VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

VIRŠININKAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2007 M. KOVO 28 D. ĮSAKYMO NR. VA-25 „DĖL BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. balandžio 27 d. Nr. VA-34

Vilnius

 

1.Pakeičiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodika nauja redakcija nedėstoma):

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

VIRŠININKAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 22.9 papunkčiu ir siekdamas suvienodinti baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo praktiką:

1Tvirtinu Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) (pridedama).

2Nurodau:

2.1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI) valstybės tarnautojams, skiriant baudas bei skaičiuojant delspinigius, vadovautis Metodika;

2.2. atitinkamas sritis prižiūrintiems VMI prie FM viršininko pavaduotojams ir AVMI viršininkams kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.“

1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką:

1.2.1. Pakeičiu I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS“.

 

1.2.2. Pakeičiu II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

II SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS, SKIRIANT BAUDAS“.

1.2.3. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Jei po atitinkamų pažeidimų padarymo įsigalioja teisės aktai, kuriais atsakomybė už šiuos pažeidimus sušvelninama arba panaikinama, tai, vadovaujantis MAĮ 142 straipsnio nuostatomis, numatomas baudas švelninančio įstatymo galiojimas atgaline data. Baudas švelninančių teisės aktų nuostatų galiojimas atgaline data taikomas, skiriant baudas tiek pagal MAĮ, tiek pagal atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatas.“

1.2.4. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

III SKYRIUS

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYME NUMATYTŲ BAUDŲ SKYRIMAS“.

1.2.5. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Pagal MAĮ 139 straipsnį baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus skiriamos, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, nes:

10.1. neapskaičiavo nedeklaruojamo mokesčio. Laikoma, kad nedeklaruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas, jeigu jis turėjo būti, bet nebuvo atvaizduotas mokesčių mokėtojo finansinėje apskaitoje. Jeigu pagal teisės aktus finansinė apskaita neprivaloma arba joje neprivalu atvaizduoti apskaičiuoto mokesčio, laikoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui, kuriam pagal teisės aktus neprivaloma tvarkyti finansinės apskaitos, už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas bauda neskiriama;

10.2. nedeklaravo deklaruojamo mokesčio. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustatė mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad MAĮ 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad bauda skiriama už mokėtino mokesčio neteisėtą sumažinimą dėl Metodikos 10.1 papunktyje ir šiame papunktyje numatytų priežasčių, tačiau, skirtingai nei tai yra numatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – PVM įstatymas), MAĮ nėra numatytos galimybės skirti baudą už grąžintino mokesčio neteisėtą padidinimą. Todėl tuo atveju, kai nustatoma mažesnė grąžintina mokesčio suma nei buvo deklaruota, bauda neskiriama. Bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu vietoj grąžintinos mokesčio sumos susidaro mokėtina mokesčio suma.

 

1 pavyzdys

 

Mokesčių mokėtojas deklaravo 100 eurų grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad jam turi būti grąžinta 80 eurų GPM suma. Šiuo atveju bauda mokesčių mokėtojui neskiriama.

 

2 pavyzdys

 

Mokesčių mokėtojas deklaravo 100 eurų grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio GPM sumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad vietoj grąžintinos GPM sumos jis privalėjo sumokėti 200 eurų GPM. Šiuo atveju bauda skiriama nuo trūkstamos mokesčio sumos, t. y. nuo 200 eurų.

 

10.3. neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą. Laikoma, kad mažesnis mokesčio tarifas pritaikytas neteisėtai, jei konkrečiu atveju atitinkamo mokesčio įstatymas nenumato mažesnio mokesčio tarifo taikymo. Jeigu mokesčių mokėtojas neteisėtai pritaiko mažesnį tarifą, bauda skiriama nuo mokesčio sumos, susidariusios kaip skirtumas tarp mokesčių administratoriaus apskaičiuotos mokesčio sumos ir mokesčių mokėtojo apskaičiuotos mokesčio sumos, kuri apskaičiuota, neteisėtai taikant mažesnį mokesčio tarifą.

 

 

 

Pavyzdys

 

2022 m. sausio mėnesį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojas pardavė gyventojui prekių (knygelių-dėlionių, kurios PVM tikslais yra laikomos žaidimais, o ne knygomis), jas apmokestino ne standartiniu 21 PVM tarifu, o lengvatiniu 9 procentų PVM tarifu ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. Prekių kaina be PVM – 100 eurų. Pritaikius 21 procento PVM tarifą, turėjo būti apskaičiuotas 21 euro PVM, tačiau, neteisėtai pritaikius 9 procentų PVM tarifą, buvo apskaičiuoti 9 eurai PVM. Šiuo atveju bauda turi būti skiriama nuo trūkstamos PVM sumos (21 – 9 = 12), t. y. nuo 12 eurų.

“.

1.2.6. Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

IV SKYRIUS

BAUDŲ, NUMATYTŲ ATITINKAMO MOKESČIO ĮSTATYME, SKYRIMAS“.

1.2.7. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

12. PVM įstatyme numatytų baudų skyrimas:

12.1. PVM įstatymo 123 straipsnis numato baudą už šiuos pažeidimus:

12.1.1. PVM mokėtojo nepagrįstai sumažintą apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidintą apskaičiuotą iš biudžeto grąžintiną PVM sumą). Už šiuos PVM įstatymo pažeidimus apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama iš biudžeto grąžintina PVM suma) ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

 

Pavyzdys

 

Mokesčių mokėtojas deklaravo grąžintiną 100 eurų PVM. Mokesčių administratorius patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 150 eurų PVM. Mokesčių mokėtojas į biudžetą turėtų sumokėti 50 eurų PVM. Bauda skiriama nuo 150 eurų (apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos).

 

12.1.2. apmokestinamojo asmens arba bet kokio kito asmens, nesančio PVM mokėtoju, tačiau PVM įstatymo nustatyta tvarka privalėjusio mokėti į biudžetą PVM, nesumokėtą mokesčio sumą. Tokiu atveju apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda;

12.2. PVM baudos dydis nustatomas, vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir skiriant MAĮ numatytą baudą;

12.3. už PVM įstatymo nuostatų pažeidimus baudos mokesčių mokėtojui neskiriamos Metodikos 11 punkte nurodytais atvejais.

1.2.8. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

13. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) numatytas baudų skyrimas. VSDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patikrinimo metu nustačius socialinio draudimo įmokos neteisėtą sumažinimą, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda, mutatis mutandis taikant MAĮ 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas (iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Jeigu šie veiksmai buvo atlikti tą dieną, kai buvo išrašytas pavedimas tikrinti, bauda turi būti skiriama.

1.2.9. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

15. Už Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo bei Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimus baudos yra neskiriamos.

1.2.10. Pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

V SKYRIUS

SKIRIAMOS BAUDOS DYDŽIO NUSTATYMAS“.

1.2.11. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Mokesčių administratorius konkretų asmeniui skirtos baudos dydį apskaičiuoja ir motyvuotai nustato, vadovaudamasis MAĮ 140 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis:

17.1. mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau, t. y. 20 + 100 = 120 : 2 = 60 proc.;

17.2. mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina MAĮ 140 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio:

17.2.1. mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio;

17.2.2. mokesčių administratorius, nenustatęs jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, skiria 60 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą;

17.2.3. mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį.“

1.2.12. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, neviršydamas MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatytų skirtinų baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, tai neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į tokias MAĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes:

18.1. pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Mokesčių administratorius, vertindamas pažeidimo pavojingumo pobūdį, atsižvelgia į kėsinimosi dalyko svarbą, vertingumą, pažeidimo padarymo būdą, padarytos žalos dydį ir mastą, pažeidimo tikslus ir motyvus.

Pažeidimo pavojingumo mastą mokesčių administratorius vertina, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pasekmes, t. y. pažeidimu padarytą žalą valstybei, pažeidimui padaryti naudojamas priemones, įtrauktų pažeidimui padaryti kitų mokesčių mokėtojų kiekį ir pan.;

18.2. kaltę (kaltės formą ir rūšį). Mokesčių administratorius, vertindamas mokesčių mokėtojo kaltę, individualiai vertina, ar mokesčių mokėtojo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas buvo susijęs su jo tyčiniais / netyčiniais veiksmais ar neveikimu;

18.3. dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą;

18.4. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.“

1.2.13. Pakeičiu 182 punktą ir jį išdėstau taip:

182. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagal MAĮ 140 straipsnio 4 dalį yra laikomos:

182.1. pažeidimas, kuris padarytas, asmeniui siekiant gauti mokestinės naudos;

182.2. mokesčių mokėtojas nevykdo savo pareigų apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus  ar šias pareigas vykdo netinkamai, taip pat nesilaiko kitų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;

182.3. kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;

182.4. mokesčių mokėtojas mokestinio patikrinimo metu vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją, dokumentus (jų kopijas) ar paaiškinimus;

182.5. dėl mokesčių mokėtojo veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, galiojantį, priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo;

182.6. į apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai arba juridinę galią turintys apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko arba įvyko kitomis negu nurodyta, sąlygomis;

182.7. kai MAĮ nustatyta tvarka mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato nesumokėtą mokesčių sumą ir ši suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti.“

1.2.14. Papildau 183 punktu:

183. Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą pagal MAĮ ar specialųjį mokesčio įstatymą per trumpesnį negu MAĮ 68 straipsnio 4 dalyje nustatytą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą jau buvo paskirta bauda, MAĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota bauda didinama dvigubai.“

1.2.15. Papildau 184 punktu:

184. Jei skiriasi pažeidimų padarymo aplinkybės, baudos dydis mokesčių mokėtojui apskaičiuojamas už kiekvieną mokesčio (mokesčių) įstatymo (įstatymų) pažeidimą individualiai, vertinant pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę, dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.“

1.2.16. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

VI SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMAS, SKAIČIUOJANT DELSPINIGIUS“.

1.2.17. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Skaičiuojant delspinigius, taikomas pažeidimo padarymo dieną galiojęs delspinigių dydis. Delspinigių dydį nustato finansų ministras. Delspinigių dydis skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinėje svetainėje.“

1.2.18. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

VII SKYRIUS

DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO PAGRINDAI“.

1.2.19. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

23. Delspinigiai mokesčių mokėtojui taip pat apskaičiuojami, kai mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad:

23.1. buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas nedeklaruotas deklaruojamas mokestis. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, jeigu jis mokesčių administratoriui nepateikė mokesčio deklaracijos ar pateiktoje mokesčio deklaracijoje nurodė mažesnę mokėtiną mokesčio sumą nei, vadovaudamasis atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatomis, nustatė mokesčių administratorius;

23.2. buvo nesumokėtas arba pavėluotai sumokėtas į biudžetą mokesčių administratoriaus nustatytas neapskaičiuotas nedeklaruojamas mokestis. Laikoma, kad nedeklaruojamas mokestis nebuvo apskaičiuotas, jeigu jis turėjo būti, bet nebuvo atvaizduotas mokesčių mokėtojo finansinėje apskaitoje. Jeigu pagal teisės aktus finansinė apskaita neprivaloma arba joje neprivalu atvaizduoti apskaičiuoto mokesčio, laikoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas, bet nesumokėtas.“

1.2.20. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

24. Delspinigiai taip pat skaičiuojami už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką. Jeigu mokesčio permoka ar mokesčio skirtumas nepagrįstai grąžinami dėl mokesčių administratoriaus klaidos, pavyzdžiui, klaidos, atsiradusios apdorojant deklaracijos duomenis, delspinigiai tokiu atveju mokesčių mokėtojui neskaičiuojami.“

1.2.21. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

26. Delspinigiai, vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 2 dalimi, neskaičiuojami biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui.“

1.2.22. Pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

VIII SKYRIUS

DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO PRADŽIA, PABAIGA, TRUKMĖ“.

1.2.23. Pakeičiu IX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“.

1.2.24. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

41. Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojai, skiriantys baudas bei skaičiuojantys delspinigius, turi vadovautis Metodikoje pateiktais paaiškinimais.“

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d.

 

 

 

Viršininkė                                                                                                                   Edita Janušienė