Administracinė byla Nr. A-3814-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03647-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. (A. B.), Y. B. (Y. B.), S. B. (S. B.) ir M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. (A. B.), Y. B. (Y. B.), S. B. (S. B.) ir M. B. (M. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. B. ir Y. B., atstovaudami save ir savo nepilnamečius vaikus S. B. ir M. B., (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00852); (00853); (00854); (00855)/171-624; 625; 626; 627 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams A. B., Y. B., S. B. ir M. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jiems daugkartines nacionalines vizas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuolat gyvena Lietuvoje, pareiškėjams A. B. ir Y. B. priklauso po 33,3 proc. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Volesa“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų, pareiškėja Y. B. taip pat yra ir Bendrovės direktorė, Bendrovės veikla yra pelninga, Bendrovė yra sumokėjusi visus priklausančius mokesčius, įsiskolinimų neturi. Pareiškėjas A. B. 2018 m. balandžio 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip Bendrovės dalyvis (akcininkas), kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėja Y. B. savo ir nepilnamečių vaikų vardu 2018 m. birželio 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.
3. Pareiškėjų teigimu, ginčijamame Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, kitos svarbios aplinkybės nutylėtos, o padarytos išvados yra tendencingos. Pareiškėjai nesutiko su Migracijos departamento teiginiu, kad Bendrovės internetiniame puslapyje www.volesa.lt pateiktas tik abstraktus Bendrovės veiklos aprašymas, teigė, kad internetinėje svetainėje nurodomas ne tik prekių aprašymas (jų specifikacija), nuotraukos, kainos, prekių pristatymo ir grąžinimo sąlygos, tačiau ir numatyta galimybė dalį Bendrovės parduodamų prekių pirkti tiesiogiai internetu.
4. Pareiškėjų teigimu, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad Bendrovės darbuotojai iš anksto ruošėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) pareigūnų apklausai ir teikė suderintą informaciją. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma tik minimaliai, o prioritetas teikiamas užsienio valstybėse esantiems klientams. Pažymėjo, kad nei viename Lietuvos Respublikos teisės akte neįtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikoje registruoto ūkio subjekto veikla laikoma nevykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ūkio subjektas prekes parduoda užsienyje registruotiems ūkio subjektams.
5. Pareiškėjai nesutiko ir su atsakovo pozicija, kad Bendrovėje darbuotojai įdarbinti formaliai. Pareiškėjų teigimu, Migracijos valdybos pareigūnai į Bendrovę buvo atvykę ne 2018 m. rugpjūčio 3 d., o 2018 m. rugpjūčio 2 d. Pagal Bendrovės pateiktus dokumentus nuo 2018 m. rugpjūčio 1–2 d. Bendrovės darbuotojai Y. B., A. B., E. B. buvo išvykę į komandiruotę Radviliškyje ir lankėsi UAB „Žaibas“ bei vyko į Klaipėdos jūrų uostą. Be to, aplinkybę, jog Migracijos valdybos nurodomo patikrinimo metu 2018 m. rugpjūčio 3 d. 14.40 val. darbo vietoje nebuvo rasti Bendrovės darbuotojai, paaiškina aplinkybė, jog tuo metu (laiku) nuo pietų pertraukos iki darbo dienos pabaigos jie buvo išvykę į susitikimą su prekių pirkėju UAB „Eneris“. Ginčijamo Sprendimo teiginį apie Bendrovėje formaliai įdarbintus darbuotojus, pareiškėjų manymu, paneigia ir Bendrovės apyvarta, prekių pardavimas, sudarytos sutartys, prekių gabenimo organizavimas, prekių sandėliavimas dviejuose sandėliuose, išmuitinimas ir kiti darbai, susiję su Bendrovės veikla, kurių neįmanoma atlikti be darbuotojų.
6. Pareiškėjų teigimu, priešingai, nei nurodoma ginčijamame Sprendime, jokių 9 000 Eur įnešimų į Bendrovės sąskaitą 2017 m. rugsėjo 20 d., 8 379 Eur – 2017 m. spalio 25 d., 8 000 Eur – 2017 m. lapkričio 3 d. bei 10 172,75 Eur – 2017 m. lapkričio 16 d. nebuvo atlikta. Nurodytomis dienomis ir sumomis Bendrovės sąskaitoje buvo atliekamas užsienio valiutos (JAV dolerių) konvertavimas į eurus. Konvertavus užsienio valiutą (gautą už prekių pardavimus) į eurus, pavedimai nurodytomis sumomis buvo atlikti UAB „Roseva“ ir kitiems ūkio subjektams pagal sutartis ir išrašytas sąskaitas faktūras. Anot pareiškėjų, ginčijamame Sprendime taip pat klaidingai nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. užsieniečiai V. S. ir D. D. į Bendrovės sąskaitą pervedė 1 735 Eur. Pareiškėjų teigimu, šią sumą pervedė ne užsieniečiai, o Vokietijoje registruota bendrovė V. S. und D. D. GbR. Dėl ginčijamame sprendime nurodomos aplinkybės, jog 2017 m. rugsėjo 8 d. Y. B. iš sąskaitos paėmė 1 600 Eur, pareiškėjai pažymėjo, jog ši pinigų suma buvo paimta ir įforminta remiantis visais buhalterinės apskaitos teisės aktų reikalavimais ir panaudota Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti.
7. Dėl Sprendime nurodomos aplinkybės, kad UAB „Roseva“ direktorius nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. buvo asmuo, kuris Migracijos departamentui yra gerai žinomas dėl įmonių steigimo ir pardavimo bei tarpininkavimo trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi, pareiškėjai pažymėjo, jog su šia bendrove pradėjo dirbti 2018 metais, apie tokį asmenį jiems nebuvo žinoma.
8. Pareiškėjų teigimu, visi kiti mokėjimai Sprendime nurodomomis sumomis UAB „Roseva“ taip pat buvo atlikti už prekes, pagal išrašytas sąskaitas faktūras Bendrovei vykdant įprastą ūkinę komercinę veiklą. UAB „Ankaris“ 700 Eur pavedimas 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas už marketingo paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. UAB „IT Bussines“ 1 500 Eur pavedimas 2017 m. spalio 5 d. buvo atliktas už konsultacines paslaugas. UAB „Ekomeistrai“ 100 Eur pervedimas 2017 m. lapkričio 15 d. atliktas už konsultacijų paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. UAB „Markiza“ 30 Eur suma buvo pervesta 2017 m. lapkričio 16 d. už vertimo paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. UAB „Vendoras“ 121 Eur pervedimas atliktas už marketingo paslaugas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą. Sprendime įvardintam asmeniui A. B. 10 000 Eur suma pervesta 2017 m. lapkričio 16 d. pagal paskolos sutartį, pagal kurią šis asmuo vėliau grąžino Bendrovei 8 000 Eur paskolintų lėšų. Sprendime V. P. įvardintam asmeniui 9 500 Eur suma pervesta 2017 m. lapkričio 28 d. pagal paskolos sutartį, pagal kurią šis asmuo vėliau taip pat grąžino Bendrovei visą paskolintų lėšų sumą.
9. Pareiškėjai paaiškino, jog UAB „Volesa“ Lietuvoje banko sąskaitos neturėjo, išskyrus UAB „Paysera LT“. UAB „Paysera LT“ Bendrovės turima sąskaita negali būti naudojama atsiskaitymams iš ir į Baltarusijos Respubliką, todėl buvo atidaryta Bendrovės sąskaita Baltarusijos Respublikoje. Dėl tos pačios priežasties Bendrovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Jarus“, pagal kurią Bendrovė iš Baltarusijos Respublikos pirkėjų į savo sąskaitą Baltarusijos banke gautas lėšas pervesdavo UAB „Jarus“, kadangi pastaroji turi sąskaitą Lietuvoje AB Šiaulių bake, o vėliau šias lėšas pervesdavo UAB „Volesa“ į pastarosios turimas sąskaitas.
10. Pareiškėjai teigė, kad L. B. realiai dirba Bendrovėje. Pažymi, kad ši darbuotoja nebuvo kviečiama į apklausą Migracijos valdyboje. Tai, kad L. B. ankščiau dirbo kitose bendrovėse, kurios dalyviai galimai siekė gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjų įsitikinimu, nepagrindžia atsakovo išvadų dėl šios darbuotojos formalaus darbo Bendrovėje.
11. Pareiškėjai nesutiko su Sprendimo teiginiu, kad A. B. yra susijęs su nelegalios migracijos skatinimu Lietuvos Respublikoje. Tokių išvadų neleidžia daryti vien faktas, kad pareiškėjas A. B. prieš tikrinamąjį laikotarpį kurį laiką buvo kitų bendrovių (UAB „Medlabo servisas“, UAB „Jarus“) direktorius.
12. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nenurodė jokių atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, todėl ši Sprendimo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.
13. Pareiškėjai teigė, jog atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai nuo 2014 m. lapkričio 5 d. sukūrė Lietuvoje gana ilgalaikius, glaudžius ir stiprius socialinius ir kultūrinius ryšius, dukra mokosi mokykloje, sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Pareiškėjų vaikai laisvai kalba lietuviškai, yra visiškai integravęsi į socialinį ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą, puoselėja jos kultūrą ir tradicijas. Pareiškėjų manymu, Sprendimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą pozityvią valstybės pareigą gerbti šeimos gyvenimą, geriausius vaiko interesus, tarptautiniais teisės aktais garantuotas vaikų teises (į įprastą gyvenimo aplinką, socialinę raidą, ugdymą, mokymąsi ir pan.), taip pat yra pažeidžiami teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai.
14. Pareiškėjai teismo posėdyje pateikė atsisakymą nuo skundo dalies dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta išduoti daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams S. B. ir M. B., panaikinimo.
16. Atsakovas paaiškino, jog Migracijos departamentas, įvertinęs tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį tikslą – užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikoje Bendrovės vykdoma veikla yra minimaliai, o prioritetas teikiamas užsienio rinkai ir užsienio valstybėse esantiems klientams). Nustatyta, kad Bendrovėje darbuotojai įdarbinti formaliai, siekiant, kad pareiškėjas A. B. atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjo A. B. veikla susijusi tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams gaunant dokumentus, suteikiančius teisę keliauti po Šengeno erdvę. Bendrovės vykdomos veiklos skaidrumas ir dalies atliktų finansinių operacijų tikslingumas kelia pagrįstų abejonių.
17. Migracijos departamentas pažymėjo, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad vieną kartą asmeniui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis ir toliau privalomai turi būti išduodamas, kiekvienas prašymas nagrinėjamas individualiai. Pareiškėjo sutuoktinės ir vaikų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė iš pareiškėjo A. B. teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne sąlyga, dėl kurios pareiškėjas įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
18. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas ir dėl to, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo A. B. nelegalios migracijos grėsmė, nes nustatyta, kad pareiškėjas yra susijęs su kitomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti dokumentus, suteikiančius teisę keliauti po Šengeno erdvę. Tai savaime apibūdina pareiškėjo veiksmus kaip neskaidrius ir nesąžiningus, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas yra susijęs su nelegalios migracijos skatinimu.
19. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad ginčijamo Sprendimo dalis, kuria atsisakoma išduoti nacionalines vizas pareiškėjams, yra nemotyvuota. Pabrėžė, kad Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė nustatytos formos prašymus išduoti jiems daugkartines nacionalines vizas atsižvelgus į tai, kad dar nėra priimti sprendimai pakeisti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas atsisakė pakeisti minėtiems užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, pareiškėjai nebeatitiko 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų). Be to, Migracijos departamentas konstatavo, kad užsienietis A. B. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – kitoks nei oficialiai deklaruotas, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta išduoti daugkartines nacionalines vizas S. B. ir M. B., panaikinimo nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė.
21. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Bendrovės 2016–2020 m. verslo plane nei jo papildyme jokių konkrečių duomenų apie Bendrovės veiklą nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. nepateikta, pareiškėjai pripažino, kad Bendrovė veiklos viešai deklaruotu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybė) nevykdo, o Bendrovės buveinė yra adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 42A, Vilniuje, Migracijos valdybos patikrinimo metu patalpų, kuriose turėtų būti įsikūrusi Bendrovė, durys buvo užrakintos. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aplinkybes, jog byloje nėra jokių duomenų apie Bendrovei perduotas konkrečias patalpas, nuomos sutartis viešajame registre neįregistruota, pagal nuomos sutartį negalima nustatyti nuomojamų patalpų dydžio, nenurodytas patalpų inventorinis numeris, išrašytos PVM sąskaitos faktūros už patalpų nuomą atsakingų asmenų nepasirašytos, antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 178-18-25 nurodyti duomenys, t. y. verslo centras „WINGS“, nuoroda į UAB „Volesa“ patalpas, patalpų durys, 203 kabinete užfiksuoti asmenys, patalpų fragmentas, automobilio aikštelėje pažymėta automobilio stovėjimo vieta, skirta UAB „Volesa“ transporto priemonei, nepaneigia Migracijos valdybos patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Be to, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 178-18-25 nurodyti duomenys užfiksuoti praėjus trims mėnesiams nuo Migracijos valdybos atlikto patikrinimo ir po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Bendrovės direktorės 2018 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 2-18K dėl darbuotojų komandiruotės, UAB „Žaibas“ patvirtinimas dėl vizito, UAB „Litectus III“ vienkartinis leidimas nagrinėjamai bylai, teismo vertinimu, reikšmės neturi, nes šie dokumentai parengti ir pasirašyti po pareiškėjo A. B. prašymo pateikimo dienos. Susitikimo patvirtinimo pažyma, kuria pareiškėjai siekia įrodyti, kad Bendrovės darbuotojai 2018 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo rasti adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 42A, Vilniuje, dėl objektyvių priežasčių, pasirašyta UAB „Eneris“, kurios buveinės adresas Kareivių g. 11, Vilniuje direktorės, teismui sukėlė pagrįstų abejonių, nes adresu Kareivių g. 11, Vilniuje yra registruotos kelios bendrovės, su kuriomis yra susiję (buvo jose įdarbinti) pareiškėjai A. B. ir Y. B.
22. Teismas nustatė, kad Bendrovėje, be pareiškėjų, įdarbinti dar 4 asmenys, tačiau byloje nėra jokių apskaitos dokumentų apie UAB „Volesa“ įdarbintų asmenų darbo laiką, jiems priskaičiuotą darbo užmokestį, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie Bendrovėje įdarbintų darbuotojų atliktas darbo funkcijas, jokio dokumento, kuris būtų sudarytas ir pasirašytas Bendrovės darbuotojų. Vien ta aplinkybė, kad buvo sudarytos darbo sutartys ir mokamos socialinio draudimo įmokos, neįrodo, jog minėti darbuotojai realiai dirbo Bendrovėje. Teismas nurodė, kad byloje pateikti dokumentai Bendrovės verslo plane ir steigimo dokumentuose deklaruotos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje nepatvirtina, kai kurios PVM sąskaitos faktūros atsakingų asmenų nepasirašytos ar nebuvo pateiktos pirkėjams apmokėti, daugelyje Bendrovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atsiskaitymui yra nurodyta ne UAB „Volesa“ sąskaita, o kitų ūkio subjektų. UAB „Volesa” viešai deklaruotu buveinės adresu, Vilniaus rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravusi L. B.
23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktų dokumentų visumą, darė išvadą, kad UAB „Volesa“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, Bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) neatitinka tikrovės. Pareiškėjas A. B. pateikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojų darbo vietas ir atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindu. Konstatavęs, jog skundžiamo Sprendimo dalis, kuria atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui A. B., yra teisėta ir pagrįsta, teismas konstatavo ir tai, kad pareiškėjo sutuoktinė Y. B. neatitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o nepilnamečiai vaikai M. B. ir S. B. – Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų šeimos susijungimo sąlygų. Teismas taip pat sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjams A. B. ir Y. B. išduoti daugkartines nacionalines vizas Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktų pagrindu. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
III.
9. Pareiškėjai A. B. ir Y. B., atstovaudami save ir savo nepilnamečius vaikus S. B. ir M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašymus dėl daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Migracijos departamentas nenustatė nei vieno iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodytų fiktyvios įmonės požymių. Pareiškėjas teisingai atsakė į visus Migracijos departamento užduotus klausimus, susijusius su Bendrove ir jos vykdoma veikla, Bendrovės darbuotojų paaiškinimai ir atsakymai buvo nuoseklūs ir logiški, Bendrovė turi realias patalpas, kuriose vykdo veiklą, moka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamus mokesčius, teikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovas nevertino oficialių duomenų, kuriuos Bendrovė teikia valstybės institucijoms, pažeidė Aprašo 105 punkto nuostatas, neatliko išsamaus objektyvaus tyrimo dėl Bendrovės veiklos. Atsakovas iš esmės kelia abejones ne dėl Bendrovės veiklos fiktyvumo, bet dėl vykdomos veiklos skaidrumo ir tai negali būti pagrindas taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus. Teismas nevertino Migracijos departamento atlikto patikrinimo detalumo ir išsamumo, pažeidė įrodymų vertinimo, materialinės ir procesinės teisės normas.
9.2. Bendrovės veiklos planas apima 2016–2020 metus, į šį laikotarpį patenka ir bylai nagrinėti aktualus laikotarpis (2017 m. lapkričio 19 d. – 2018 m. balandžio 19 d.), veiklos plane yra visi duomenys, kurių reikia Bendrovės pagrindiniam tikslui pasiekti. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai duomenų ginčui aktualiam laikotarpiui pateiktame veiklos plane trūksta, nevertino Bendrovės veiklos plano paskirties, neanalizavo veiklos plano turinio, nevertino ir nelygino veiklos plane numatytų prognozių su faktiškai pasiektais Bendrovės rezultatais.
9.3. Bendrovės veiklos adresas, S. Dariaus ir S. Girėno g. 42A, Vilnius, viešai skelbiamas jos internetiniame puslapyje. Antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-18-25 iš esmės patvirtina Migracijos valdybos nustatytas aplinkybes ir jas papildo tuo, jog 203 kabinete užfiksuoti darbuotojai ir pačios patalpos, taip pat, kad verslo centro automobilių stovėjimo aikštelėje yra skirta vieta Bendrovės automobiliams laikyti su Bendrovės logotipu. Teismas netinkamai įvertino minėto Faktinių aplinkybių protokolo įrodomąją vertę.
9.4. Susitarimas dėl negyvenamųjų patalpų pakeitimo ir nuomos sutartis yra galiojantys dokumentai ir turi juridinę galią, jų pagrindu Bendrovė moka nuomos mokestį. Teismas šių aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į pateiktą UAB „Paysera LT" sąskaitos išrašą. Šalys iš esmės konkliudentiniais veiksmais patvirtino faktinį nuomos sutarties vykdymą ir vien patalpų priėmimo – perdavimo akto nepateikimas teismui yra tik formalumas. Teismas nevertino aplinkybių dėl juridinio fakto (nuomos sutarties) neįregistravimo viešame registre, nenurodė kokios imperatyvios teisės normos yra pažeistos, kokias teisines pasekmes sukelia. Teismo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovės adresas S. Dariaus ir S. Girėno g. 42A, Vilnius, viešai nedeklaruotas, ir tai, kad Migracijos valdyba patikrinimo metu rado 203 kabinetą užrakintą ir nerado darbo vietoje darbuotojų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Bendrovė šiuo adresu veiklos nevykdo, tuo labiau, kad kiti byloje esantys įrodymai (pareiškėjai ir Bendrovės darbuotojai nurodė adresą S. Dariaus ir S. Girėno g. 42A, Vilnius, Migracijos valdyba nustatė, jog šiuo adresu yra verslo centras, pirmame aukšte ant sienos pritvirtintas stendas, kuriame surašyti pastate įsikūrusių įmonių pavadinimai, tame tarpe, ir UAB „Volesa”, yra 203 kabinetas, 2016 m. balandžio 1 d. susitarimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo, UAB „VK turtas” išrašytos PVM sąskaitos faktūros už nuomą ir komunalines paslaugas, UAB „Paysera LT” sąskaitos išrašai, kuriuose matyti Bendrovės nuosekliai vykdomi atsiskaitymai UAB „VK turtas” už patalpų nuomą) šias aplinkybes paneigia.
9.5. Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsniu, 79 straipsnio 11 dalimi ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu, atsakingų asmenų parašai ant PVM sąskaitų faktūrų nėra privalomas rekvizitas, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl nepasirašytų PVM sąskaitų faktūrų nepatikimumo. Teismas nenurodė, kuo remiantis darė išvadą, kad PVM sąskaitos faktūros pirkėjams apmokėjimui pateiktos nebuvo. Pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros atitinka teisės aktų reikalavimus, iš jų turinio galima nustatyti kokia konkreti ūkinė operacija buvo atlikta, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių PVM sąskaitose faktūrose nurodytų operacijų realumą. Šios PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į Bendrovės apskaitą, kuria remiantis Bendrovė apskaičiuoja į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius.
9.6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos neįpareigoja Bendrovės darbuotojams vesti darbo laiko apskaitą, todėl teismo argumentai dėl duomenų apie darbuotojų darbo laiko apskaitą yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Į bylą yra pateikti Sodros duomenys apie Bendrovės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį, taip pat pateikti E. B. ir E. K. atostogų lapeliai, kuriuose matosi priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines mokamas atostogas, patvirtinti darbuotojų parašais. Darbuotojai nuosekliai ir teisingai atsakė į visus Migracijos departamento užduotus klausimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais.
9.7. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad krovinių vežimo sutartys, CMR važtaraščiai, deklaracijos, PVM sąskaitos faktūros, sutartys dėl muitinės tarpininko paslaugų suteikimo nepatvirtina Bendrovės deklaruotos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Tarptautinės krovinių vežimo keliais konvencijos 9 straipsnis numato, kad CMR važtaraštis yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, patvirtinantis, kad yra sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis, ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Jokių įrodymų, paneigiančių į bylą pateiktas krovinių vežimo sutartis ar CMR važtaraščius, nėra. Šiuos dokumentus papildo ir juos pagrindžia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, pvz., tai, kad pagal 2017 m. spalio 16 d. sudarytą tarp UAB „Volesa” ir UAB „Vikardė” krovinių vežimo sutartį Nr. V-210/1722 UAB „Vikardė” teikė krovinių vežimo paslaugą, patvirtina išrašytas krovinio važtaraštis CMR Nr.18031901, 2017 m. liepos 16 d. sutartis Nr. 170716BY-25, sudaryta su pardavėju (RUAB „Agnilaine”), šio pardavėjo UAB „Volesa” išrašytos sąskaitos, deklaracijos ir kiti dokumentai.
9.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys iki 2017 m. lapkričio 19 d. ar duomenys, kuriuose užfiksuoti duomenys po pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ginčui nėra aktualūs. Visi šie dokumentai patvirtina, kad Bendrovės veikla yra tęstinė ir nuosekli, t. y. Bendrovė veiklą vykdo realiai.
9.9. Teismas neįvertino, kad patikrinimas vietoje atliktas pažeidžiant VAĮ 30 straipsnį t. y. nei Bendrovei, nei Pareiškėjui nebuvo pranešta apie patikrinimo laiką, nėra jokių duomenų apie užfiksuotą faktinių duomenų aktą, kuris būtų tikrintojų pasirašytas.
9.10. Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva. Jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas ar jo šeimos nariai nuolat keliauja po kitas Šengeno valstybes ir Lietuvoje būna mažai ir / ar turi tokį tikslą, nėra. Migracijos departamento jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai ir daromos prielaidos dėl pareiškėjo sąsajų su kitomis įmonėmis, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys įgyti teisę keliauti po Šengeno erdvę, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės ar nelegalios migracijos skatinimo. Duomenų, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, byloje nėra. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo prisidėjimas prie nelegalios migracijos, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas sukūrė ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvoje, Lietuvoje jis dirba nuo 2014 metų, vienintelis jo pajamų šaltinis –gaunamas darbo užmokestis iš UAB „Volesa“, pareiškėjas dirba Bendrovėje komercijos direktoriumi, taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje.
9.11. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų taikymo pareiškėjo A. B. atžvilgiu, todėl nėra ir pagrindo taikyti Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktų. Pareiškėjos Y. B. atžvilgiu nebuvo atliktas vertinimas dėl jos atvykimo tikslo ir sąlygų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja Y. B. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis ir / ar pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės ir / ar yra pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjos Y. B. tikslas yra šeimos susijungimas su Lietuvoje gyvenančiais ir Lietuvoje mokyklą lankančiais nepilnamečiais vaikais ir darbas Bendrovėje.
10. 2019 m. kovo 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl naujų įrodymų – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.1)FR1042-720 – prijungimo prie bylos. Pareiškėjų teigimu, ši pažyma patvirtina, kad Bendrovė nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2018 m. spalio 31 d. vykdė ūkinę komercinę veiklą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta (duomenys neskelbtini) piliečiams pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jiems daugkartines nacionalines vizas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas A. B. 2018 m. balandžio 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip Bendrovės dalyvis (akcininkas), kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėja Y. B. savo ir nepilnamečių vaikų vardu 2018 m. birželio 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu.
12. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, atsisakė pakeisti (duomenys neskelbtini) piliečiams leidimus laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto (iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) pagrindu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; bei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Atsižvelgus į tai, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui klausimas, būtina įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).
15. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.). Pažymėtina, kad kiekviename iš šių punktų nustatytas pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas Migracijos departamentui priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 str. 2 d., 29 str. 1 d., 3 str. 3 d., kt.) (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).
17. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas prieštaringai konstatavo, o pirmosios instancijos teismas atsakovo išvadoms pritarė, kad pareiškėjas „pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį tikslą – užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje“, kartu teigiant, kad pateikti tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkantys ir prieštaringi duomenys apie bendrovės veiklą, bendrovės darbuotojus, tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, nurodant, kad užsieniečio pagrindinis tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos respublikoje, o formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi siekiant įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos išvados pagrįstos prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, atsakovas detaliai ir aiškiai nepagrindė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Vien ta aplinkybė, kad vienkartinio patikrinimo metu darbo vietoje nebuvo rasti Bendrovės darbuotojai, nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių, neduoda pagrindo išvadai, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius. Jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta sprendimo išvada, kad Bendrovės darbuotojų apklausai buvo ruošiamasi iš anksto. Paminėjęs eilę Bendrovės finansinių operacijų, atsakovas prieštaringai sprendė, kad „bendrovės veikla praktiškai vykdoma ne Lietuvos Respublikoje“, kartu teigdamas, kad „Lietuvos Respublikoje bendrovės vykdoma veikla yra tik minimaliai, o prioritetas teikiamas užsienio rinkai ir užsienio valstybėse esantiems klientams“. Sprendimo išvadų nepatvirtina ir papildomai pateikta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (2019-02-28 Nr. (7.1) FR1042-720.
19. Atsakovas turėjo vertinti, ar pareiškėjai pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, įrodančius jų teisę gauti leidimą laikinai gyventi pagal prašymuose nurodytus pagrindus. Atsakovo nuorodos į pareiškėjo ryšius su subjektyviai vertinamais asmenimis ir ūkio subjektais bei surinktų duomenų visuma nepatvirtina pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų Lietuvos Respublikoje, taigi nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
20. Ginčijamame sprendime nėra pagrįsta išvada dėl pareiškėjų neatitikimo sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento atliktas pareiškėjų prašymų vertinimas nebuvo išsamus, atsakovas nepagrįstai, t. y. nesurinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas dėl atlikto tyrimo neišsamumo yra neteisėtas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimas yra keičiamas, o pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, panaikinamas ginčijamas Departamento Sprendimas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. birželio 23 d. prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamas ir žyminis mokestis (ABTĮ 34, 35 str.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas byloje yra priimtas pareiškėjų naudai, pareiškėjai skunde ir apeliaciniame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Byloje yra pateikti duomenys apie žyminio mokesčio už skundą – 30 Eur (I t., b. l. 161) ir apeliacinį skundą – 15 Eur sumokėjimą bei atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą – 700 Eur (V t., b.l. 131-137). Todėl pareiškėjui A. B. priteistina 745 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
n u t a r i a:
Pareiškėjų A. B. (A. B.), Y. B. (Y. B.), S. B. (S. B.) ir M. B. (M. B.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjų A. B. (A. B.), Y. B. (Y. B.), S. B. (S. B.) ir M. B. (M. B.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00852); (00853); (00854); (00855)/171-624; 625; 626; 627 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams A. B., Y. B., S. B. ir M. B.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. birželio 23 d. prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjui A. B. (A. B.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 745 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė |