LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO
2008 M. RUGPJŪČIO 11 D. ĮSAKYMO NR. I-110 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS“ PAKEITIMO
2020 m. gruodžio 23 d. Nr. I-391
Vilnius
1. Pakeičiu Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“, ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110
(Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo
Nr. I-391 redakcija)
REKOMENDACIJOS
DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – Rekomendacijos) nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir registruojant jo pradžią.
2. Rekomendacijomis įgyvendinami 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (toliau – Direktyva 2012/29/ES), reikalavimai.
3. Pagrindinės Rekomendacijų sąvokos:
3.1. Ikiteisminio tyrimo įstaiga – ikiteisminio tyrimo subjektai, išvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 165 straipsnyje, ir teritoriniai specializuoti šių subjektų padaliniai, atliekantys ikiteisminį tyrimą.
3.2. Informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kurios nepakanka, kad būtų galima nedelsiant priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, arba kurios pakanka tokiam sprendimui priimti, bet ji pateikta anonimiškai, joje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti šią informaciją suteikusį asmenį, arba informacija gauta pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą.
3.4. Patikslinimas – prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekami su procesinėmis prievartos priemonėmis nesusiję proceso veiksmai, kuriais siekiama patikslinti skunde, pareiškime ar pranešime nurodytas faktines veikos aplinkybes, t. y. įvykio vietos apžiūra, liudytojų apklausa, duomenų ar dokumentų pareikalavimas iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas, apklausa.
3.5. Skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką (toliau – pareiškimas apie nusikalstamą veiką) – fizinio ar juridinio asmens (toliau – pareiškėjas) kreipimasis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą žodžiu, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, pranešant apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir, jei yra žinoma, ją padariusį ir nukentėjusį asmenis.
II SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4. Pareiškimą apie nusikalstamą veiką nagrinėja, patikslinimą atlieka prokuroras padalinio vadovo pavedimu, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam tokie įgaliojimai suteikti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo įsakymu.
5. Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas:
6. Užrašant rezoliuciją ant dokumento ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucijos tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Rezoliucijoje turi būti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal tam tikrą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnį (straipsnius), jo dalį (dalis) ir (ar) punktą (punktus), rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, parašas, rezoliucijos užrašymo data. Rezoliucija gali būti užrašoma ant šių dokumentų:
7. Tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, arba informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gauna pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Tarnybiniame pranešime nurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu.
Jeigu informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gauta pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekste tokią informaciją pateikęs asmuo ir jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžiantys duomenys nenurodomi. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal tam tikrą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.
8. Prokuroro reikalavimu ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Prokuroro reikalavimas įforminamas atskiru dokumentu arba nutarimu, kuriame nurodomi motyvai, pagrindžiantys, kad veika turi visuomeninę reikšmę ar kad ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
9. BPK 167 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, taip pat tais atvejais, kai BK 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152 ir 165 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, prokuroro reikalavimas nerašomas, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir atliekamas bendra tvarka.
10. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai:
10.1. panaikinamas neteisėtas ar nepagrįstas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, išskyrus Rekomendacijų 11 punkte nurodytą atvejį;
10.2. priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pagal realiąją ar idealiąją sutaptį padarytų nusikalstamų veikų arba dėl dviejų ar daugiau asmenų padarytų skirtingų nusikalstamų veikų, kai dėl vienų veikų sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas rezoliucija ir (ar) tarnybiniu pranešimu, o dėl kitų veikų – prokuroro reikalavimu.
11. Kai nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu, kuriame nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai, patikslinimo veiksmai paprastai neatliekami. Tokiu atveju priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimas įforminamas Rekomendacijų 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytu būdu.
III SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS PROKURATŪROJE
13. Apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai (jų pavaduotojai) darbą organizuoja taip, kad į prokuratūrą darbo valandomis atvykusius pareiškėjus priimtų prokuroras, prokuratūros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – prokuratūros darbuotojas).
14. Prokuroras ar prokuratūros darbuotojas priima į prokuratūrą atvykusių pareiškėjų rašytinius pareiškimus apie nusikalstamą veiką. Jeigu pareiškėjas pareiškimą pateikia žodžiu, surašomas nustatytos formos protokolas-pareiškimas ir užpildoma pažyma apie pareiškėjo asmens duomenis. Šiuos dokumentus pasirašo pareiškėjas ir pareiškimą priėmęs prokuroras ar prokuratūros darbuotojas.
15. Prieš priimdamas pareiškimą apie nusikalstamą veiką prokuroras ar prokuratūros darbuotojas privalo pareiškėjui pateikti pasirašyti įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Toks įspėjimas surašomas kaip atskiras pareiškimas arba įrašomas į protokolą-pareiškimą.
16. Draudžiama atsisakyti priimti pareiškimą apie nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad:
16.2. toks pareiškimas būtų greičiau išnagrinėtas, jei pareiškėjas tiesiogiai kreiptųsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą;
16.3. pareiškėjas pareiškimą apie nusikalstamą veiką pateikė kito asmens interesais, neturėdamas atstovaujamo asmens pavedimo ar įgaliojimo;
16.4. nusikalstama veika prieš asmenį, kurio gyvenamoji vieta Lietuvoje, įvykdyta kitoje valstybėje;
17. Paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę pateiktas pareiškimas apie nusikalstamą veiką turi būti pasirašytas, jame nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas), gyvenamosios vietos (buveinės) adresas. Pareiškime taip pat turėtų būti nurodyti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti (telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar kt.).
18. Jei elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškimas apie nusikalstamą veiką atitinka Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintų ar su juo suderintų elektroninių dokumentų specifikacijų reikalavimus, toks pareiškimas registruojamas ir nagrinėjamas kaip paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę gautas pareiškimas.
19. Jei elektroninių ryšių priemonėmis gauto pareiškimo tikrumas nepatvirtintas saugiu elektroniniu parašu, bet prokuroras turi informacijos, leidžiančios identifikuoti jį pateikusį asmenį, toks pareiškimas turi būti registruojamas ir nagrinėjamas kaip paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę gautas pareiškimas.
20. Pareiškėjo pageidavimu pareiškimo apie nusikalstamą veiką priėmimo faktas patvirtinamas pateikimo metu įteikiant užregistruoto pareiškimo apie nusikalstamą veiką kopiją arba pažymą apie priimtą pareiškimą apie nusikalstamą veiką.
Užregistruoto pareiškimo apie nusikalstamą veiką kopija arba pažyma per tris darbo dienas nuo pageidavimo išreiškimo išsiunčiama elektroniniu paštu arba paštu, jei elektroninio pašto adresas nežinomas.
Pažymoje turi būti trumpai išdėstyta pareiškimo apie nusikalstamą veiką esmė, nurodyta skundo priėmimo data, registracijos numeris, priėmusio prokuratūros darbuotojo vardas ir pavardė, telefono numeris. Pažymą pasirašo pareiškimą priėmęs prokuratūros darbuotojas.
21. Jei prokuratūroje gautas pareiškimas apie nusikalstamą veiką neatitinka Rekomendacijų 3.5 papunktyje ir 17–19 punktuose nustatytų reikalavimų arba jame pateikti tik deklaratyvūs bendro pobūdžio teiginiai, toks pareiškimas laikomas informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir neregistruojamas.
22. Elektroninių ryšių priemonėmis gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prokuratūros pareiškimų apie nusikalstamą veiką registre neregistruojama ir tvarkoma vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka.
23. Prokuratūroje gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas perduota (persiųsta arba perduotas gautas pranešimas žodžiu) policijai, specializuotai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar kriminalinės žvalgybos subjektui, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį. Šio punkto nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kuriam prokurorui ar prokuratūros darbuotojui tokia informacija buvo adresuota. Jei žinoma pareiškėjo kontaktinė informacija, būtina jam pranešti, kad jo pateikta informacija perduota nagrinėti kompetentingai institucijai.
24. Prokuratūroje gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prokuratūros ar jos padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti registruojama kaip pareiškimas apie nusikalstamą veiką ir nagrinėjama, jei nurodytos faktinės aplinkybės gali būti patikslintos ir nežinant pareiškėjo asmens duomenų. Jei atlikus patikslinimą nustatoma, kad veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, surašomas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pranešimas apie pareiškimo nagrinėjimą pareiškėjui nesiunčiamas.
25. Jei prokuratūroje gautame pareiškime išdėstyti klausimai nepriskiriami prokuratūros kompetencijai arba gautas pareiškimas ne apie nusikalstamą veiką, toks pareiškimas nagrinėjamas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka.
26. Prokuratūroje gauti pareiškimai apie nusikalstamą veiką užregistruojami dokumentų valdymo sistemoje bendrame pareiškimų registre ir prokuratūros ar jos padalinio vadovo (jo pavaduotojo) pavedimu ne vėliau kaip per dvi darbo dienas perduodami nagrinėti pagal kompetenciją prokurorui ar kitai prokuratūrai arba, įgyvendinant Direktyvos 2012/29/ES 17 straipsnį, per penkias darbo dienas persiunčiami valstybės narės, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, kompetentingai valdžios institucijai, kai nėra teisinio pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą Lietuvoje.
27. Generalinėje prokuratūroje gauti pareiškimai apie nusikalstamą veiką, kurios tyrimą turėtų atlikti apygardos prokuratūros specializuotas skyrius, apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūra ar tos prokuratūros tiesiogiai kontroliuojama ikiteisminio tyrimo įstaiga, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas gali būti perduodami nagrinėti apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui.
28. Apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūroje gauti pareiškimai apie nusikalstamą veiką, kurios tyrimą turėtų atlikti (organizuoti) apygardos prokuratūros specializuotas skyrius, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas perduodami atitinkamam apygardos prokuratūros specializuotam skyriui.
29. Jei pareiškimas apie nusikalstamą veiką perduodamas teritorinei prokuratūrai ar jos padaliniui, pareiškėjui apie perdavimą nepranešama. Proceso sprendimą priima ir atsakymą pareiškėjui pateikia prokuroras, kuriam pavesta nagrinėti pareiškimą.
30. Prokuratūroje gauti pareiškimai apie nusikalstamą veiką prokuratūros ar jos padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo gavimo prokuratūroje dienos gali būti persiunčiami nagrinėti pagal kompetenciją ikiteisminio tyrimo įstaigai. Apie pareiškimo persiuntimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pranešama pareiškėjui.
31. Draudžiama pareiškimą apie nusikalstamą veiką perduoti nagrinėti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurio veiksmai skundžiami, taip pat jei yra BPK 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai. Prokuroras, kuriam pavesta nagrinėti pareiškimą apie nusikalstamą veiką, esant BPK 58 straipsnyje nurodytiems nušalinimo pagrindams, privalo nedelsdamas apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą.
32. Jei pareiškėjas ar asmuo, kurio interesais buvo pateiktas pareiškimas apie nusikalstamą veiką, gyvena kitos apygardos prokuratūros ar kito jos padalinio veiklos teritorijoje, tai prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai gali būti pavedama atlikti pareiškimo patikslinimą, jei to nebuvo galima atlikti pareiškimo priėmimo metu.
33. Pareiškimas apie nusikalstamą veiką nagrinėjamas BPK 166, 167, 168 straipsniuose ir Rekomendacijose nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.
34. Pareiškimai apie nusikalstamą veiką, surašyti ne valstybine kalba, išverčiami į valstybinę kalbą. Jei pareiškimą nagrinėjančiam prokurorui jo turinys yra suprantamas, vertimas atliekamas tais atvejais, kai tyrimo medžiaga pateikiama proceso dalyviui, nesuprantančiam neišversto dokumento, arba teismui. Atsakymas pareiškėjui pateikiamas valstybine kalba.
35. Jei nėra pagrindo pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodytus faktus vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus, atlikti pareiškimo patikslinimą ir nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, prokuroras nedelsdamas, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo pareiškimo apie nusikalstamą veiką gavimo priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
36. Jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nenurodyta pakankamai duomenų apie faktines veikos aplinkybes, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 1 dalimi, gali pats atlikti patikslinimą arba pavesti atskirus proceso veiksmus pagal kompetenciją atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Proceso sprendimą priima prokuroras.
37. Patikslinimo metu proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnį terminą. Proceso sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pareiškimo prokuratūroje gavimo. Šie terminai skaičiuojami nuo pareiškimo apie nusikalstamą veiką gavimo prokuratūroje dienos ir negali būti pratęsti.
38. Patikslinimo metu gali būti atliekami tik šie su procesinėmis prievartos priemonėmis nesusiję BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso veiksmai:
38.3. duomenų ar dokumentų reikalavimas iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas;
39. Atliekant patikslinimą vadovaujamasi BPK 168 straipsnio 1 dalimi ir atliekamą proceso veiksmą reglamentuojančiuose BPK straipsniuose nustatyta tokio veiksmo atlikimo tvarka. Patikslinimo metu draudžiama taikyti procesines prievartos priemones.
Įvykio liudytojui negalima taikyti BPK 142 straipsnyje numatyto atvesdinimo, BPK 163 straipsnyje numatytų baudų, arešto, taip pat apie tokių priemonių taikymą įspėti kviečiant įvykio liudytoją į apklausą. Negali būti atliekamas objektų, nesančių įvykio vietoje, tyrimas, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, apžiūra, nepilnamečių ir BPK 82 straipsnyje numatytų liudytojų apklausa ir kiti BPK 168 straipsnio 1 dalyje nenurodyti proceso veiksmai.
40. Patikslinimas ir jo metu gauti duomenys įforminami:
40.2. įvykio liudytojo, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas, apklausa – liudytojo apklausos protokolu;
40.3. reikalavimas pateikti daiktus ar dokumentus – raštu, kuris siunčiamas adresatui, o nuorašas pridedamas prie pareiškimo nagrinėjimo medžiagos (jei atsakymas gaunamas paprastu, elektroniniu paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę, atskiro įforminimo nereikia, o jei pareigūnas ar fizinis asmuo reikalaujamą objektą pateikia be lydraščio, surašomas daiktų ar dokumentų pateikimo protokolas).
41. Jei aukštesnysis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas panaikina nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžina surinktą medžiagą patikslinti, BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 dienų terminas proceso veiksmams atlikti ir sprendimui priimti skaičiuojamas iš naujo nuo sprendimo gavimo papildomai vertinti prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje dienos.
42. Prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruojamas Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS), nurodant:
43. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešama pareiškėjui ar jo atstovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Jei pareiškėjo ar jo atstovo elektroninio pašto adresas nežinomas, pranešimas siunčiamas paštu. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos turi būti pridėtas pranešimo nuorašas. Jei pranešama elektroniniu paštu, pridedama elektroninio laiško, patvirtinančio pranešimo išsiuntimą, patvirtinta kopija.
44. Priėmęs sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras (jeigu neatliks pats) arba aukštesnysis prokuroras turi išspręsti pavedimo atlikti tyrimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai klausimą (BPK 169 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas rezoliucija ant gauto pareiškimo apie nusikalstamą veiką, tarnybinio pranešimo, prokuroro nutarimo ar reikalavimo rezoliucinėje dalyje arba atskiru dokumentu.
45. Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant gauto papildomo pareiškimo apie kitą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, arba surašant tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą ar reikalavimą. Jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, ši aplinkybė nurodoma rezoliucijoje, tarnybiniame pranešime arba prokuroro nutarime ar reikalavime. Pradėjęs naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, prokuroras turi užpildyti nusikalstamos veikos statistinę kortelę.
46. Prokurorui išnagrinėjus prokuratūroje gautą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir padarius išvadą, kad nurodytus faktus net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo pareiškimo apie nusikalstamą veiką gavimo priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Duomenys apie nusikalstamą veiką vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, jei pareiškime nurodyti faktai yra akivaizdžiai netikri ir jų patikimumui nustatyti nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo. Tokiu atveju sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka.
47. Jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, arba nurodyta veika neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka ir vienu ar keliais BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
48. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Jei pareiškėjo ar jo atstovo elektroninio pašto adresas pareiškime nenurodytas, pranešimas siunčiamas paštu. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Prie pareiškimo apie nusikalstamą veiką nagrinėjimo medžiagos turi būti pridėtas lydraščio nuorašas. Jei nutarimas siunčiamas elektroniniu paštu, pridedama elektroninio laiško, patvirtinančio nutarimo išsiuntimą, patvirtinta kopija.
49. Gavęs pareiškimą apie nusikalstamą veiką, kurią galimai padarė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal įstatymus gali pradėti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrinėja tokį pareiškimą ir nustatęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, visą surinktą medžiagą su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui sprendimui pradėti ikiteisminį tyrimą priimti.
Nustatęs, kad pareiškime nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, prokuroras priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
50. Prokuratūroje gavus pareiškėjo ar jo teisėto atstovo pareiškimą apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės aplinkybės kaip ir anksčiau prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame pareiškėjo ar jo teisėto atstovo pareiškime, dėl kurio jau priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, toks pareiškimas laikomas kartotiniu, naujas nutarimas nepriimamas, o pareiškėjui ar jo teisėtam atstovui atsakoma Apraše nustatyta tvarka. Kito asmens pateiktas pareiškimas apie tą pačią nusikalstamą veiką nelaikomas kartotiniu ir turi būti nagrinėjamas bendra tvarka, tačiau priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima remtis tuo, kad jau yra priimtas nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal kito asmens skundą.
51. Jei gaunamas pareiškimas apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, naujas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas, o gautas pareiškimas pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir apie tai pranešama pareiškėjui.
Pareiškimas apie nusikalstamą veiką gali būti pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepriimant atskiro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai pareiškimas pateiktas dėl tų pačių nusikalstamų veikų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas.
52. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą, prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir apie tai informuoja pareiškėją.
53. Jei atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą nustatomi viešojo intereso pažeidimo požymiai, prokuroras imasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytų priemonių.
54. Jei prokuratūroje gautame pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai apie administracinį, tarnybinį ar drausminį nusižengimą ir pareiškėjas neprašo pradėti ikiteisminio tyrimo, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas. Pareiškimas apie administracinį nusižengimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas persiunčiamas pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnyje nurodytiems asmenims, turintiems teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, o pareiškimas apie tarnybinį ar drausminį nusižengimą – jį nagrinėti kompetentingai institucijai ar asmeniui. Persiunčiant pareiškimą kitai institucijai privaloma apie tai informuoti pareiškėją.
55. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra pagrindas manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių. Visais kitais atvejais gali būti sprendžiama dėl administracinio nusižengimo teisenos ANK tvarka inicijavimo arba tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymo procedūros inicijavimo. Vėliau paaiškėjus, kad galimai padaryta nusikalstama veika (pavyzdžiui, kilę padariniai suponuoja baudžiamąją atsakomybę), pradedamas ikiteisminis tyrimas, o ANK tvarka arba tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymo procedūros metu gauta medžiaga ar jos patvirtintos kopijos pridedama prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kai nubaudus asmenį ANK tvarka paaiškėja, kad jo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, prokuratūroje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sprendžiama bendra tvarka.
IV SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOJE
56. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas darbą organizuoja taip, kad įstaigoje darbo valandomis, o policijoje visą parą dirbtų darbuotojas, galintis priimti pareiškimus apie nusikalstamą veiką ir informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti neatidėliotiną informacijos patikrinimą, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, persiųsti pareiškimus apie nusikalstamą veiką valstybės narės, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, kompetentingai valdžios institucijai arba nedelsiant perduoti pareigūnui, turinčiam teisę persiųsti tai valstybės narės, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, kompetentingai valdžios institucijai.
57. Rekomendacijų 56 punkte nurodytas darbuotojas gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užregistruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną jos patikrinimą. Elektroninių ryšių priemonėmis gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką archyvuojama įstaigos vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka.
58. Neatidėliotiną informacijos patikrinimą atliekantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas veikia ikiteisminio tyrimo įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir privalo kuo greičiau nuvykti į nurodytą vietą ar pas informaciją suteikusį asmenį arba kitais būdais įsitikinti, ar informacija yra tikra.
59. Neatidėliotino informacijos patikrinimo metu ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams draudžiama nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir nepriėmus atitinkamų procesinių sprendimų taikyti procesines prievartos priemones (pavyzdžiui, kratą, poėmį ir kt.), išskyrus asmens, kuris buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, laikiną sulaikymą. Negali būti atliekamas objektų, nesančių įvykio vietoje, tyrimas, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, apžiūra.
60. Jei atlikdamas neatidėliotiną informacijos patikrinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymių, jis gali pats pradėti ikiteisminį tyrimą (surašydamas tarnybinį pranešimą) ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.
61. Jei prieš pradedant ikiteisminį tyrimą pirminiai veiksmai atlikti vadovaujantis ANK ar ikiteisminio tyrimo įstaigos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, gauti duomenys fiksuojami ir pridedami prie pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos.
62. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo ir pateikia atsakingam asmeniui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir atliktus proceso veiksmus. Tarnybinis pranešimas registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nustatyta tvarka užregistruojamas IBPS.
63. Neatidėliotino informacijos patikrinimo metu nustačius, kad tikrinta informacija nepasitvirtino, ją tikrinęs pareigūnas apie tai praneša atsakingam darbuotojui, kuris padaro įrašą atitinkamame informacijos registre. Tokiu atveju nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas.
64. Elektroninių ryšių priemonėmis gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, siekiant užfiksuoti jai tirti reikšmingus duomenis, gali būti tikrinama BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.
65. Jei pareiškėjas pareiškimą apie nusikalstamą veiką pageidauja pateikti žodžiu, prieš pradedant pildyti protokolą-pareiškimą, pareiškėjas pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Įspėjimas įforminamas atskiru dokumentu arba įrašomas į protokolą-pareiškimą.
Jei surašomas elektroninis protokolas-pareiškimas, pareiškėjas taip pat įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Pareiškėjas tai patvirtina pasirašydamas specialiame protokolo-pareiškimo priede.
Jei pareiškėjas apklausiamas kaip liudytojas, pildoma liudytojo (pareiškėjo) asmens duomenų pažyma ir pareiškėjo teisių ir pareigų išaiškinimo protokolas.
66. Prieš priimant pareiškimą apie nusikalstamą veiką, pildomas atskiras įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnis).
67. Draudžiama atsisakyti priimti pareiškimą apie nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad:
67.1. veikos tyrimas priskiriamas kitai teritorinei, aukštesnės pakopos ar specializuotai ikiteisminio tyrimo įstaigai;
67.2. pareiškėjas pareiškimą pateikė kito asmens interesais, neturėdamas atstovaujamo asmens pavedimo ar įgaliojimo;
67.3. nusikalstama veika prieš asmenį, kurio gyvenamoji vieta Lietuvoje, įvykdyta kitoje valstybėje;
68. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę gautas pareiškimas apie nusikalstamą veiką turi būti pasirašytas, jame nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas), gyvenamosios vietos (būstinės) adresas. Pareiškime taip pat turėtų būti nurodyti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti (telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar kt.).
69. Elektroninių ryšių priemonėmis gauti pareiškimai apie nusikalstamą veiką, jeigu jie atitinka Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintų ar su juo suderintų elektroninių dokumentų specifikacijų reikalavimus, registruojami ir nagrinėjami kaip ir paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę gauti pareiškimai.
70. Jei elektroninių ryšių priemonėmis gauto pareiškimo apie nusikalstamą veiką tikrumas nepatvirtintas saugiu elektroniniu parašu, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi informacijos, leidžiančios identifikuoti pareiškimą pateikusį asmenį, toks pareiškimas nagrinėjamas kaip ir paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę gauti pareiškimai.
71. Pareiškėjo pageidavimu pareiškimo apie nusikalstamą veiką priėmimas patvirtinamas pareiškėjui įteikiant užregistruoto pareiškimo kopiją arba per tris darbo dienas nuo pageidavimo išreiškimo išsiunčiant elektroniniu paštu arba paštu, jei elektroninio pašto adresas nežinomas, pažymą apie priimtą pareiškimą.
Pažymoje turi būti trumpai išdėstyta pareiškimo esmė, nurodyta pareiškimo priėmimo data, registracijos numeris, priėmusio darbuotojo vardas ir pavardė, telefono numeris. Pažymą pasirašo pareiškimą priėmęs darbuotojas. Pažyma registruojama ikiteisminio tyrimo įstaigos vidaus teisės aktų nustatyta tvarka.
72. Jeigu ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautas pareiškimas apie nusikalstamą veiką neatitinka Rekomendacijų 3.5 papunktyje ir 68–70 punktuose nustatytų reikalavimų arba jame pateikti tik deklaratyvūs, bendro pobūdžio teiginiai, toks pareiškimas laikomas informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (tikrinama Rekomendacijų 57–63 punktuose nustatyta tvarka) ir neregistruojamas.
73. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti anoniminiai pareiškimai apie nusikalstamą veiką įstaigos arba jos padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti nagrinėjami, jeigu juose nurodyta informacija (faktinės aplinkybės) gali būti patikslinta ir nežinant pareiškėjo asmens duomenų. Jei atlikus informacijos patikslinimą nustatoma, kad anoniminiame pareiškime nurodytoje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, surašomas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pranešimas apie tokio pareiškimo nagrinėjimą pareiškėjui nesiunčiamas.
74. Draudžiama ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą pareiškimą apie nusikalstamą veiką persiųsti nagrinėti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Esant pagrindui į kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą galima kreiptis tik dėl BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytų patikslinimo veiksmų atlikimo.
75. Ikiteisminio tyrimo įstaiga, gavusi pareiškimą apie nusikalstamą veiką, kurį pagal kompetenciją turėtų nagrinėti kita ikiteisminio tyrimo įstaiga, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas jį išsiunčia kompetentingai prokuratūrai spręsti, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti nagrinėti pareiškimą apie nusikalstamą veiką.
76. Ikiteisminio tyrimo įstaiga, gavusi kitoje valstybėje narėje nukentėjusio asmens, kurio gyvenamoji vieta Lietuvoje, arba asmens, kuris dėl nusikalstamos veikos mirė kitoje valstybėje narėje, šeimos nario ar artimojo giminaičio, kurio gyvenamoji vieta Lietuvoje, pareiškimą apie nusikalstamą veiką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas jį išsiunčia kompetentingai tos valstybės narės, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, valdžios institucijai, kai nėra teisinio pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą Lietuvoje (įgyvendinant Direktyvos 2012/29/ES 17 straipsnį).
77. Draudžiama pareiškimą apie nusikalstamą veiką perduoti nagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurio veiksmai skundžiami, taip pat kai yra BPK 58 straipsnyje nustatyti nušalinimo pagrindai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam pavesta nagrinėti pareiškimą apie nusikalstamą veiką, esant BPK 58 straipsnyje nustatytiems nušalinimo pagrindams, privalo nedelsdamas apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą.
78. Pareiškimai apie nusikalstamą veiką, parašyti ne valstybine kalba, išverčiami į valstybinę kalbą. Jei pareiškimas apie nusikalstamą veiką parašytas jį nagrinėjančiam pareigūnui suprantama kalba, vertimas atliekamas tais atvejais, kai tyrimo medžiaga pateikiama teismui, prokuratūrai ar proceso dalyviui, nesuprantančiam neišversto dokumento.
79. Pareiškimas apie nusikalstamą veiką nagrinėjamas vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis ir neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.
80. Jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra pagrindo atlikti pareiškimo patikslinimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nedelsdamas, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo pareiškimo gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
81. Jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nepakanka duomenų, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 1 dalimi, gali atlikti patikslinimą.
82. Patikslinimo metu proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnį terminą. Proceso sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų. Šie terminai skaičiuojami nuo pareiškimo gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje dienos ir negali būti pratęsti.
83. Patikslinimo metu gali būti atliekami tik Rekomendacijų 38 punkte nurodyti su procesinėmis prievartos priemonėmis nesusiję proceso veiksmai.
84. Jei į ikiteisminio tyrimo įstaigą atvykusio pareiškėjo pateiktame pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodytos nepakankamai aiškios faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pasiūlyti pareiškėjui iškart jas patikslinti ir atlikti liudytojo apklausą.
85. Atliekant patikslinimą vadovaujamasi BPK 168 straipsnio 1 dalimi ir atliekamą proceso veiksmą reglamentuojančiuose BPK straipsniuose nustatyta proceso veiksmo atlikimo tvarka. Patikslinimo metu draudžiama taikyti procesines prievartos priemones. Įvykio liudytojui negalima taikyti atvesdinimo (BPK 142 straipsnis), baudų, arešto (BPK 163 straipsnis), taip pat apie tokių priemonių taikymą įspėti kviečiant įvykio liudytoją į apklausą. Negali būti atliekamas objektų, nesančių įvykio vietoje, tyrimas, asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, apžiūra, nepilnamečių ir BPK 82 straipsnyje nurodytų liudytojų apklausa bei kiti BPK 168 straipsnio 1 dalyje nenurodyti proceso veiksmai.
86. Įvykio vietoje nustatomi asmenys, galintys pateikti reikšmingą nusikalstamai veikai tirti informaciją. Jei pokalbių su tokiais asmenimis metu nustatoma, kad jų parodymai nereikšmingi, surašomas tarnybinis pranešimas, nurodant asmenų, su kuriais kalbėta, vardus ir pavardes, gimimo datas, gyvenamųjų vietų adresus, kontaktinius duomenis ir priežastis, dėl kurių apklausa netikslinga. Turi būti siekiama, kad įvykio vietoje per kuo trumpesnį laiką nuo pareiškimo apie nusikalstamą veiką gavimo būtų atlikti visi reikalingi neatidėliotini veiksmai.
87. Patikslinimo atlikimas ir jo metu gauti duomenys įforminami:
87.2. įvykio liudytojo, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas pareiškimas apklausa, – liudytojo apklausos protokolu;
87.3. reikalavimas pateikti daiktus ar dokumentus – raštu, kuris siunčiamas adresatui, o jo nuorašas pridedamas prie pareiškimo apie nusikalstamą veiką nagrinėjimo medžiagos (jei atsakymas gaunamas paprastu, elektroniniu paštu ar per pasiuntinių paslaugas teikiančią įmonę, atskiro įforminimo nereikia, o jei pareigūnas ar fizinis asmuo reikalaujamą objektą pateikia be lydraščio, surašomas daiktų ar dokumentų pateikimo protokolas).
88. Jeigu prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas panaikina priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir grąžina surinktą medžiagą patikslinti, BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 dienų terminas proceso veiksmams atlikti ir procesiniam sprendimui priimti skaičiuojamas iš naujo nuo medžiagos gavimo papildomai vertinti ikiteisminio tyrimo įstaigoje dienos.
89. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas paveda jį atlikti vienam ar keliems tos pačios įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, iki prokuroras priims sprendimą dėl tolesnio tyrimo vietos. Rezoliucijos pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas Rekomendacijų 6 punkte nustatyta tvarka.
90. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala, nutarimu pripažįstamas nukentėjusiuoju. Asmens, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, apklausoje turi būti išsiaiškinta, ar jis pageidauja pareikšti civilinį ieškinį. Jei pirminėje tyrimo stadijoje asmuo ieškinio nepareiškia, ši jo pozicija turi būti įtraukta į apklausos protokolą.
91. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešama pareiškėjui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Jei pareiškėjo ar jo atstovo elektroninio pašto adresas nežinomas, pranešimas siunčiamas paštu. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos turi būti pridėtas pranešimo nuorašas. Jei pranešama elektroniniu paštu, pridedama elektroninio laiško, patvirtinančio pranešimo išsiuntimą, kopija.
92. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojamas pareiškėjas ir prokuroras. Pranešime prokurorui nurodoma:
92.2. ikiteisminio tyrimo numeris ir jo pradėjimo pagrindas (skundas, pareiškimas, pranešimas apie nusikalstamą veiką);
93. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, gavęs prokuroro pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą (kai pradėjo prokuroras BPK 169 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba kita ikiteisminio tyrimo įstaiga BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka), paveda jį atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (pareigūnams).
94. Ikiteisminio tyrimo metu atlikti proceso veiksmus keliems tos pačios įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūnams gali būti pavedama žodiniu arba rašytiniu tos ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu.
95. Kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant gauto papildomo pareiškimo apie kitą nusikalstamą veiką, kito ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, arba surašant tarnybinį pranešimą. Jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, ši aplinkybė nurodoma rezoliucijoje arba tarnybiniame pranešime. Pradėjęs naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas užpildo nusikalstamos veikos statistinę kortelę ir apie priimtą sprendimą informuoja ikiteisminį tyrimą organizuojantį prokurorą.
96. Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir padarius išvadą, kad jame nurodytus faktus net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo tokio pareiškimo gavimo priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, arba jei nusikalstama veika neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba jei išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka ir vienu ar keliais BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimu. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.
97. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas pareiškėjo ar jo teisėto atstovo nurodytu elektroninio pašto adresu. Jei pareiškėjo ar jo teisėto atstovo elektroninio pašto adresas nežinomas, pranešimas siunčiamas paštu. Prie pareiškimo nagrinėjimo medžiagos turi būti pridėtas lydraščio nuorašas. Jei nutarimas siunčiamas elektroniniu paštu, pridedama elektroninio laiško, patvirtinančio nutarimo išsiuntimą, patvirtinta kopija.
98. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 3 dalimi, per 24 valandas nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą IBPS priemonėmis turi perduoti (nukreipti) prokurorui. Prokuroro reikalavimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pateikti popierinę atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą.
99. Jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės aplinkybės kaip ir anksčiau gautame to paties pareiškėjo ar jo teisėto atstovo pareiškime, dėl kurio jau priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, toks pareiškimas laikomas kartotiniu ir naujas nutarimas dėl jo nepriimamas, o pareiškėjui ar jo teisėtam atstovui atsakoma ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta asmenų aptarnavimo tvarka. Kito asmens pateiktas pareiškimas apie tą pačią nusikalstamą veiką nelaikomas kartotiniu ir turi būti nagrinėjamas bendra tvarka, tačiau priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima remtis tuo, kad jau yra priimtas nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal kito asmens skundą.
100. Gavus pareiškimą apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, naujas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas, o pareiškimas pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir apie tai pranešama pareiškėjui.
Pareiškimą apie nusikalstamą veiką galima pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepriimant atskiro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai pareiškime nurodyti duomenys apie tas pačias nusikalstamas veikas, dėl kurių jau atliekamas ikiteisminis tyrimas.
101. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats inicijuoja tokio administracinio nusižengimo teiseną arba ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo priėmimo susijusios medžiagos patvirtintas kopijas persiunčia institucijai ar pareigūnui, kompetentingam inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, ir apie tai informuoja pareiškėją. Jei yra duomenų apie galimai padarytą tarnybinį ar drausminį nusižengimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas juos persiunčia nagrinėti kompetentingai institucijai ar asmeniui. Apie tai informuojamas pareiškėjas.
102. Jei gautame pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai apie administracinį, tarnybinį ar drausminį nusižengimą ir pareiškėjas neprašo pradėti ikiteisminio tyrimo, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas. Pareiškimas ar pranešimas apie administracinį, tarnybinį ar drausminį nusižengimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją.
103. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra pagrindas manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių. Visais kitais atvejais gali būti pradedama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK arba tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymo procedūra. Vėliau paaiškėjus, kad galimai padaryta nusikalstama veika (pavyzdžiui, kilę padariniai suponuoja baudžiamąją atsakomybę), pradedamas ikiteisminis tyrimas, o vykdant administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK arba tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymo procedūras gauta medžiaga ar jos patvirtintos kopijos pridedamos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kai nubaudus asmenį pagal ANK paaiškėja, kad padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminio tyrimo įstaigoje ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas sprendžiamas bendra tvarka.
V SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS DĖL VEIKŲ, NURODYTŲ BPK 167 STRAIPSNIO 1 DALYJE
104. Ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų pradedamas tik pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą apie nusikalstamą veiką arba prokuroro reikalavimą.
105. Jei BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152 ir 165 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas neatsižvelgiant į tai, ar yra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tokiais atvejais prokuroro reikalavimas nesurašomas, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka.
106. Jei dėl veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje, pateiktame nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškime išreikštas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, esant pagrindui jis pradedamas bendra tvarka. Gavus nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą apie BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, laikoma, kad nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo valia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra išreikšta neatsižvelgiant į tai, ar prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą suformuluotas tiesiogiai.
107. Pareiškimai apie BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas tikslinami bendra tvarka.
108. Draudžiama atsisakyti priimti pareiškimą apie BPK 167 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, jei tokį pareiškimą kito asmens interesais pateikė ne nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Nagrinėdamas tokį pareiškimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo imtis priemonių gauti patikslinimą tiesiogiai iš nukentėjusiojo arba jo teisėto atstovo. Jei patikslinus gautą pareiškimą apie BPK 167 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas nurodo, jog nepageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nėra aplinkybių, kurioms esant privaloma pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, surašomas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
109. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar prokuratūroje gavus informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BPK 167 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesant nukentėjusiojo pareiškimo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo įvertinti, ar ši veika turi visuomeninę reikmę ir ar asmuo, kuriam padaryta žala, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nusprendęs, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę arba kad asmuo, kuriam padaryta žala, dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, surinktą medžiagą perduoda prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu. Prokuroras, gavęs šią medžiagą ir nusprendęs, kad nėra BPK 167 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (veika neturi visuomeninės reikšmės arba asmuo gali ginti savo teisėtus interesus), priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
110. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje, nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, gali būti pradėtas prokuroro reikalavimu tik tada, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Reikalavime turi būti išdėstyti motyvai, pagrindžiantys, kodėl nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.
111. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, atsižvelgiama į tai, kad vien nukentėjusiojo einamos pareigos ar socialinis statusas savaime nenulemia nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, nepaisant jų veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (BPK 6 straipsnio 2 dalis), o tą patį procesinį statusą turintys baudžiamojo proceso dalyviai turi ir tokias pačias teises bei pareigas. Šis sprendimo priėmimo pagrindas sietinas ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, o su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
112. Sprendžiant, ar asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, būtina atsižvelgti į tai, kad toks sprendimo priėmimo pagrindas taikomas situacijoms, kai asmuo apskritai negali pats ar per teisėtą savo atstovą išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus arba negali pats ar per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir kt.), taip pat ir tokioms situacijoms, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus, gali pats arba per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingos informacijos, neturėjimo teisės atlikti reikiamus proceso veiksmus, dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinės neliečiamybės ir kt.) (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
113. Kad veikos turi visuomeninę reikšmę, galima pripažinti ir tais atvejais, kai asmenys kaltinami kelių tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų padarymu, dėl dalies iš kurių baudžiamasis procesas turėtų vykti tik gavus nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą, jei tokiu atveju nutraukus baudžiamąjį procesą dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos pasunkėtų kitų nusikalstamų veikų atskleidimas ir įrodinėjimas. Tai turi būti aptarta prokuroro reikalavime.
114. Nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. birželio 15 d. nutarimus).
115. Nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, pranešdamas apie daiktų ar dokumentų praradimą arba turto sunaikinimą ar sugadinimą ir pageidaudamas gauti pažymą dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, turi užpildyti prašymo išduoti pažymą neatliekant tyrimo ir įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą formas. Pranešantis asmuo privalo pasirašyti, kad yra įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir kad jam yra išaiškinta teisė kreiptis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje.
116. Jei gaunamas prašymas išduoti pažymą neatliekant tyrimo, ikiteisminis tyrimas nepradedamas, tyrimas neatliekamas ir procesinis sprendimas nepriimamas (užrašoma rezoliucija „išduoti pažymą“). Asmeniui įteikiama pažyma, patvirtinanti jo kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pažymoje turi būti nurodyta asmens prašymo registracijos data ir numeris, išaiškinta, kokiu pagrindu tyrimas nebus atliekamas, taip pat turi būti nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis su pareiškimu prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje.
117. Tais atvejais, kai dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje, tyrimas neatliekamas, nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pranešime nurodyti numeruoti daiktai turi būti užregistruoti atitinkamuose registruose ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS DĖL SU GAISRAIS SUSIJUSIŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ
119. Gavę informacijos apie gaisrą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) pareigūnai atlieka neatidėliotiną informacijos patikrinimą. Užgesinus gaisrą, vadovaujantis PAGD veiklą reglamentuojančiais teisės aktais atliekama gaisravietės apžiūra ir tarnybiniame pranešime užfiksuojami asmenų, žinančių faktines aplinkybes, turinčias reikšmės gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, duomenys.
120. Paaiškėjus tyčinio padegimo požymiams, PAGD pareigūnas apie tai nedelsdamas praneša teritorinės policijos įstaigos budėtojui.
121. Teritorinės policijos įstaigos budėtojas, gavęs informacijos apie nusikalstamą veiką, susijusią su tyčiniu padegimu, paveda policijos įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūnams vykti į įvykio vietą.
122. Policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas įvykio vietoje priima sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Svetimo turto sunaikinimas tyčia padegant paprastai kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (kaip padarytas visuotinai pavojingu būdu).
123. Policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priėmęs sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, atlieka pirminius tyrimo veiksmus. Gaisravietės įvykio vietos tyrimą visais atvejais atlieka PAGD specialistas. Prireikus pasitelkiami kitų sričių specialistai (teismo medikas, ekspertas kriminalistas ir kt.).
124. Prireikus PAGD Gaisrinių tyrimų centro specialistai ekspertai gali būti kviečiami, jeigu:
124.2. gaisras sunaikina:
124.2.1. strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį;
125. PAGD pareigūnams patikrinus informaciją apie gaisrą ir nustačius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, požymius, nuo gaisro nukentėjusiam asmeniui ar teisėtam jo atstovui (jei yra žinomas) išaiškinama, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokių veiksmų gali būti pradėtas tik tada, kai yra nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl žodinių pareiškimų PAGD pareigūnai turi surašyti nustatytos formos protokolą-pareiškimą.
126. PAGD pareigūnas, gavęs nuo gaisro nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiškimą, pradeda ikiteisminį tyrimą, atlieka įvykio vietos (gaisravietės) tyrimą ir kitus tyrimo veiksmus.
127. Esant duomenų, kad padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, ir nuo gaisro nukentėjęs asmuo (sunaikinto ar sugadinto turto savininkas) nėra žinomas arba toks asmuo dėl kitų svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, arba paaiškėjusi nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, PAGD pareigūnas surinktą medžiagą perduoda prokurorui spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroro reikalavimu (neatsižvelgiant į tai, ar gautas nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas).
128. Jei nuo gaisro nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiškimas negautas ir nėra pagrindo manyti, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 188 straipsnyje, nepradedamas. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šiais atvejais nepriimamas.
129. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas ir tais atvejais, kai per gaisravietės apžiūrą nustatomi aiškūs administracinio nusižengimo požymiai ir pradedama administracinio nusižengimo teisena. Jei yra gautas nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas, tačiau nustatomi aiškūs administracinio nusižengimo požymiai, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
130. Tais atvejais, kai gaisras sunaikina strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį arba didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes ir nėra atmesta tyčinio padegimo versija, būtina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
131. Tais atvejais, kai gaisravietėje randamas lavonas, be Rekomendacijų IV skyriuje nurodytų ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimų, nedelsiant sprendžiama ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 129 arba 132 straipsnį, atsižvelgiant į gaisro kilimo priežastis ir kitas nustatytas faktines aplinkybes.
132. Jei per gaisravietės apžiūrą nenustatoma tyčinio arba neatsargaus svetimo turto sunaikinimo požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gaisravietėje rasto lavono mirties priežasčiai nustatyti (pavyzdžiui, žuvus namo savininkui, kai gaisras kilo dėl jo paties neatsargaus elgesio su ugnimi).
VII SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS MIRTIES PRIEŽASČIAI NUSTATYTI
133. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 4 straipsnyje nurodyti šie asmenys, turintys teisę nustatyti asmens mirties faktą:
134. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, nustatęs asmens mirties faktą, privalo nedelsdamas pranešti policijai, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
134.4. neaiški mirties priežastis, jei mirtis įvyko už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų;
134.6. mirė pacientas, išbuvęs stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mažiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl nustatytos lėtinės ligos;
134.7. nustatyta arba įtariama, jog mirtis įvyko nuo gamybinės traumos, apsinuodijimo, profesinės ligos, ypač pavojingos infekcinės ligos;
135. Jei mirties priežastis yra aiški ir ją galima pagrįsti medicininių dokumentų duomenimis, ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, išoriškai apžiūrėjęs lavoną, nustato nesmurtinės mirties priežastį ir išduoda medicininį mirties liudijimą. Vadovaujantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, policijai apie tokį atvejį gali būti nepranešama, mirties priežasties patikslinimas neatliekamas ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas.
136. Policijos įstaigoje gavus informacijos apie asmens mirties faktą, atsakingas darbuotojas nustatyta tvarka ją registruoja kaip informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ir nedelsdamas paveda šios įstaigos pareigūnui atlikti jos patikrinimą, nuvykstant į nurodytą mirusiojo radimo vietą.
137. Jei į įvykio vietą nebuvo atvykęs Rekomendacijų 133 punkte nurodytas asmuo, turintis teisę nustatyti asmens mirties faktą, policijos pareigūnas privalo iškviesti į įvykio vietą asmens sveikatos priežiūros gydytoją arba skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistą, kad būtų konstatuotas mirties faktas. Jei mirties priežastis yra aiški, nenustatyta, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ar kad mirtis galėjo būti smurtinė ir yra išduotas medicininis mirties liudijimas, informaciją tikrinęs pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą. Tokiu atveju nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas. Jei yra atsiradę vėlyvieji lavoniniai reiškiniai, gydytojas ar skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigos slaugos specialistas į įvykio vietą nustatyti mirties fakto nekviečiamas.
Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai – tai lavono irimas veikiant išoriniams ir vidiniams veiksniams. Išoriniams veiksniams priskiriamas vabzdžių ir gyvūnų ardomasis poveikis, oro sąlygų įtaka ir pan., o vidiniams veiksniams – puvimas ir autolizė (organinių struktūrų savaiminis irimas veikiant kūne esantiems fermentams). Galimas ir kitoks vėlyvųjų lavoninių reiškinių pasireiškimas (pavyzdžiui, užsikonservavimas, suvarškėjimas, mumifikacija). Jie paprastai atsiranda praėjus ne mažiau kaip kelioms paroms po mirties. Priklausomai nuo aplinkos, kurioje buvo lavonas, temperatūros, drėgmės ir kitų veiksnių vėlyvųjų reiškinių atsiradimas gali prasidėti ir praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams nuo mirties momento.
138. Teismo medicinoje yra keletas mirties pagal ją sukėlusius veiksnius klasifikacijų. Mirtis būna natūrali ir nenatūrali (priešlaikinė):
138.1. natūrali mirtis pagrįsta fiziologinėmis priežastimis, sudarančiomis tokias sąlygas, kuriomis gyvas organizmas negali egzistuoti. Tai mirtis dėl gilios senatvės, išsekus organizmo fiziologinėms atsargoms, neišsivysčiusių naujagimių mirtis dėl nepakankamų fiziologinių atsargų gyvybei palaikyti arba apsigimimų;
138.2. nenatūrali (priešlaikinė) mirtis įvyksta nuo ligų arba sužalojimų. Priešlaikinė mirtis socialiniu ir teisiniu požiūriu skirstoma į smurtinę ir nesmurtinę:
138.2.1. smurtinė mirtis (lot. mors criminalis) – tai mirtis nuo įvairių išorinių veiksnių poveikio (mechaninių sužalojimų, deguonies stokos, elektros, žaibo, aukštos ir žemos temperatūros, aukšto ir žemo atmosferos slėgio, jonizuojančio spinduliavimo, nuodų poveikio, susargdinimo, bado, troškulio, psichinės traumos, fizinio pervargimo). Atsižvelgiant į tai, kas tą išorinį veiksnį panaudojo, smurtinės mirtys skirstomos į nužudymą (lot. homicidium), savižudybę (lot. suicidium) arba nelaimingą atsitikimą (lot. casus accidentalis);
139. Specialisto dalyvavimas apžiūrint lavoną tikslingas tais atvejais, kai ikiteisminiam tyrimui svarbu kuo tiksliau nustatyti mirties laiką ir:
139.2. įtariant nužudymą (pavyzdžiui, esant akivaizdiems mechaniniams sužalojimams: nubrozdinimams, kraujosruvoms, žaizdoms, kūno deformacijoms ir pan., kurių atsiradimo negalima paaiškinti griuvimu, kritimu ar kitomis (atsitiktinėmis) žinomomis mirties ir lavono radimo aplinkybėmis);
139.3. esant duomenų, kad lavono radimo vieta nėra jo mirties vieta (išskyrus atvejus, kai mirštama greitosios medicinos pagalbos automobilyje arba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje);
139.5. neįprastų, netipinių savižudybių atvejais arba tais atvejais, kai savižudybės versija abejotina;
139.6. nelaimingų atsitikimų (kritimo iš aukštumos, nuo laiptų, griuvimo ir kt.) neaiškiomis aplinkybėmis atvejais;
140. Specialisto (teismo medicinos eksperto) dalyvavimas apžiūrint lavoną įvykio vietoje netikslingas, kai:
140.1. nėra nusikalstamos veikos požymių (pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas nesuinteresuotų liudininkų akivaizdoje, savižudybė, nekelianti abejonių);
140.3. lavonas pažengusio irimo stadijoje (puvimas, mumifikacija, iš dalies ar visiškai skeletuotas lavonas ir kt.), nesant akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių;
141. Kilus bent menkiausių abejonių dėl teismo medicinos eksperto dalyvavimo būtinumo, tikslinga telefonu konsultuotis su teritoriją aptarnaujančiu (budinčiu) teismo medicinos ekspertu.
142. Esant nusikalstamos veikos (nužudymo, neatsargaus gyvybės atėmimo, palikimo be pagalbos, kai grėsė pavojus gyvybei, privedimo prie savižudybės, padėjimo nusižudyti, darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus, ir kt.) požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal atitinkamą BK straipsnį. Tokiu atveju į įvykio vietą kviečiamas teismo medikas ir jis atlieka išorinę lavono apžiūrą. Jei įmanoma, lavono apžiūra atliekama įvykio arba lavono radimo vietoje. Jei lavonas randamas ne uždaroje patalpoje arba jei toje vietoje negalima atlikti nuodugnios išorinės lavono apžiūros, apžiūra gali būti tęsiama pergabenus lavoną į tam tinkamas patalpas (teritorinėje lavoninėje, ligoninėje, teismo medicinos skyriuje), prieš tai užfiksavus (nufotografavus ir aprašius) radimo padėtį ir kitas aplinkybes.
143. Jei į įvykio vietą nekviečiamas teismo medikas, policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas lavono radimo vietoje atlieka ir išorinę lavono apžiūrą, aprašo lavono išorę, kūno, rankų ir kojų padėtį, aprangą, matomus kūno sužalojimų pėdsakus, odos pakitimus, lavondėmes, kūno sustingimo laipsnį, aplinkos sąlygas ir kt.
144. Informacijos apie mirties priežastį patikslinimo metu policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiaiškina, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis mirė ar buvo rastas miręs žmogus, ar pastaruoju metu jis sirgo, pas kurį gydytoją (kurioje gydymo įstaigoje) gydėsi, kokius vartojo vaistus. Policijos pareigūnas (pareigūnai) turi užfiksuoti asmenų, buvusių įvykio vietoje, mirusiojo artimųjų giminaičių, kartu gyvenusių asmenų asmens duomenis, pokalbių su jais metu surinkti reikšmingą įvykiui tirti informaciją.
145. Patikslinimo metu privaloma susipažinti ir su asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo ar skubios medicinos pagalbos specialisto, konstatavusio mirties faktą, medicininiuose dokumentuose padarytais įrašais apie lavono išorinę apžiūrą.
146. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs informacijos apie žmogaus mirties priežastį patikslinimą, surašo išsamų tarnybinį pranešimą (pranešimus), kuriame nurodo:
146.1. visas nustatytas faktines mirties aplinkybes, mirusiojo artimųjų giminaičių ar kitų šeimos narių ir įvykio liudytojų asmens duomenis ir duotų paaiškinimų esminius duomenis;
146.3. asmenų, radusių lavoną, ir mirusiojo artimųjų giminaičių ar kitų šeimos narių duomenis ir žodinių paaiškinimų turinį;
146.4. asmens, konstatavusio mirties faktą, asmens duomenis, su lavonu atliktus veiksmus ir manipuliacijas;
147. Patikslinimo metu nenustačius, kad mirtis galėjo būti smurtinė ar kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas nepradedamas ir priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo, kuriame turi būti išaiškinta apskundimo tvarką ir terminai, nuorašas išsiunčiamas mirusiojo artimajam giminaičiui, kitam šeimos nariui ar teisėtam atstovui.
148. Kai žmogus miršta ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o asmens sveikatos priežiūros gydytojas nenustato mirties priežasties ir apie tokį atvejį vadovaujantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi buvo pranešta policijai, tačiau policijos pareigūnai nenustatė, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ar kad mirtis galėjo būti smurtinė, ir jei yra žinoma mirusiojo asmenybė, ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti nepradedamas ir priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo, kuriame turi būti išaiškinta apskundimo tvarką ir terminai, nuorašas išsiunčiamas mirusiojo artimajam giminaičiui, kitam šeimos nariui ar teisėtam atstovui.
149. Kai mirties priežastis neaiški, o ikiteisminis tyrimas nepradedamas, mirusiojo artimajam giminaičiui, kitam šeimos nariui ar teisėtam atstovui išaiškinama, kad pagal Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punktą medicininį mirties liudijimą gali išduoti gydytojas patologas ar gydęs medicinos gydytojas.
150. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, atlikusiam informacijos apie mirties priežastį patikrinimą, ar prokurorui padarius preliminarią išvadą, kad mirties priežastis galėjo būti smurtinė, tačiau nesant duomenų, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika, pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
151. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, pradėjęs ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, apie priimtą sprendimą raštu praneša mirusiojo artimajam giminaičiui, kitam šeimos nariui ar teisėtam atstovui.
152. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo registracijos įraše BK specialiosios dalies straipsnis nenurodomas, nurodomas skaičių kodas 555000. Nusikalstamos veikos statistinės kortelės (10 kortelė) 11 eilutėje taip pat nurodomas skaičių kodas 555000.
153. Ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pagal kodą 555000 pradedamas, kai būtina atlikti veiksmus, nenurodytus BPK 168 straipsnio 1 dalyje (pavyzdžiui, pavesti specialistui atlikti užduotį).
155. Kai randamas neatpažinto žmogaus lavonas, informacijos apie mirties priežastį patikrinimo metu policija turi imtis priemonių mirusiojo asmenybei nustatyti, rasti mirusiojo artimuosius giminaičius, kitus šeimos narius ar teisėtą atstovą ir informuoti juos apie mirtį. Nepavykus nustatyti mirusiojo asmenybės, pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti pagal kodą 555000. Nustačius mirusiojo asmenybę, ikiteisminio tyrimo pareigūnas raštu praneša mirusiojo artimajam giminaičiui, kitam šeimos nariui ar teisėtam atstovui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
156. Jei pacientui mirus stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įtariamas netinkamas gydymas (pavyzdžiui, kreipiasi mirusio asmens artimieji ar gaunama kita informacija), pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju nedelsiant (iki lavono tyrimo pradžios) paimami medicininiai dokumentai (gydymo stacionare ligos istorija) iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Užduotyje specialistui turi būti aiškiai nurodyta, kad tyrimas skiriamas dėl galimai netinkamo gydymo ir kad neleidžiama dalyvauti gydytojams, teikusiems mirusiam pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ar kitiems šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojams.
157. Atliekant ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti dėl geležinkelio transporto eismo įvykių, tiriamos visos tokio įvykio aplinkybės, taip pat tyčinės nusikalstamos veikos, nelaimingo atsitikimo, savižudybės versijos, surenkami duomenys apie su eismo įvykiu susijusius geležinkelio darbuotojų ir nukentėjusiojo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus duomenų apie geležinkelio darbuotojų kaltę dėl eismo įvykio, nenustačius nelaimingo atsitikimo požymių, bet nustačius tyčinius nukentėjusiojo veiksmus, juos būtina įvardyti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje ir nurodyti, kad geležinkelio transporto eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, įvyko dėl šio tyčinių veiksmų, nesant geležinkelio darbuotojų nusikalstamų veiksmų.
158. Ikiteisminio tyrimo, atliekamo mirties priežasčiai nustatyti, metu nustačius konkrečios nusikalstamos veikos požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, surašant tarnybinį pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką.
159. Ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal atitinkamą BK straipsnį ir tuo atveju, kai mirties priežasties tyrimo metu faktiškai tikrinama konkrečios nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, nužudymo) versija.
160. Gavus pareiškimą apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodoma, kad asmuo galėjo tapti nusikalstamos veikos auka ir prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, visais atvejais turi būti priimamas sprendimas pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
161. Ikiteisminio tyrimo mirties priežasčiai nustatyti metu nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, prokuroras nutarimu nutraukia ikiteisminį tyrimą. Nutarimo, kuriame turi būti išaiškinta apskundimo tvarką ir terminai, nuorašas išsiunčiamas mirusiojo artimajam giminaičiui, kitam šeimos nariui ar teisėtam atstovui.
VIII SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS ASMENIUI DINGUS BE ŽINIOS
162. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gavus pareiškimą apie be žinios dingusį asmenį, nedelsiant atliekamas neatidėliotinas informacijos patikrinimas. Jo metu nustačius be žinios dingusio asmens buvimo vietą ir nesant duomenų, kad asmuo galėjo tapti nusikalstamos veikos auka, informaciją tikrinęs pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą. Tokiu atveju nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas.
Jei dingusio be žinios asmens buvimo vieta nenustatoma, Rekomendacijų nustatyta tvarka pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios asmens. Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą įforminamas rezoliucija, joje BK specialiosios dalies straipsnis nenurodomas, nurodomas skaičių kodas 556000.
163. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius konkrečios nusikalstamos veikos požymių, surašomas ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas arba ant dokumento, kuriame užfiksuoti duomenys apie paaiškėjusios nusikalstamos veikos požymius, užrašoma prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo rezoliucija. Rezoliucijoje ar tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas toliau bus tęsiamas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį.
164. Ikiteisminis tyrimas pagal atitinkamą BK straipsnį pradedamas ir tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo dėl asmens dingimo be žinios metu faktiškai tikrinama konkrečios nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, nužudymo, prekybos žmonėmis) versija.
IX SKYRIUS
IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS GAVUS INFORMACIJĄ PAGAL PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMĄ
166. Šiame skyriuje vartojamos pranešėjo, pranešimo, informacijos apie pažeidimą sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pranešėjų apsaugos įstatyme. Generalinės prokuratūros atsakingas padalinys yra Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius arba kitas Generalinės prokuratūros padalinys, kuriam generalinio prokuroro įsakymu pavesta priimti sprendimus dėl asmens pripažinimo pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.
167. Prokuratūra priima, pagal kompetenciją nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą pateiktus pranešimus ar informaciją apie pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymą procesą.
168. Prokuratūroje gauta informacija apie pažeidimą priimama, registruojama ir nagrinėjama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, Pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. I-207 „Dėl Pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais.
169. Ikiteisminio tyrimo įstaiga, gavusi informaciją apie pažeidimą iš asmens, kuris nėra susiję su ikiteisminio tyrimo įstaiga tarnybos, darbo arba sutartiniais santykiais, ją priima ir registruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka atskirame registre ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo pranešimo gavimo persiunčia Generalinės prokuratūros atsakingam padaliniui paštu arba el. paštu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt, išskyrus Rekomendacijų 174 punkte nustatytas išimtis.
170. Generalinės prokuratūros atsakingam padaliniui įvertinus pranešime apie pažeidimą pateiktą informaciją ir priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo pranešėju, pranešimas, jei jame yra duomenų apie galimą nusikalstamą veiką arba jį pateikęs asmuo paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu su sprendimu dėl pranešėjo statuso perduodamas nagrinėti pagal kompetenciją Generalinės prokuratūros padaliniui, apygardos prokuratūrai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, nurodant užtikrinti pranešėjo apsaugą pagal Pranešėjų apsaugos įstatyme keliamus reikalavimus ir informuoti apie pranešimo tyrimo eigą ir rezultatus.
171. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros ar jos padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu gauta informacija apie pažeidimą kartu su sprendimu pripažinti (nepripažinti) asmenį pranešėju nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimą gavimo Generalinės prokuratūros padalinyje, apygardos prokuratūroje ar jos padalinyje gali būti persiunčiama pagal kompetenciją nagrinėti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jei pranešimas apie pažeidimą persiunčiamas nagrinėti ikiteisminio tyrimo įstaigai, apie tai pranešama pranešėjui.
172. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros ar jos padalinio, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas (jo pavaduotojas), kartu su pranešimu apie pažeidimą gavęs sprendimą pripažinti (nepripažinti) asmenį pranešėju, paveda prokurorui arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui surašyti tarnybinį pranešimą apie gautą informaciją, šį pranešimą registruoti kaip pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir jį išnagrinėjus priimti proceso sprendimą.
173. Jeigu pagal pranešimą apie pažeidimą ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, Generalinės prokuratūros atsakingas padalinys, nelaukdamas, kol pranešimą pateikęs asmuo bus pripažintas ar nepripažintas pranešėju, perduoda jį nagrinėti pagal kompetenciją Generalinės prokuratūros padaliniui, apygardos prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tokiu atveju nurodoma, kad sprendžiamas asmens pripažinimo pranešėju klausimas ir būtina užtikrinti pranešėjo apsaugą pagal Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytus reikalavimus.
174. Jeigu prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaiga neturi galimybės pagal Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytus formos reikalavimus gauto pranešimo apie pažeidimą nedelsiant perduoti Generalinės prokuratūros atsakingam padaliniui, o ikiteisminis tyrimas dėl jame nurodytų pažeidimų turi būti pradedamas nedelsiant, ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu ir imamasi priemonių užtikrinti pranešėjo apsaugą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimus. Tokiu atveju pranešimas apie pažeidimą neatidėliotinai pateikiamas Generalinės prokuratūros atsakingo padalinio vyriausiajam prokurorui spręsti dėl asmens pripažinimo (nepripažinimo) pranešėju. Priėmus sprendimą dėl pranešėjo statuso suteikimo (nesuteikimo), informuojamas ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras.
175. Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą gavus informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tarnybiniu pranešimu. Jame nenurodomas asmuo, pateikęs tokią informaciją, ir jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija.
176. Pranešimas apie pažeidimą, prokuroro sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo (nesuteikimo) ir kiti informaciją pagal Pranešėjų įstatymo nuostatas pateikusiam asmeniui siunčiami pranešimai saugomi atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos – užantspauduotame voke, kartu su asmens duomenimis.
177. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešama pranešėjui ar jo atstovui jų nurodytu elektroninio pašto adresu. Jei pranešėjo ar jo atstovo elektroninio pašto adresas nežinomas, pranešimas siunčiamas paštu. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informuojamas ir Generalinės prokuratūros atsakingas padalinys.
178. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros ar jos padalinio prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs iš Generalinės prokuratūros atsakingo padalinio pranešimą apie pažeidimą ir įvertinęs, kad pranešime nepakanka duomenų, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 1 dalimi gali atlikti patikslinimą. Priėmus sprendimą atlikti patikslinimą, aukštesnysis prokuroras turi pavesti jį atlikti pagal kompetenciją Generalinės prokuratūros padaliniui, apygardos prokuratūrai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pavedime turi būti nurodoma užtikrinti pranešėjo apsaugą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimus ir informuoti prokuratūrą apie persiųsto tyrimo eigą ir rezultatus.
179. Patikslinimo metu pranešėjas neapklausiamas, išskyrus atvejus, kai:
180. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą asmuo, pateikęs informaciją ir jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija nenurodoma, išskyrus Rekomendacijų 179 punkte nurodytus atvejus.
181. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas išsiunčiamas pranešėjui ir Generalinės prokuratūros atsakingam padaliniui.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pranešime turi išaiškinti pranešėjo teisę apskųsti nutarimą prokurorui. Prokuroras pranešime turi išaiškinti pranešėjo teisę apskųsti nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kad padavus skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui tolesnio proceso metu pranešėjo konfidencialumas bus užtikrintas tiek, kiek numato BPK.
182. Atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai spręsti arba pagal kompetenciją pats priima sprendimą ANK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir apie tai informuoja pareiškėją ir Generalinės prokuratūros atsakingą padalinį.
Įgaliotai institucijai kartu su nutarimu ir surinkta medžiaga siunčiamas ir užantspauduotas vokas su pranešimo apie pažeidimą ir sprendimo asmenį pripažinti (nepripažinti) pranešėju kopijomis, nurodant užtikrinti pranešėjo apsaugą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimus ir informuoti apie pažeidimo tyrimo rezultatus Generalinės prokuratūros atsakingą padalinį.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo
pradžios ir jos registravimo tvarkos
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, 55 tomas, p. 57).