LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL AZARTINIUS LOŠIMUS ORGANIZUOJANČIOMS BENDROVĖMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, PATVIRTINIMO

 

2015 m. kovo 9 d. Nr. DI-189

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi:

1T v i r t i n u Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (pridedama).

2P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. N-349 „Dėl Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (su visais pakeitimas ir papildymais).

 

 

 

Direktorius                                                                                                              Virginijus Daukšys


 

PATVIRTINTA

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. DI-189

 

AZARTINIUS LOŠIMUS ORGANIZUOJANČIOMS BENDROVĖMS SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – nurodymai) yra privalomojo pobūdžio ir apibrėžia pagrindines gaires, susijusias su Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – įstatymas) ir susijusių poįstatyminių teisės aktų įgyvendinimu.

2. Nurodymuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme bei atitinkamuose poįstatyminiuose teisės aktuose.

3. Vienas iš pagrindinių galimų pinigų plovimo, t. y. turto, gauto iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, teisinės padėties pakeitimo siekiant nuslėpti neteisėtą turto kilmę, būdų lošimų organizavimo vietose yra nelegalių pinigų keitimas į žetonus ir vėliau, simboliškai dalyvaujant arba iš viso nedalyvaujant lošime, jų keitimas į grynuosius pinigus siekiant deklaruoti legalias pajamas.

4. Azartinius lošimus organizuojančių bendrovių vadovai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo paskirti darbuotojus, atsakingus už patikrintų klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino) registracijos žurnalo(-ų), klientų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus registracijos žurnalo(-ų) ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių registracijos žurnalo(-ų) tvarkymą, klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalo(-ų) tvarkymą ir informacijos pateikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba). Apie paskirtus darbuotojus informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

5. Azartinius lošimus organizuojančių bendrovių vadovai nustato šių nurodymų 4 punkte nustatytų registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką.

6. Pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis reikėtų spręsti apie lošimo rūšies pavojingumą dėl pinigų plovimo galimybės yra:

6.1. įprastai dideli grynųjų pinigų srautų judėjimai;

6.2. galimi dideli (neriboti) laimėjimai;

6.3. lošimų dažnumas nėra ribojamas objektyviomis sąlygomis (t. y. jie gali vykti taip dažnai, kaip tik sugeba lošėjas).

7. Vadovaujantis šių nurodymų 6 punkte nustatytais kriterijais organizuojamos azartinių lošimų rūšys pagal galimybes jas naudoti pinigų plovimui skirstomos taip (nuo pavojingiausios iki mažiausiai pavojingos):

7.1. lošimai, organizuojami lošimo namuose (kazino), – stalo lošimai ir lošimai A kategorijos automatais;

7.2. lažybos, totalizatorius;

7.3. lošimai B kategorijos automatais;

7.4. bingo.

 

II skyrius

NURODYMAI, susiję su patikrintų klientų, įeinančių į lošimo namus (kazino), registracijos žurnalo ir klientų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus registracijos žurnalo tvarkymu

 

8. Lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti registracijos žurnalą apie patikrintus klientus, įeinančius į lošimo namus (kazino).

9. Registracijos žurnalas apie patikrintus klientus, įeinančius į lošimo namus (kazino) pildomas elektronine forma ir saugomas 10 metų nuo operacijų su klientu pabaigos dienos. Duomenys privalo būti kaupiami tokia programa, kuri leistų sukauptus duomenis eksportuoti į Microsoft Office Excel ar analogišką atviro kodo programą, neprarandant duomenų vientisumo.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką į registracijos žurnalą apie patikrintus klientus, įeinančius į lošimo namus (kazino) chronologine tvarka, remiantis juridinę galią turinčiais dokumentais, privalo būti registruojami šie duomenys:

10.1. kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), duomenys (vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);

10.2. tikslus kliento įėjimo į lošimo namus (kazino) laikas, iš karto, kai lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojanti bendrovė nustato kliento tapatybę.

11. Lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti registracijos žurnalą apie klientus, keičiančius grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus.

12. Registravimo žurnalas apie klientus, keičiančius grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus pildomas elektronine forma ir saugomas 10 (dešimt) metų nuo operacijų su klientu pabaigos dienos. Duomenys privalo būti kaupiami tokia programa, kuri leistų sukauptus duomenis eksportuoti į Microsoft Office Excel ar analogišką atviro kodo programą, neprarandant duomenų vientisumo.

13. Duomenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka į registracijos žurnalą apie klientus, keičiančius grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus turi būti įrašomi chronologine tvarka, remiantis keitimo operaciją patvirtinančiais dokumentais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su piniginių operacijų atlikimu (jei tokie dokumentai išduodami operacijos atlikimo vietoje), nedelsiant. Turi būti registruojami šie duomenys:

13.1. duomenys, patvirtinantys kliento tapatybę (vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);

13.2. Kiti duomenys apie grynųjų pinigų ar žetonų keitimo faktą (keitimo atlikimo data ir laikas, pinigų suma, valiuta, keitimo būdas (grynieji pinigai keičiami į žetonus arba atvirkščiai).

 

III SKYRIUS

NURODYMAI, SUSIJĘ SU ĮTARTINŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ IR SANDORIŲ REGISTRACIJOS ŽURNALO TVARKYMU

 

14. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašą tvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

15. Klientų atliekamos piniginės operacijos ir sandoriai laikytini įtartinais kai:

15.1. kliento atliekamų piniginių operacijų ir sandorių pobūdis kelia įtarimą, kad siekiama išvengti piniginių operacijų ir sandorių įtraukimo į lošimus organizuojančios bendrovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvarkomą kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių žurnalą;

15.2. klientas per vieną kalendorinę dieną keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus už pinigų sumą, lygią arba viršijančią 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta arba sumoka pinigų sumą, lygią arba viršijančią 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta;

15.3. klientas nuolat keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus nedalyvaudamas lošime.

16. Nurodymų 15 punkte nustatytas įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės savo nuožiūra gali registruoti ir kitas įtartinas operacijas ir sandorius.

17. Įtartinos piniginės operacijos ar sandoriai turi būti objektyviai nustatomi atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą.

18. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešti apie klientų atliktas įtartinas pinigines operacijas ar įtartinus sandorius.

19. Pranešimas su informacija apie įtartinas pinigines operacijas ar įtartinus sandorius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamas prisijungus prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacinės sistemos ir užpildžius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus patvirtintą elektroninę informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar įtartinus sandorius teikimo formą (toliau – informacijos teikimo forma) pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus patvirtintas informacijos teikimo formos pildymo rekomendacijas.

20. Informacijos teikimo formoje nurodoma:

20.1. kliento, jo atstovo (jeigu piniginė operacija atliekama ar sandoris sudaromas per atstovą) tapatybę patvirtinantys duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);

20.2. kokį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintą kriterijų, pagal kurį atpažįstama, kad piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, operacija ar sandoris atitinka;

20.3. įtartinos piniginės operacijos ar įtartino sandorio atlikimo būdas;

20.4. įtartinos piniginės operacijos ar įtartino sandorio atlikimo data, pinigų suma;

20.5. kliento kontaktinė informacija (telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, kontaktiniai asmenys, jų telefono numeriai, elektroninio pašto adresai);

20.6. įtartinos piniginės operacijos ar įtartino sandorio sustabdymo data ir laikas;

20.7. jeigu įtartina piniginė operacija ar sandoris nebuvo stabdomi, – priežastys, dėl kurių jie nestabdyti;

20.8. kita azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nuomone, svarbi informacija.

21. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, gavusi nurodymų 19 punkte nurodytą pranešimą, gali raštu ar elektroniniu paštu paprašyti azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomos informacijos, susijusios su įtartina pinigine operacija ar įtartinu sandoriu. Tokiu atveju azartinius lošimus organizuojanti bendrovė prašomą informaciją privalo raštu, faksu arba elektroniniu paštu nedelsdama pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

22. Jeigu azartinius lošimus organizuojanti bendrovė, pranešdama apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikia ne visus duomenis, nurodytus nurodymų 20 punkte, ar pateikti duomenys netikslūs, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali prašyti pakartotinai pateikti informaciją. Šie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašymai turi būti įvykdyti nedelsiant.

 

Iv skyrius

baigiamosios nuostatos

 

23. Asmenys, pažeidę nurodymų reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

____________________