Administracinė byla Nr. eTA-983-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02786-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) 167,52 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą: butą, paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., taip pat patirtas 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą.

2Pareiškėjas nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 bei 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurie nustato, jog pareiškėjas: apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (2013 m. Nuostatų 24 p., 2017 m. Nuostatų 21 p.); organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (2013 m. Nuostatų 46 p., 2017 m. Nuostatų 4 p.); vykdo išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (2013 m. Nuostatų 60 p., 2017 m. Nuostatų 54 p.). Pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

3Atsakovė atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti, nurodydama, kad Butas yra avarinės būklės, jame nėra elektros, dalies stogo, jis neatitiko net minimalių reikalavimų gyvenimui, todėl jame niekas negyveno, nekaupė atliekų ir jų nešalino per atliekų tvarkymo sistemą. To pagrindimui teikiama 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. AS-4649 apie tai, kad ginčo objekte nebuvo deklaruota asmenų gyvenamoji vieta, fotofiksacija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma, kad nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. su UAB „Lietuvos energijos teikimas“ nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, elektros energija į Butą nebuvo tiekiama.

 

II.

 

4.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

5.  Teismas, akcentuodamas ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. už nekilnojamąjį daiktą – Butą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis kurio 2.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodyta, kad atsakovė nuo 2006 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki 2019 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkė.

6Teismas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 16 d. atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į skundą ir įrodymus, kuriais grindžia nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą: 2019 m. rugpjūčio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemaičių Kalvarijos seniūnijos pažymą Nr. AS-4649, patvirtinančia, kad atsakovei priklausiusiame Bute nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. niekas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos; fotofiksaciją apie pastato ir Buto būklę, kaip netinkama naudoti pagal paskirtį; UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažymą, kuria patvirtinama, kad nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. su UAB „Lietuvos energijos teikimas“ nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, elektros energija į Butą nebuvo tiekiama.

7Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Byloje išimtinai vertinama aplinkybė, ar atsakovė laikytina komunalinių atliekų turėtoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.

8Teismas nurodė, kad teismui teikiami atsakovės duomenys, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Lietuvos energijos teikimas“ nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. nebuvo sudaryta ir elektros energija nebuvo tiekiama, Bute nebuvo deklaruotų asmenų, fotofiksacija apie statinio būklę ir jo netinkamumą naudoti pagal paskirtį, patvirtina, kad Butas nebuvo tinkamas eksploatacijai. Šios aplinkybės ir surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Butas realiai nebuvo (ir negalėjo būti) naudojamas pagal tikslinę paskirtį.

9Teismas konstatavo, kad objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovei nesinaudojant nekilnojamuoju daiktu, jos veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti ir atsakovė negali būti pripažinta komunalinių atliekų turėtoja ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovei iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos nepateikus įrodymų apie patirtas išlaidas.

 

III.

 

11Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovės priteisti 167,52 Eur dydžio vietinę rinkliavą, 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokti bei 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

12Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Nepriklausomai nuo asmens įrodinėjamo nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu fakto, tuo atveju, jei asmuo nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, ši aplinkybė leidžia asmenį laikyti atliekų turėtoju ir jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

13.  Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, Buto fizinis nusidėvėjimas siekia vos 17 proc., todėl atsakovės teigimas, kad objektas yra avarinės būklės, prieštarauja išraše esantiems duomenims. Be to, atsakovė atsiliepime pripažino, kad tame pačiame nekilnojamojo turto objekte gyvena ir kiti asmenys, kuriems yra skaičiuojama bei kurie moka vietinę rinkliavą. Ginčo atveju nėra tokių aplinkybių, dėl kurių atliekų susidarymas būtų akivaizdžiai ir / ar objektyviai negalimas bei neįmanomas.

14.  Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovė pagal Nuostatų 33 punktą nepateikė prašymo – sąžiningumo deklaracijos, todėl neįgijo teisės į mokėtinos vietinės rinkliavos sumažinimą ir / ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Teismas, paneigdamas Nuostatuose įtvirtintą reguliavimą, nesant administratoriaus sprendimo, de facto (faktiškai) atleido atsakovę nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Būtent pareiškėjui yra suteikta diskrecija spręsti dėl asmens atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

15Pareiškėjo teigimu, atsakovės įrodinėjamas nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu gali sudaryti teisinį pagrindą spręsti dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (visiško ar dalinio). Nesant priimto sprendimo aptariamu aspektu, nėra pagrindo atleisti asmenį nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

16Pareiškėjas akcentuoja, kad neprivalo bei objektyviai neturi galimybės kontroliuoti ir / ar tikrinti asmenų naudojimosi nekilnojamuoju turtu aplinkybės.

17Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog Buto adresu savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Jeigu bute nėra registruota gyventojų, tokiu atveju vietinė rinkliava yra apskaičiuojama vienam gyventojui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

18.  Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovės R. K. 167,52 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

19.  Pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovei priklausantis Butas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. buvo atsakovės naudojamas, dėl ko atsakovė negali būti pripažinta komunalinių atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

20.  Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad aplinkybė, jog asmuo nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, yra pakankama laikyti šį asmenį atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju. Ginčo atveju nėra tokių aplinkybių, dėl kurių atliekų susidarymas būtų akivaizdžiai ir / ar objektyviai negalimas bei neįmanomas. Atsakovės įrodinėjamas nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu gali sudaryti teisinį pagrindą spręsti dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (visiško ar dalinio). Atsakovė nesikreipė į pareiškėją su prašymu dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjas neprivalo bei objektyviai neturi galimybės kontroliuoti ir / ar tikrinti asmenų naudojimosi nekilnojamuoju turtu aplinkybės.

21 Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

22.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Taigi, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

23.  Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir tokio turto savininkas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, t. y. toks turtas praktiškai nenaudojamas, gali būti, pavyzdžiui, elektros energijos tiekėjo pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija ar kiti duomenys, pagrindžiantys nekilnojamojo daikto netinkamumą naudoti (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017; 2018 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

24.  Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad nuo 2006 m. gegužės 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog atsakovė atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

25.  Pažymėtina, jog vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau atsakovė į bylą pateikė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo objekte R. K. vardu laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis ir elektros energija objekte neteikiama. Aplinkybei, kad ginčo laikotarpiu Butas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, pagrįsti atsakovė taip pat pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemaičių Kalvarijos seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. AS-4649, patvirtinančia, kad atsakovei priklausiusiame Bute nuo 2006 m. m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. niekas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos bei fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad jose užfiksuotomis patalpomis nebuvo galimybės naudotis tokiu būdu, kad veikloje būtų sukuriamos komunalinės atliekos.

26.  Minėtos byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) ginčo objektas realiai nebuvo (ir negalėjo būti) atsakovės naudojamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė minėtu laikotarpiu nelaikytina atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

27.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

28ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje priimtas atsakovės naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                         Audrius Bakaveckas

 

 

Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė