Pasvalio rajono savivaldybės taryba
Sprendimas
DĖl ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PASVALIO RAJONO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2017 m. spalio 25 d. Nr. T1-224
Pasvalys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1556 redakcija) (su visais aktualiais pakeitimais), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. D1-803 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, Pasvalio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Pasvalio rajono daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (pridedama) (toliau – Programa).
2. Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Pasvalio butų ūkis“, kodas 169176222, buveinės adresas Gėlių g. 5A, Pasvalio m. Pavesti Programos administratoriui atlikti visus veiksmus, susijusius su jos vykdymu ir įgyvendinimu.
3. Įgalioti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorių:
3.2. paskirti Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus asmenį kontroliuoti Programos įgyvendinimą ir koordinuojantį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą Savivaldybės teritorijoje.
PATVIRTINTA
Pasvalio rajono savivaldybės tarybos
2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-224
ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PASVALIO RAJONO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasvalio rajono daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Pasvalio rajone esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.
2. Programa parengta Pasvalio rajono savivaldybei vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją bei įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą (modernizavimą), racionalų energijos išteklių naudojimą, taip pat vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Pasvalio rajone 2017 m. pradžioje gyveno 24855 gyventojai. Pasvalio rajono savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 438 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena 3100 gyventojų (11,3 procento). 347 daugiabučius namus administruoja daugiabučių namų savininkų bendrijos arba įregistruota jungtinė veikla, 91 daugiabutį namą administruoja Savivaldybės paskirtas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Pasvalio butų ūkis“. Dauguma pastatų yra dviaukščiai, dominuoja plytų mūro pastatai. Daugiausia daugiabučių namų Pasvalio rajone statyti iki 1993 metų (1970-1980 m). Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir laikui bėgant jų būklė dėl nepakankamos techninės priežiūros vis prastėjo. Vidutinis buto plotas yra apie 40 m². Vienas namų ūkis šilumos energijos suvartoja iki 200 kWh/m² per metus ir už tai vidutiniškai sumoka apie 100 Eurų per mėnesį.
5. Sovietmečiu ir iš karto po Nepriklausomybės atgavimo buvusios santykinai žemos šilumos kainos, valstybės mokesčių politika (mokestinės lengvatos nepasiturintiems gyventojams) neskatino gyventojų taupyti energijos. Gyventojai neturi efektyvaus energijos vartojimo patirties ir dėl nepakankamų ar nenuolatinių pajamų, iki šiol retai savarankiškai investuodavo į energijos taupymo priemones savo būstuose.
6. Energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas daugiabučiuose namuose, kuriuose tokios priemonės buvo įgyvendintos, parodė, kad po jų įgyvendinimo sutaupoma apie 50 proc. energijos, lyginant su energijos sąnaudomis iki šių priemonių įgyvendinimo, o sutaupytos lėšos dėl sumažėjusių šildymo išlaidų dažniausiai nukreipiamos investicijoms padengti (atnaujinti Pasvalio daugiabučiai: Taikos g. 9, 11, 17, 19, 23, 27, Vyšnių g. 12, 24, 28, 35, P.Avižonio g. 11, Gėlių g. 3, 3A, 5, Vilties g. 4, 6, Biržų g. 72 A, Vilniaus g. 59, Rūtų g. 3, Geležinkeliečių g. 50, G.Petkevičaitės-Bitės g. 11, 13, Joniškėlio m.).
7. Toliau sparčiai brangstant energijos ištekliams, racionalaus energijos vartojimo problema Pasvalio rajono daugiabučiuose pastatuose tampa ypatingai opi, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pasiūlymu, buvo pradėta rengti ši Programa, apimanti daugiausiai energijos suvartojančius daugiabučius namus rajone. Šios Programos įgyvendinimas sudarys prielaidas spręsti gyventojų socialines problemas, mažinant jų sąskaitų už energinius resursus dydį, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymą daugiabučiuose namuose, gerinti vidaus patalpų temperatūrinio režimo sąlygas, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei aplinkos tausojimo šalies mastu, gerinti pastatų techninę būklę ir estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę ir likvidumą.
8. Programa parengta kad joje dalyvautų Pasvalio rajono savivaldybės daugiausiai energijos suvartojančių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Žemiausia gyvenamųjų namų energinio naudingumo G klasė. Neefektyviai energiją vartojančių daugiabučių vidutinis šilumos sunaudojimas yra 100-172 kWh/m2 per metus.
9. Techniniu ir energiniu daugiabučių namų įvertinimu, kurie dalyvaus Programoje, bus nustatyta, ar šie daugiabučiai namai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatytų esminių reikalavimų visumą (dažniausiai pasitaikančios problemos: dėl nepakankamos priežiūros ir klimatinio poveikio pažeistos atitvarų konstrukcijos, per kurias patiriami dideli šilumos nuostoliai; ištrupėjęs plytų mūras ir pažeistos tarpplokštinės siūlės; pažeistas sienų apdailinis tinkas; stogo danga ir lietaus surinkimo bei nuvedimo sistemos susidėvėję, netinkamai sudarytas stogo nuolydis ir atmosferiniai krituliai kaupiasi ant stogo ir sienų ir konstrukcijos gali prarasti savo technines bei šilumines charakteristikas; per deformuotus senus langus ir balkonų durų rėmus prarandama šiluma; vandentiekio vamzdynai rūsyje paveikti korozijos; sklendės ir ventiliai nesandarūs ir kt.)
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Programos įgyvendinimo tikslas – sumažinti daugiausiai energijos vartojančiuose Pasvalio rajono daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, gerinti rajono estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką.
11. Programos tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:
11.1. sukurti organizacinę struktūrą, kuri būtų atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą, teiktų organizacinę ir teisinę paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti;
11.2. atnaujinti daugiausiai šiluminės energijos suvartojančius daugiabučius namus, užtikrinant, kad įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones, bus pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos juose būtų sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginant su šiluminės energijos sąnaudomis prieš projekte numatytų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą;
IV. PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
V. PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE
13. Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energinių išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) ir dalyvavimo programoje, kurių sąrašas tvirtintamas administracijos direktoriaus įsakymu, numatoma įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones (toliau – Priemonės), būtinas statinių naudojimo ir priežiūros esminiams reikalavimams užtikrinti ir leisiančias sumažinti bendras visų daugiabučių namų energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 procentų ir juose pasiekti ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Pagal Programą numatoma įgyvendinti Valstybės remiamas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones kurios išvardintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
14. Energinį efektyvumą didinančios priemonės:
14.1. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas:
14.1.1. šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar pertvarkymas, taip pat ir atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminėse energijos, biokuro ir panašiai) įrengimas;
14.3. stogo ar perdangos pastogėje šiltinimas, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimą ar deformacijų šalinimą, stogo dangos keitimą, lietaus nuvedimo sistemos sutvarkymą ar įrengimą arba naujo šlaitinio stogo (be patalpų pastogėje) įrengimas (įskaitant kopėčias į pastogę) apšiltinant jį arba perdangą pastogėje;
14.4. išorinių sienų (taip pat cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, esamų lietvamzdžių demontavimą, įrengimą ar keitimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos (cokolio) atitraukimą (išskyrus keitimą naujais) ir nuogrindos sutvarkymą;
14.5. balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieningą projektą;
14.6. bendro naudojimo patalpose esančių langų keitimas ir (ar) bendrojo naudojimo lauko durų (įėjimo, tambūro, balkonų, rūsio, konteinerinės, šilumos punkto) keitimas (įskaitant susijusius apdailos darbus), įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams (panduso įrengimas)
15. Kitos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės:
15.1. kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (elektros, priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, buitinių nuotekų, drenažo, taip pat ir namui priklausančių vietinių įrenginių) atnaujinimas ar keitimas
15.2. konstrukcijų (balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir saugos aptvarų, stogelių virš įėjimo į pastatą) kurios nesusijusios su energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis, nurodytomis 14. p. keitimas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos jų avarinės būklės likvidavimas;
16. Minimalūs reikalavimai projektams:
16.1. daugiabučiams namams, kuriems minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nustatomi - ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažinimas ne mažiau kaip 40 procentų, lyginant su šiomis sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo;
17. Specialūs reikalavimai projektams – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas tvirtinamas ir sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ne mažesniu kaip 55 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
18. Savivaldybės paskirtas Programos administratorius organizuoja ir atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu: organizuoja investicijų planų pirkimą ir patvirtinimą, rangos darbų (įskaitant ir projektavimo darbus), statybos techninės priežiūros paslaugų ir kitus Programoje numatytų darbų ir paslaugų pirkimus, organizuoja ir prižiūri statybos darbų atlikimą ir užtikrina jų įgyvendinimo kokybę, pateikia statybos leidimą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objekto valdytojo vardu, skolinasi lėšas iš kredito įstaigų, veda investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą, su Programos įgyvendinimu susijusių sutarčių sudarymą bei butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų sprendimų, susijusių su investicijų projektu įgyvendinimu.
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa finansuojama jai skirtomis lėšomis. Valstybė biudžeto lėšomis teikia paramą, kompensuojant investicijų dalį, tenkančią Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ priede nurodytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.
21. Atnaujinamiems daugiabučiams reikalinga lėšų suma skaičiuojamosiomis kainomis bus nustatyta parengus investicijų projektus.
22. Valstybės paramos teikimo būdai ir dydžiai Programai įgyvendinti numatyti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme:
22.1. 30 procentų kompensacija įgyvendinus projektą - energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, nurodytoms 14.1.punkte;
22.2. 10 procentų papildoma kompensacija įgyvendinus projektą:
22.2.1. daugiabučiame name įrengus atskirą ar modernizavus esamą neautomatizuotą šilumos punktą ir įrengus balansinius ventilius ant stovų;
22.3. 100 procentų apmokama arba kompensuojama ne didesnę, kaip Vyriausybės nustatytų dydžių išlaidų dalį atnaujinimo projektui ar jo daliai parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai;
22.4. 100 procentų apmokama arba kompensuojama ne didesnę, kaip Vyriausybės nustatytų dydžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas
23. Valstybės paramos dydis skaičiuojamas ir valstybės paramos teikimo procedūros reglamentuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Savivaldybės administracija. Programos stebėsena vykdoma vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1055.