Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 11 STRAIPSNIO IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1116
2018 m. balandžio 9 d. Nr. 353
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1116 (toliau – projektas) ir pateikti šiuos pasiūlymus dėl projekto tobulinimo:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, priimant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus, nustatančius naujus mokesčio tarifus, turėtų būti užtikrinama, kad jie įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, todėl būtina atitinkamai nustatyti vėlesnę naujų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifų įsigaliojimo datą, kuri sutaptų su mokestinio laikotarpio – kalendorinių metų, pradžia. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 priedo pakeitimo įsigaliojimo data būtų nustatyta 2019 m. sausio 1 d.
2. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu keičiami visi mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai juos atitinkamai padidinant, siūlome pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią dabar nustatytų mokesčio tarifų dydžių indeksavimo tvarką. Nauji mokesčio tarifai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., turėtų būti indeksuojami taikant Vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), apskaičiuojamą pagal naują atskaitos laikotarpį. Tarifų indeksavimas pagal VKI būtinas norint per visą tarifo taikymo laikotarpį išlaikyti tikslinę šių tarifų paskirtį – ekonominių priemonių pagalba skatinti racionalų išteklių naudojimą ir gauti įplaukas į valstybės ir savivaldybių biudžetus už valstybės turto naudojimą. Atsižvelgus į tai, siūloma VKI apskaičiuoti mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio, kuris yra paskutinis kalendorinių metų mėnuo, kainas lyginant su pasirinkto ataskaitinio laikotarpio – 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis. Ataskaitiniu laikotarpiu pasirinktas 2018 m. gruodžio mėnuo, siekiant išlaikytį tokį patį, kaip ir kitų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, indeksavimo principą ir tinkamai įvertinti kiekvienų metų VKI pokytį nuo 2018 m. gruodžio iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio. Pasirenkant indeksavimo laikotarpį turi būti įvertinta ir tai, kad Lietuvos statistikos departamentas pasibaigus kalendoriniams metams galėtų apskaičiuoti ir paskelbti VKI kitų kalendorinių metų pradžioje, paliekant laiko mokesčio mokėtojams deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas turėtų įsigalioti kartu su Įstatymo 3 priedo pakeitimu, t. y. 2019 m. sausio 1 d.
3. Naujiems tarifams įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d., didesnės įplaukos į biudžetus faktiškai bus gautos tik 2020 metais, nes mokestis už valstybinius gamtos išteklius vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi sumokamas iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, 15 dienos. Įstatymo pakeitimams įsigaliojus vienu metu, kaip numatyta projekte, savivaldybės dėl sumažintos nuo 70 proc. iki 50 proc. mokestinių įplaukų paskirstymo proporcijos ir dėl to, kad pirmaisiais metais mokestis bus mokamas pagal nepakeistus tarifus, 2019 m. gautų mažiau įplaukų. Siekiant užtikrinti, kad 2019 m. savivaldybių gaunamos lėšos dėl minėtos mokesčių įskaitymo proporcijos pakeitimo nesumažėtų ir savivaldybės galėtų įgyvendinti joms deleguotas funkcijas, įskaitant ir vilkų padarytos žalos kompensavimą, siūlome numatyti, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Be to, pačios savivaldybės galėtų daugiau prisidėti siekiant sumažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą, pasinaudodamos galimybe gauti leidimą reguliuoti vilkų populiaciją ne medžioklės sezono metu, kaip numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir taip mažinti vilkų ūkiniams gyvūnams daromos žalos kompensavimui reikalingų išlaidų dalį.
4. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 8 punktas ir Lietuvos Respublikos mežioklės įstatymo 6 straipsnio 3 dalis reglamentuoja santykius, susijusius su Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamais santykiais, siekiant tarpusavyje suderinti šių teisės aktų nuostatas ir jų įsigaliojimo datą, siūlome šį projektą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mežioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektais.