Administracinė byla Nr. A-1294-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03058-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 7.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. (6.5)I-4859 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2017 m. liepos 4 d. skundą (reg. Nr. GP-1197).
2. Pareiškėja paaiškino, kad nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus mirusiojo draudžiamųjų pajamų pateiktomis sumomis, našlaičių pensijos sumažinimu bei paskaičiuotais koeficientais, 2017 m. liepos mėn. kreipėsi į atsakovą, kuris 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (6.5)I-4859 atsisakė nagrinėti jos skundą. Pareiškėja savo nesutikimą su tokiu VSDFV sprendimu grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kuriuose nurodyta, jog klausimas galėtų būti nenagrinėjamas, jei tas pats asmuo tuo pačiu klausimu kreipėsi į instituciją per vienerius metus.
3. 2017 m. kovo mėn. į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi našlaitė G. J. bei našlė, pateikdamos naujus dokumentus apie mirusiojo draudžiamąsias pajamas su prašymu peržiūrėti ir perskaičiuoti našlaičių ir našlės pensijas. Pareiškėjos teigimu, paskutinėje darbovietėje netinkamai nurodant mirties datą mirusysis anksčiau laiko buvo išbrauktas iš darbuotojų sąrašų, todėl buvo neteisingai apskaičiuoti koeficientai. Pareiškėja pateikė mirusiojo buvusio darbo užmokesčio paskaičiavimus ir nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius atliko perskaičiavimą sumažindamas koeficientus, todėl G. J. skyrė / išmokėjo sumažintą našlaičio pensiją už buvusius sustabdytus mokėjimo mėnesius.
5. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą skundas gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Nustačius, kad VSDFV Vilniaus skyriui pareiškėjos 2017 m. kovo 29 d. pateikti dokumentai apie mirusio sutuoktinio G. J. stažą ir pajamas nelaikytini naujais faktiniais duomenimis, leidžiančiais ginčyti VSDFV 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5415, jog negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, VSDFV atsisakė nagrinėti jos skundą.
6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja L. J. nuo 2013 m. gegužės 1 d. teisės į našlių pensiją neturi ir nuo šios datos nėra našlių pensijos gavėja, o pagal naujai pateiktus dokumentus paskirta ir mokama pensija gali būti perskaičiuota nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pateikti dokumentai, pirmosios dienos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 86 punktas).
7. VSDFV atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai našlių pensijos apskaičiavimo teisingumas VSDFV buvo patikrintas ir konstatuotas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5415, kurio teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1034-437/2012.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos L. J. skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymų perskaičiuoti našlaičių ir našlių pensijas. VDFV Vilniaus skyrius 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr.(10.4)3-59063 pareiškėjai paaiškino našlaičių pensijos skyrimo tvarką ir nurodė, jog perskaičiavo mirusio asmens (G. J.) valstybinio socialinio draudimo invalidumo / netekto darbingumo pensiją. Taip pat informavo, jog našlių ir našlaičių pensijos už mirusį G. J. paskirtos nuo jo mirties datos, t. y. nuo 1998 m. rugpjūčio 9 d., remiantis 1998 m. rugpjūčio 17 d. mirties liudijimu AL Nr.015538. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus raštu, pateikė skundą VSDFV, kuri 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4859, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymo Nr.V-131 30 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti, nes šiuo klausimu yra priimtas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr.(6.5)I-5415, kurio teisingumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1034-437/2012.
10. Taip pat nustatė, jog našlių pensija pareiškėjai buvo paskirta nuo 1998 m. rugpjūčio 9 d. (nuo sutuoktinio G. J. mirties dienos) ir mokama iki 2013 m. balandžio 30 d., kaip našlei, auginančiai mirusiojo G. J. vaikus G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai našlių pensija už mirusį sutuoktinį G. J. nuo 1998 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirta pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nuostatas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis buvo nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1034-437/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02011-2011-1), kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos gautos našlės pensijos apskaičiavimo teisingumo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 15.17-9821 dėl našlės pensijos apskaičiavimo bei VSDFV 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5415 atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti.
11. Pareiškėja gimė 1966 m rugsėjo 16 d., todėl Pensijų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto 65 m. senatvės pensijos amžiaus sulauks 2031 m. rugsėjo 16 d. Taigi šiuo metu teisės į našlių pensiją, kaip asmuo, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, ji neturi. Be to, nuo 2007 m. sausio 1 d. skiriamos našlių pensijos dydis nuo mirusio sutuoktinio pajamų nepriklauso yra valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio.
12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai paskirta našlės pensija buvo mokama iki 2013 m. balandžio 30 d., kaip našlei, auginančiai mirusiojo G. J. vaikus. Nuo 2013 m. gegužės 1 d. teisės į našlių pensijos mokėjimą pareiškėja neturi ir nėra šios pensijos gavėja, o tokią teisę galėtų įgyti tik sulaukusi senatvės pensijos amžiaus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog VSDFV pagrįstai pripažino, jog 2017 m. kovo 29 d. pateikti dokumentai apie mirusio sutuoktinio G. J. stažą ir pajamas nelaikytini naujais faktiniais duomenimis, leidžiančiais ginčyti VSDFV 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5415, kuriuo buvo konstatuotas L. J. nuo 1998 m. rugpjūčio 9 d. paskirtos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumą, ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. neturinčiai teisės į našlių pensiją pareiškėjai šių papildomų dokumentų teikimas negali sukelti teisinių pasekmių. Įvertinęs tai, jog pareiškėjai mokėtos našlių pensijos paskaičiavimo teisingumas buvo patikrintas teismine tvarka, nuo 2013 m. gegužės 1 d. pareiškėjai našlės pensija nėra mokama, taip pat į tai, jog pareiškėja nėra sukakusi senatvės pensijų amžiaus, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 4 d. skundą.
13. Taip pat teismas pažymėjo, jog 2017 m. spalio 3 d. nutartimi buvo priimtas tik pareiškėjos skundo reikalavimas dėl VSDFV 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, o kiti pareiškėjos kelti reikalavimai panaikinti kitiems asmenims (G. J. ir G. J.) adresuotus sprendimus, nebuvo priimti nagrinėti ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kaip pareiškėjai buvo išaiškinta 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartyje, kiti jos minimi raštai (2017 m. birželio 6 d. raštas (Nr.(10.4)3-59069), kuriame pateikiam informacija dėl prašymo perskaičiuoti našlaičių pensiją G. J.; 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr.PE-SP1-12136, kuriuo skirta našlaičių pensija G. J. iki jam sukaks 24 metai) yra priimti kitų subjektų atžvilgiu, jais pareiškėjai nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos ir jie pareiškėjai nesukelia jokių pasekmių, todėl nebuvo priimti nagrinėti.
14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir bylai aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad skundžiamas VSDFV 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 4 d. skundą (reg. Nr. GP-1197).
III.
15. Pareiškėja L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti jos skundą pagal pateikiamus koeficientų skaičiavimus.
16. Pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis, jog VSDFV pateikti dokumentai apie G. J. pajamas nelaikytini naujais. Po 2017 m. kovo 29 d. kreipimosi į VSDFV Vilniaus skyrių gauti raštai su skaičiais, neatininkančiais pirminiuose dokumentuose esančių faktinių duomenų, rodo, jog mirusiojo asmens netekto darbingumo pensijos perskaičiavimas buvo neteisingas, todėl nepagrįstai sumažinta našlaičių pensija.
17. Pareiškėjos teigimu, VSDFV neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti jos skundą remdamiesi išaiškinimu, jog sprendimą priėmė 2011 m. rugsėjo 2 d., t. y. iki atlikto faktinio VSDFV Vilniaus skyriaus perskaičiavimo, kuris buvo apskųstas VSDFV.
19. Pagal Pensijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį našlių ir našlaičių pensijos paskyrimo metu buvo skaičiuojamos kaip ir II grupės invalidumo pensija, o visos našlių pensijos, paskirtos nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo našlių pensijos bazinio dydžio. Našlių pensijoms, paskirtoms iki 2007 m., taikomas paskyrimo metu galiojęs įstatymas, t. y. 20 proc. nuo mirusiojo asmens netekto darbingumo (II gr. invalidumo) paskaičiuojamos pensijos, bet našlės pensijos dydis yra 2007 m. negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas našlių pensijos bazinis dydis. 2007 m. šis dydis buvo 70 Lt, tačiau pareiškėjai VSDFV mokėjo 51 Lt.
20. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir procesinės teisės normas, tinkamai išnagrinėjus administracinės bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, yra argumentuotas ir atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus teismo sprendimams reikalavimus, todėl apeliacinio skundo reikalavimas naikinti šį teismo sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
22. VSDFV teigia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir pateikti duomenys apie mirusiojo G. J. stažą ir pajamas, neva turintys įtakos našlių pensijos dydžiui, nėra susiję su šioje administracinėje byloje skundžiamu VSDFV 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4857, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 4 d. skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VSDFV 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. (6.5)I-4859, kuriuo VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos L. J. skundą dėl valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijų apskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
25. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuomet prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Vienas iš tokių prašymo ar skundo nagrinėjimo atsisakymo pagrindų yra atvejis, kai paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Toks pat pagrindas yra numatytas Taisyklių 60.3 punkte, kuriame numatyta, jog prašymai nenagrinėjami, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas.
26. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjai L. J. našlių pensija buvo paskirta nuo 1998 m. rugpjūčio 9 d. (nuo sutuoktinio G. J. mirties dienos) ir mokama iki 2013 m. balandžio 30 d. Šios aplinkybės nei skunde, nei apeliaciniame skunde neginčijo pati pareiškėja. 2011 m. birželio 17 d. ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl gaunamo našlės pensijos dydžio ir jo apskaičiavimo teisingumo. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 15.17-9812 ir VSDFV 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5415 buvo konstatuotas L. J. paskirtos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumas. Nesutikdama su minėtais sprendimais, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2012 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1034-437/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02011-2011-1) konstatavo, jog skundžiami sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti. Taigi, L. J. paskirtos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumas buvo išnagrinėtas ne tik VSDFV, bet ir patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimu. 2017 m. liepos 4 d. pareiškėja vėl kreipėsi į VSDFV dėl valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijų apskaičiavimo teisingumo. VSDFV, atsižvelgusi į anksčiau priimtus sprendimus ir jau įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą bei vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 4 d. Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 4 d. skundą.
27. Pareiškėja, siekdama, kad VSDFV perskaičiuotų jai paskirtos našlių pensijos teisingumą, 2017 m. kovo 29 d. pateikė dokumentus apie mirusio sutuoktinio G. J. stažą ir pajamas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti dokumentai nelaikytini naujais faktiniais duomenimis, leidžiančiais iš naujo nagrinėti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumo, VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme, kadangi šis klausimas jau buvo išnagrinėtas VSDFV dar 2011 m. ir patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2013 m. gegužės 1 d. pareiškėja nebėra našlių pensijos gavėja, o pagal naujai pateiktus dokumentus pensija gali būti perskaičiuota nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pateikti dokumentai, pirmosios dienos (Nuostatų 86 p.), todėl net ir perskaičiavus našlių pensijos dydį pagal pareiškėjos 2017 m. pateiktus duomenis, jai negalėtų būti mokama našlių pensija, nes ji nebėra našlių pensijos gavėja ir teisę į šią pensiją įgis tik sulaukus pensinio amžiaus 2031 m. rugsėjo 16 d. Be to, pažymėtina, jog nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pensijų įstatymo nuostata, pagal kurią skiriamų našlių pensijos dydis nebepriklauso nuo mirusiam sutuoktiniui apskaičiuotos (ar galėjusios priklausyti, jeigu miręs asmuo nebuvo įgijęs teisės į valstybinę socialinio draudimo pensiją) valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio. Nuo 2007 m. sausio 1 d. našlių pensija skiriama našlių pensijos bazinio dydžio (21 Eur).
28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs ir įvertinęs ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą, pagrįstai nurodė, jog VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 4 d. skundą, o skundžiamas VSDFV Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka ir pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p.; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 55 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1734-552/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1668-520/2019 ir kt.).
29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija