LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL REABILITACIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-798
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Reabilitacijos studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-798
REABILITACIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reabilitacijos studijų krypties aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja reabilitacijos studijų krypties studijų programų (toliau – studijų programos) specialiuosius reikalavimus.
2. Aprašas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1026 „Dėl Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-2538 „Dėl Rekomendacijų aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko sandarai patvirtinimo“, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijomis 2006/962/EB „Dėl Bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“. Rengiant Aprašą buvo atsižvelgta į Pasaulinės kineziterapijos konfederacijos, Europos aukštųjų kineziterapijos mokyklų tinklo, Europos aukštųjų ergoterapijos mokyklų tinklo bei Europos taikomosios fizinės veiklos federacijos rekomendacijas ir dokumentus, taip pat Europos taikomosios fizinės veiklos standartus ir kitus dokumentus.
3. Reabilitacijos studijų krypties studijų programos gali būti vykdomos kolegijose kaip pirmosios studijų pakopos profesinio bakalauro studijos arba universitetuose kaip pirmosios ir antrosios pakopos studijos. Aprašas taikomas pirmosios pakopos koleginėms bei universitetinėms ir antrosios pakopos studijų programoms.
4. Aprašo tikslai:
4.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti, atnaujinti ir vertinti reabilitacijos studijų krypties studijų programas;
4.2. informuoti besirengiančius studijuoti ir studijuojančius asmenis, socialinius dalininkus ir plačiąją visuomenę apie reabilitacijos krypties studijų programose įgyjamas žinias, gebėjimus ir jų lygmenis;
5. Aprašas taikomas šioms Reabilitacijos studijų krypties šakoms: Kineziterapija, Ergoterapija, Taikomoji fizinė veikla.
6. Baigus reabilitacijos krypties studijas, suteikiami kvalifikaciniai laipsniai:
6.1. studijų krypties šakos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis (kineziterapijos, ergoterapijos, taikomosios fizinės veiklos), baigus kolegines studijas, patvirtinamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu;
6.2. studijų krypties šakos bakalauro kvalifikacinis laipsnis (kineziterapijos, ergoterapijos, taikomosios fizinės veiklos), baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, patvirtinamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu;
7. Kineziterapijos šakos pirmosios pakopos studijų programa gali būti pradėta vykdyti tik tada, kai programos rengėjams suteikiama teisė suteikti kineziterapeuto kvalifikaciją. Ergoterapijos šakos pirmosios pakopos studijų programa gali būti pradėta vykdyti tik tada, kai programos rengėjams suteikiama teisė suteikti ergoterapeuto kvalifikaciją.
8. Pirmosios pakopos reabilitacijos krypties studijos organizuojamos tik nuolatine forma, antrosios pakopos – nuolatine ir ištęstine. Studijų programos sandara, studijų turinys ir rezultatai, apimtis (studijų kreditais) ir kontaktinio darbo (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, pratybos, konsultacijos ir kita) apimtis yra tokie patys, nepriklausomai nuo studijų formos.
9. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
9.1. į reabilitacijos studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
9.2. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas pagal atitinkamą reabilitacijos krypties šaką priimami asmenys:
9.2.1. būtų įgiję reabilitacijos krypties atitinkamos šakos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir baigę papildomąsias studijas. Papildomųjų reabilitacijos krypties studijų dalykų sąrašą ir studijų turinį nustato universitetas;
10. Studijų programoje numatyto kontaktinio darbo apimtį nustato aukštoji mokykla, tačiau kontaktiniam darbui pirmosios pakopos studijų programose turi būti skiriama ne mažiau kaip 35 procentų visos studijų programos apimties, antrosios pakopos – ne mažiau kaip 15 procentų.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Reabilitacijos krypties studijų tikslas yra parengti specialistus, gebančius savarankiškai arba kartu su reabilitacijos specialistų komanda teikti ligų ir traumų prevencijos, sveikatinimo, gydymo, abilitacijos, reabilitacijos, švietimo ir socialines paslaugas, skatinti socialinę integraciją ir gerinti gyvenimo kokybę, vadovautis holistiniu požiūriu, žinių, profesinių principų ir vertybių sistema. Reabilitacijos krypties specialistai geba atkurti, palaikyti ir kompensuoti sutrikusias asmens biopsichosocialines funkcijas, koordinuotai ir kompleksiškai taikyti medicinines, socialines, pedagogines, profesines priemones, siekdami didžiausio funkcinio aktyvumo, savarankiškumo ir socialinės integracijos.
13. Reabilitacijos krypties studijos apima platų tarpdalykinių teorinių ir praktinių žinių, gebėjimų spektrą, todėl apibrėžiant studijų programos turinį turėtų būti vadovaujamasi informacija, gauta iš humanitarinių, socialinių, biomedicinos, fizinių mokslo krypčių disciplinų, bendradarbiaujant su socialiniais dalininkais, atsižvelgiant į Lietuvos ir užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžius. Studijų programos profilio savitumą formuoja istoriniai, politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai, technologiniai veiksniai. Naujos žinios, technologijos ir idėjos, kurios gali turėti įtakos šiuolaikinės ir ateities reabilitacijos krypties studijų, mokslo ir praktikos raidai, turi būti studijų programos turinio modeliavimo strategijos dalimi.
14. Atsižvelgiant į Europos ir pasaulio reabilitacijos profesijų standartus, reabilitacijos specialistų rengimo programose turėtų atsispindėti tokie turinio elementai:
14.1. reabilitacijos krypties studijų teorinė sritis turėtų apimti praktinį bendrųjų žinių pagrindimą, informacijos analizavimą, sintezavimą ir sklaidą, įvairovių, daugiakultūriškumo ir tarptautinės erdvės vertinimą, socialinį atsakingumą, sprendimų priėmimą;
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Tiek pirmosios, tiek antrosios studijų pakopų reabilitacijos studijų krypties programose rengiamų specialistų profesinė veikla grindžiama žinių, gebėjimų ir vertybių visuma, tačiau skirtingas pakopas baigusiems reabilitacijos krypties specialistams būdingos skirtingos ypatybės:
15.1. pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijos orientuotos rengti reabilitacijos specialistus dirbti praktiškai įvairiose prevencijos, sveikatinimo, gydymo, abilitacijos, reabilitacijos, švietimo ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir bendruomenėse, siekiant įgalinti asmenį ar asmenų grupes;
15.2. pirmosios pakopos bakalauro studijos orientuotos rengti reabilitacijos specialistus dirbti praktiškai įvairiose prevencijos, sveikatinimo, gydymo, abilitacijos, reabilitacijos, švietimo ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir bendruomenėse, siekiant įgalinti asmenį ar asmenų grupes. Šios studijos, kitaip nei koleginės, labiau nukreiptos į mokslinių tyrimų atlikimą ir taikymą. Tai reikalauja gilesnių (universalių) reabilitacijos žinių ir universalaus teorinio pasirengimo;
15.3. antrosios pakopos universitetinėse studijose rengiamų reabilitacijos specialistų profesinė veikla grindžiama naujausių ekspertinių žinių, prevencijos, sveikatinimo, švietimo, socialinių, gydymo, abilitacijos ir reabilitacijos metodų kūrimu ir taikymu praktikoje, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politikos supratimu, reabilitacijos krypties veiklų koordinavimu ir vadovavimu arba pasirengimu akademiniam darbui.
16. Baigus pirmosios pakopos reabilitacijos profesinio bakalauro studijas turi buti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. Žinios ir jų taikymas. Absolventas geba taikyti įgytas naujausias žinias apie:
16.1.1. reabilitacijos profesijų raidą, reabilitacijos, fizinės medicinos, fizinio aktyvumo ir judėjimo teorijas ir principus;
16.1.2. kliento ar paciento ištyrimo, vertinimo ir gydymo metodus, susijusius su judėjimu, fizine ir funkcine veikla visuose amžiaus tarpsniuose;
16.1.3. taikomųjų tyrimų metodologijos pagrindus ir etikos principus, tyrimų planavimą, vykdymą, kokybinius ir kiekybinius metodus, duomenų rinkimą, kaupimą ir analizę;
16.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas:
16.2.1. geba atlikti į praktiką orientuotus empirinius tyrimus: rinkti ir sisteminti informaciją, tinkamai formuluoti problemą, parinkti ir taikyti kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus, vadovaujantis tyrimų etikos principais rinkti, kaupti ir analizuoti tyrimo duomenis, suformuluoti tyrimo išvadas;
16.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas:
16.3.1. geba bendrauti ir bendradarbiauti kurdamas visavertį bendravimo ryšį su klientu ar pacientu, grupe, bendruomene, kolegomis ir atsakingai dirbti komandoje;
16.3.2. geba reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, bendrauti profesinėje aplinkoje lietuvių ir užsienio kalba;
16.3.4. geba imtis atsakomybės už savo ir sau pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę vadovaujantis profesine etika ir pilietiškumu;
16.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas:
16.4.1. geba kritiškai vertinti savo profesinę praktiką, žinias ir vertybes, reflektuoti savo, kaip profesionalo, tobulėjimą, mokydamasis visą gyvenimą;
16.4.2. geba savarankiškai priimti sprendimus, įvertinti jų poveikį ir veikti apibrėžtoje situacijoje, panaudodamas praktines žinias;
16.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas:
16.5.1. geba atpažinti ir įvertinti kliento ar paciento (grupės, bendruomenės) poreikius ir stiprybes, planuoti, vykdyti ir vertinti darbo procesą ir jo rezultatus, taikyti įvairius metodus, kurti abipusio pasitikėjimo santykius, atstovauti klientų ar pacientų teisėms ir interesams;
16.5.3. geba parinkti ir taikyti tinkamas asmens funkcinio ir fizinio ištyrimo technikas, priemones ir metodus;
16.5.4. geba vadovautis praktinėje veikloje lygių galimybių užtikrinimo, įvairovės pripažinimo principais, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos vertybėmis, etika ir profesinės atsakomybės principu;
16.5.5. geba analizuoti problemas, susijusius su asmens psichosocialine, pažintine, emocine, fizine būkle ir disfunkcija;
16.5.6. geba integruoti mokslu grįstus tyrimus ir praktiką į prevencijos, sveikatinimo, gydymo, abilitacijos ir reabilitacijos sritis;
16.5.7. geba vertinti ir analizuoti profesinės veiklos rezultatus, bendradarbiaudamas su klientu ar pacientu, šeimos nariais;
17. Baigus pirmosios pakopos universitetines reabilitacijos studijų krypties studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. Žinios ir jų taikymas. Absolventas geba taikyti įgytas naujausias žinias apie:
17.1.1. reabilitacijos profesijų raidą, reabilitacijos, fizinės medicinos, fizinio aktyvumo ir judėjimo teorijas ir principus;
17.1.2. kliento ar paciento ištyrimo, vertinimo ir gydymo metodus, susijusius su judėjimu, fizine ir funkcine veikla visuose amžiaus tarpsniuose;
17.1.3. taikomųjų tyrimų metodologijos pagrindus ir etikos principus, tyrimų planavimą, vykdymą, kokybinius ir kiekybinius metodus, duomenų rinkimą, kaupimą ir analizę;
17.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas:
17.2.1. geba demonstruoti pagrindinius mokslinės literatūros, dokumentų paieškos ir bendravimo įgūdžius;
17.2.2. geba savarankiškai planuoti, atlikti ir vykdyti mokslinį tyrimą, tinkamai formuluoti problemą, teoriškai apibendrinti mokslinių tyrimų visumą, taikyti pagrįstus kokybinius ir kiekybinius metodus, rinkti, kaupti ir analizuoti duomenis, formuluoti išvadas ir vadovautis mokslinių tyrimų etikos principais;
17.2.3. geba interpretuoti ir taikyti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos tyrimo rezultatus, modeliuodamas profesinės veiklos ir darbo problemų sprendimą, tobulindamas profesinę veiklą, diegdamas inovatyvias paslaugas;
17.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas:
17.3.1. geba atsakingai dirbti komandoje, veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su klientais ar pacientais, kolegomis, mokslininkais, keistis informacija, kuri reikalinga efektyviam sveikatos priežiūros ir reabilitacijos procesui, kuriant kokybišką tarpasmeninę sąveiką profesinėje veikloje;
17.3.2. geba reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, bendrauti profesinėje aplinkoje, bendruomenėje ir viešoje erdvėje lietuvių ir užsienio kalba;
17.3.3. geba imtis atsakomybės už savo ir sau pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę vadovaujantis profesine etika ir pilietiškumu;
17.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas:
17.4.1. geba objektyviai vertinti savo profesinę praktiką, žinias ir vertybes, reflektuoti savo, kaip profesionalo, tobulėjimą, mokydamasis visą gyvenimą;
17.4.2. geba savarankiškai priimti sprendimą sudėtingoje situacijoje, kuri reikalauja naujoviško (holistinio) požiūrio, prioritetų diferencijavimo, pasitikėti savo jėgomis ir nuolatos tobulinti profesinius įgūdžius;
17.4.3. suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai;
17.4.4. geba naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, įvertinti jų patikimumą, naudotis informacinėmis technologijomis, elgtis su konfidencialia informacija;
17.4.5. geba kritiškai vertinti esamas ir pateikti bei pagrįsti naujas teorijas ir praktinės veiklos aspektus;
17.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas:
17.5.1. geba atpažinti ir įvertinti kliento ar paciento (grupės, bendruomenės) poreikius ir stiprybes, planuoti, vykdyti ir vertinti darbo procesą ir jo rezultatus, taikyti įvairius metodus, kurti abipusio pasitikėjimo santykius;
17.5.2. geba analizuoti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politikos modelius tarptautiniame lyginamajame kontekste, paaiškinti sveikatos ir socialinės apsaugos politikos įtaką sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų spektrui, teikti pasiūlymus sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politikai tobulinti;
17.5.3. geba vadovautis praktinėje veikloje lygių galimybių užtikrinimo, įvairovės pripažinimo principais, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės atskirties mažinimo vertybėmis, etika ir profesinės atsakomybės principu;
17.5.4. geba diskutuoti aktualiais profesiniais klausimais profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje, prisiimti atsakomybę už reabilitacijos profesijų plėtojimą ir stiprinimą, vartoti profesinę terminiją;
17.5.5. geba analizuoti problemas, susijusius su asmens psichosocialine, biosocialine, pažintine, emocine bei fizine būkle ir disfunkcija;
18. Baigus antrosios pakopos reabilitacijos krypties studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. Žinios ir jų taikymas. Absolventas:
18.1.1. geba kritiškai, sistemiškai analizuoti ir reabilitacijos praktikoje bei moksliniuose tyrimuose taikyti (kurti) naujausias specializuotas žinias apie:
18.1.1.1. reabilitacijos profesijų raidą, reabilitacijos teorijas, vertinimo ir gydymo metodus, susijusius su fiziniu aktyvumu, judėjimu ir funkcine veikla visuose amžiaus tarpsniuose;
18.1.1.2. taikomųjų tyrimų metodologijos ir etikos principus, tyrimų planavimą, vykdymą, kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus, duomenų rinkimą, kaupimą ir analizę;
18.1.1.3. elgesio ir bendravimo teorijų ir principų kritinį vertinimą; žmogaus teises ir nacionalinę sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politiką, profesinės veiklos organizavimą, organizacijos funkcionavimą, žmogaus teises ir socialinį teisingumą, nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politiką, vadybą, profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą;
18.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas:
18.2.2. geba numatyti, inicijuoti ir planuoti mokslinius tyrimus ir novatoriškus projektus, atsižvelgti į esamą mokslinių tyrimų metodologiją ir etikos reikalavimus;
