Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-976/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51326-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.5.5; 2.4.1.8;
2.4.4; 2.4.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
nukentėjusiajam F. B.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato E. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. išteisinamasis nuosprendis ir V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje, Šiauliuose, Meškerių gatvėje, netoli kavinės „Fox spot“, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu sudavė medine kardo imitacija vieną kartą nukentėjusiajam F. B. į kairį skruostą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Taip V. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog dėl V. K. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę, todėl V. K. išteisintinas pagal BK 284 straipsnį, informuojant Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad šioje byloje įrodyta, jog V. K. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir parodė aiškų visuomenės negerbimą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. V. K. iškeltos versijos, kad šunys puolė jį ir jo žmoną ir kad būtent dėl to panaudojo įrankį – kardo imitaciją, nepatvirtino kitų apklaustųjų parodymai. Fakto, kad šunys buvo be pavadėlių, nukentėjusysis neneigia, tai patvirtina ir liudytojai G. P. ir A. N., tačiau to, kad šunys būtų buvę agresyvūs ir puolę nuteistąjį ir jo žmoną, nepatvirtino nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų. Tokių aplinkybių visuma patvirtina, kad V. K., siekdamas save pastatyti aukščiau kitų žmonių akivaizdoje, užsipuolė nukentėjusįjį ir liudytoją G. P..
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7, 10, 44, 266 straipsnių, 322 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 1 dalies pažeidimai, nes buvo pažeista išteisintojo V. K. teisė dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo bylą apeliacine tvarka ir suvaržyta teisė gintis pačiam ar per gynėją.
4.2. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis (laikytina, kad ir išteisintasis) turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus ir pan. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.
4.3. Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją. Kaltinamojo (nuteistojo) gynimasis bei gynėjo dalyvavimas procese yra lygiavertės konstitucinės teisės į gynybą realizavimo formos, todėl gynėjo dalyvavimas procese neužkerta kelio kaltinamajam (nuteistajam) asmeniškai realizuoti savo teisę į gynybą. BPK 322 straipsnyje reglamentuota, kokie asmenys dalyvauja teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismo posėdyje taip pat turi teisę dalyvauti: nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, pažymint, kad šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. Ši nuostata kartu suponuoja, kad privalu įsitikinti, ar byloje šiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-222/2015, 2K-346-303/2017, 2K-84-648/2019).
4.4. BPK 324 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pradėdamas posėdį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko; šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Nuteistojo (išteisintojo) dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas tuo atveju, kai apeliacinis skundas yra paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 319 straipsnio 2 dalis) arba kai teismas dėl kitų priežasčių pripažįsta, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas posėdyje yra būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuteistojo (išteisintojo) dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažįstamas būtinu tuo atveju, kai teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą, kai nuteistasis (išteisintasis) pageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į nuteistojo (išteisintojo) pageidavimą dalyvauti jo bylos teisminiame nagrinėjime ir, jam pageidaujant įgyvendinti šią teisę, turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti. Siekdamas tai užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant nuteistajam (išteisintajam), privalo įvertinti ne tik tai, ar tinkamai jam pranešta apie posėdį, bet ir nuteistojo (išteisintojo) pageidavimą bei realias galimybes dalyvauti teismo posėdyje.
4.5. Iš nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo šaukimas išteisintajam V. K. įteiktas 2020 m. rugsėjo 12 d., jame nurodyta, kad jis šaukiamas atvykti į posėdį, kuris vyks 2020 m. rugsėjo 23 d. 9.00 val. (2 t., b. 1. 31). Apie gynėjo paskyrimą apeliaciniame procese V. K. nenurodoma. Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo prokuroras, išteisintojo gynėjas, nukentėjusysis, o išteisintasis V. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Kolegijos pirmininkas paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo nagrinėti bylą jam neatvykus. Išteisintojo V. K. gynėjas išsakė nuomonę, kad prokuroro skundu prašoma pasunkinti išteisintojo padėtį, todėl klausimą dėl jo būtino dalyvavimo teismo posėdyje turėtų apsvarstyti teisėjų kolegija. Kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė skundą nagrinėti, nes V. K. pranešta tinkamai, prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta.
4.6. Nuteistasis V. K. teigia nesupratęs tokio proceso esmės, nežinojo, kad byla apeliaciniame procese bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvaus jam paskirtas gynėjas, prokuroras ir nukentėjusysis. Jis nebuvo tinkamai informuotas apie gynėjo paskyrimą ir negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. V. K. pageidavimas dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo formalaus pobūdžio, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nesutiko su jam pareikštu kaltinimu, užėmė aktyvią gynybinę poziciją dėl pareikšto kaltinimo. V. K. įsitikinęs, kad jo, kaip išteisintojo, dalyvavimo teismo posėdyje neužtikrinimas pripažintinas esminiu teisės į gynybą pažeidimu, taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju dėl nurodytų išteisintojo (nuteistojo) procesinių teisių dalyvauti teismo posėdyje neužtikrinimo ir nerealizavimo buvo suvaržyta įstatymų garantuota jo teisė į gynybą.
4.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis (pavyzdžiui, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis), taigi, ir išteisintajam). Be to, pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (apeliacinės instancijos teisme laikytina ir išteisintajam) apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Tokia teismo nutartis V. K. išsiųsta nebuvo, taigi jis nebuvo tinkamai informuotas apie jam parinktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją ir neturėjo galimybės suderinti gynybos pozicijų, o tai taip pat sutrukdė jam veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Šiaulių apygardos teismo nutartis išteisintojo V. K. gynėju paskirti advokatą E. Jankaitį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-875/2020 priimta 2020 m. rugsėjo 23 d. BPK 322 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tą pačią dieną vyko ir teismo posėdis, todėl V. K. neturėjo galimybės sužinoti apie jam paskirtą gynėją.
4.8. Nurodyti pažeidimai pripažintini esminiais, suvaržiusiais išteisintojo (šiuo metu nuteistojo) V. K. teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą šioje byloje (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. K. advokato E. J. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl nuteistojo (išteisintojo) teisės į gynybą pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad, siekdamas užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su byloje surinkta medžiaga (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48-511/2020, 2K-272-458/2019, 2K-241-303/2018, 2K-255-648/2017, 2K-P-135-648/2016, 2K-230-648/2016, 2K-284-648/2016). Įgyvendinant šią užduotį apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą, ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48-511/2020, 2K-241-303/2018, 2K-P-135-648/2016). Todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti užtikrintos proceso dalyvių teisės, leidžiančios veiksmingai dalyvauti procese.
7. BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dalyvauti teismo posėdyje turi teisę nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. Iš šių nuostatų išplaukia, kad teismas privalo įsitikinti, ar šiems asmenims buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214/2014, 2K-146-222/2015, 2K-344-303/2017, 2K-346-303/2017, 2K-84-648/2019, 2K-136-697/2020). Apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką proceso dalyviams praneša pirmosios instancijos teismas (BPK 319 straipsnio 2 dalis). BPK 324 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pradėdamas posėdį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko; šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų šaukimas tuo metu išteisintajam V. K. išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 20 d., įteiktas 2020 m. rugsėjo 12 d., jame nurodyta, kad jis šaukiamas atvykti į posėdį, kuris vyks 2020 m. rugsėjo 23 d. 9.00 val. Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo prokuroras, išteisintojo gynėjas, nukentėjusysis, o išteisintasis V. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Kolegijos pirmininkas paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo nagrinėti bylą jam neatvykus. Išteisintojo V. K. gynėjas išsakė nuomonę, kad prokuroro skundu prašoma pasunkinti išteisintojo padėtį, todėl klausimą dėl jo būtino dalyvavimo teismo posėdyje turėtų apsvarstyti teisėjų kolegija. Kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė skundą nagrinėti, nes V. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta. Be kita ko, pažymėtina, kad išteisintasis 2020 m. rugsėjo 8 d. surašė rašytinį atsikirtimą į prokuroro apeliacinį skundą, kuris 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas teisme.
9. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog išteisintasis laiku ir tinkamai buvo informuotas apie gautą apeliacinį skundą, žinojo jo turinį, teikė rašytinį atsiliepimą, taip pat laiku ir tinkamai buvo informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką. Šaukime taip pat buvo nurodyta, kad proceso dalyviai, įskaitant ir išteisintąjį, turi teisę dalyvauti teismo posėdyje. Todėl išteisintojo teisė žinoti apie apeliacinį procesą, jo pagrindą, laiką ir vietą, taip pat teisė dalyvauti šiame procese nebuvo apribota.
10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde kategoriškai teigiama, jog išteisintojo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tais atvejais, kai paduotas apeliacinis skundas asmens teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, yra būtinas (privalomas). Kaip matyti iš BPK nuostatų, pats savaime tokio skundo padavimas nesuponuoja būtino išteisintojo (nuteistojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta) dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme. Apeliacinės instancijos teismas įpareigotas spręsti, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių (išskyrus prokurorą ir gynėją, kurių dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas) neatvyko. Pirma, jei apeliacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą (BPK 319 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laisvėje esančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiami šaukimai (BPK 319 straipsnio 2 dalis). Toks šaukimas, kaip minėta, išteisintajam buvo išsiųstas ir jis jį gavo. Antra, jeigu bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisėjas pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam arba laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą (BPK 323 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas, kada nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, išskiria, pvz., tokias situacijas: kai teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2011), kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2009, 2K-376/2010, 2K-215/2011, 2K-136-697/2020) ir pan. Nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, išteisintasis, kaip jau minėta, žinojo apie teismo posėdį ir teikė atsiliepimą, neišreikšdamas prašymo atidėti posėdį.
11. Kitas kasatoriaus argumentas yra tas, kad V. K. nebuvo tinkamai informuotas apie gynėjo paskyrimą, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą.
12. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Teisė turėti gynėją yra teisės į gynybą sudėtinė dalis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą garantuojama kaltinamojo teisė veiksmingai gintis padedant gynėjui (advokatui) yra vienas pagrindinių teisės į teisingą procesą, garantuojamos pagal šio straipsnio 1 dalį, elementų (Didžiosios kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Beuze prieš Belgiją, peticijos Nr. 71409/10, 123 punktas).
13. BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir jo atsisakymo tvarka. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Antai gynėjo dalyvavimas privalomas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą (BPK 51 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su BPK 44 straipsnio 8 dalyje nurodyta asmens teise gintis per pasirinktą ar parinktą (paskirtą) gynėją, daro išvadą, kad BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta imperatyvi nuostata – nedelsiant informuoti asmenį apie jam paskirtą gynėją – taikytina ir apeliacinės instancijos teismui, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį paskyrusiam gynėją, kuris atstovaus išteisintajam.
14. BPK 45 straipsnyje nustatyta teismo pareiga užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Teismas, pripažindamas, kad proceso dalyvis baudžiamojoje byloje turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal BPK 51 straipsnį, privalo užtikrinti, kad ši pagalba būtų realiai įgyvendinta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2021), be kita ko, kad asmuo turėtų laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys). Taigi, teismas, tinkamai informavęs asmenį apie jam paskirtą gynėją, kartu sudaro realias prielaidas asmeniui susižinoti su paskirtu gynėju ir pasirengti gynybai. Kartu pažymėtina, kad paskirtam gynėjui turi būti suteiktas pakankamas laikas pasirengti bylai, kitaip gali kilti abejonių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos veiksmingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2014).
15. Kasatorius nurodo, kad teismo nutartis paskirti gynėją tuo metu išteisintajam V. K. išsiųsta nebuvo, taigi jis nebuvo tinkamai informuotas apie jam parinktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją ir neturėjo galimybės suderinti gynybos pozicijų, o tai sutrukdė jam veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.
16. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Advokatas (advokato padėjėjas) baudžiamajame procese gynėjo teises ir pareigas įgyja nuo to momento, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikia advokato orderį, patvirtinantį, kad konkretus gynėjas dalyvauja procese pagal susitarimą ar paskyrimą, taip pat ir jo turimus įstatymų nustatytus gynėjo įgaliojimus procese.
17. Kaip matyti iš bylos, nors susižinojimas tarp teismo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (beje, kaip adresatą įtraukiant prokuratūrą) dėl gynėjo išteisintajam parinkimo vyko iki teismo posėdžio, tačiau Šiaulių apygardos teismo nutartis BPK 322 straipsnio 1 punkto pagrindu išteisintojo V. K. gynėju paskirti advokatą E. Jankaitį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-875/2020 priimta 2020 m. rugsėjo 23 d. Tą pačią dieną vyko ir teismo posėdis. Nutartis skirti gynėją nebuvo išsiųsta V. K.. Taigi, išteisintasis V. K. nebuvo informuotas apie jam parinktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją ir neturėjo nei galimybės susižinoti su juo, nei laiko ir galimybių suderinti gynybos pozicijos, pasirengti gynybai per gynėją arba kartu su juo, o tai sutrukdė tuo metu išteisintajam V. K. veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.
18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai apribotos išteisintojo teisės apeliacinės instancijos teisme gintis per gynėją yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 44 straipsnio 8 dalies, 51 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, suvaržiusiais išteisintojo teisę gintis per gynėją ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą šioje byloje (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,