5 punktą kelių saugumo audito atlikimą organizuoja kelio savininkas (valdytojas).

13. Kelių saugumo auditą atlieka ne mažesnė kaip dviejų asmenų grupė, kurios bent vienas narys atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 112 straipsnio reikalavimus ir turi galiojantį kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą.

14. Kelių saugumo auditas atliekamas vadovaujantis Kelių saugumo audito tvarkos aprašu.

 

Kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimas ir veiklos priežiūra

 

15. Asmuo, pageidaujantis atlikti kelių saugumo auditą, turi įgyti kelių saugumo auditoriaus kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą Kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3-108 „Dėl kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo ir pažymėjimų išdavimo reikalavimų ir tvarkos aprašas), nustatyta tvarka.

16. Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 9 punktą kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo egzaminus organizuoja bei vykdo, auditoriaus pažymėjimus išduoda, auditoriaus pažymėjimų galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, auditoriaus pažymėjimų galiojimą panaikina, auditorių veiklos priežiūrą, kompetencijos įgijimo kursų ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą vykdo Agentūra, vadovaudamasi Kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo ir pažymėjimų išdavimo reikalavimų ir tvarkos apraše nustatyta tvarka ir Kelių saugumo auditorių egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo, kelių saugumo auditorių ir kursų organizatorių veiklos priežiūros procedūra, patvirtinta Agentūros 2022 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 2-94 „Dėl Kelių saugumo auditorių egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo, kelių saugumo auditorių ir kursų organizatorių veiklos priežiūros procedūros patvirtinimo“.

 

Reguliarus kelio saugumo patikrinimas

 

17. Eksploatuojant kelius (gatves) nustatytu periodiškumu yra atliekamas reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kurio metu tikrinama, ar kelias ir jo elementai atitinka eismo saugumo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų. Reguliarių patikrinimų metu nustatyti trūkumai aprašomi, pateikiami siūlymai jų šalinimui. Visi surinkti patikrinimų duomenys ir informacija apie užfiksuotus kelių saugumo trūkumus perduodami kelių savininkams (valdytojams).

18. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas atliekamas visiems eksploatuojamiems valstybinės reikšmės keliams.

19. Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 7 punktą eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose reguliarius kelio saugumo patikrinimus planuoja ir vykdo Agentūra, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės kelių reguliarių saugumo patikrinimų procedūra, patvirtinta Agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 2-42 „Dėl Valstybinės reikšmės kelių reguliarių saugumo patikrinimų procedūros patvirtinimo“.

 

Kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas

 

20. Tiesiamuose ar eksploatuojamuose keliuose (gatvėse), kuriuose vykdomi kelio darbai, yra atliekamas kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas (toliau – kelių darbo vietų patikrinimas), kurio metu vertinamas saugių eismo sąlygų užtikrinimas kelio darbų vykdymo zonose, t. y. įvertinant, ar darbo vietos aptvėrimas atitinka Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 patvirtinimo“, reikalavimus ir ar nėra kitų darbo vietos kelyje aptvėrimo saugumo trūkumų. Visi surinkti patikrinimų duomenys ir informacija apie užfiksuotus trūkumus perduodami kelių savininkams (valdytojams).

21. Kelių darbo vietų patikrinimai atliekami pagal su kelio savininku (valdytoju) suderintą tikrinamų ilgalaikių darbo vietų sąrašą ir, prireikus, trumpalaikėse darbo vietose.

22. Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 7 punktą eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus atlieka Agentūra, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūra, patvirtinta Agentūros direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2-111 „Dėl Valstybinės reikšmės kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūros patvirtinimo“.

 

Viso kelių tinklo saugumo vertinimas

 

23. Viso kelių tinklo saugumo vertinimas atliekamas nustatytu periodiškumu, suklasifikuojant kelių tinklo ruožus į kelių ruožų saugumo kategorijas (toliau – saugumo kategorijos) pagal nustatytą avaringumo koeficiento dydį. Saugumo kategorijų ribos nustatomos visų ruožų avaringumo koeficientų diapazoną padalinant į lygias dalis. Atliekami visų kelių ruožų, patenkančių į žemiausią saugumo kategoriją (t .y. su didžiausiais avaringumo koeficientais), tiksliniai kelių saugumo patikrinimai ir nustatomos reikalingos inžinerinės eismo saugumo priemonės, kurios galėtų sumažinti arba panaikinti kelio ruože įvykusių eismo įvykių pasikartojimo riziką. Atsižvelgiant į tikslinių kelių saugumo patikrinimų rezultatus, sudaromas ir su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija suderinamas prioritetinių veiksmų, t. y. eismo saugumo priemonių įgyvendinimo planas. Prioritetinių veiksmų planą įgyvendina kelio savininkas (valdytojas).

24. Viso kelių tinklo saugumo vertinimas atliekamas eksploatuojamiems magistraliniams (transeuropiniam kelių tinklui priklausantiems) keliams.

25. Atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 7 punktą valstybinės reikšmės kelių viso kelių tinklo saugumo vertinimą nustatytu periodiškumu vykdo Agentūra, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės kelių viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūra, patvirtinta Agentūros direktoriaus 2022 m. vasario 24 d.  įsakymu Nr. 2-22 „Dėl Valstybinės reikšmės kelių viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūros patvirtinimo“.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Vidutinė vieno įskaitinio eismo įvykio materialinė žala valstybei apskaičiuojama vadovaujantis Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 2019/8-1 „Dėl Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir išorinio socialinio-ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodikos patvirtinimo“.

27. Vidutinė vieno įskaitinio eismo įvykio, kuriame žuvo žmonės, ir eismo įvykio, kuriame žmonės buvo sunkiai sužaloti, materialinė žala valstybei nustatoma kiekvienais metais.

 

____________

part_0f5851f41c6c40b3ba334237af04ace6_end