LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 25, 32, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 64 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-331

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, kurie atliekami gynybos ir saugumo srityje, ir kurių pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos, (toliau – pirkimai) tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką.

2. Įslaptintos informacijos apsaugą, atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas).

3. Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:

1) karinė įranga, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtina bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše;

2) įslaptinta įranga;

3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įrangos detalės, sudedamosios dalys ir (arba) jų mazgai;

4) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;

5) kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;

6) įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos.“

 

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 2 straipsnio 25 dalies 1 punkte nurodytų perkančiųjų organizacijų atliekamiems pirkimams, kai perkama iš trečiosios valstybės ar valstybės narės valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos. Tokių pirkimų objektas yra karinė ar įslaptinta įranga, darbai ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su nurodyta įranga, darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos;“.

 

4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – BVPŽ) – pirkimuose taikoma prekių, paslaugų ir darbų klasifikacijos sistema, nustatyta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ).

2. Centrinė perkančioji organizacija – pagal šį įstatymą veikianti Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija arba kitos valstybės narės perkančioji organizacija ar Europos Sąjungos institucija, kurios pirkimus atlieka pagal taisykles, suderintas su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2009/81/EB) nuostatomis, ir kurios:

1) įsigyja prekių ir (arba) paslaugų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, arba atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras, arba

2) sudaro preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis).

3. Darbų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra BVPŽ 45 skyriuje išvardytų veiklos rūšių darbai arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos, arba statinio statybos darbai ir jo projektavimo paslaugos, arba bet kokiomis priemonėmis pastatytas perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkantis statinys. Statinys yra statybos ir inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją.

4. Derybos – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia pasirinktus tiekėjus ir su atrinktu vienu tiekėju ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.

5. Gyvavimo ciklas – visi galimi vienas po kito einantys produkto egzistavimo etapai: moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, pramoninis pritaikymas, gamyba, remontas, modernizavimas, pakeitimai, priežiūra, logistika, mokymai juo naudotis, bandymai, išėmimas iš apyvartos, sunaikinimas ir kita.

6. Įslaptinta įranga – su įslaptinta informacija susijusi įranga, naudojama nekarinio saugumo tikslais, arba įranga, kurios pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.

7. Įslaptinti darbai – su įslaptinta informacija susiję darbai, atliekami nekarinio saugumo tikslais, arba darbai, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.

8. Įslaptintos paslaugos – su įslaptinta informacija susijusios paslaugos, teikiamos nekarinio saugumo tikslais, arba paslaugos, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.

9. Kandidatas – tiekėjas, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge.

10. Karinė įranga – įranga, specialiai sukurta ar pritaikyta kariniams tikslams ir skirta naudoti kaip ginklai, įskaitant amuniciją ir karines medžiagas.

11. Krizė – valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje susidariusi padėtis, dėl kurios atsiranda žala, kuri yra pastebimai didesnė negu įprasta žala ir kelia ypač didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba daro ypač didelį poveikį turto vertei, arba dėl kurios reikia imtis priemonių, siekiant aprūpinti gyventojus būtiniausiais reikmenimis, arba kyla neišvengiama tokios žalos grėsmė. Krize šiame įstatyme taip pat laikomas ginkluotas konfliktas ir karas.

12. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – veikla, apimanti fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Eksperimentinė plėtra gali apimti ir demonstravimo įrenginių, skirtų naujai koncepcijai ar naujai technologijai nustatytoje ar į ją panašioje aplinkoje parodyti, sukūrimą.

13. Paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytos paslaugos (toliau – paslaugos) arba paslaugos ir prekės, jeigu prekių vertė yra mažesnė už kartu perkamų paslaugų vertę, arba paslaugos ir BVPŽ 45 skyriuje nurodytų veiklos rūšių darbai, jeigu į pirkimo sutartį jie įtraukti tik kaip papildantys sutarties dalyke nurodytas paslaugas.

14. Paslaugų subteikimo sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį teikti paslaugas, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

15. Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas) 4 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai.

16. Pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis) – tiekėjas, pateikęs pasiūlymą atviram konkursui, ribotam konkursui, deryboms arba konkurenciniam dialogui.

17. Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai ši sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

18. Prekių pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma, pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat kartu perkamos įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą.

19. Prekių subtiekimo sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį tiekti prekes, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

20. Subrangos sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį atlikti darbus, numatytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

21. Supaprastintas pirkimas – bet kuris iš šių pirkimų:

1) pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas;

2) paslaugų, nurodytų šio įstatymo 2 priedėlyje, pirkimas, neatsižvelgiant į pirkimo vertę;

3) šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas pirkimas.

22. Susijusi įmonė – įmonė, kuriai laimėjęs pirkimo dalyvis gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti lemiamą poveikį, arba įmonė, kuri gali daryti lemiamą poveikį laimėjusiam dalyviui arba kuriai, kaip laimėjusiai dalyvei, lemiamą poveikį daro kita įmonė dėl savo nuosavybės teisių, finansinio dalyvavimo joje arba jos veiklos taisyklių. Laikoma, kad įmonė daro lemiamą poveikį, kai ji kitoje įmonėje tiesiogiai arba netiesiogiai:

1) valdo didžiąją kitos įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba

2) gali skirti įmonės vadovą ar daugiau kaip pusę įmonės valdymo arba priežiūros organų narių.

23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose teisės aktuose.“

 

5 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Mišrūs pirkimai

1. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo, o kitai daliai – Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos.

2. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai netaikomos nei šio, nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, toks pirkimas šiuo įstatymu nereglamentuojamas.

3. Perkančiosios organizacijos pasirinkimo sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto mišraus pirkimo objekto priežastis negali būti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatų taikymo.“

 

6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) gauti perkančiosios organizacijos, pirkimo komisijos (toliau – komisija) ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;“.

 

7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Pirkimo komisija“.

 

8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Tarptautinio pirkimo vertės ribos yra Direktyvoje 2009/81/EB nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio.“

 

9 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip:

27) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai.“

 

10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, gali nustatyti, kad pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija būtų pateikiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, o šio dokumento originalas – paštu arba per kurjerį.“

 

11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį per protingą terminą šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti.“

 

12 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 64 straipsniu

Papildyti Įstatymą nauju 64 straipsniu:

64 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

2. Komisijos nariai ir ekspertai už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

 

13 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Buvusį 64 straipsnį laikyti 65 straipsniu.

 

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė