LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2010 M. SAUSIO 14 D. ĮSAKYMO NR. 11-10-V “DĖL MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO” PAKEITIMO
2014 m. kovo 26 d. Nr.78-14-V
Kaunas
P a k e i č i u Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, patvirtintą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Šios Instrukcijos reikalavimai privalomi visiems miškotvarkos darbų užsakovams, valstybinių miškų valdytojams, miško savininkams, vykdytojams, miškotvarkos darbus kontroliuojantiems asmenims ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – miškų valstybės kadastras) duomenų teikėjams.”
2. Papildau nauju 5.5 papunkčiu:
„5.5. Valstybinių miškų valdytojo pareigos. Valdytojas privalo iki valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos lauko darbų pradžios išvalyti ribines, kvartalines linijas, atnaujinti riboženklius, pateikti inventorizacijos vykdytojui ribų teisinės registracijos medžiagą, duomenis apie ginčytinas ribas, apie ribų pasikeitimus po teisinės registracijos arba laikotarpyje tarp dviejų miško inventorizacijų. Valdytojas taip pat privalo pateikti duomenis apie ūkines priemones, atliktas tarp dviejų miško inventorizacijų: pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, kiti kirtimai; miško atkūrimas, griovių, kelių statyba ir kt. (urėdija, girininkija, kvartalo, sklypo Nr. (sklypo ar jo dalies indeksas), ūkinėmis priemonėmis paveiktas plotas, iškirsto stiebų tūrio procentas).“
3. Papildau nauju 5.6 papunkčiu:
„5.6. Privataus miško savininko pareigos. Miško savininkas, siekdamas parengti miško valdos miškotvarkos projektą pagal individualios inventorizacijos duomenis, privalo prieš lauko darbų pradžią išvalyti ar kitaip paženklinti (dažais) ribines linijas, atnaujinti riboženklius. Savininkas, siekdamas geresnės miško inventorizacijos darbų kokybės, turėtų pateikti inventorizuotojui duomenis apie praeitą dešimtmetį įvykdytas ūkines priemones: ugdymo, pagrindinius ar kitokius kirtimus, miško želdymo bei kitus darbus.“
4. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
5. Pakeičiu 7.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.1.1. Miškų inventorizacijos darbai vykdomi vadovaujantis nepertraukiamumo principu. Nepertraukiamumo principas miškų inventorizacijoje reiškia sklypinės miškų inventorizacijos duomenų tęstinumą, nuolatinį jų atnaujinimą ir tikslinimą, pastoviai užtikrinant patikimą ir aktualią informaciją, reikalingą operatyviam pagrįstų sprendimų formavimui, priėmimui ir vykdymui. Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis. Nepertraukiamos miškų inventorizacijos pagrindą sudaro grafiniai duomenys. Siektina iki miškų inventorizacijos atlikti miško ribų pagal nuosavybės formas, pastovių linijinių objektų (kvartalinių linijų, kelių, griovių, technologinių trąsų), ypač jų sankirtų geodezinius matavimus, t. y. sukurti miškų georeferencinį pagrindą. Pagal nepertraukiamos miškų inventorizacijos principą yra siekiama grafinės informacijos stabilumo, pastovaus duomenų apie medyną tikslinimo ir atnaujinimo pagal ūkinės veiklos rezultatų registracijos duomenis, medynų augimo modelius bei pakartotinius natūrinius matavimus.“
6. Pakeičiu 7.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.1.2. Nepertraukiamos miškų inventorizacijos principai turi būti realizuoti inventorizacijos vykdytojo, miško savininko ar miško valdytojo bendromis pastangomis, tikslinant bei aktualizuojant turimą informaciją inventorizacijos, jos naudojimo ūkinėje veikloje ar veiklos planavimo metu. Šioje instrukcijoje yra detalizuoti nepertraukiamos inventorizacijos vykdytojo pastaruoju būdu, veiksmai.“
7. Pakeičiu 7.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.1.3. Taikant nepertraukiamos miškų inventorizacijos principus (NIP) yra reikalinga:
7.1.3.1. iki inventorizacijos lauko darbų pradžios suformuoti poligonus, kurių ribos yra kvartalinės linijos, keliai, grioviai, ribos su kitais naudotojais, ir kurios visada sutampa su miško sklypų ribomis, apmatuoti tokių poligonų ribas geodezinėmis priemonėmis arba dešifruoti ortofoto planų pagalba, nustatyti jų plotus;
7.1.3.2. iki lauko darbų pradžios suskirstyti objektą (sklypo lygmenyje) į dvi dalis: tarpinventorizaciniame laikotarpyje paveiktą ūkinių priemonių (kirtimų, miškų atkūrimo), stichinių nelaimių, kenkėjų, ligų ir nepaveiktą;
7.1.3.3. paveiktiems tarpinventorizaciniame laikotarpyje sklypams ar jų dalims, jų tarpe ir tikslingai ugdytiems medynams, panaudojant ūkinės veiklos ir kitų pokyčių registracijos urėdijoje duomenis, nustatyti poveikio pobūdį: iškirsto ar pažeisto medyno iškirstos medyno tūrio dalies procentą, rūšinės sudėties pokytį;
7.1.3.4. nepaveiktuose tarpinventorizaciniame laikotarpyje sklypuose tikslinami tik akivaizdūs, gerai ortofotoplanuose pastebimi sklypų ribų netikslumai, kaip praeitos miškų inventorizacijos klaidos; medynų amžius aktualizuojamas padidinant buvusį amžių tarpinventorizacinio laikotarpio trukme, jis gali būti tikslinamas tik nustačius grubias klaidas; nepaveiktų ūkinių priemonių ar kitų veiksnių medynų rodikliai aktualizuojami inventorizacijos datai panaudojant medynų našumo modelį. Tokiu pat būdu aktualizuojami tikslingai ugdyti medynai, atsižvelgiant į iškirstą medienos tūrį, ugdymo laiką;
7.1.3.5. lauko darbų metu sklypų smulkinimą ar jų jungimą vykdyti tik nustačius priežastis, sukėlusias sklypo ribos tikslinimo būtinumą: audrų, ligų, kenkėjų pažeidimai, kirtimai, melioracija, praeitos miškų inventorizacijos klaidos, administraciniai pakeitimai, teisės aktų pakeitimai ir kt.;
7.1.3.6. nepaveiktų ūkinių priemonių ar kitų veiksnių medynų, o taip pat tikslingai ugdytų medynų, inventorizacijos duomenis palyginti su aktualizuotais duomenimis. Esant tūrio ir aukščio didesniems skirtumams nei leista pagal miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos reikalavimus, privalu nurodyti skirtumų priežastis: praeitos miškų inventorizacijos klaidos, medyno augimo ypatumai, nepatikimi ūkinės veiklos poveikio registracijos duomenys;
7.1.3.7. visą informaciją apie sklypo ribų pokyčius, ūkinės veiklos poveikį, inventorizuotų ir aktualizuotų rodiklių skirtumus registruoti taksacinėje kortelėje arba papildomoje nepertraukiamos inventorizacijos kortelėje, suderintoje su užsakovu.
Informacija, surinkta inventorizuojant miškus pagal NIP, yra analizuojama, apibendrinama (29 priedas), pateikiamos išvados dėl tolesnio NIP taikymo bei miškotvarkos projekto nuolatinio atnaujinimo pagal įvykdytų ūkinių priemonių bei kitų veiksnių poveikio registracijos duomenis perspektyvą.“
8. Pakeičiu 7.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.4. Inventorizacijos darbų kontrolė. Inventorizacijos darbų vykdymas yra reguliariai kontroliuojamas. Pagal sutartyje nustatytus terminus vykdytojas atsiskaito pateikdamas užsakovui inventorizuotos objekto dalies pirminę dokumentaciją: įtaksuotų sklypų sąrašus, taksacinius duomenis ir lauko darbų abrisus skaitmenine forma. Užsakovas organizuoja atliktų darbų kontrolę. Kontrolę gali vykdyti juridiniai ir fiziniai asmenys, nesusiję su inventorizacijos vykdytoju darbo ar kitais santykiais, bendrais interesais, galinčiais sukelti interesų konfliktą. Darbai kontroliuojami vadovaujantis Aplinkos ministro tvirtinama Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika bei šios instrukcijos 24.3 priedo III skyriaus reikalavimais.
Išvados dėl vizualinės taksacijos kokybės užsakovui pateikiamos per mėnesį, o dėl atrankinės-instrumentinės inventorizacijos daromų sisteminių paklaidų – darbų sezono pabaigoje. Išvados dėl brandžių medynų inventorizacijos darbų kokybės bei tūrio įvertinimo tikslumo pateikiamos atlikus brandžių medynų visumos inventorizaciją atrankos metodu.“
9. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas miškų valstybės kadastro, Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT, skaitmeninių ortofotoplanų bei kitų valstybės kadastrų duomenų pagrindu. Ortofotoplanai, aerofotonuotraukos bei kosminės nuotraukos analogų pavidalu gali būti naudojamos išimtinais atvejais, neturint tinkamų skaitmeninių ortofotoplanų. Instrumentinė nuotrauka atliekama tuomet, kai nėra nuotoliniu būdu gautos medžiagos ar jei po jos gavimo įvyko esminiai pokyčiai miške (dėl stichinių nelaimių ar žmogaus veiklos). Miškų valdytojams ar savininkams pateikus sklypų, paveiktų ūkinėmis priemonėmis, ribų, apmatuotų GPS imtuvais, duomenis, atitinkančius šios instrukcijos tikslumo reikalavimus, jie yra integruojami į inventorizacijos grafines duomenų bazes. Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Kai miškų valstybės kadastre įregistruoto taksacinio sklypo riba neatitinka dešifruotos ribos iki 10 m atstumu, paliekama miškų valstybės kadastro riba. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti skelbiamas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus. Sklypų ribų projektą rengia tas pats vykdytojas, kuris vėliau atliks inventorizacijos lauko darbus. Esant skirtingų išorinių duomenų šaltinių tarpusavio neatitikimams, sklypų ribų projektas rengiamas vadovaujantis tokiais prioritetais:“
10. Pakeičiu 24.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.2. Apaugusios mišku miško žemės sklypai (medynai) aprašomi nustatant augavietės tipą ir juose esančio medyno rodiklius. Medyno rodikliai nustatomi pagal faktinę būklę, neatsižvelgiant į planuojamus vykdyti miškų inventorizacijos metais kirtimus. Metų pabaigoje yra patikslinami valstybinių miškų valdytojų valdomų miško sklypų, kurių medynuose po miškų inventorizacijos buvo atlikti kirtimai, duomenys.“
11. Pakeičiu 24.2.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.2.2.1. Rūšinė sudėtis. Miško elemento medžių rūšis užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas). Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir 10 m. amžiaus – pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis 96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6–15%). Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis (32 priedas). Medyno vyraujanti medžių rūšis prilyginama pirmojo ardo vyraujančiai medžių rūšiai.“
12. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.3. Neapaugusios mišku miško žemės sklypai aprašomi nurodant žemės naudmenos tipą (kirtavietė ir jos atsiradimo metai, miško aikštė, mažasis miško karjeras, žuvęs medynas) ir žemės sklypams, skirtiems miškui įveisti (informacija privačioje žemėje apie juos gaunama teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose bei iš privačios žemės savininkų, valstybinėje – iš šios žemės valdytojų), nurodžius jų buvusią naudmeną pagal nekilnojamojo turto kadastrą, aprašomos želiančios medžių rūšys, medelių vidutinis amžius ir aukštis, skaičius 1 ha ir numatomas miško atkūrimo (įveisimo) būdas – žėlimas arba želdinimas.“
13. Pakeičiu 24.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.9. Medžių savaiminukais apaugusi miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė inventorizuojama mišku, jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų ir šis žemės plotas atitinka šios instrukcijos 1 priedo 1.22 punkte apibrėžtą miško sąvoką. Miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė, kai viename hektare yra ≥ 2000 vnt. ir ≥1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥4000 vnt. ir ≥2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, kurių vidutinis amžius mažesnis kaip 20 metų, aprašoma kaip žemė, apauganti mišku (5 priedas), želiančius medžius aprašant 5 ardu.“
14. Pakeičiu 24.10 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.10. Ne miško žemės naudmenų sklypams, įregistruotiems miškų valstybės kadastre miško žemės sklypais, be anksčiau buvusios ir dabartinės žemės naudmenos, nurodoma jos transformacijos priežastis (pagal 26 priedo reikalavimus). Jei transformacija įvyko ne dėl teisėtos žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė pagal 26 priedo 2 punkto reikalavimus. Dėl klaidingo miško žemės identifikavimo ankstesnėje miškotvarkos medžiagoje (kai šie klaidingi duomenys įregistruoti miškų valstybės kadastre) užfiksuoti didesni kaip 10 m pločio miško žemės plotų ribų pasikeitimai bei miško žemės, transformuotos į ne miško žemę, plotai, nepriklausomai nuo jų pločio, dokumentuojami parengiant sąrašus ir planus M 1:10 000. Šiuos dokumentus inventorizacijos vykdytojas kiekvieno lauko darbų etapo pabaigoje pateikia derinti atitinkamam Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui, kuris per 20 darbo dienų sąrašus ir planus suderina arba pateikia motyvuotą atsisakymą derinti. Suderinti miško žemės plotų ribų pasikeitimų dokumentai (sąrašai ir planai M 1:10 000) ir duomenys yra neatsiejama dokumentų ir duomenų, perduodamų Valstybinei miškų tarnybai, dalis (22 priedas).“
15. Pakeičiu 38.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
16. Pakeičiu 42.1.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
17. Pakeičiu 1 priedo 1.22 papunktį ir jį išdėstau taip:
„1.22. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai (augantys ne miško žemėje ir nesudarantys 0,3 skalsumo) ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku.“
18. Pakeičiu 1 priedo 1.24 papunktį ir jį išdėstau taip:
19. Papildau 1 priedą nauju 1.25.1 papunkčiu:
„1.25.1. Medžių juostos plotis nustatomas pagal atstumą tarp dviejų linijų, išvestų per medžių, augančių (augusių) skirtingose juostos pusėse, centrus ne trumpesnėje nei 10 m ilgio atkarpoje. 10 m ir platesnės medžių juostos laikomos mišku ir jų užimamas plotas nustatomas atsižvelgiant į miško ribos apibrėžimą.“
20. Pakeičiu 1 priedo 2.1.1.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.1.1.2.1. Miško aikštė – ne mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte. Miško aikšte, taip pat inventorizuojamas ir mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai. Tokios miško aikštės išskiriamos į atskirą žemės naudmeną pagal 5 priede pateiktą žemės naudmenų klasifikatorių (kodas-9).“
21. Pakeičiu 1 priedo 2.1.1.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
22. Papildau 1 priedą nauju 2.1.1.2.4 papunkčiu:
23. Papildau 1 priedą nauju 2.1.1.2.5 papunkčiu:
24. Pakeičiu 1 priedo 2.1.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
25. Pakeičiu 1 priedo 2.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
26. Pakeičiu 1 priedo 2.1.3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
27. Pakeičiu 1 priedo 2.1.3.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.1.3.5. Elektros, ryšių, energetikos trasos – 15 m pločio ar siauresni miško apsuptyje esantys žemės ruožai, naudojami ryšių ar energijos perdavimo tinklams įrengti ir eksploatuoti, išskyrus vietas, kuriose miško žemė nustatyta tvarka paversta kitomis naudmenomis. Trasos, didesnio nei 5 m, pločio, išskiriamos į atskirą sklypą.“
28. Papildau 1 priedą 2.1.3.6 papunkčiu:
„2.1.3.6. Griovio trasa – tai su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, skirtas grioviui įrengti ar jam aptarnauti. Griovio trasa skiriama nuo 4 m ir didesnio pločio. Griovio trasai nepriskiriami įrengti grioviai, kurie yra priskiriami vandenims. Grioviai, praradę savo pagrindinę funkciją, t.y. sunykę, apaugę medžiais, susilyginę su aplinkos reljefu, dažniausiai priskiriami miško žemės ar kitai naudmenai pagal jų faktiškai atliekamą funkciją.“
29. Pakeičiu 1 priedo 2.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
30. Pakeičiu 1 priedo 2.1.4.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
31. Papildau 1 priedą nauju 2.1.4.8 papunkčiu:
32. Pakeičiu 1 priedo 2.2.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.2.5.2. Pelkės – žemės sklypai, apaugę charakteringa pelkių augalija ir turintys nenusausintą ne mažesnio kaip 30 cm gylio durpės sluoksnį, išskyrus mažąsias miško pelkes. Pelkėje apaugimas medžiais (menkmiškis) aprašomas taksacinėje kortelėje atskiru ardu, kai nesiekia 0,3 skalsumo arba skalsumas 0,3–1,0 ir neatitinka žemiausio normatyvinio boniteto (11 priedas).“
33. Papildau 4 priedą nauju 3 punktu:
„3. Siekiant užtikrinti miško sklypuose vykdomų miško ūkinių priemonių tęstinumą ir nepertraukiamą stebėseną, turi būti vengiama miško sklypus skaidyti į smulkesnius – t.y. kai praeitos miškų inventorizacijos metu tinkamai išskirto miško sklypo plote pradėtos vykdyti ir nebaigtos miško ūkinės priemonės, kurios toliau bus (pagal turimą informaciją) tame miško sklypo plote tęsiamos, miško sklypas į mažesnio ploto sklypus neskaidomas, išskyrus atvejus, kai dėl vykdomos miško ūkinės priemonės formuojami(-si) keli miško sklypai.“
34. Papildau 4 priedą nauju 4 punktu:
„4. Siekiant vengti ypač mažo ploto (0,1-0,3 ha) miško sklypų išskyrimo, taksatorius turi teisę spręsti dėl tokių miško sklypų išskyrimo tikslingumo – t.y. minimalūs miško sklypų plotai, nurodyti skliaustuose, gali būti taikomi, kai: a) miško sklypą apibūdinantys rodikliai, nurodyti miško sklypų išskyrimo normatyve, skiriasi ne mažiau kaip dvigubai, b) kai jame reikia atlikti miško ūkines priemones, kurių gretimuose sklypuose atlikti nereikia, c) medynas yra vertingas dėl kitų jame esančių svarbių objektų (saugomų objektų, tyrimo barelių ir pan.), d) ūkinėmis priemonėmis neįmanoma (netikslinga) pakeisti miško sklypo charakteristikas.“
35. Papildau 4 priedą nauju 5 punktu:
43. Pakeičiu 22 priedo 2.2.15 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.2.15. miško žemės, transformuotos į ne miško žemę, plotų ribos (plotinis sluoksnis) su šios instrukcijos 26 priede nurodyta informacija bei miško žemės plotų ribų pasikeitimų dokumentai (sąrašai ir planai M 1:10000), suderinti su atitinkamu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniu poskyriu.“
44. Papildau 22 priedą nauju 2.2.16 papunkčiu: