Administracinė byla Nr. eAS-14-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01380-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 57.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J., A. U., S. J.-U. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai G. J., A. U., S. J.-U. su skundu kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. kovo 23 d. raštą Nr. A33(1)-2102-(4.22) „Dėl reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ bei Administracijos 2018 m. kovo 30 d. raštą Nr. A33(1)-2300-(25.31) „Dėl (Reg. Nr. A34(1)-1340) prašymo“; 2) įpareigoti Administraciją išduoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priėmė pareiškėjos G. J. atsisakymą dėl skundo reikalavimo panaikinti Administracijos 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. A33(1)-2102-(4.22) ir ją įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir šią bylos dalį nutraukė, pareiškėjų skundo dalį tenkino – panaikino Administracijos 2018 m. kovo 30 d. raštą Nr. A33(1)-2300-(25.31) ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. kovo 6 d. prašymą (reg. Nr. Nr.A34(1)-1340), likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 28 d.
Pareiškėjų atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Administracijos 87 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjos G. J. sumokėtų advokatui už skundo teismui parengimą.
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prašė jį atmesti; nurodė, kad dalis skundo Administracijos atžvilgiu buvo palikta nenagrinėta, kita dalis – atmesta, todėl prašoma atlyginti suma turėtų būti proporcingai mažinama. Atsakovo nuomone, pareiškėjai nepateikė duomenų, kad patirtas išlaidas sumokėjo patys.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos G. J. prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai G. J. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 82,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas pateikė prašymą priteisti iš Administracijos 87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą; prie prašymo pridėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20180810/1 ir apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. rugpjūčio 10 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 938344. Sąskaitoje už teisines paslaugas nurodoma, kad suma už skundo dėl J. ir U. sklypų paskirties pakeitimo parengimą 2018 m. balandžio 23 d. administracinėje byloje Nr. eI-2786-821/2018 sudaro 87 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų suma (87 Eur) už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai, atsižvelgę į tai, kad pareiškėjai G. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis buvo pakeista bei iš jo suformuoti du žemės sklypai, ginčo nebeliko, atsisakė skundo reikalavimų susijusių su šiuo žemės sklypu iš šioje dalyje bylą prašė nutraukti. Reikalavimus (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Administracija atsisakė išduoti 2018 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. A33(1)-2102. Taigi pareiškėjai atsisakė pusės skundo reikalavimų, kadangi išnyko ginčo dalykas – Administracija geruoju patenkino pusę pareiškėjų skundo reikalavimų. Likusioje dalyje pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies – nuspręsta panaikinti Administracijos 2018 m. kovo 30 d. raštą Nr. A33(1)-2300-(25.31) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. kovo 6 d. prašymą (reg. Nr. Nr.A34(1)-1340), t. y. likusioje dalyje pareiškėjų skundo reikalavimai patenkinti 50 proc., todėl pareiškėjams priteistina 75 proc. sudaranti bylinėjimosi išlaidų suma.
Teismas nustatė, kad advokatas už pareiškėjus sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma pagal patenkintų reikalavimų apimtį taip pat priteistina iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismas vertino, kad byla nėra sudėtinga, ginčo pobūdis nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, prašoma priteisti išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą. Todėl atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 75 proc., teismas prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir pareiškėjams iš atsakovo priteisė 82,50 Eur ((87 Eur + 23 Eur) * 0,75) bylinėjimosi išlaidų.
III.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują – pareiškėjų prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjai atsisakė pusės skundo reikalavimų, nes Administracija geruoju patenkino pusę pareiškėjų skundo reikalavimų, nes pareiškėjai minėtų reikalavimų atsisakė ne Administracijai tenkinus jų reikalavimus, o Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) įsakymu patvirtinus pareiškėjų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų advokatas 2019 m. spalio 31 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų neprašo šios sumos atlyginti, be to, nepateikti jokie įrodymai, kad šias išlaidas patyrė patys pareiškėjai.
Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į Administracijos atsiliepime nurodytus argumentus, kad nei viename iš pareiškėjų pateiktų dokumentų nėra duomenų, kad už skundo surašymą sumokėjo pareiškėjai, nes prie prašymo pridedamame pinigų priėmimo kvite Nr. 938344 nurodoma, kad 369 Eur sumą sumokėjo A. J., kuris nėra pareiškėjas byloje. Taigi pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad patys patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai G. J., A. U., S. J.-U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Pareiškėjai pažymi, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja G. J. ketino jai priklausančiam (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui ne tik pakeisti žemės sklypo paskirtį bet ir jį atidalinti, todėl, be kita ko, turėjo gauti ir atsakovo, kaip vienos iš derinančių žemės reformos projektą institucijų pritarimą projektavimo sąlygoms, taip pat pritarimą jau parengtam projektui. Kadangi, atsakovas prieštaravo pareiškėjos ketinimams pertvarkyti minėtą žemės sklypą, projekto rengimo ir derinimo procese nesiėmė aktyvių veiksmų, jog šiam žemės sklypui nebūtų pakeista paskirtis ir bei iš jo suformuoti du žemės sklypai, akivaizdu, jog atsakovas sutiko su tuo, kad pareiškėja pakeistų žemės sklypo paskirtį bei jį atidalinti. Tokiu būdu nelikus vieno iš dviejų ginčo dalykų, byla dėl šios nuo atsakovo priklausančios priežasties ir buvo nutraukta, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ir dėl atsisakytos skundo dalies.
Pareiškėja G. J., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 ir 6 dalimis patvirtino, jog advokato A. B. už ją sumokėtas žyminis mokestis ir jos tėvo A. J. už ją sumokėtos atstovavimo išlaidos šioje byloje yra sumokėtos jos vardu ir jos lėšomis. Todėl remiantis nurodytomis Civilinio kodekso normomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminiam mokesčiui neginčijamai pripažintinos būtent pačios pareiškėjos G. J. išlaidomis, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas skundžiama nutartimi priteisė iš atsakovo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo tenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad dalis bylos nutraukta pareiškėjams atsisakius reikalavimų panaikinti Administracijos 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. A33(1)-2102-(4.22) ir ją įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes pareiškėjai G. J. priklausančiame minėtame žemės sklype buvo pakeista paskirtis ir iš jo suformuoti du žemės sklypai. Likusi pareiškėjų skundo dalis patenkinta 50 procentų, nes įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta panaikinti Administracijos 2018 m. kovo 30 d. raštą Nr. A33(1)-2300-(25.31) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. kovo 6 d. prašymą (reg. Nr. Nr.A34(1)-1340). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad patenkinta iš viso 75 procentai pareiškėjų skundo reikalavimų ir, atitinkamai priteisė iš atsakovo 82,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad bylos nutraukta ne todėl, kad jis geruoju įvykdė dalį pareiškėjų skundo reikalavimų, o todėl, kad NŽT įsakymu patvirtino pareiškėjų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, be to, ne pareiškėja tiesiogiai sumokėjo už advokato paslaugas bei žyminį mokestį, todėl, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą šioje srityje, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, nors atsakovas teigia, jog dalis pareiškėjų reikalavimų patenkinti iš esmės ne jo ir ne geruoju, o dėl to, kad NŽT, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo, įsakymu patvirtino pareiškėjų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, byloje buvo reiškiami reikalavimai būtent atsakovui, kaip vienai iš institucijų, dalyvaujančių žemės sklypų formavimo procese – buvo prašoma panaikinti atsakovo sprendimą, dėl kurio iš esmės nebuvo galimos tolimesnės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros bei prašyta įpareigoti atsakovą išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. NŽT įsakymu patvirtinus pareiškėjai G. J. priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės nebuvo tvirtinamas dėl atsakovo atsisakymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai dalies skundo reikalavimų atsisakė atsakovui iš esmės juos patenkinus ir teisingai sprendė, kad pareiškėjai priklauso dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir teisingai nustatė priteistinų išlaidų proporciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).
Atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ir tuo aspektu, kad ne patys pareiškėjai patyrė bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį sumokėjo advokatas, o už advokato paslaugas sumokėjo kitas asmuo – A. J., t. y. byloje nedalyvavęs asmuo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017 yra konstatavęs, jog byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Įvertinus tai, kad pareiškėjai buvo atstovaujami pagal atstovavimo sutartis būtent advokato A. B., kuris sumokėjo žyminį mokestį, ir kuriam taip pat buvo sumokėta pagal atsakovo nurodomą pinigų priėmimą kvitą LAT Nr. 938344 būtent už atstovavimą ir dokumentų surašymą (b. l. 121), nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo, o žyminį mokestį sumokėjo ne pareiškėjai, o advokatas.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija