I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansų studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami finansų studijų krypties (L03), kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupei (L), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas finansų studijų kryptį (toliau – finansų kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas taikomas koleginėms ir universitetinėms pirmosios bei antrosios pakopų finansų krypties studijų programoms, kurios gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų forma.
3. Koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos studijų programos apimtis gali būti 180, 210 arba 240 kreditų, iš kurių ne mažiau kaip 120 kreditų turi būti skirti finansų krypties studijų rezultatams pasiekti.
4. Antrosios pakopos studijų programos apimtis gali būti 90 arba 120 kreditų apimties, iš kurių ne mažiau kaip 60 kreditų turi būti skirti finansų krypties studijų rezultatams pasiekti.
5. Koleginės studijų programos skirtos asmenims, siekiantiems įgyti finansų srities dalykinių žinių ir suprasti jų pritaikymo galimybes praktinėje veikloje bei išsiugdyti esminius gebėjimus vykdyti ir organizuoti finansų analizės ir valdymo veiklas organizacijos (šiame Apraše organizacijos terminas apima ir įstaigas bei įmones) lygmeniu, atsižvelgiant į esamos situacijos ypatumus ir adekvačiai reaguojant į pokyčius.
6. Universitetinės pirmosios pakopos finansų krypties studijų programos skirtos asmenims, siekiantiems įgyti fundamentinių ir taikomųjų finansų srities žinių ir suprasti jų pritaikymo galimybes finansų ir giminingų profesinių veiklų srityse bei išsiugdyti esminius gebėjimus vykdyti ir organizuoti finansų analizės, valdymo, prognozavimo ir tobulinimo veiklas priimant sprendimus institucijose ir organizacijose, atsižvelgiant į esamos situacijos ypatumus ir adekvačiai reaguojant į pokyčius, kurių raišką ir įtaką įvertina atlikdami taikomuosius finansų srities tyrimus.
7. Antrosios pakopos studijų programos skirtos asmenims, siekiantiems įgyti fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais grindžiamų finansų sričių žinių ir suprasti jų taikymo galimybes įgyvendinant strateginius ir taktinius finansų valdymo sprendimus, integruojant įvairių sričių kompetencijas, atsižvelgiant į galimas socialines ir etines veiklos pasekmes bei išsiugdyti esminius gebėjimus vadovauti ir koordinuoti finansų srities projektus ir veiklas, operatyviai ir kūrybiškai pritaikyti tradicines ir naujai sukurtas žinias, technologijas, veiklos organizavimo metodus ir procesus.
8. Baigusiems finansų krypties studijas suteikiamas verslo vadybos profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei pirmąją / antrąją Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
9. Finansų krypties universitetinės pirmosios pakopos studijos gali būti dviejų krypčių arba tarpkryptinės studijų programos dalimi, tačiau programos dalis, tenkanti finansų krypties studijoms, turi tenkinti Aprašo reikalavimus.
10. Bendrosios stojančiųjų priėmimo į finansų krypties studijas rekomendacijos:
10.1. stojantiesiems į kolegines ir universitetines pirmosios pakopos studijų programas Aprašas specialių reikalavimų nenustato;
10.2. rekomenduojama į antrosios pakopos studijų programas konkurso tvarka priimti asmenis, įgijusius verslo ir viešosios vadybos arba socialinių mokslų (baigus ekonomikos krypties studijas) bakalauro arba profesinio bakalauro (po papildomųjų bent 30 studijų kreditų apimties studijų, jeigu neturi bent 2 metų profesinės patirties finansų srityje) kvalifikacinį laipsnį.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Finansų krypties studijų programos apima platų finansų srities specialistų mokslinių ir praktinių kompetencijų ugdymui aktualių studijų lauką. Finansų krypties studijose nagrinėjama, kaip valstybės, verslo ir namų ūkių lygiu kuriami ir valdomi piniginiai ištekliai, kreditiniai ir investiciniai instrumentai. Finansų studijos apima finansų įstaigų ir rinkų, viešojo sektoriaus, verslo, namų ūkių ir valstybės finansų valdymo sritis. Finansų studijose vertinama technologijų įtaka įvairių finansinių paslaugų ir procesų transformacijai bei finansų ir darnaus vystymosi tikslų tarpusavio priklausomybės dermė. Finansų krypties studijų programos gali būti specializuotos, t. y. skirtos vienos finansų srities studijoms, arba apimti kelias finansų sritis.
12. Studijų programose studijuojami dalykai turi suteikti žinių finansų, apskaitos, ekonomikos, vadybos, matematikos, informatikos, statistikos ir teisės srityse. Įgytos teorinės žinios turi užtikrinti galimybes ugdyti praktinius gebėjimus, reikalingus vykdant finansų analizės, valdymo, prognozavimo veiklas privačiu, valstybiniu, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų lygmenimis.
13. Studijų programose dėstomi dalykai grindžiami mokslo žiniomis, atskleidžiančiomis finansų sričiai aktualius modelius, principus, procedūras, technologijas bei teorijas, priskiriamas verslo ir viešosios vadybos, matematikos, informatikos, statistikos, teisės, socialinių, žemės ūkio, technologijų, inžinerijos, sveikatos mokslų sritims.
14. Finansų krypties studijas baigę absolventai turi būti įgiję gebėjimų, leisiančių jiems siekti profesinės karjeros įvairiose finansų įstaigose (bankuose, finansų įmonėse); draudimo ir rizikos kapitalo įmonių; investicinių ir pensijų fondų; kitų finansines paslaugas teikiančių organizacijų specialisto pozicijose ir įvairiose nefinansinėse verslo ir viešojo sektoriaus įmonėse bei bendruomenių ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijose, vykdant finansų analitiko, finansų valdytojo, finansų konsultanto funkcijas.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Baigus kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
15.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
15.1.1. geba paaiškinti ir taikyti pamatines teorijas, įgalinančias suprasti ir vertinti organizacijos aplinkos veiksnius: tiek išorinius (mikro- ir makroekonomikos reiškiniai, politinė, socialinė, kultūrinė, teisinė, informacinė, gamtos ir kita aplinka), tiek ir vidinius (žmogiškieji, technologiniai, finansiniai, informaciniai ir kiti ištekliai);
15.1.2. geba paaiškinti bendruosius ekonomikos, matematikos, statistikos, vadybos, finansų ir apskaitos mokslų principus ir supranta jų taikymo ypatumus finansų srities praktinėje veikloje;
15.1.3. supranta finansų sistemos struktūrą, finansų rinkų ir finansų įstaigų tipus ir paskirtį, finansų funkcijas ekonomikoje, viešajame ir privačiame sektoriuje;
15.1.4. supranta aktualius finansų valdymo teorijų principus, kuriais apibrėžiami organizacijų finansų valdymo tikslai, atsižvelgiant į šalies ekonomikos raidą, ir moka numatyti galimas šių tikslų įgyvendinimo galimybes, įvertinti riziką bei alternatyvius kaštų ir naudos scenarijus siekdamas plėtoti verslą;
15.1.5. supranta ir taiko Europos Sąjungos direktyvas, Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinę finansų sektoriaus ir jame veikiančių įstaigų veiklą, organizacijų finansinę atskaitomybę, taikomus apskaitos ir finansinės kontrolės metodus;
15.1.6. supranta, kaip valdomi piniginiai ištekliai ir kuriami kredito bei investiciniai instrumentai;
15.1.7. supranta finansų ir darnaus vystymosi tikslų tarpusavio ryšius bei įtaką finansų valdymo sprendimams;
15.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
15.2.1. geba rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus finansų srities profesinės veiklos ir inovacijų diegimo problemoms spręsti;
15.2.2. geba naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir informacinėmis sistemomis (programomis), taikyti efektyvius tyrimo metodus ir modelius, kryptingai kaupti informaciją finansų klausimams nagrinėti;
15.2.3. geba atlikti empirinius tyrimus, susijusius su finansų specialisto vykdomomis pareigomis pagal parengtą užduotį;
15.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
15.3.1. supranta ir tinkamai taiko teisės aktus, reglamentuojančius organizacijos finansinę atskaitomybę, jos veiklą ir veiklos apmokestinimą;
15.3.2. supranta finansų srities profesinės etikos standartų taikymo principus ir įgyja gebėjimų jais vadovautis spręsdamas finansų srities problemas;
