VILNIAUS APYGARDOS TEISMO PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL VILNIAUS APYGARDOS TEISMO VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2019 m. birželio 6 d. Nr. V-106
Vilnius
Vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo nuostatų, patvirtintų 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-135, 10 punktu, siekiant sudaryti optimalias sąlygas pareigų atlikimui, užtikrinti darbo drausmę bei saugą darbe, atsižvelgiant į 2019 m. birželio 5 d. įvykdytas konsultacijas su Vilniaus apygardos teismo darbo taryba, Vilniaus apygardos teismo Antikorupcijos komisijos 2019 m. kovo 4 d. suformuotus siūlymus:
1. T v i r t i n u pridedamas Vilniaus apygardos teismo vidaus tvarkos taisykles (toliau – Taisyklės).
2. Į p a r e i g o j u:
2.1. Liną Nemeikaitę, teismo pirmininko padėjėją ryšiams su visuomene, įsakymą ir Taisykles paskelbti teismo interneto svetainėje ir teismo intranete;
3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
3.1.Vilniaus apygardos teismo darbo tvarkos taisykles, patvirtintas Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-165 „Dėl Vilniaus apygardos teismo darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Vilniaus apygardos teismo pirmininko
2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-106
Vilniaus apygardos teismo VIDAUS tvarkos taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus apygardos teismo vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) – tai vidaus norminis teisės aktas, reglamentuojantis Vilniaus apygardos teismo (toliau – Teismas) vidaus tvarką. Taisyklių tikslas yra daryti įtaką Teismo teisėjų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau bendrai vadinami – Teismo darbuotojais) elgesiui, kad gerėtų jų ir visuomenės santykiai ir užtikrinti geresnį Teismo darbo organizavimą, racionalų darbo laiko, žmoniškųjų išteklių naudojimą ir darbo drausmę, tokiu būdu didinant visuomenės pasitikėjimą Teismu ir Teismo darbuotojais. Teisme turi būti siekiama užtikrinti aukštą darbo kokybę, maksimalų dėmesį interesantams ir pavyzdinę asmenų aptarnavimo kultūrą.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 200 patvirtintomis Pavyzdinėmis valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu (toliau – Teismų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu ir kitais įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais.
II. TEISMO DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO IR ATLEIDIMO TVARKA
5. Teismo valstybės tarnautojai į pareigas priimami ir atleidžiami, jiems skiriami paskatinimai ir nuobaudos Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose valstybės tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
6. Pagal darbo sutartis dirbantys Teismo darbuotojai į darbą Teisme priimami ir atleidžiami, jiems skiriami paskatinimai ir nuobaudos Darbo kodekse nustatyta tvarka.
7. Teismo darbuotojų elgesio normas, santykius su kitais darbuotojais ir interesantais reguliuoja Asmenų aptarnavimo teismuose standartas, Vilniaus apygardos teismo lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros tvarkos aprašas. Teismo darbuotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Teismo pirmininko įsakymų, kitų teisės aktų ir šių Taisyklių reikalavimų, savo darbe vadovautis Teismo struktūrinio padalinio, kuriame dirba, nuostatais, savo pareigybių aprašymais.
8. Priimant į darbą, asmuo turi pateikti prašymą priimti į darbą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; jei šeimoje auginamas(-i) nepilnametis(-čiai) vaikas (-ai) pateikiami vaiko(-ų) gimimo liudijimai (neįgalumo pažymėjimas). Priimant asmenį į darbą, kuriam reikalingas atitinkamas išsilavinimas ar profesinis pasirengimas, sveikatos būklė, asmuo turi pateikti išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus.
9. Priimamas į darbą asmuo turi pateikti prašymą dėl darbo užmokesčio pervedimo į banko sąskaitą, nurodant savo banko sąskaitos numerį. Prašymas dėl darbo užmokesčio pervedimo ir prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio netaikymo teikiamas raštu Finansų ir apskaitos skyriui.
10. Įstatymų nustatyta tvarka priimtus į darbą Teismo darbuotojus vyriausiasis specialistas darbui su personalu privalo supažindinti su pareigybės aprašymu, kuriame nurodomos jam pavestos funkcijos, nurodyti darbo vietą, išaiškinti jo teises ir pareigas, supažindinti su šiomis Taisyklėmis, Naujai priimto į Vilniaus apygardos teismą adaptacijos tvarkos aprašu, Naujo darbuotojo atmintine, ir kitais darbuotojo darbinei veiklai turinčiais reikšmę Teismo vidiniais norminiais aktais.
11. Ūkio skyriaus vedėjas ar darbuotojas privalo supažindinti (pasirašytinai) priimtą į darbą Teismo darbuotoją su įvadinėmis darbų saugos ir įvadinėmis priešgaisrinės saugos instrukcijomis.
13. Atleidžiamas iš darbo arba einantis ilgalaikių tikslinių atostogų Teismo darbuotojas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo visiškai atsiskaityti su Teismu: grąžinti knygas ar kitus spaudinius, įsigytus už Teismo lėšas, spaudus, įeigos korteles, žetonus, bylas, darbuotojo ar valstybės tarnautojo pažymėjimą ir kitą turtą, už kurį jie atsakingi, perduoti nebaigtus darbus (nebaigtus vykdyti pavedimus ir su jais susijusius dokumentus, jei tokių yra).
14. Atsiskaitymą su Teismu patvirtina atleidžiamo darbuotojo atsiskaitymo su darbdaviu lapas (1 priedas) (toliau – Atsiskaitymo lapas), kuriame Teismo darbuotojo atsiskaitymas su Atsiskaitymo lape nurodytais Teismo struktūriniais padaliniais tvirtinamas Teismo kanclerio parašu. Atsiskaitymo lape tiesioginis atleidžiamo Teismo darbuotojo vadovas gali nurodyti, kokie pavedimai neįvykdyti, darbai neatlikti (jei tokių yra), kokios bylos, dokumentai ar kitas turtas grąžintas, perduotas ir pan. Tokiu atveju tiesioginis atleidžiamo Teismo darbuotojo vadovas Atsiskaitymo lape savo parašu patvirtina, kad atleidžiamas darbuotojas pilnai atsiskaitė.
15. Teismo Finansų ir apskaitos skyriaus įgaliotas asmuo atleidžiamam (einančiam ilgalaikių tikslinių atostogų) darbuotojui išmoka jam priklausančias pinigines išmokas gavęs užpildytą Atsiskaitymo lapą. Atsiskaitymo lapas yra įsegamas į Darbuotojo atsiskaitymo, išeinant iš darbo, lapelių segtuvą ir saugomas Dokumentacijos plane nustatytą terminą. Atsiskaitymo lapo kopija gali būti išduodama atleidžiamam darbuotojui jo prašymu.
16. Jeigu atleidžiamas iš darbo arba einantis ilgalaikių tikslinių atostogų Teismo darbuotojas negali grąžinti Teismui priklausančio turto arba Teismui priklausantis turtas yra dėl Teismo darbuotojo kaltės sugadintas, Teismo darbuotojas privalo Teismui atlyginti tiesioginius nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.
III. TEISMO DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
17. Teisėjai privalo vadovautis Teisėjų etikos kodeksu. Teismo valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų pareigų ir valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo vadovautis bendraisiais elgesio ir etikos principais. Visi Teismo darbuotojai privalo laikytis Asmenų aptarnavimo teismuose standarto.
18. Pasikeitus Teismo darbuotojo banko sąskaitos duomenims ir (ar) nuolatinės gyvenamosios vietos (savivaldybės) kodui, reikalingo teisingam duomenų dėl metinės gyventojų pajamų deklaracijos pateikimui, darbuotojas apie tai raštu turi informuoti Finansų ir apskaitos skyrių.
19. Pasikeitus aplinkybėms, įtakojančioms neapmokestinamąjį pajamų dydį (pvz. pradėjus dirbti papildomą darbą) Teismo darbuotojas Finansų ir apskaitos skyriui raštu turi pateikti patikslintą informaciją dėl neapmokestinamųjų pajamų.
20. Teismo darbuotojai turi teisę į Teismų įstatyme (teisėjams), Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (taikoma valstybės tarnautojams) ir į Darbo kodekse bei kituose darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose aktuose numatytas saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atostogas, socialines, profesines ir kitas garantijas.
21. Teismo darbuotojai turi teisę gauti iš tiesioginio vadovo ir kitų Teismo darbuotojų informaciją, būtiną atlikti užduotis ir pavedimus. Teismo darbuotojai privalo atsisakyti atlikti užduotis ir pavedimus, jei jie prieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams, vidaus teisės dokumentams. Apie tokias aplinkybes raštu pranešant Teismo pirmininkui, Baudžiamųjų bylų ar Civilinių bylų skyrių pirmininkams arba Teismo kancleriui.
IV. DARBO IR POILSIO LAIKAS
22. Teismo darbuotojų darbo ir poilsio laikas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.
23. Teisme nustatoma 40 valandų trukmės 5 darbo dienų darbo savaitė su 2 poilsio dienomis. Kasdieninė Teismo darbuotojų darbo laiko trukmė yra 8 valandos 15 minučių, o penktadienį – 7 valandos. Pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį darbas pradedamas 8 valandą ir baigiamas 17 valandą, o penktadienį pradedamas 8 valandą ir baigiamas 15 valandą 45 minutės.
24. Teisme nustatoma 45 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti nuo 12 val. iki 12 val. 45 min. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti į darbo laiką neįskaitoma. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu Teismo darbuotojai turi teisę palikti darbo vietą ir šiai pertraukai skirtą laiką naudoti savo nuožiūra.
26. Teismo raštinės skyriaus, priimančio dokumentus darbo laikas pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais – nuo 7.30 val. iki 17 val., penktadieniais – nuo 7.30 val. iki 15.45 val. Pietų pertrauka nuo 12 val. iki 12.45 val. Darbuotojo, priimančio dokumentus, kuris darbą pradeda 7.30 val., darbo laikas iki 16.30 val., penktadieniais iki 15.15 val.
27. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda; ši nuostata netaikoma sutrumpintą darbo laiką dirbantiems darbuotojams.
28. Individualus darbo laiko režimas darbuotojams ar valstybės tarnautojams gali būti nustatomas Teismo pirmininko ar Teismo kanclerio įsakymu atsižvelgiant į darbuotojo ar valstybės tarnautojo prašymą, kai nurodytos priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, taip pat į Teismo galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą.
29. Teisės aktų numatytais atvejais ir tvarka atskiriems darbuotojams jų sutikimu gali būti pavedama dirbti poilsio ar švenčių dienomis.
30. Teismo darbuotojams darbo metu draudžiama vykdyti veiklą, nesusijusią su jų darbu, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
33. Teismo darbuotojai, įeidami į Teismo patalpas, privalo naudotis elektronine identifikavimo kortele, kurią naujiems darbuotojams pasirašytinai išduoda Ūkio skyriaus darbuotojas. Teismo darbuotojui draudžiama žymėtis svetima elektronine identifikavimo kortele; ir (arba) į Teismo patalpas įleisti (išleisti) pašalinius asmenis.
34. Neveikiant įėjimo sistemai arba pamiršus (neturint) elektroninės identifikavimo kortelės, įeinant į Teismą, Teismo darbuotojas Ūkio skyriui pateikti valstybės tarnautojo pažymėjimą arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ūkio skyriaus darbuotojas, patikrinęs Teismo darbuotojo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenis, įleidžia Teismo darbuotoją į tarnybines patalpas.
35. Pašalinių nelydimų asmenų patekimas į Teismo tarnybines patalpas draudžiamas. Teismo darbuotojas, įleidęs į tarnybines patalpas ne Teismo darbuotoją (tarnybiniais, darbiniais ar kitais pagrįstais tikslais), privalo užtikrinti jo išlydėjimą.
36. Teismo darbuotojai, palikdami darbo vietą darbo tikslais (išeidami darbo reikalais į kitą įstaigą, kursus, pasitarimus, posėdžius ir pan.), turi informuoti tiesioginį vadovą (jo nesant – tiesioginį vadovą pavaduojantį asmenį, o jo nesant – Teismo pirmininką arba jį pavaduojantį asmenį), nurodyti šio išvykimo tikslą ir trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, darbuotojai turi gauti išankstinį tiesioginio vadovo (jo nesant – tiesioginį vadovą pavaduojančio asmens) sutikimą.
37. Kai Teismo darbuotojas, atsiradus nenumatytoms pagrįstoms priežastims, negali laiku atvykti arba visai negali atvykti į darbą, apie tai nedelsdamas turi informuoti savo tiesioginį vadovą (jo nesant – tiesioginį vadovą pavaduojantį asmenį) ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Tiesioginis Teismo darbuotojo(-jų) vadovas apie Teismo darbuotojo neatvykimą į darbą dėl ligos ar kitos priežasties privalo apie tai pranešti elektroniniu paštu nedirba@teismas.lt Teismo darbuotojų darbo laiko apskaitą tvarkantiems asmenims. Jeigu Teismo darbuotojas apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti pats, tai gali padaryti kiti asmenys (šeimos nariai ir pan.).
38. Ligos atveju ( kai Teismo darbuotojas gydomas stacionariai ar jam taikomas sanatorinis gydymas) Teismo darbuotojas tą pačią susirgimo dieną (taip pat ir atostogų metu) arba kitą dieną po susirgimo dienos apie tai turi informuoti vyriausiąjį specialistą darbui su personalui, atsakingą už darbo laiko apskaitos tvarkymą, ir savo tiesioginį vadovą. Po ligos pirmąją dieną grįžęs į darbą, Teismo darbuotojas apie tai informuoja vyriausiąjį specialistą darbui su personalui, atsakingą už darbo laiko apskaitos tvarkymą.
39. Pasišalinimas iš darbo nesilaikant 36-38 punktuose išdėstytos tvarkos laikomas darbo drausmės pažeidimu. Apie nedirbtą laiką taip pat pažymima darbo laiko apskaitos dokumentuose ir nemokamas už tą laiką darbo atlyginimas.
40. Teismo pirmininko ar Teismo kanclerio įsakymu darbuotojui dirbus viršvalandinį laiką, poilsio ir švenčių dienomis yra fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Už viršvalandinį darbą, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
41. Teismo darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų gali būti suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
42. Teismo darbuotojas, pageidaujantis pasinaudoti Taisyklių 41 punkte nurodyta (-os) papildoma (-os) poilsio diena (-os), Teismo pirmininkui arba Teismo kancleriui (atitinkamai teisėjas - Teismo ar Baudžiamųjų/Civilinių bylų skyriaus pirmininkui) ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną pateikia prašymą dėl papildomos (-ų) poilsio dienos (-ų) suteikimo, kuriame nurodo pageidaujamą šios (-ių) papildomos (-ų) poilsio dienos (-ų) suteikimo būdą ir laiką. Prašymas suteikti papildomą (-as) poilsio dieną (-as), šios dienos datą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną turi būti suderintas su tiesioginiu vadovu ir teisėju, su kuriuo darbuotojas dirba. Jei Teismo darbuotojas naudojasi papildomomis poilsio dienomis, jo vaikų gimimo liudijimų ir (ar) kitų dokumentų kopijos saugomos Teismo darbuotojo asmens byloje.
43. Papildomos poilsio dienos teisėjams, Baudžiamųjų ir Civilinių skyrių pirmininkų patarėjams, teisėjų padėjėjams suteikiamos Teismo pirmininko įsakymu, o kitiems Teismo darbuotojams – Teismo kanclerio įsakymu.
44. Valstybės tarnautojai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 7 punktu tiesioginio vadovo rašytiniu (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimu, iki 2 darbo dienų per mėnesį, gali išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą.
V. ATOSTOGŲ SKYRIMO TVARKA
46. Teisėjams atostogos suteikiamos vadovaujantis Teismų įstatymu. Teismo valstybės tarnautojams kasmetinės ir nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti ir atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas suteikiamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kitos tikslinės atostogos valstybės tarnautojams suteikiamos vadovaujantis Darbo kodekse nustatyta tvarka. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, atostogos suteikiamos vadovaujantis Darbo kodeksu.
47. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos suėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams. Nesuėjus šiam terminui, Teismo darbuotojo motyvuotu prašymu ir tiesioginio vadovo sutikimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ir anksčiau. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos Teismo ir darbuotojo susitarimu bet kuriuo darbo metų laiku.
48. Teisėjams kasmetinės atostogos suteikiamos, laikantis tvarkos nustatytos šios tvarkos:
48.1. Civilinių bylų skyriuje:
48.1.1. teisėjams, esantiems patvirtintose nuolatinėse teisėjų kolegijose, kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tuo pačiu metu.
48.1.2. Vasaros laikotarpiu suteikiamos ne ilgesnės nei 6 savaičių nepertraukiamos kasmetinės atostogos ir laikotarpis tarp šių ir kitų atostogų (ankstesnių ar vėlesnių) negali būti trumpesnis nei 2 savaitės. Išimtiniais atvejais, teisėjams, kurie augina nepilnamečius vaikus iki 12 metų, gali būti suteikiamos nepertraukiamos kasmetinės atostogos iki 8 savaičių.
48.1.3. Jei dėl objektyvių priežasčių nuolatinės teisėjų kolegijos teisėjai prašo suteikti atostogas skirtingais laikotarpiais, teisėjams (kolegijos nariams) trumpesnės nei 14 kalendorinių dienų per mėnesį kasmetinės atostogos suteikiamos tik tuo atveju, jei kolegijos nariai kartu dirba ne mažiau nei 2 savaites per mėnesį (ši taisyklė netaikoma vasaros laikotarpiui).
48.1.4. Vasaros laikotarpiu teisėjams atostogos suteikiamos, taip, kad tuo metu dirbtų ne mažiau kaip devyni skyriaus teisėjai.
48.1.5. Teisėjams, kurie priskirti nagrinėti specializuotas civilines bylas, kasmetinės atostogos suteikiamos taip, jog tuo pačiu metu dirbtų ne mažiau kaip du tos pačios pirmosios instancijos civilinių bylų specializacijos teisėjai.
48.1.6. Prašymai dėl kasmetinių atostogų Civilinių bylų skyriaus pirmininkui suderinimui pateikiami ir atostogų grafikas sudaromas, laikantis šios tvarkos:
48.1.6.1. Prašymai dėl atostogų suteikimo gegužės - rugsėjo mėnesiais turi būti pateikiami iki vasario 20 d.
48.1.6.2. Prašymai dėl atostogų suteikimo spalio - sausio mėnesiais turi būti pateikiami iki rugsėjo 20 d.
48.2. Baudžiamųjų bylų skyriuje:
48.2.1. Prašymai dėl kasmetinių atostogų pateikiami Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui suderinimui, paprastai likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki atostogų pradžios. Prašymai dėl kasmetinių atostogų vasaros laikotarpiui (liepos – rugpjūčio mėnesiais) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui suderinimui turi būti pateikti iki einamųjų metų vasario 20 d.
48.2.2. Tuo atveju, jei Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas prašo suteikti kasmetines atostogas, nesilaikydamas minėto nustatyto termino, naujai nagrinėjimui (kaip pranešėjui) jau paskirtos apeliacinės bylos dėl apylinkės teismų priimtų nuosprendžių (nutarčių) nėra perskiriamos kitam teisėjui.
48.2.3. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams kasmetinės atostogos laikotarpiu (liepos – rugpjūčio mėnesiais) suteikiamos taip, jog tuo pačiu metu dirbtų ne mažiau kaip ketvirtadalis skyriaus teisėjų.
48.2.4. Teisėjams, kurie priskirti nagrinėti specializuotas baudžiamąsias bylas dėl Europos arešto orderio išdavimo, kasmetinės atostogos suteikiamos taip, jog tuo metu dirbtų bent du šios specializacijos teisėjai. Ta pati taisyklė taikoma ir teisėjams, kuriems teismo pirmininko įsakymu pavestas kriminalinių žvalgybos veiksmų ir žvalgybos veiksmų sankcionavimas pagal prokurorų, žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotus teikimus.
49. Teisėjų, Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyrių pirmininkų patarėjų, teisėjų padėjėjų atostogų suteikimo prašymai teikiami Teismo pirmininkui, kitų darbuotojų - Teismo kancleriui. Prieš teikiant atostogų prašymus, jie turi būti suderinti su tiesioginiu vadovu ir teisėju, su kuriuo Teismo darbuotojas dirba.
50. Prašymus suteikti kasmetines atostogas Teismo darbuotojai pateikia ne vėliau kaip likus 14 dienų iki šių atostogų numatomos pradžios. Pateikiant prašymus likus mažiau nei 14 dienų iki kasmetinių atostogų, šių atostogų suteikimo klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į šios Tvarkos 87 punkte nustatytą tvarką. Teismo padaliniuose, esant būtinumui, gali būti nustatyti ir didesni, nei 14 dienų terminai. Atostogos suteikiamos Teismo pirmininko arba Teismo kanclerio įsakymu.
51.Teisėjų padėjėjams kasmetinės atostogos suteikiamos paprastai kartu su teisėjais, su kuriais šie padėjėjai dirba. Atskirais atvejais teisėjų padėjėjams gali būti suteikiamos atostogos skirtingu nei teisėjų, su kuriais padėjėjai dirba, atostogų laiku. Sprendimus dėl kiekvieno iš tokių atvejų priima Teismo pirmininkas, atsižvelgęs į Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyriaus pirmininko siūlymą.
52. Teisėjams, esantiems patvirtintose nuolatinėse teisėjų kolegijose, kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos vienu metu. