Administracinė byla Nr. A-66-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05725-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.2

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei S. P. dėl išmokos vaikui permokos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. P. (toliau – ir atsakovė) 529,91 Eur išmokos vaikui permoką.

1.1.    Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė 2012 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių (toliau – Socialinių išmokų skyrius) dėl vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui teikimo.

1.2.    Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 29891 atsakovei buvo paskirta išmoka vaikui už sūnų A. D. (gim. 2012 m. kovo 14 d.). Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 29888 atsakovei buvo paskirta 1430 Lt vienkartinė išmoka vaikui už sūnų A. D.. Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. balandžio 13 d. pranešimu Nr. 38123 atsakovė buvo informuota apie išmokų skyrimą, jų pratęsimą, neteisėtai gautos sumos išieškojimo tvarką ir aplinkybes, apie kurias būtina pranešti per mėnesį nuo jų atsiradimo dienos.

1.3.    Socialinių išmokų skyrius gavo Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A30-1086, kuriame buvo nurodyta, kad likusiam be tėvų globos A. D. nuo 2012 m. kovo 30 d. nustatyta laikinoji globa. Atsižvelgiant į tai, Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 98329 atsakovei nuo 2012 m. lapkričio 1 d. buvo nutrauktas išmokos vaikui mokėjimas už sūnų A. D..

1.4.    Socialinių išmokų skyrius priėmė 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 17-38/168, kuriuo atsakovei nustatyta 1430 Lt vienkartinės išmokos vaikui permoka už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 17-38/167 atsakovei buvo nustatyta 685,65 Lt išmokos vaikui permoka už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. Apie pareigą grąžinti negrąžintas vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permokų sumas atsakovei buvo pranešta Socialinių išmokų skyriaus 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. A740-13-(2.11.4.1-SR7) ir 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr. A740-3396-(2.11.4.1-SR7).

1.5.    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas iš atsakovei naujai paskirtos vienkartinės išmokos vaikui sumos išskaitė 20 procentų. Likusi neišskaičiuota suma sudarė 1829,65 Lt. Apie tai atsakovė paskutinį kartą buvo informuota Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. A740-3778/15-(2.1L4.1-SR7). Atsakovė į raštą neatsiliepė. Pareiškėjas nurodė, jog kreipimosi į teismą dieną bendra negrąžinta vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permokų suma buvo 529,91 Eur.

2.       Atsakovė S. P. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad yra gavusi vienkartinę išmoką vaikui ir išmoką vaikui, tačiau nurodė, kad neturi galimybių jos grąžinti.

 

II.

 

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės S. P. 529,91 Eur vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permoką.

4.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 529,91 Eur vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d.

5.       Teismas Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:

5.1.    Atsakovė V. P. 2012 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą išmokai vaikui gauti. Prašyme atsakovė patvirtino, kad ji augina 2012 m. kovo 14 d. gimusį sūnų A. D., praėjusiais kalendoriniais metais jos šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo mažesnės negu 525 Lt bei įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai išmokėti, taip pat sutiko, kad permokos atveju turės grąžinti savivaldybei gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka.

5.2.    Socialinių išmokų skyrius už atsakovei 2012 m. kovo 14 d. gimusį sūnų A. D. 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 29888 skyrė 1 430 Lt vienkartinę išmoką vaikui ir 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 29891 skyrė 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką vaikui nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. kovo 14 d. Apie skirtas išmokas atsakovė buvo informuota Socialinių išmokų skyrius 2012 m. balandžio 13 d. pranešimu Nr. 38123.

5.3.    Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A30-1086 A. D., gim. 2012 m. kovo 14 d., nuo 2012 m. kovo 30 d. buvo nustatyta laikina globa.

5.4.    Socialinių išmokų skyrius 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 98329 nuo 2012 m. lapkričio 1 d. nutraukė pareiškėjai išmokos vaikui mokėjimą, 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 17-38/167 nustatė 2012 m. kovo 31 d. – 2012 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu susidariusią 685,65 Lt išmokos vaikui permoką, 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 17-38/168 nustatė 1 430 Lt vienkartinės išmokos vaikui permoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.

5.5.    Apie išmokos vaikui mokėjimo nutraukimą ir susidariusias permokas atsakovė buvo informuota bei paraginta grąžinti nepagrįstai gautas sumas Socialinių išmokų skyrius 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. A740-13-(2.11.4.1-SR7). Pakartotinis raginimas sugrąžinti susidariusias permokas pareiškėjai buvo siųstas 2013 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. liepos 27 d., tačiau atsakovė į siųstus raginimus nereagavo ir išmokos vaikui permokos negrąžino.

6.       Teismas nustatė, kad šiuo atveju byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė gavo po sūnaus A. D. gimimo jai paskirtas vienkartinę išmoką vaikui ir išmokas vaikui. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtino, kad atsakovės sūnui A. D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A30-1086 nuo 2012 m. kovo 30 d. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, t. y. atsakovė savo sūnaus A. D., gim. 2012 m. kovo 14 d., nuo 2012 m. kovo 30 d. neaugino ir juo nesirūpino. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovė išmokas vaikui gavo nepagrįstai. Teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat neinformavo Socialinių išmokų skyriaus, kad ji vaiko neaugina, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Išmokų įstatymas) 19 straipsnyje įtvirtintą pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Teismas konstatavo, kad tokie atsakovės veiksmai lėmė 529,91 Eur vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permokos susidarymą, kuri iki šiol nėra grąžinta.

7.       Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų nesutikusi su Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimuose Nr. 98329 ir Nr. 17-38/168 nustatytais vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permokos dydžiais ar grąžinusi susidariusią permoką. Atitinkamai, teismas pareiškėjo prašymą tenkintino ir pareiškėjui iš atsakovės S. P. priteisė 529,91 Eur vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permoką.

 

III.

 

8.       Pareiškėja S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priteisti iš pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.      Vienkartinė išmoka išmokama vaikui gimus negali būti laikoma permoka bei sugrąžinta pareiškėjui. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka”. Ši išmoka atsakovei buvo išmokėta teisėtai. Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu“. Vienkartinę išmoką vaikui gimus – 1430 Lt, atsakovei išmokėta teisėtai, nes ji išmokama esant vaiko gimimo faktui. Aplinkybę, kad atsakovei gimė sūnus, įrodinėti nereikia, todėl, vienkartinė išmoką vaikui yra negrąžintina pareiškėjui. Teismas be teisinio pagrindo priteisė šią sumą iš atsakovės pareiškėjo naudai.

8.2.      Atsakovė taip pat teigia, kad negavo išmokų vaikui (685,65 Lt). Atsakovės manymu teismas nesuprato jos teiktų parodymų, nes ji, neturėdama atstovo bei sirgdama lengvu protiniu atsilikimu (TLK kodas F70.9), posėdžio metu teismui nesugebėjo paaiškinti, kad šių (685,65 Lt) išmokų negavo. Dėl šios priežasties atsakovei negali kilti pareiga šias išmokas grąžinti. Atsakovei akivaizdu, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas klaidingai taikė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir priėmė neteisėtą sprendimą.

9.       Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.      Atsakovės argumentai, kad vienkartinė išmoka vaikui yra išmokama tik esant vaiko gimimo faktui yra klaidinga, nes įstatymas nurodo ir papildomą aplinkybę, kad vaikas už kurį yra gaunama išmoka, būtu auginamas vieno ar abiejų iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Pažymėtina, kad Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad išmoka gimusiam vaikui neskiriama, jei vaikas gimė negyvas, arba kreipimosi metu yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje. Ši norma konkrečiai paneigia atsakovės argumentus, kad išmokos skyrimui ir mokėjimui yra svarbus pats vaiko gimimo faktas, o ne konkrečios aplinkybės kas tą vaiką augina ir juo rūpinasi.

9.2.      AB „Lietuvos paštas“ išmokų išmokėjimo kvite Nr. 0130020 atsakovė yra savo parašu patvirtinusi, kad 97,50 Lt (28,24 Eur) išmokos vaikui sumą gavo, kas patvirtina, kad atsakovė periodines išmokas vaikui gaudavo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

10.     Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas priteisti iš atsakovės S. P. 529,91 Eur išmokos vaikui permoką buvo tenkintas pilnai, teisėtumas ir pagrįstumas.

11.     Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir iš atsakovės S. P. priteisė 529,91 Eur vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permoką. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2012 m. kovo 30 d. neaugino ir nesirūpino savo sūnumi, tai, kad jos sūnui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A30-1086 nuo 2012 m. kovo 30 d. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu atsakovė išmokas vaikui gavo nepagrįstai ir pažeidė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, kas lėmė 529,91 Eur vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permokos susidarymą. Teismas nenustatęs byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų nesutikusi su Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimuose Nr. 98329 ir Nr. 17-38/168 nustatytais vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permokos dydžiais ar grąžinusi susidariusią permoką, pareiškėjui iš atsakovės S. P. priteisė 529,91 Eur vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permoką.

12.     Atsakovė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą teigia, kad išmoka jai buvo išmokėta teisėtai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Vienkartinę išmoką vaikui gimus – 1430 Lt, atsakovei buvo išmokėta teisėtai, nes ji išmokama esant vaiko gimimo faktui. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad išmokų vaikui (685,65 Lt) negavo, o pirmosios instancijos teismas posėdžio metu jos paaiškinimų nesuprato. Todėl atsakovės įsitikinimu, jai negali kilti pareiga išmokas grąžinti.

13.     Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teismo proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl šios priežasties proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį motyvuotai pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

14.     Atsakovė pageidavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka suformulavo apeliacinio skundo pabaigoje, nenurodydama jokių išimtinių aplinkybių, lemiančių būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017).

15.     Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

16.     Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.     Išmokų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Vienkartinė išmoka vaikui skiriama, jei nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir vaikas yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys. Išmoka vaikui skiriama, jei šio straipsnio 2 dalies 1 ar 3 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir vaikas nuolat gyvena ar turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba jei šio straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir vaikas gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje. Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui (toliau – privalomosios tarnybos kario vaikui) skiriama, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys. Vienkartinė išmoka įsikurti skiriama tik Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 punkte numatyta, kad išmokos vaikams  – periodinės ir vienkartinės piniginės išmokos, skiriamos ir mokamos vaikams ir pilnamečiams asmenims, nėščioms moterims, vienam iš vaiko tėvų ar globėjų (rūpintojų) šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

18.     Išmokų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išmoka gimusiam vaikui neskiriama, jei vaikas gimė negyvas, arba kreipimosi metu yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje.

19.     Išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija, o jeigu jis gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje šis asmuo gyvena, administracija (Išmokų įstatymo 12 str. 1 d.). Dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos (Išmokų įstatymo 14 str. 3 d.).

20.     Savivaldybių administracijos turi teisę neskirti išmokos, sustabdyti arba nutraukti jos mokėjimą, jeigu išmokos gavėjas (jo atstovas pagal įstatymą) nevykdo šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pareigų arba savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija informuoja, kad tėvams apribota tėvų valdžia, globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų (Išmokų įstatymo 18 str. 1 d. 3 p.).

21.     Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2012 m. kovo 14 d. susilaukė sūnaus, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A30-1086 buvo nustatyta globa, paskiriant A. D. globėju Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir juose nustatant globos vietą bei paskiriant globos išmoką, kuri mokama nuo 2012 m. kovo 30 d. V. P. 2012 m. balandžio 5 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą išmokai vaikui gauti. Prašyme atsakovė patvirtino, kad ji augina 2012 m. kovo 14 d. gimusį sūnų, praėjusiais kalendoriniais metais jos šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo mažesnės negu 525 Lt bei įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai išmokėti, taip pat sutiko, kad permokos atveju turės grąžinti savivaldybei gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 5-7).  Socialinių išmokų skyrius už atsakovei 2012 m. kovo 14 d. gimusį sūnų A. D. 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 29888 skyrė 1 430 Lt vienkartinę išmoką vaikui (b. l. 8) ir 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 29891 skyrė 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką vaikui nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. kovo 14 d. (b. l. 9). Apie skirtas išmokas atsakovė buvo informuota Socialinių išmokų skyrius 2012 m. balandžio 13 d. pranešimu Nr. 38123 (b. l. 10).

22.     Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, sekančią dieną po jos sūnui nustatytos globos Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams, kreipėsi į pareiškėją dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo. Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyrius paskyrė atsakovei 1 430 Lt vienkartinę išmoką vaikui ir 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką vaikui nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. kovo 14 d.

23.     Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, turėdama pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei disponuodama duomenimis apie atsakovės sūnui skirtą globą, turėjo atsisakyti jai išduoti vienkartinę išmoką ir atsisakyti skirti periodines išmokas, ši pareiškėjos padaryta klaida, kai nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad atsakovės sūnui buvo skirta globa, vis tik nesudaro pagrindo atsakovę atleisti nuo pareigos grąžinti nepagrįstai gautas išmokas, kurios įstatymo nustatyta tvarka jai nepriklauso.

24.     Konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovė taip pat pažeidė Išmokų vaikui įstatymo 19 straipsnyje nustatytas pareigas pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus bei pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, dėl ko atsakovei skirta vienkartinė išmoka vaikui, taip pat ir periodinė 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka vaikui buvo skirtos nepagrįstai.

25.     Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus 2015 m. liepos 27 d. rašto matyti, kad atsakovei buvo išmokėta 1 430 Lt (414,16 Eur) vienkartinė išmoka vaikui ir 685,65 Lt (198,58 Eur) periodinė 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kurią pareiškėjas išmokėjo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjui atlikus išskaitymus iš atsakovės kitų išmokų, buvo padengta 286 lt (82,83 Eur) suma, dėl ko atsakovei liko pareiga sumokėti 1829,65 lt (529,91 Eur) pareiškėjui.

26.     Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja gavo 1 430 Lt (414,16 Eur) vienkartinę išmoką, šios Nutarties 22-25 punktuose konstatuota, kad atsakovė šią vienkartinę išmoką vaikui gavo nepagrįstai, dėl ko ją turi grąžinti. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog vienkartinė išmoka yra skiriama naujagimio poreikiams tenkinti ir negali būti vertinama kaip mokestis tėvams už susilauktą atžalą.

27.     Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji negavo periodinių išmokų, kurios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu jai buvo paskirtos. Pabrėžė, kad serga lengvu protiniu atsilikimu (TLK kodas F70.9), dėl jo teismas posėdžio metu galėjo nesuprasti, ką ji sako, ir priimti neteisingą sprendimą, konstatavęs, kad ji sutiko gavusi visas periodines išmokas iš pareiškėjo.

28.     Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė į bylą išmokų išmokėjimo kvitą Nr. 01300203, kuris patvirtina, kad 2012 m. birželio 10 d. atsakovė atsiėmė 97,50 Lt (28,24 Eur) išmoką vaikui, tačiau kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė atsiėmė ir kitas periodines išmokas vaikui, nepateikė. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei negali kilti pareiga grąžinti permoką vaikui, jeigu pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jos susidarymą.

29.     Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir jai priteistos permokos sumą sumažinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovės 442, 40 Eur permokos (1 430 lt (414,16 Eur) vienkartinės išmokos vaikui ir 97,50 Lt (28,24 Eur) periodinės išmokos vaikui).

30.     Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti sumažinant pareiškėjui priteistiną sumą iš atsakovės.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovės S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės S. P. 442, 40 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus, keturiasdešimt centų) vienkartinės išmokos vaikui ir išmokos vaikui permoką.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                    Audrius Bakaveckas

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

Skirgailė Žalimienė