Administracinė byla Nr. TA-1118-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00355-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjo) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo, jo teisių ir pareigų perėmėjas yra Vilniaus pataisos namai; toliau – ir Vilniaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 300 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. sausio 15 d. jam išvykstant iš Lukiškių TI-K į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir Ligoninė) iš jo Lukiškių TI-K administracija, be kita ko, paėmė garso grotuvą „JVC“. Pareiškėjui grįžus iš Ligoninės, 2019 m. sausio 17 d. apie 14 val. 30 min. jam daiktai buvo grąžinti, tačiau pareiškėjas pastebėjo, kad buvo sugadinta garso grotuvo reguliavimo rankenėlė, todėl pareiškėjas atsisakė priimti garso grotuvą. Pareiškėjas 2019 m. sausio 18 d. dėl sugadinto garso grotuvo su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tą pačią dieną garso grotuvas pareiškėjui buvo grąžintas, jis buvo sutvarkytas, taigi pareiškėjas pasirašė, kad garso grotuvą atgavo. Po kurio laiko pareiškėjas pastebėjo, kad garso grotuvo reguliavimo rankenėlė yra ne kokybiškai pakeista, o suklijuotas klijais. Pareiškėjas nurodė, kad jo garso grotuvas yra 70 W galingumo (teismo posėdyje patikslino, kad 40 W). Nors leidžiama turėti 20 W galingumo grotuvus, tačiau buvo priimtas teisės aktas, nurodantis, kad asmenims, kurie turėjo garso grotuvus iki 2016 m. balandžio 1 d., bus leidžiama juos turėti ir toliau. Nepaisant to, 2019 m. sausio 23 d. po atliktos kratos pareigūnas prieš pareiškėjo valią paėmė iš jo grotuvą dėl per didelio garso galingumo. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigė patyręs turtinę ir neturtinę žalą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl galbūt sugadinto garso grotuvo buvo apklausti jį iš pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. paėmę saugoti ir 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjui jį grąžinę pareigūnai. Pareiškėjas priėmė jam priklausantį garso grotuvą bei Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 152 savo parašu patvirtino, kad daiktus gavo ir pretenzijų neturi. 2019 m. vasario 4 d. buvo vizualiai apžiūrėtas Lukiškių TI-K sandėlyje nuo 2019 m. sausio 23 d. laikomas garso grotuvas „JVC“: grotuvo garso valdymo rankenėlė yra savo vietoje, nulūžusių dalių, laikomų atskirai nuo grotuvo, nėra. Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl minėtų nusiskundimų, o atsakovo atstovas, atsakydamas į šį pareiškėjo pareiškimą, pateikė atsakymą 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 96‑425.
5. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, nes pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė jokių Kalėjimų departamento darbuotojų neteisėtų veiksmų ar sprendimų. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Kalėjimų departamentą dėl galbūt neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, garso grotuvo sugadinimo ir paėmimo, todėl Kalėjimų departamentas dėl skunde teismui nurodytų aplinkybių nepasisakė.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad pareigūnai jam pirmiausia davė pasirašyti, o tik po to atnešė garso grotuvą. Tik tuomet jis pastebėjo, kad sulaužyta garso grotuvo rankenėlė, todėl jis jį atsisakė paimti. Po kelių dienų jam atnešė sutaisytą garso grotuvą, po kurio laiko jis pastebėjo, kad garso grotuvo rankenėlė suklijuota, o ne pakeista originalia dalimi. Pareigūnai nekokybiškai sutvarkė garso grotuvą. Garso grotuvas veikia, tačiau persisuka garso stiprumas sukant garso rankenėlę. Garso grotuvą jam nupirko artimieji ir 2015 m. perdavė į pataisos namus. Tuo metu toks garso grotuvas kainavo apie 700 Lt. Jis negali pasakyti, kiek kainuotų garso grotuvo remontas, nes jis atlieka bausmę pataisos namuose.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo atstovo Vilniaus PN 30 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog buvo sugadintas (ar sugedo) Lukiškių TI-K paimtas saugoti jo garso grotuvas, taip pat iš to, kad garso grotuvas vėliau kratos metu neteisėtai buvo iš jo paimtas, atlyginimo.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl garso grotuvo sugadinimo, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausė liudytojus, nutarė neskirti teismo ekspertizės, taip pat teismo posėdžio, vykusio 2021 m. sausio 21 d., metu apžiūrėjo byloje esantį daiktinį įrodymą – iš pareiškėjo paimtą ir sandėlyje saugotą garso grotuvą „JVC“, taip pat atliko eksperimentą – pareiškėjo sutikimu įjungęs garso grotuvą į maitinimo lizdą, išbandė garso reguliavimą. Apžiūros ir eksperimento metu teismas nustatė, kad garso grotuvas veikia, t. y. groja muzika, tačiau sukant garso reguliavimo rankenėlę, garsas persisuka (šokinėja), o pagarsinus garsą iki maksimumo, bandant sumažinti garsą rankenėlės pagalba, garso stiprumo sumažinti nepavyksta. Pareiškėjo sutikimu nuėmęs garso rankenėlę (iš priekio žiūrint dešinėje pusėje), teismas nustatė jos klijavimo požymius, tuo tarpu kitoje pusėje esantis panašus reguliatorius (rankenėlė) lengvai nenusiima. Teismas nustatė, kad daiktinio įrodymo apžiūros ir eksperimento rezultatai patvirtina pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę, jog garso reguliavimo rankenėlė yra sulūžusi iš vidaus, bandyta klijuoti, tačiau nesėkmingai, nes garso reguliavimo rankenėlės funkcija (mažinti ar padidinti garso stiprumą) pilnai ir tinkamai funkcijos nebeatlieka. Teismas pripažino, kad vizualinės apžiūros, taikytos viešojo administravimo įstaigoje (pataisos įstaigoje), nepakako objektyviai ir išsamiai ištirti paimto saugoti pareiškėjo daikto sugedimo ar sugadinimo aplinkybių ir priežasčių.
11. Teismas nustatė, kad šioje byloje nėra duomenų, jog būtent Lukiškių TI-K pareigūnai būtų sugadinę aptartą daiktą, tačiau taip pat nėra duomenų, kad iš pareiškėjo nuo 2019 m. sausio 23 d. paimtas daiktas buvo sugadintas ar neveikiantis. Liudytojas M. K. iš esmės patvirtino, kad, nesant akte pastabų, daiktas paimtas iš pareiškėjo tvarkingas. Teismui daiktas pristatytas iš pataisos įstaigos sandėlio. Iki tol daiktas buvo apžiūrėtas tik vizualiai. Teismo posėdžio metu pasitvirtino pareiškėjo nuo 2019 m. sausio 18 d. (nuo daikto grąžinimo jam dienos) nuosekliai nurodomas daikto sugedimas, kuris pareiškėjo daikto paėmimo metu, tinkamai neįvertinus jo būklės, galėjo būti iš karto (grąžinimo jam metu) ir nepamatytas. Teismas nurodė, kad viešojo administravimo institucija, turėjusi išsamiai ir objektyviai ištirti pareiškėjo skundą dėl daikto sugadinimo fakto, priežasčių ir aplinkybių, o ne apsiriboti pareigūnų pasitikėjimu ir vizualia daikto apžiūra, negali būti viešojo administravimo prasme laikoma tinkamai atlikusia pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu pasitvirtino pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl garso grotuvo sugedimo, į tai, jog nuo 2019 m. sausio 18 d. pareiškėjas nuosekliai ir aiškiai nurodė daikto sugedimą, kad nuo 2019 m. sausio 23 d. paimtas pareiškėjo garso grotuvas buvo laikomas pataisos įstaigos sandėlyje ir paėmimo akte Nr. 253 nėra fiksuota, jog grotuvas yra neveikiantis, sugadintas, su defektais, o priešingai, pareigūnų 2019 m. vasario 4 d. tarnybiniuose pranešimuose teigiama, jog daiktas vizualiai sugadinimo požymių neturi, – padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, tyrimo metu nepaneigė pareiškėjo nuosekliai nuo 2019 m. sausio 18 d. nurodomos aplinkybės apie daikto dalies sugadinimą bei atitinkamai neįrodė atsiliepimo teiginių, jog daiktas nebuvo sugadintas dėl pareigūnų kaltės. Teismas pridūrė, jog liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad garso grotuvas iš pareiškėjo buvo paimtas tvarkingas. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra įrodyta viešosios atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos (Lukiškių TI-K) neteisėti veiksmai.
13. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. (daugiau nei po metų surašytame) tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie tai, jog vizualiai apžiūrėjus garso grotuvą „JVC“ matoma akivaizdžių blogos priežiūros ženklų, grotuvas visas apibraižytas, matomi kitos apgadinimo žymės, prieštarauja tos pačios įstaigos 2019 m. vasario 4 d. tarnybiniuose pranešimuose ir daikto paėmimo saugoti akte užfiksuotai informacijai, tiksliau, iš karto po įvykio nefiksuota jokių tokių požymių. Teismas tuo pačiu pabrėžė, kad šioje byloje pareiškėjas neįrodinėjo ir nepagrindė, o teismas taip pat nenustatė Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, nes Lukiškių TI-K atsakymai pareiškėjui nebuvo skųsti Kalėjimų departamentui, ir ši įstaiga jokių veiksmų, susijusių su aptariamu daiktu, neatliko ir neturėjo atlikti. Dėl to teismas pareiškėjo skundo reikalavimus atsakovo atstovui Kalėjimų departamentui pilnai atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad dėl neleistinų parametrų grotuvas buvo teisėtai ir pagrįstai paimtas iš pareiškėjo ir padėtas į pataisos įstaigos sandėlį, todėl šiuo aspektu nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą turtinę žalą, nurodė, kad pareiškėjas minėtą žalą dėl garso reguliavimo rankenėlės sugadinimo įvertino 300 Eur suma, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad nebus lengva pakeisti sugadintą detalę į originalią. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas žalos padarymo faktą paneigiančių ar padarytos turtinės žalos dydžio paskaičiavimų įrodymų nepateikė, kaip ir neįrodinėjo civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.253 straipsnis).
15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad garso grotuvas iš esmės veikia ir atlieka savo funkciją – leidžia klausytis muzikos, tačiau jį reikia sutaisyti, sprendė, kad pareiškėjui turėtų būti atlyginta daikto vertės dėl sugedusios garso reguliavimo funkcijos sumažėjimas, įvertintas pinigais. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad pareiškėjas įrodė turtinės žalos padarymo faktą, tačiau pakankamai nepagrindė atlygintinos turtinės žalos dydžio. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo galimybės surinkti ir pateikti įrodymus yra apribotos. Teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas visapusiškai ištirti reikšmingas bylos faktines aplinkybes, pasidomėjo, kiek rinkoje kainuoja panašus garso grotuvas šiandien, ir nustatė, kad panašus naujas garso grotuvas rinkoje kainuoja apie 212–234 Eur.
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad aptariamas daiktas įsigytas apie 2015 metus, o 2019 metais jau buvo pasibaigęs daikto garantinis laikotarpis, jog pats daiktas veikia ir atlieka muzikos klausymosi funkciją, jog naujas panašaus tipo daiktas kainuoja mažiau nei pareiškėjas nurodė patirtos turtinės žalos dydį, padarė išvadą, jog 30 Eur suma yra pakankama atlyginti pareiškėjui dėl garso reguliavimo rankenėlės sugedimo patirtą daikto vertės sumažėjimą. Dėl to teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam iš Vilniaus PN nurodytos sumos žalos atlyginimo dydį.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nurodė, šiuo atveju pareiškėjas minėtą žalą kildina iš to, kad iš jo buvo paimtas garso grotuvas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendime jau konstatavo, jog iš pareiškėjo garso grotuvas buvo paimtas teisėtai, nenustatė teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba įpareigoti atsakovą nupirkti jam naują garso grotuvą.
19. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo sąžiningumo ir protingumo principais, todėl priėmė šališką sprendimą. Teismas, nustatydamas 30 Eur turtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino tik rankenėlės vertę, tačiau neįvertino išlaidų, kurias patyrė jo artimieji garso grotuvo taisymui, jo nuvežimui ir paėmimui iš taisyklos. Be to, priteistas turtinės žalos atlyginimas yra per mažas dar ir dėl to, kad pareiškėjas pasitikėjo teismu, apžiūrėjusiu garso grotuvo rankenėlę, todėl sprendžiant klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, atsižvelgęs į galimas atsakovo atstovo papildomas išlaidas, šio prašymo nebepalaikė. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo, nes jis patyrė daug nemalonių išgyvenimų rašydamas skundus ir bylinėdamasis teisme.
20. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes ji yra teisėtas ir pagrįstas.
k o n s t a t u o j a :
IV.
22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog buvo sugadintas (sugedo) Lukiškių TI-K paimtas saugoti jo garso grotuvas, taip pat iš to, kad garso grotuvas vėliau kratos metu neteisėtai buvo iš jo paimtas, atlyginimo priteisimo.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo atstovo Vilniaus PN (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjo) 30 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, tyrimo metu nepaneigė pareiškėjo nuosekliai nuo 2019 m. sausio 18 d. nurodomos aplinkybės apie daikto dalies sugadinimą bei atitinkamai neįrodė atsiliepimo teiginių, jog daiktas nebuvo sugadintas dėl pareigūnų kaltės, t. y. buvo konstatuoti valdžios institucijos (Lukiškių TI-K) neteisėti veiksmai; teismas, atsižvelgęs į tai, kad aptariamas daiktas įsigytas apie 2015 metus, o 2019 metais jau buvo pasibaigęs daikto garantinis laikotarpis, jog pats daiktas veikia ir atlieka muzikos klausymosi funkciją, jog naujas panašaus tipo daiktas kainuoja mažiau nei pareiškėjas nurodė patirtos turtinės žalos dydį, padarė išvadą, jog 30 Eur suma yra pakankama atlyginti pareiškėjui dėl garso reguliavimo rankenėlės sugedimo patirtą daikto vertės sumažėjimą; dėl to teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam iš Vilniaus PN nurodytos sumos žalos atlyginimo dydį. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas neįrodinėjo ir nepagrindė, o jis taip pat nenustatė Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, nes Lukiškių TI-K atsakymai pareiškėjui nebuvo skųsti Kalėjimų departamentui, ir ši įstaiga jokių veiksmų, susijusių su aptariamu daiktu, neatliko ir neturėjo atlikti; dėl to teismas pareiškėjo skundo reikalavimus atsakovo atstovui Kalėjimų departamentui pilnai atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad dėl neleistinų parametrų grotuvas buvo teisėtai ir pagrįstai paimtas iš pareiškėjo ir padėtas į pataisos įstaigos sandėlį, todėl šiuo aspektu nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nurodė, šiuo atveju pareiškėjas minėtą žalą kildina iš to, kad iš jo buvo paimtas garso grotuvas; atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjo garso grotuvas buvo paimtas teisėtai, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba įpareigoti atsakovą nupirkti jam naują garso grotuvą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nustatydamas 30 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą, įvertino tik rankenėlės vertę, tačiau neįvertino išlaidų, kurias patyrė jo artimieji garso grotuvo taisymui, jo nuvežimui ir paėmimui iš taisyklos. Be to, priteistas turtinės žalos atlyginimas yra per mažas dar ir dėl to, kad pareiškėjas pasitikėjo teismu, apžiūrėjusiu garso grotuvo rankenėlę, todėl sprendžiant klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, atsižvelgęs į galimas atsakovo atstovo papildomas išlaidas, šio prašymo nebepalaikė. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo, nes jis patyrė daug nemalonių išgyvenimų rašydamas skundus ir bylinėdamasis teisme.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodytomis šios nutarties 23 punkte. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.
28. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų neperrašo, tačiau pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam buvo priteistas per mažas turtinės žalos atlyginimas, nes teismas, nustatydamas 30 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą, įvertino tik rankenėlės vertę, tačiau neįvertino išlaidų, kurias patyrė jo artimieji garso grotuvo taisymui, jo nuvežimui ir paėmimui iš taisyklos. Teisėjų kolegija iš prieš tai nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nustatė, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jam padarytos turtinės žalos dydžiu, t. y. kad daikto vertė dėl garso reguliavimo rankenėlės sugedimo sumažėjo 30 Eur suma. Tačiau pareiškėjas apeliacinio skundo teiginiais siekia, kad jam būtų priteistas turtinės žalos, patirtos jo artimųjų, atlyginimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų įgaliotas atstovauti savo artimiesiems ir reikšti jų vardu reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo jiems priteisimo, taip pat nėra jokių duomenų, jog šie artimieji (konkrečiai nenurodyti) iš tiesų buvo paėmę ir vežę taisyti garso grotuvą bei patyrę konkrečių išlaidų. Todėl analizuojami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl per mažos jam priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos atmetami kaip nepagrįsti.
30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl ekspertizės, nustatė, kad 2021 m. sausio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu (II t., b. l. 37–39) pareiškėjas nurodė nepageidaujantis, jog būtų skirta ekspertizė, nes teismas apžiūrėjo garso grotuvą ir įsitikino, kad jis yra sugadintas. Taip pat, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jam padarytos turtinės žalos dydžiu. Taigi, nėra poreikio skirti ekspertizę nei dėl garso grotuvo sugadinimo fakto, nei dėl pareiškėjui padarytos turtinės žalos dydžio. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties neskirti garso grotuvo ekspertizės motyvais, kad ekspertizės nagrinėjamoje byloje skyrimas yra netikslingas, neekonomiškas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės prieštarauja jo paties išdėstytai pozicijai dėl jos skyrimo poreikio, taip pat nekeičia nei teismo protokolinėje nutartyje, nei skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl savo deklaratyvaus pobūdžio atmetami.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad teismas skundžiamu sprendimu nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo; nurodo, jog patyrė neigiamų išgyvenimų rašydamas skundus ir bylinėdamasis teisme. Teisėjų kolegija, vertindama šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, primena, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, o pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl to jokių nesutikimo argumentų nenurodė, kad Lukiškių TI-K neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, tyrimo metu nepaneigė pareiškėjo nuosekliai nuo 2019 m. sausio 18 d. nurodomos aplinkybės apie daikto dalies sugadinimą bei atitinkamai neįrodė atsiliepimo teiginių, jog daiktas nebuvo sugadintas dėl pareigūnų kaltės, t. y. šiuo aspektu buvo konstatuoti valdžios institucijos (Lukiškių TI-K) neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamai pareiškėjas turėjo nurodyti išsamius motyvus, kad jis būtent dėl prieš tai konstatuotų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl pareigūnų kaltės sugadinto garso grotuvo, patyrė neturtinę žalą. Nepaisant to, pareiškėjas apeliaciniame skunde savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad gynė savo pažeistas teises. Iš to darytina išvada, kad tarp skundžiamame teismo sprendime nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų nėra priežastinio ryšio. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atmetami kaip nepagrįsti.
32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija