Administracinė byla Nr. AS-781-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00736-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti pareiškėjo G. K. patikslintą skundą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–21), kurį vėliau patikslino (b. l. 66–86), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 7SD-8647-(14.7.104.) (toliau – ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 1T-4-(7.5) (toliau – ir 2018 m. kovo 13 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT (Kauno rajono skyrių) patvirtinti pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas pasirinko iš laisvo valstybinio žemės fondo Nr. 26 (toliau – ir Žemės sklypas).
2018 m. rugsėjo 14 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas, be anksčiau suformuluotų reikalavimų, taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. SD-2606 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nederinimo“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas) bei įpareigoti Administraciją suderinti pareiškėjui suprojektuotą Žemės sklypą (b. l. 119–133).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 134–136).
Teismas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir NŽT 2018 m. kovo 13 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo NŽT (Kauno rajono skyrių) patvirtinti pareiškėjui suprojektuotą Žemės sklypą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (teisme jau yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl minėtų reikalavimų).
Dėl pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotų naujų reikalavimų teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovei apie Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą vėliausiai tapo žinoma 2018 m. sausio 15 d., todėl pareiškėjas dėl šio sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi 7 mėnesius praleidęs skundo padavimo terminą.
Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog iš 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo turinio pareiškėjas nesuprato, kad minėtas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kad tik vėliau (teismo posėdžio metu) suvokė atsakovo poziciją, kad sprendimas yra galutinis, yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo turinys yra aiškus, jame išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Be to, iš pareiškėjo 2018 m. sausio 15 d. skundo NŽT direktoriui matyti, kad pareiškėjui 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo esmė buvo suprantama.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą ir nėra pagrindo išvadai, kad terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus dėl Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją suderinti pareiškėjui suprojektuotą Žemės sklypą.
III.
Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį, atnaujinti terminą Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimui ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 139–147).
Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo galimas teisines pasekmes pareiškėjui ir pareiškėjas suvokė, kad siekiant situaciją išspręsti iš esmės, jam reikėtų ginčyti ir minėtą Administracijos sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad pirminiame skunde neprašė panaikinti minėto sprendimo dėl sąžiningos klaidos (institucijų jam neišaiškintos skundimo tvarkos ir teisinių padarinių).
Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir negali būti apribota ar paneigta. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasak pareiškėjo, nurodyta, kad formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, o byloje nesant įrodymų, kurie leistų abejoti pareiškėjo sąžiningumu ar patvirtintų pareiškėją piktnaudžiaujant teise, praleistas skundo padavimo terminas yra atnaujintinas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turi būti vertinama priežasčių visuma, kuri gali būti pagrindas atnaujinti terminą, net jei kiekviena atskirai termino praleidimo priežastis ir negalėtų būti pagrindas termino atnaujinimui.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, teigdamas, kad pareiškėjas nurodė, jog Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą gavo 2018 m. kovo 15 d. Pareiškėjas pažymi, kad minėtas Administracijos sprendimas yra adresuotas ne pareiškėjui, o NŽT Kauno rajono skyriui. NŽT atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui minėto Administracijos sprendimo kopijos nesiuntė. Neįteikdamos sprendimo pareiškėjui NŽT ir Administracija suklaidino pareiškėją dėl šio sprendimo pobūdžio ir sukeliamų teisinių padarinių.
Pareiškėjo nuomone, teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendime yra aiškiai nurodyta šio akto apskundimo tvarka. Minėtas Sprendimas nebuvo adresuotas pareiškėjui, todėl Administracija jam nėra išaiškinusi, ar pareiškėjas turi teisę skųsti minėtą sprendimą ir, kokia tvarka. Su Administracija pareiškėjas jokio kontakto neturėjo, nes nuosavybės teisių atkūrimo proceso klausimus tvarkė NŽT. Pareiškėjo nuomone, apie tarpinius tarpinstitucinius veiksmus pareiškėjas nieko nežinojo ir neturėjo žinoti.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo ir specialių teisių žinių. Jei NŽT ir Administracija būtų atlikusios savo pareigas ir laiku įteikusios pareiškėjui 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, išaiškinusios jo apskundimo galimybes bei tvarką, pareiškėjas būtų šia teise pasinaudojęs, kaip tai padarė dėl jam siųstų NŽT sprendimų. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad minėto Administracijos sprendimo neapskundimas yra pareiškėjo sąmoningai pasirinktas teisių gynimo būdas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje skundžiamas NŽT sprendimas yra grindžiamas Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu, todėl byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl aplinkybių ir teisės tais aspektais, kuriais yra vertintinas ir Administracijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ginčas dėl to yra nagrinėjamas nuo pat pradinio pareiškėjo skundo, Administracija byloje dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir turėjo galimybes minėtais aspektais pasisakyti, todėl termino neatnaujinimas, pareiškėjo nuomone, neatitinka nei formalaus, nei realaus teisingumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
Kaip aptarta, pareiškėjas, 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikdamas patikslintą skundą, siekė Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo bei kėlė su tuo susijusį kitą reikalavimą – įpareigoti Administraciją suderinti pareiškėjui suprojektuotą Žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujino pareiškėjui termino skundui dėl Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo paduoti.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Iš Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo turinio matyti, kad jis buvo adresuotas ne pareiškėjui, o NŽT (b. l. 55). Pareiškėjas nenurodė, kada jis gavo minėtą sprendimą, tačiau iš byloje esančio pareiškėjo (jo atstovės) 2018 m. sausio 15 d. skundo turinio matyti, kad prie minėto skundo kaip vienas iš priedų buvo pridėtas ir Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas (b. l. 41). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui apie minėtą sprendimą vėliausiai buvo žinoma 2018 m. sausio 15 d. Akivaizdu, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 14 d. kreipdamasis su patikslintu skundu dėl minėto sprendimo panaikinimo, daugiau nei pusmečiu praleido įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Pareiškėjas prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodė, kad laiku nesuprato, jog Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas sukelia jam teisinius padarinius ir gali būti skundžiamas teismui (b. l. 113–114). Pareiškėjas manė, kad galutinis sprendimas, sukeliantis jam teisines pasekmes yra ne Administracijos, o NŽT sprendimas. Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą pareiškėjas suvokė kaip tarpinį, procedūrinį dokumentą, kuris nėra skųstinas teismui. Tai, kad pareiškėjas turi skųsti ir Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, pareiškėjas nurodė supratęs tik tuomet, kai šis klausimas buvo iškeltas teismo posėdžio metu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS889-525/2015).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas mano, kad, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, buvo aktyvus, tačiau tik vėliau (teismo posėdžio metu) paaiškėjo, kad teisme reikia ginčyti ir Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Pareiškėjas galėjo ir turėjo atsižvelgti į tai, kad įstatymas reikalauja savo teisių gynybos imtis gana operatyviai (institucijų aktams ginčyti, kaip minėta, įtvirtintas 1 mėnesio terminas), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į profesionalius teisininkus kreipėsi ir sutartį dėl atstovavimo sudarė tik 2018 m. liepos 30 d. (b. l. 111), t. y. daugiau nei po pusės metų po to, kai jau turėjo Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą nederinti pateikto žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektui prilyginamo plano sprendinių brėžinio M1:5000, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas netinkamai suvokė susidariusios situacijos įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, bei įstatymo nustatytais terminais nesikreipė į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, taip pat nurodė, kad jo sąžiningą klaidą lėmė NŽT ir Administracijos neteisėti veiksmai – Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo savalaikis nepateikimas pareiškėjui bei neišaiškinimas minėto sprendimo apskundimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisėtai ir pagrįstai nevertino kaip sudarančių pagrindą pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad skundų padavimo administraciniam teismui tvarka ir terminai yra įtvirtinti viešai paskelbtame teisės akte (ABTĮ), todėl pareiškėjas turėjo žinoti individualių teisės aktų apskundimo tvarką. Pareiškėjo argumentai dėl nesavalaikio sprendimo pateikimo atmetami, kaip neturintys nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės, nes įstatyme įtvirtintas 1 mėnesio apskundimo terminas, kaip minėta, skaičiuojamas nuo teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju skundas buvo paduotas po pusės metų nuo sužinojimo apie priimtą galimai pareiškėjo teises pažeidžiantį sprendimą, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pareiškėjas laikėsi pareigos savo teises ginti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Atitinkamai, negali būti pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjo elgesys buvo aktyvus. Pareiškėjo aktyvus elgesys, skundžiant NŽT sprendimus, negali būti laikomas aktyviu elgesiu ir dėl Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo ginčijimo.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, be kita ko, pažymėjo, kad jis santykiuose su atsakovais yra silpnesnioji šalis, todėl visi neaiškumai yra aiškintini pareiškėjo naudai, o tai yra dar viena priežastis atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra neaiškumų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip neaktualūs nagrinėjamoje teisinėje situacijoje.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad NŽT ir Administracija iškraipydama faktus, suformulavo pareiškėjo klaidingą įsitikinimą, kad jis gali skųsti tik NŽT, o ne Administracijos sprendimus. Šie pareiškėjo argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. Vien tai, kad Administracijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas nebuvo adresuotas tiesiogiai pareiškėjui, negali būti laikoma pareiškėjo suklaidinimu, nes tai nekliudė pareiškėjui pateikti dėl jo skundą teismui, jei pareiškėjas, susipažinęs su minėtu sprendimu, manė, kad juo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas pareigas perkėlė pareiškėjui (tik jis vienas turėjo viskuo domėtis, viską pats įvertinti, ar turi jam įtakos, ar ne, apskųsti raštus ir kt.). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad būtent pats pareiškėjas gali geriausiai įvertinti, ar tam tikras valdžios ar savivaldybės institucijos sprendimas pažeidžia jo teises, ar ne, būtent pareiškėjas turi suvokti, ar jis yra suinteresuotas ginti savo galimai pažeidžiamas teises teisme, ginčijant ir prašant panaikinti, jo nuomone, neteisėtus ir nepagrįstus viešojo administravimo subjektų sprendimus. Pareiškėjas, abejojantis dėl teisės aktų teisinės reikšmės ir konkrečios įtakos jo teisėms, būdamas atidus, protingas ir rūpestingas, kaip minėta, turi teisę kreiptis pagalbos (teisinės konsultacijos) į profesionalius teisininkus – advokatus.
Pareiškėjas atskirajame skunde teisingai cituoja Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje esančius išaiškinimus, kad teisė kreiptis į teismą yra pamatinė, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, tačiau, kaip jau minėta, savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos ir terminų, kurie užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisinių santykių stabilumas ir teisinis saugumas yra konstitucinio teisinės valstybės principo neatskiriami elementai, todėl pareiškėjas, veikdamas nepakankamai rūpestingai ir nepakankamai aktyviai gindamas savo galimai pažeistas teises, negali tikėtis, kad bet kokios jo nurodytos aplinkybės teismo bus pripažintos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Šiuo atveju nei viena pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, be to, pagrindu atnaujinti terminą negali būti ir visų pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių visuma, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.