Lietuvos Respublikos

vadovybės apsaugos tarnybos

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOS PAREIGŪNŲ ETIKOS KODEKSO IR TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2020 m. liepos 1 d. Nr. V-6

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą,

t v i r t i n u pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodeksą.

2. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos tarnybinės etikos komisijos nuostatus.

 

 

 

Direktorius                                                                                      Rymantas Mockevičius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus

2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-6

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOS PAREIGŪNŲ ETIKOS KODEKSAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

 

1. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas) reglamentuoja Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pareigūnų (toliau – pareigūnai) elgesį, atliekant pareigas Tarnyboje ir laisvu nuo pareigų Tarnyboje atlikimo laiku, pareigūnų tarpusavio santykius, nustato tarnybinės etikos reikalavimus Tarnybos vadovaujantiems pareigūnams.

2. Etikos kodekso tikslas – apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis Tarnybos pareigūnas, vykdydamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas ir laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu; kurti kūrybingą ir geranorišką tarnybinę aplinką, ugdyti bendradarbiavimu ir tarpusavio supratimu paremtus Tarnybos pareigūnų santykius, didinti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba, stiprinti pareigūnų autoritetą, jų atsakomybę už savo veiksmus.

3. Etikos kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, kitais teisės aktais.

4. Etikos kodekse vartojamos sąvokos atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamų sąvokų išaiškinimą.

5. Pareigūnų veikla grindžiama šiais etikos principais:

1) teisėtumo ir tarnybinės drausmės – pareigūnas, eidamas savo pareigas, privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir tinkamai atlikti savo funkcijas;

2) pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms – pareigūnas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves;

3) skaidrumo – bet kokia pareigūno veikla einant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus;

4) teisingumo – pareigūnas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;

5) nesavanaudiškumo – pareigūnas privalo atlikti pareigas ir naudotis įgaliojimais, informacija ir ištekliais tik visuomenės interesais, nesinaudoti pareigomis siekiant gauti privilegijų ir naudos sau ar kitiems asmenims;

6) padorumo – pareigūnas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;

7) nešališkumo – pareigūnas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;

8) atsakomybės – pareigūnas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;

9) pavyzdingumo – pareigūnas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas;

10) politinio neutralumo – pareigūnai negali jiems suteiktų įgaliojimų naudoti taip, kad savo aktyviais ar pasyviais veiksmais savavališkai įsiterptų į valstybėje vykstančius demokratinius procesus, dalyvautų priimant politinius sprendimus, nesusijusius su tiesiogine Vadovybės apsaugos tarnybos veikla;

11) saugomų asmenų tarnybinės ir asmeninės veiklos konfidencialumo užtikrinimo;

12) saugomų asmenų ir jų šeimos narių privataus gyvenimo konfidencialumo ir neliečiamumo užtikrinimo.

 

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI PAREIGŪNŲ ELGESIUI

 

6. Pareigūnas, siekdamas nepažeisti etikos principų, privalo:

6.1. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;

6.2. laiku ir tiksliai vykdyti aukštesniojo pagal pareigas pareigūno gautus nurodymus ir pavedimus, jeigu nėra aiškiai žinoma, kad jie nėra neteisėti. Jei žinoma, kad nurodymas ar pavedimas yra neteisėti, būtina nedelsiant apie tai pranešti tiesioginiam vadovui arba aukštesnes pareigas einančiam pareigūnui;

6.3. sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti pareigas, nustatytas  Vadovybės apsaugos įstatyme, kituose teisės aktuose ir pareigybės aprašyme;

6.4. atlikdamas pareigas veikti pagal suteiktus įgaliojimus;

6.5. gilintis į atliekamų darbų esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, nevilkinti atliekamų darbų proceso;

6.6. siekti, kad rengiami dokumentai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybinės kalbos ir raštvedybos reikalavimus;

6.7. nuolat kelti kvalifikaciją, tobulinti teorines žinias ir praktinio darbo įgūdžius, reikalingus einamoms pareigoms atlikti, skirti laiko bendrajai ir profesinei savišvietai;

6.8. saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, nesinaudoti ir neleisti naudotis įslaptinta informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

6.9. saugoti ir neatskleisti jam tarnybos metu patikėtos informacijos, taip pat neskelbti informacijos, sužinotos vykdant tarnybines pareigas, jos neatskleisti ir neperduoti asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti;

6.10. elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nepažemintų pareigūno vardo;

6.11. nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos;

6.12. savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir Tarnybos pareigūnais;

6.13. vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, griežtai laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, o apie iškilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuoti tiesioginį vadovą bei nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūroje;

6.14. spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai;

6.15. būti teisingam ir nešališkam, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų;

6.16. gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą, pagrindines teises ir laisves;

6.17. naudoti jėgą tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti;

6.18. su visais asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūriam ir taktiškam;

6.19. būti savikritiškas, nevengti atsakomybės už padarytas klaidas, stengtis kuo greičiau jas ištaisyti.

6.20. būti lojalus Tarnybos vadovams, kolegoms ir savo pavaldiniams;

6.21. viešai nereikšti politinių pažiūrų;

6.22. nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai;

6.23. vengti asmenių santykių su asmenimis, žinant, kad jie susiję su nusikalstama veika, jei tai pakenktų Tarnybos įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu;

6.24. nedaryti neteisėtos įtakos kitiems pareigūnams dėl jų atliekamo darbo;

6.25. nesinaudoti, pažeidžiant teisės normas, valstybės, jos institucijų ar įstaigų nuosavybe;

6.26. vengti familiarių asmeniškų santykių su saugomais asmenimis ir jų aplinka;

6.27. laikytis kalbos ir elgesio kultūros normų;

6.28. užtikrinti, kad darbo vieta visada būtų švari ir tvarkinga;

6.29. vilkėdamas uniformą ar kitus drabužius, visada būti tvarkingam;

6.30. nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti nelegaliai narkotinių ir toksinių medžiagų;

6.31. efektyviai bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, sprendžiant pavestus uždavinius.

 

iii skyrius

pareigūnų tarpusavio santykiai

 

7. Pareigūnų tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu, lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu. Pareigūnai turi padėti vieni kitiems profesinėje veikloje, dalytis įgyta patirtimi ir žiniomis. Pareigūnai privalo:

7.1. mandagiai ir santūriai elgtis su bendradarbiais, gerbti jų nuomonę;

7.2. laikytis solidarumo su bendradarbiais, ginti juos nuo nepagrįstos kritikos ir netinkamos įtakos;

7.3. tarnybos metu kilusius nesutarimus spręsti aptardami juos tarpusavyje, o jų neišsprendę – kreiptis į tiesioginį vadovą;

7.4. susilaikyti nuo viešo bendradarbių asmenybės, kompetencijos ar atliekamų konkrečių užduočių ir (ar) pavedimų vertinimo, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai;

7.5. informuoti bendradarbius apie pastebėtas jų padarytas klaidas, taip pat pateikti savo pastabas ar siūlymus;

7.6. netrukdyti bendradarbiams dirbti, be pagrindo nesidomėti jų atliekamais pavedimais ir užduotimis;

7.7. bendraudami su vadovais elgtis korektiškai ir pagarbiai, vykdyti teisėtus jų nurodymus, pasilikdami teisę turėti savo nuomonę visais klausimais ir ją taktiškai reikšti. Pastebėję vadovo klaidą, taktiškai jam apie pranešti;

7.8. netoleruoti bendradarbių daromų teisės pažeidimų, laiku perspėti prasižengusį bendradarbį ir imtis priemonių užkirsti kelią daromiems pažeidimams, reikalui esant apie pareigūno netinkamą elgesį informuoti tiesioginį vadovą;

8. Pareigūnai privalo vengti:

8.1. asmens žeminimo ar įžeidinėjimo;

8.2. pareigūno darbo ir (ar) užimamų pareigų menkinimo;

8.3. apkalbų, šmeižto skleidimo;

8.4. nesantaikos kurstymo, šantažo ir grasinimų;

8.5. neigiamų emocijų demonstravimo.

 

iv skyrius

REIKALAVIMAI VADOVAUJANTIEMS PAREIGŪNAMS

 

9. Vadovaujantis pareigūnas privalo:

9.1. užtikrinti bendradarbiavimu paremtą vadovavimo stilių, kuris skatina pareigūnų iniciatyvą ir savarankiškumą, sudaryti sąlygas pavaldiniams, veikiant kartu, dalyvauti problemų sprendime;

9.2. stengtis sukurti vadovaujamame kolektyve darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis;

9.3. mandagiai bendrauti su pavaldiniais ir taktiškai duoti jiems nurodymus;

9.4. pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumų esant galimybei reikšti asmeniškai, korektiškai ir neįžeidinėdamas;

9.5. stengtis paskirstyti darbą vadovaujamame kolektyve tolygiai, kad būtų maksimaliai panaudotos kiekvieno pavaldinio galimybės ir profesinė kvalifikacija;

9.6. priimti tik objektyvius ir skaidrius sprendimus, susijusius su tarnybine veikla, vadovaujantis asmenų pranašumais ir nuopelnais, vengti nepotizmo (giminių ir bičiulių protegavimo);

9.7. skatinti pavaldinius reikšti savo nuomonę ir ją išklausyti;

9.8. deramai įvertinti pavaldinių darbo pasiekimus, viešai pagerbti ypač nusipelniusius pareigūnus;

9.9. būti reikliam pavaldiniams, visiems vienodai teisingam, savo elgesiu ir darbu rodyti jiems pavyzdį;

9.10. kartu su pavaldiniais spręsti tarnybinėje veikloje iškylančias problemas, aiškinti pavaldiniams apie aplaidaus ir netinkamo pareigų atlikimo, korupcijos žalą Tarnybos prestižui ir valstybės interesams, skatinti pavaldinius veikti griežtai lankantis Etikos kodekso nuostatų;

9.11. skatinti nuolatinį pavaldinių kvalifikacijos kėlimą;

9.12. atsižvelgdamas į tai, kad geros darbo sąlygos stiprina pasitenkinimą profesija ir sumažina netinkamo elgesio galimybę, stengtis užtikrinti, kad pavaldiniai turėtų teisę ne tik į atlyginimą už jų darbą, bet taip pat į tinkamą darbo aplinką.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

10. Laikytis Etikos kodekso reikalavimų – kiekvieno pareigūno pareiga ir garbės reikalas.

11. Bet kuris Tarnybos pareigūnas, darbuotojas ar asmuo gali pateikti skundą pažeidusio Etikos kodeksą Tarnybos pareigūno tiesioginiam vadovui. Tiesioginis vadovas, gavęs žodinę ar rašytinę informaciją, kad pareigūnas pažeidė Etikos kodeksą, privalo:

11.1. informuoti pareigūną apie Etikos kodekso pažeidimą;

11.2. už nešiurkštų Etikos kodekso pažeidimą pareigūną įspėti ir pareikalauti laikytis Etikos kodekso reikalavimų;

11.3. esant šiurkščiam ar pakartotiniam Etikos kodekso reikalavimų pažeidimui, gali siūlyti atlikti tarnybinį patikrinimą.

12. Už nuolatinį ar šiurkštų Etikos kodekso reikalavimų nesilaikymą Tarnybos pareigūnui Vadovybės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skiriama tarnybinė nuobauda.

13. Šiurkščiu Etikos kodekso reikalavimų pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kuris padarytas iš savanaudiškų paskatų, ar padarytas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, pasitikėjimą visuomenėje Tarnyba.

14. Tarnybos administracijos padalinių vadovai kontroliuoja, kaip Tarnyboje laikomasi Etikos kodekso.

15. Kiekvienas pareigūnas privalo susipažinti su Etikos kodeksu ir raštu įsipareigoti juo vadovautis. Pasirašytas pareigūno įsipareigojimas (Etikos kodekso priedas) saugomas pareigūno tarnybos byloje.

________________

 

Lietuvos Respublikos vadovybės

apsaugos tarnybos Etikos kodekso

priedas

 

 

 

(Įsipareigojimo formos pavyzdys)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOS PAREIGŪNO ĮSIPAREIGOJIMAS

 

 

(Dokumento data)

 

(Dokumento sudarymo vieta)

 

 

Aš, _____________________________________________ Lietuvos Respublikos

(vardas, pavardė)

vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas(-ė), esu susipažinęs (-usi) su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos Etikos kodeksu ir įsipareigoju juo vadovautis.

 

 

 

_________________                                                                      ______________________

(Data)                                                                                        (Parašas)

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos

tarnybos direktoriaus

2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-6

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATAI

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos tarnybinės etikos komisijos nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) veiklą vertinant Tarnybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau visi kartu – darbuotojai) tarnybinės etikos pažeidimus.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodeksu, šiais nuostatais bei kitais teisės aktais.

 

 

II SKYRIUS

KOMISIJOS KOMPETENCIJA

 

3. Tarnybos direktorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoda klausimą nagrinėti Komisijai po to, kai:

3.1. gavo informacijos, kad Tarnybos darbuotojas yra pažeidęs tarnybinę etiką, tačiau tarnybinį patikrinimą, tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės tyrimą atlikti yra netikslinga;

3.2. nusprendė netaikyti tarnybinės atsakomybės Tarnybos darbuotojui, kuris pažeidė tarnybinę etiką ir dėl kurio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimas (ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patikrinimo (tyrimo) išvados patvirtinimo dienos patikrinimo (tyrimo) išvada perduodama Komisijai).

3.3. gavo informacijos apie tai, kad Tarnybos pareigūnas dirba ar ketina dirbti pedagoginį darbą arba užsiima ar ketina užsiimti ekonomine veikla.

4. Komisija:

4.1. svarsto Tarnybos darbuotojų, išskyrus Tarnybos direktoriaus, jo pavaduotojų ir Komisijos narių, padarytus tarnybinės etikos pažeidimus ir sprendžia klausimą dėl poveikio priemonių, nesusijusių su tarnybine atsakomybe, taikymo (t. y. taiko moralinę atsakomybę);

4.2. analizuoja tarnybinės etikos pažeidimų padarymo priežastis ir teikia Tarnybos direktoriui siūlymus dėl tarnybinės etikos pažeidimų prevencinių priemonių taikymo.

 

 

III SKYRIUS

KOMISIJOS SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

 

5. Komisijos sudėtį tvirtina ir keičia Tarnybos direktorius.

6. Komisiją sudaro Tarnybos direktoriaus paskirtas Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojas, 3 Komisijos nariai ir sekretorius, kuris gali būti Komisijos nariu.

7. Komisijos nariais skiriami per pastaruosius 5 metus tarnybinių (drausminių) nuobaudų neturėję, nepriekaištingos reputacijos asmenys.

8. Komisijai vadovauja Komisijos pirmininkas, o jam nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas.

9. Komisijos pirmininkas:

9.1. organizuoja Komisijos darbą ir atsako už tai, kad Komisija atliktų jai pavestą darbą;

9.2. rengia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja.

10. Komisija turi teisę kviesti asmenį, dėl kurio sprendžiamas moralinės atsakomybės taikymo klausimas, į posėdį.

11. Komisijos nariai nuomonę svarstomu klausimu pareiškia atviru balsavimu. Draudžiama balsuojant susilaikyti.

12. Komisijos posėdžio sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodoma Komisijos priimtas sprendimas bei jo motyvai, pateikiami paaiškinimai ir pažymima kaip balsavo kiekvienas Komisijos narys.

12.1. Komisijos posėdžio protokolas yra teisėtas, jeigu Komisijos posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip pusė visų Komisijos narių. Komisijos pirmininko balsas yra lemiamas, jeigu balsų skaičius Komisijoje balsuojant pasidalija po lygiai.

12.2. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Protokole gali būti pateikta Komisijos nario, nesutinkančio su Komisijos sprendimu, atskira motyvuota nuomonė. Atskira nuomonė gali būti pateikta ir atskirame rašte, tačiau apie tai Komisijos narys privalo pažymėti protokole.

13. Komisijos veiklos raštvedybą tvarko Komisijos sekretorius.

_________________________