18.2.3. geba savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus, interpretuoti rezultatus tarpdalykiniu požiūriu nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste;
18.2.4. geba taikyti tyrimo rezultatus, modeliuoti sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės integracijos problemų sprendimą, tobulinti profesinę veiklą, diegti inovatyvias paslaugas, daryti įtaką sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos ir politikos formavimui;
18.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas:
18.3.1. geba bendrauti ir bendradarbiauti su klientais ar pacientais, kolegomis, politikais, žiniasklaida, mokslininkais, dirbti komandoje, organizuoti komandos darbą ir kurti komandos darbo atmosferą; prisiimti profesinę atsakomybę, demonstruoti lyderystės gebėjimus tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste;
18.3.2. geba reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, profesinius klausimus, mokslinių tyrimų rezultatus ir išvadas perteikiant specialistų ir ne specialistų auditorijai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;
18.3.3. geba stiprinti reabilitacijos profesijos įvaizdį, rūpintis jos verte ir reikšmingumu visuomenės gyvenime;
18.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas:
18.4.1. geba kritiškai vertinti savo ir kitų profesinę praktiką, sistemiškai reflektuoti savo, kaip profesionalo, nuolatinį profesinį tobulėjimą, vadovaudamasis mokymosi visą gyvenimą principais;
18.4.2. geba savarankiškai priimti sprendimus situacijose, reikalaujančiose pademonstruoti įvairių mokslo sričių sandūros suvokimą, gilų ir kritišką mokslo žinių bei patirties įvertinimą sprendžiant sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir neįgaliųjų integracijos problemas, modeliuoti problemų sprendimų strategijas;
18.4.3. geba naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, įvertinti jų patikimumą, naudotis informacinėmis technologijomis, tinkamai elgtis su konfidencialia informacija;
18.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas:
18.5.1. geba sistemiškai įvertinti kliento ar paciento (grupės, bendruomenės) poreikius, stiprybes, silpnybes; organizuoti, koordinuoti ir vertinti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos procesą, jo rezultatus; taikyti specializuotus darbo metodus ir terapijas, pagalbos strategijas, diegti naujoves, vadovaudamasis tarpdalykiniu požiūriu, tarptautine patirtimi, mokslinių tyrimų rezultatais;
18.5.2. geba savarankiškai inicijuoti ir koordinuoti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų planų ir projektų rengimą, vadovauti jų įgyvendinimui ir vertinti įgyvendinimo efektyvumą, pritraukdamas tiek nacionalinius, tiek tarptautinius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, taikydamas verslumo principus, užtikrindamas sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų kokybę;
18.5.3. geba koordinuoti veiklas, kurti tarpžinybinio, tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelius, organizuoti profesines paslaugas, pagrįsti jų efektyvumą asmens, šeimos, bendruomenės įgalinimui ir socialinei gerovei;
18.5.4. geba paaiškinti sveikatos priežiūros, reabilitacijos politikos modelius ir viešosios politikos sąsajas, kritiškai analizuoti ir vertinti įgyvendinamos sveikatos priežiūros ir reabilitacijos politikos įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei globaliame kontekste;
18.5.5. geba praktinėje veikloje vadovautis lygių galimybių užtikrinimo, įvairovės pripažinimo ir teisingumo principais, žmogaus teisėmis, profesinėmis vertybėmis, profesine etika ir atsakomybės principu;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Dėstymas turi būti paremtas naujausiais studijuojamos mokslo srities moksliniais tyrimais ir praktiniais pasiekimais. Taikomi aktyvūs ir tiriamieji studijų metodai (atvejų ir situacijų analizavimas, procedūrų atlikimas, praktinių įgūdžių demonstravimas, inscenizavimas, tikrovės imitavimas, praktikos dienoraštis, darbas su klientu ar pacientu ir kita) turi būti orientuoti į pagrindinių reabilitacijos studijų krypties teorijų supratimą ir taikymą, ugdyti analizės, projektavimo gebėjimus ir profesinius įgudžius. Dėstymas turi padėti studentams susiformuoti profesines vertybines nuostatas ir nuolatinio tobulėjimo poreikį.
20. Studijavimas turi padėti studentams įgyti reabilitacijos studijų krypties specialisto profesinę motyvaciją, suformuoti profesinį identitetą, pasiekti numatytus studijų rezultatus.
21. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms panaudoti ir kitus galimus išteklius ir šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.
22. Dėstymo ir studijavimo koncepcija turi apimti lanksčius, į studentus orientuotus dėstymo ir studijavimo metodus. Ženkli studijų programos dalis turi būti skirta praktiniam mokymui ir mokymuisi. Tai apima studentų klinikinę praktiką ir praktikumus, kurie vyksta auditorijose (praktikinių atvejų analizė, simuliacinės užduotys ir kita).
23. Gali būti taikomi tokie studijų metodai:
23.1. informaciniai metodai:
23.2. praktiniai operaciniai metodai:
23.2.2. praktiniai (užduoties vykdymas, praktinių situacijų analizė, praktinių įgūdžių demonstravimas, procedūros atlikimas);
24. Studento dalyko studijų rezultatai vertinami dešimties balų kriterine vertinimo sistema. Aukštoji mokykla detalizuoja ir tvirtina studijų rezultatų vertinimo tvarką savo institucijoje. Studijų rezultatų vertinimo sistema ir tvarka grindžiama šiais pagrindiniais principais: pagrįstumo – vertinimas turi matuoti studijų rezultatų pasiekimo lygį; nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems; aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems; naudingumo – vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo bei studijų rezultatų pasiekimo.
25. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus.
26. Gali būti taikomi įvairūs vertinimo metodai ir formos, tokios kaip egzaminas, koliokviumas, referatas, žodinis pranešimas, projekto ataskaita, esė, refleksija, „portfolio“, savianalizė, kolegų vertinimas, testas, praktikos žurnalas (ataskaita, dienoraštis), kursinis darbas, baigiamasis darbas ir kita.
27. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius. Studentams turi būti suteiktos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių kiekio ir apimčių.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
29. Reabilitacijos studijų krypties studijų programos turi būti nuolat tobulinamos ir atnaujinamos, atspindėti biomedicinos mokslo ir reabilitacijos studijų krypties naujoves, papildant turinį, jį praplečiant ir (ar) perkonstruojant. Į programą turėtų būti įtraukiamos naujai atsirandančios temos, kad studentai būtų skatinami įžvelgti, numatyti studijų krypties raidos perspektyvas.
30. Reabilitacijos studijų krypties studijų programos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu), kuriuo studentas turi parodyti žinių, supratimo ir taikymo lygį.
31. Baigiamojo darbo (projekto) gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma remiantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių turi sudaryti socialiniai partneriai; vienas jų skiriamas komisijos pirmininku.
32. Reikalavimai reabilitacijos krypties studijų programų dėstytojams yra šie:
32.1. pirmojoje studijų pakopoje reabilitacijos studijų krypties ir bendruosius dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; visų studijų krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi būti siejama su reabilitacijos problematika; ne mažiau kaip 10 procentų reabilitacijos krypties koleginių programų studijų krypties dalykų apimties ir ne mažiau kaip 50 procentų universitetinių programų studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys reabilitacijos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose reabilitacijos moksliniuose renginiuose;
32.2. visus pirmosios studijų pakopos reabilitacijos studijų krypties šakos (kineziterapijos, ergoterapijos, taikomosios fizinės veiklos) dalykus dėstantys dėstytojai turi turėti tą studijų krypties šaką atitinkantį kvalifikacinį laipsnį ir (ar) kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 3 metų praktinės veiklos patirtį;
32.3. profesinės veiklos praktikoms gali vadovauti tik studijų programą atitinkančią kvalifikaciją įgiję asmenys. Praktikos vadovai (klinikiniai instruktoriai) turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinės veiklos pagal įgytą kvalifikaciją patirtį;
32.4. Rekomenduojama, kad antrojoje studijų pakopoje ne mažiau kaip 80 procentų reabilitacijos studijų krypties dalykus dėstančių dėstytojų turėtų mokslo daktaro laipsnį; Rekomenduojama, kad ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties dėstytų profesoriaus pareigas einantys dėstytojai; dėstytojai turėtų atlikti reabilitacijos krypties tyrimus, skelbti jų rezultatus recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose ir dalyvauti nacionaliniuose bei tarptautiniuose reabilitacijos moksliniuose renginiuose.
33. Reabilitacijos studijų krypties programas įgyvendinanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai akademinio ir studijas aptarnaujančio personalo, materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Studijos turi būti organizuojamos taip, kad dėstant studijų krypties dalykus praktikumų metų studentų skaičius grupėje neviršytų 14 asmenų. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:
33.1. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
33.2. pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo ir inovatyviomis mokymo programomis;
33.3. reabilitacijos studijų krypties dalykams dėstyti būtinos tokios priemonės:
33.3.3. specialios patalpos (su stumdomais baldais, medicininėmis kušetėmis (1 kušetė 2 studentams), įranga, tinkama dirbti grupėmis, bendravimo įgūdžiams lavinti ir panašiai; šiuolaikiška reabilitacijos įranga ir priemonės;
33.4. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamas kiekis studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;
33.5. studijų informacija (studijų planai, dalykų aprašai, tvarkaraščiai ir panašiai) turi būti skelbiama aukštosios mokyklos inerneto svetainėje;
34. Praktikos atlikimo reikalavimai yra tokie:
34.1. profesinės veiklos praktika (toliau – praktika) yra integrali ir privaloma reabilitacijos krypties studijų dalis. Ji suprantama kaip studento praktinių įgūdžių tobulinimo veikla realioje darbo vietoje;
34.2. praktikos apimtis pirmosios pakopos studijose turi būti ne mažesnė kaip 37 studijų kreditai. Visas praktinis mokymas kartu su praktikomis turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų studijų apimties;
34.3. praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikų organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai;
34.4. organizuojant praktiką, turi būti sudaromos sąlygos mokymuisi iš patirties, sujungiant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą;
34.5. rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (praktikos dienoraščio rašymas („portfolio“), reflektyvi praktikoje įgytos patirties analizė praktikos ataskaitoje ir kita);
34.6. kiekvieną praktikos savaitę ne mažiau kaip 0,5 valandos skiriama studento praktiniams gebėjimams realiomis darbo sąlygomis vertinti. Praktikos vadovas (klinikinis instruktorius) vertina: praktinių įgūdžių demonstravimą konkrečiose darbinėse situacijose; bendravimą ir bendradarbiavimą komandoje; atsakingumą, profesinę etiką.
34.7. praktikos vadovai aukštojoje mokykloje ir praktikos atlikimo vietoje (klinikiniai instruktoriai) yra įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;
34.8. aukštoji mokykla atsakinga už mokymų praktikos vadovams (klinikiniams instruktoriams) organizavimą, siekiant bendradarbiavimo kokybės, reabilitacijos teorijos ir praktikos plėtotės integralumo;
34.9. praktikos užduotys parenkamos profesionalumo augimo kryptimi, siejant studento akademinį pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Praktika pirmosios pakopos studijų programose organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiais praktinės veiklos pavyzdžiais ir galėtų ugdyti profesines kompetencijas, pradedant nuo stebėtojo vaidmens iki savarankiško funkcijų atlikimo, prižiūrint praktikos vadovui (klinikiniam instruktoriui);
34.10. aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos bazių, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, sąrašą. Studentas gali praktikos vietą susirasti pats, suderinęs su mokymo įstaiga. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
VI SKYRIUS
ABSOLVENTŲ PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
35. Pirmosios studijų pakopos (profesinio bakalauro) žinojimo ir gebėjimų lygmenys:
35.1. Slenkstinis lygmuo:
35.1.3. geba planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti tinkamus profesinės veiklos elementus pagal tipinius standartus;
35.1.4. geba paaiškinti profesinės veiklos rezultatus, tačiau juos analizuojant ir interpretuojant gali prireikti pagalbos;
35.1.5. specialieji gebėjimai yra baziniai, tinkamai demonstruojami tipinėse ar tam tikrose konkrečiose praktinėse situacijose;
35.2. Tipinis lygmuo:
35.2.1. reabilitacijos studijų krypties supratimas yra geras, tačiau apsiriboja tuo, kas pateikiama programoje;
35.2.4. geba planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti tinkamus profesinės veiklos elementus, modeliuoti, derinti ir interpretuoti;
35.2.6. demonstruojami tarpasmeninio bendravimo žodžiu ir raštu įgūdžiai kasdienėje profesinėje veikloje;
35.2.8. geba prisiimti atsakomybę už profesinius veiksmus ir sprendimus, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę;
35.3. Puikus lygmuo:
35.3.1. reabilitacijos studijų krypties supratimas yra išsamus, didesnis už tą informaciją, kuri suteikiama studijų metu;
35.3.2. žinios ir specialieji gebėjimai kritiškai ir lanksčiai taikomi besikeičiančiose situacijose;
35.3.5. puikūs asmeniniai ir socialiniai gebėjimai, kurie taikomi kasdienėje (profesinėje) veikloje;
36. Pirmosios studijų pakopos (bakalauro) žinojimo ir gebėjimų lygmenys:
36.1. Slenkstinis lygmuo:
36.1.3. geba planuoti profesinės veiklos elementus pagal standartus, bet pritaikant praktikoje, analizuojant ir interpretuojant gali prireikti pagalbos;
36.1.5. geba reflektuoti, rinkti ir sisteminti su profesine veikla susijusią informaciją, dirbti savarankiškai, sveikatos priežiūros specialistų ir tarpdalykinėje komandose;
36.2. Tipinis lygmuo:
36.2.1. reabilitacijos studijų krypties supratimas yra geras, tačiau apsiriboja tuo, kas pateikiama programoje;
36.2.4. geba planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti tinkamus profesinės veiklos elementus, modeliuoti, derinti ir interpretuoti;
36.2.6. demonstruoja tarpasmeninio bendravimo žodžiu ir raštu įgūdžiai kasdienėje profesinėje veikloje;
36.3. Puikus lygmuo:
36.3.1. reabilitacijos studijų krypties supratimas yra išsamus, didesnis už tą informaciją, kuri suteikiama studijų metu;
36.3.2. žinios ir specialieji gebėjimai kritiškai ir lanksčiai taikomi besikeičiančiose situacijose;
36.3.4. geba savarankiškai ir kokybiškai planuoti, įgyvendinti, vertinti ir plėtoti profesinę veiklą;
36.3.5. išsiskiria puikiais asmeniniais ir socialiniais gebėjimais, kurie taikomi kasdienėje (profesinėje) veikloje;
37. Antrosios studijų pakopos (magistro) žinojimo ir gebėjimų lygmenys:
37.1. Slenkstinis lygmuo:
37.2. Tipinis lygmuo:
37.3. Puikus lygmuo:
37.3.1. reabilitacijos studijų krypties supratimas yra išsamus, didesnis už tą informaciją, kuri suteikiama studijų metu;