15.3.3. geba naudotis informacinėmis technologijomis, ekonominės ir finansinės informacijos apdorojimo programomis, tinkamai apibendrina ir susistemina finansinės informacijos duomenis ir pateikia vidaus bei išorės vartotojams, tvarko ekonominę ir finansinę organizacijos dokumentaciją;
15.3.4. geba analizuoti organizacijos finansinės atskaitomybės rezultatus, vertinti finansinės būklės ir ekonominės veiklos rodiklius, užtikrinti finansinę kontrolę, teikti siūlymus finansavimo, investavimo, kaštų valdymo ir kitais klausimais;
15.3.5. geba bendradarbiauti rengdamas organizacijos biudžetą ir verslo planą, pagrįsdamas finansinių išteklių panaudojimo efektyvumą ir vertindamas riziką;
15.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
15.4.1. geba bendrauti valstybine ir bent viena užsienio kalba su specialistais ir kitais asmenimis spręsdamas profesinės veiklos uždavinius, perteikti finansų srities žinias ir supratimą vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
15.4.2. geba atsakingai, kritiškai, nuosekliai reikšti mintis apie finansų sistemoje vykstančius procesus, iškelti problemas ir jas spręsti, bendradarbiaudamas su kolegomis, siekdamas visapusiško pažinimo;
15.4.3. geba efektyviai ir tolerantiškai bendrauti bei dirbti daugiakultūrėse ir tarptautinėse grupėse bei organizacijose;
15.4.4. geba profesionaliai organizuoti darbą, efektyviai bendrauja su kolegomis ir klientais;
15.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
15.5.1. geba savarankiškai mokytis finansų srities dalykų ir suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
15.5.2. geba vykdyti įvairią projektinę, kūrybingumu, saviraiška, novatoriškumu grindžiamą veiklą greitai kintančioje ir tarptautinėje aplinkoje;
15.5.3. savarankiškai tobulina ir plečia profesinę kompetenciją mokydamasis visą gyvenimą, domisi naujovėmis, technologijų ir mokslo, pažangia patirtimi.
16. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. supranta ir geba taikyti finansų sričiai aktualius matematikos bei statistikos metodus ir informacines technologijas;
16.1.2. supranta organizacijoje vykstančių verslo procesų apskaitos principus ir metodus, informacijos išorės ir vidaus vartotojams pateikimo formas ir būdus;
16.1.3. supranta finansų sistemos mechanizmą, geba apibūdinti pagrindinius finansų sistemos komponentus, jų veiklos principus ir geba analizuoti finansų rinkų bei finansų įstaigų veiklą, vertinti finansų rinkose vykstančių pokyčių poveikį verslui;
16.1.4. supranta ekonomikos ir finansų sistemos dėsningumus ir modelius, geba analizuoti ir vertinti globalios ekonomikos ir finansų sistemos procesus bei investicinę aplinką;
16.1.5. supranta pagrindinių valstybės finansų sričių veikimo principus ir geba analizuoti konkrečios valstybės finansų srities (biudžeto, valstybės skolos, finansų rinkų politikos, mokesčių sistemos, socialinio draudimo ir kitų) situaciją bei atskleisti esmines problemas;
16.1.6. supranta organizacijos finansų valdymo funkcijas, objektą, turinį, finansinių paslaugų analizės, vertinimo ir finansinių atsiskaitymų organizavimo principus;
16.1.7. supranta finansų rizikos esmę ir geba ją įvertinti taikydamas įvairius metodus, parinkdamas ir vykdydamas organizacijos finansų valdymo sprendimus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu;
16.1.8. geba taikyti teisės principus, įstatymus ir taisykles, kurios būtinos vykdant finansinę veiklą;
16.1.9. išmano finansinių technologijų vystymosi tendencijas ir supranta jų poveikį finansų sistemos dalyviams bei finansų paslaugų transformacijos procesams;
16.1.10. supranta finansų ir darnaus vystymosi tikslų tarpusavio ryšius bei įtaką finansų valdymo sprendimams;
16.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. geba rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus svarbioms mokslinėms finansų srities problemoms spręsti, naudodamasis fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pasiekimais ir metodais;
16.2.2. geba apdoroti, sisteminti ir vertinti ekonominius, finansinius, statistinius duomenis ir informaciją, naudodamasis naujausiais informacijos paieškos šaltiniais ir taikydamas šiuolaikinius jos apdorojimo ir sisteminimo metodus;
16.2.3. geba nustatyti ir spręsti organizacijų ir verslo finansų valdymo problemas, naudodamasis buhalterinės apskaitos, mokesčių ir verslo informacijos analizės metodų žiniomis, taikydamas sisteminę prieigą ir globalų požiūrį;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti veiklas, atsižvelgdamas į finansų ir apskaitos procesus, savarankiškai pasirinkdamas kompleksines technologines, organizacines ir metodines priemones;
16.3.2. geba spręsti organizacijų ir verslo finansų valdymo problemas, naudodamasis buhalterinės apskaitos, mokesčių ir verslo informacijos analizės metodų žiniomis;
16.3.3. geba atpažinti ir analizuoti finansines verslo problemas, apibrėžti finansinių tyrimų ribas, įvertindamas platesnį ekonominį, teisinį ir politinį kontekstą;
16.3.4. turi specialiųjų gebėjimų planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti veiklas, atsižvelgdamas į profesinę finansų veiklą ir studijas, savarankiškai pasirinkdamas kompleksines technologines, organizacines ir metodines priemones;
16.3.5. geba analizuoti ir įvertinti finansinius rodiklius, savarankiškai atlikti finansinės ir ekonominės problemos tyrimą, apdoroti didelius duomenų masyvus ir informacijos srautus bei pateikti tyrimo rezultatus, formuluoti išvadas, apibendrinimus, pasiūlymus, laiku organizuoti objektyvios informacijos pateikimą vidaus ir išorės vartotojams;
16.3.6. supranta finansų srities profesinės etikos standartų taikymo principus ir jais vadovaujasi, vykdydamas finansų srities profesines funkcijas;
16.3.7. geba analizuoti ir prognozuoti organizacijos veiklos finansinius rezultatus bei įvertinti alternatyvius kaštų ir naudos scenarijus, pinigų srautus, sudaryti biudžetus ir kontroliuoti jų vykdymą;
16.3.8. geba įvertinti finansų valdymo sprendimus etiniu, socialiniu, teisiniu ir ekonominiu požiūriu, praktinėje veikloje taikyti kritinį mąstymą, analitinius ir loginius įgūdžius;
geba analizuoti, sisteminti ir kritiškai vertinti mokslinę ir metodinę finansų srities literatūrą;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.1. turi socialinių gebėjimų perteikti finansų ir apskaitos srities žinias ir supratimą specialistams bei kitiems besimokantiesiems, prisiimti atsakomybę už savo bei pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę ir jos vertinimą, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
16.4.2. geba efektyviai bendrauti valstybine ir bent viena užsienio kalba raštu ir žodžiu, vartodamas lietuvišką ir tarptautinę finansų ir apskaitos terminiją;
16.4.3. atlikdamas finansų srities profesines funkcijas, konstruktyviai diskutuoja ir dirba komandoje, tolerantiškai veikia daugiakultūrėse ir tarptautinėse grupėse bei organizacijose;
16.4.4. geba profesionaliai organizuoti finansų specialisto darbą, efektyviai bendrauja su kolegomis ir klientais;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. geba savarankiškai mokytis ir planuoti mokymosi procesą pasirinkdamas formalaus ir neformalaus mokymosi formas, kurios būtinos efektyviai finansininko profesinei veiklai ir tęsiant studijas aukštesnėje studijų pakopoje;
16.5.2. atlikdamas finansų srities profesines funkcijas geba dirbti atsakingai, kruopščiai ir savarankiškai, prisiima atsakomybę už savo darbo ir veiklos rezultatus bei jų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai.
17. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. demonstruoja fundamentiniais ir taikomaisiais tyrimais pagrįstas finansų, ekonomikos, vadybos, apskaitos, audito, investicinės veiklos, rizikos valdymo žinias bei išmanymą apie jų praktinį taikymą kintančioje verslo aplinkoje veikiančiose tradicinėse ir globaliose bei tinklinėse organizacijose;
17.1.2. išmano kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, jų taikymo galimybes bei apribojimus, geba pagrįsti finansų ir tarpdalykinių tyrimų metodologiją;
17.1.3. demonstruoja išplėtotą finansų teorijų supratimą ir gebėjimą taikyti fundamentinėmis ir naujausiomis žiniomis grįstus modelius bei principus, atlikdamas finansų sistemų, finansų rinkų funkcionavimo, finansų įstaigų ir verslo bei investicijų valdymo problemų mokslinius tyrimus;
17.1.4. supranta teorijų, modelių ir koncepcijų taikymo įvairiose finansų įstaigų ir nefinansinių organizacijų finansų valdymo srityse ir aplinkose ribotumus, geba pagrįsti holistinio mąstymo svarbą ir priimti kompleksinius finansinius sprendimus;
17.1.5. supranta finansų procesų ir politikų turinį, atsižvelgdamas į valstybės, finansų įstaigų ir nefinansinių organizacijų valdymą;
17.1.6. suvokia strateginius finansų valdymo sprendimus lemiančius procesus bei veiksnius ir formuluoja organizacijos veiklos strateginio finansų valdymo sprendimus;
17.1.7. supranta ir geba kintančioje aplinkoje taikyti šiuolaikinius finansų rizikos vertinimo ir valdymo metodus bei instrumentus;
17.1.8. supranta finansų rinkų bei finansinių paslaugų sektoriaus operacijas, jų reguliavimo taisykles ir pokyčius integracijos bei globalizacijos sąlygomis, taiko šias žinias, vykdydamas finansų rinkų mokslinius tyrimus;
17.1.9. supranta finansų elgsenos teorijas, geba jas taikyti, analizuodamas įvairių finansų sistemos dalyvių veiksmus ir jų galimą poveikį finansų rinkoms;
17.1.10. supranta finansinių technologijų vystymo ypatumus ir inovatyvių technologijų taikymo finansų srityje galimybes ir rizikas bei poveikį finansų paslaugų transformacijos procesams;
17.1.11. supranta finansų ir darnaus vystymosi tikslų tarpusavio ryšius bei įtaką finansų valdymo sprendimams;
17.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba analizuoti, sintetinti ir vertinti finansų srities studijoms, mokslinei, profesinei veiklai ir naujovėms diegti reikalingus tyrimų duomenis, integruoti žinias ir valdyti sudėtingas situacijas, priimti sprendimus, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos, įvertinti alternatyvius sprendimo variantus ir galimą poveikį aplinkai;
17.2.2. sistemiškai ir kritiškai vertina įvairiuose duomenų šaltiniuose pateikiamą finansų sistemos kaitai svarbią informaciją, interpretuoja žinomų finansų valdymo modelių taikymo ypatumus;
17.2.3. geba įvertinti finansinių technologijų įtaką finansų įstaigoms, rinkoms ir finansų rinkų dalyviams bei finansinių paslaugų transformacijai;
17.2.4. geba integruoti žinias, pagrįsdamas taikomųjų tyrimų metodologiją;
17.2.5. geba parengti mokslinę publikaciją ir (arba) pristatyti mokslinio tyrimo, atliekamo baigiamajame moksliniame darbe, rezultatus mokslinėje konferencijoje arba moksliniame seminare;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba pritaikyti turimas finansų srities žinias ir, jomis remdamasis, rengti naujas metodines, informacines, organizacines ir vadybines priemones, reikalingas moksliniams tyrimams, studijoms ir profesinei veiklai vykdyti arba naujovėms diegti;
17.3.2. geba planuoti ir atlikti verslo, organizacijos kompleksinę finansinę analizę ir vertinimą, taikydamas šiuolaikinius analizės metodus, apdorodamas didelius duomenų masyvus ir informacijos srautus bei vadovaudamasis profesinės etikos ir socialinės atsakomybės principais;
17.3.3. geba formuoti ir vertinti organizacijų valdymo kontrolės sistemą šiuolaikinėse organizacijose, integruodamas naujausias finansų, valdymo apskaitos, intelektinio kapitalo ir įmonės vertės matavimo bei valdymo koncepcijas;
17.3.4. geba analizuoti finansinių technologijų poveikį naujų verslo modelių kūrimui ir esamų transformacijai;
17.3.5. geba profesionaliai ir kritiškai interpretuoti finansų sistemos vystymosi teorines ir metodologines prieigas, kūrybiškai integruoti įvairių sričių naujausių mokslinių tyrimų rezultatus nagrinėdamas kompleksines finansų valdymo problemas nacionalinėje ir globalioje aplinkoje;
17.3.6. geba sistemiškai argumentuoti siūlomų finansų valdymo sprendimų tinkamumą ir būtinumą, atsižvelgdamas į vertės kūrimo ir rizikos valdymą ir pasitelkdamas teorines bei empirines žinias;
17.3.7. geba atpažinti kompleksines finansų valdymo problemas ir savarankiškai bei inovatyviai jas spręsti, kritiškai vertinti ilgojo bei trumpojo laikotarpio sprendimų alternatyvas, integruoti naujausias fundamentiniais ir taikomaisiais tyrimais pagrįstas ekonomikos, vadybos, finansų, apskaitos teorines žinias ir tarpdalykinį holistinį požiūrį;
17.3.8. geba analizuoti ir kritiškai vertinti procesus, vykstančius visoje finansų sistemoje ar atskiruose jos sektoriuose – finansų rinkose, bankuose, kitose finansų įstaigose;
17.3.9. geba kritiškai vertinti finansų teorijų ir koncepcijų pritaikomumo galimybes, spręsdamas problemas kintančioje aplinkoje; pritaiko teorinius modelius, spręsdamas sudėtingas finansų valdymo problemas, kylančias valstybės, finansų sektoriaus ar nefinansinės organizacijos lygmeniu;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. aiškiai, argumentuotai perteikia apibendrintą informaciją specialistams ir kitiems asmenims, ją kritiškai vertina, vadovaudamasis finansų specialisto veiklai aktualių profesinių etikos kodeksų nuostatomis;
17.4.2. vykdydamas finansų srities profesines funkcijas, imasi atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę ir jos vertinimą, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
17.4.3. geba efektyviai surinkti ir apdoroti duomenis, nustatydamas finansų problemas, geba dalytis žiniomis, bendrauti ir diskutuoti raštu ir žodžiu, tinkamai vartoti profesinę terminiją;
17.4.4. geba dirbti mokslinį tiriamąjį darbą individualiai ir grupėse, vertinti darbo grupės efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir valdymo principus, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
17.4.5. etiškai ir tolerantiškai bendradarbiauja, suprantamai bendrauja su įvairiomis interesų grupėmis priimdamas ir įgyvendindamas finansų valdymo sprendimus, rengdamas ataskaitas apie įvykdytus darbus, teikdamas konsultacijas;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. geba išsiugdyti savarankiškos finansų specialisto profesinės veiklos ir mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius, veikia suvokdamas moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
17.5.2. savarankiškai inicijuoja ir vykdo empirinius tyrimus, imasi atsakomybės įgyvendindamas finansų valdymo sprendimus;
17.5.3. vykdydamas finansų srities profesines funkcijas, taiko nuolatinio savarankiško mokymosi, refleksijų, adaptavimosi tarpkultūrinėje aplinkoje gebėjimus;
17.5.4. vykdydamas finansų srities profesines funkcijas, demonstruoja kritinio, kūrybinio, socialiai atsakingo, etiško mąstymo ir veikimo gebėjimus;
17.5.5. geba nuolat savarankiškai mokytis, pažinti ir kritiškai vertinti finansų sistemos raidos teorines ir praktines naujoves, atsižvelgdamas į nuolat kintančią nacionalinę rinką ir globalią erdvę.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Studijų metodai turi būti efektyvūs, inovatyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos rezultatus ir motyvuoti studentus. Studentų ir dėstytojų darbo laikas bei materialiniai ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kiti) turi būti naudojami racionaliai.
19. Studijų procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijuojant naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais ir šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
20. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, savo kompetentingumu atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti kurti studijų dalyko (modulio) programą, atsižvelgdami į konkrečią studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Rengdami studijų medžiagą dėstytojai turi remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, žinoti dėstomojo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus, į studentą orientuotus dėstymo ir pasiekimų vertinimo metodus.
21. Studijų procese turi būti taikomi įvairūs studijų metodai: diskusijos, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, problemų analizės ir jų sprendimo galimybių bei vertinimo užsiėmimai, individualūs ir grupiniai darbai, ataskaitų pristatymo rinkiniai, konsultacijos ir kita. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, skatinti studentą savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas, integruojant įvairių sričių kompetencijas.
22. Dėstytojai turi rinktis įvairius vertinimo metodus ir būdus, pavyzdžiui: egzaminą, kompiuterinį testavimą, problemos sprendimo analizę, kontrolinį darbą, pranešimą, laboratorinių darbų ataskaitą, praktikos ataskaitą, individualių ir grupinių darbų ataskaitų vertinimą, savęs vertinimą ir kita. Dėstytojai turi žinoti jų taikymo metodinius aspektus ir būti skatinami kurti ir taikyti integruotus vertinimo metodus. Vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko dėstytojo taikomais dėstymo ir studijų metodais.
23. Dėstant ir studijuojant, ypač antrojoje studijų pakopoje, turi būti numatyti tiriamieji darbai ir perkeliamųjų gebėjimų plėtojimas. Studijų programos didaktinė sistema turi ir skatinti, ir sudaryti prielaidas taikyti analitinius, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus.
24. Koleginėse ir universitetinėse pirmosios pakopos studijose turi būti organizuojamos praktikos. Praktikų apimtis turi atitikti reikalavimus, nustatytus teisės aktais:
24.1. koleginėse studijose turi būti organizuojamos pažintinės, mokomosios, profesinės veiklos ir baigiamosios profesinės veiklos praktikos;
24.2. mokomosios ir pažintinės praktikos turi būti atliekamos auditorijose ir (arba) praktinio mokymo įmonėse. Mokomosios praktikos metu pagal galimybes turi būti sukuriama reali darbo situacija, praktikos užduotys parengiamos, remiantis konkrečios organizacijos veiklos duomenimis, teisės aktais, statistikos duomenimis ir naudojant kompiuterinę techniką. Kitos praktikos turi būti atliekamos organizacijose pagal trišales praktinio mokymo sutartis;
24.3. baigiamoji profesinės veiklos praktika turi būti sudedamoji studijų proceso dalis. Ji turi būti atliekama pagal patvirtintą studento praktinio mokymo sutartį. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Praktikos metu studentai turi įgyti praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos pagrindinė praktinio mokymo forma – nustatytos trukmės darbas finansų krypties studijų programose numatytu laiku įvairiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose;
24.4. pirmosios pakopos universitetinių studijų praktika turi būti atliekama įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal trišales sutartis. Praktika turi būti atliekama pagal patvirtintą užduotį finansų krypties studijų programose numatytu laiku. Praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Rekomenduotina, kad praktikos metu studentai kauptų baigiamojo darbo duomenis, įgytų praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių.
25. Darbas praktikos vietoje turi būti tinkamai organizuojamas. Dėstytojai ir praktikos vadovai praktikos vietoje turi bendradarbiauti rengdami individualias užduotis studentams. Studentų darbo ataskaitų pristatymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios šio proceso dalys.
26. Visi studijų rezultatuose aprašyti mokėjimai ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinami tokiu būdu, kuris atskleistų studentų gebėjimų lygį. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus. Atliktų darbų ir projektų įvertinimas turi būti grindžiamas aiškiais kriterijais ir lydimas konstruktyvių komentarų.
27. Visi studentų įvertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais. Studijų programoje turi būti aiškiai apibrėžtos numatytos vertinti darbų apimtys bei studentų rezultatų ir pasiekimų vertinimo metodai ir kriterijai.
28. Studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota ir leisti įsitikinti, kad finansų krypties studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę tam tikrą studijų programoje apibrėžtą rezultatų lygmenį. Vertinimo sistema turi būti parengta taip, kad studento pasiektų rezultatų lygmenį suprantamai ir skaidriai būtų galima nurodyti studentui išduodamame diplome ir jo priedėlyje.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
29. Finansų krypties studijų programa turi būti aktuali, atitikti mokslo ir finansų studijų krypties lygį.
30. Rekomenduojama, kad studijų programoje kviečiami dirbti dėstytojai būtų atrenkami ir vertinami pagal tokius kriterijus: planuojamo dėstyti dalyko srities mokslinių publikacijų ir studijų metodinių priemonių skaičių ir lygį, praktinę dėstymo patirtį, domėjimąsi ir aktyvumą, kuriant veiksmingus ir pažangius studijų metodus, mokslinės veiklos krypties atitiktį planuojamam dėstyti dalykui, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena užsienio kalba, plačiai vartojama mokslinėje ir praktinėje su studijų dalyku siejamoje veikloje, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendruomenėse, dalyvavimą profesinio tobulėjimo programose ir stažuotėse, profesinę įžvalgą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl jų studijų planų ir profesinės karjeros, kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos, žinojimą ir išmanymą.
31. Finansų krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų finansų krypties specialistų-mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių dalininkų atstovų. Bent vienas komisijos narys turi būti iš verslo organizacijos ar socialinių partnerių.
32. Materialinė ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:
32.1. naudojamų auditorijų, laboratorijų ir kitų mokymo ir savarankiško darbo patalpų skaičius bei vietų skaičius jose, įranga ir išsidėstymas turi atitikti studijų reikmes, darbų saugos ir higienos reikalavimus;
32.2. studentams turi būti sudaryta galimybė naudotis aktualiomis finansų duomenų bazėmis, reikalingomis ugdyti studijų programoje numatytiems specialiesiems gebėjimams;
32.3. studentams turi būti sudaryta galimybė naudotis specialiąja programine įranga studijų programoje numatytiems tyrimo gebėjimams ugdyti;
32.4. techninių ir administracinių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams gebėjimams formuoti, studijų programai individualizuoti;
32.5. mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (ar) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis praktiniams įgūdžiams įgyti reikalinga programine įranga.
33. Studijų programa turi būti nuolat tobulinama ir atnaujinama. Studijų programos vykdytojai turi užtikrinti, kad studentai dar studijų metu susipažintų su finansų sistemos naujovių turiniu, būtų skatinami įžvelgti, numatyti finansų krypties ir profesinės veiklos raidos perspektyvas.
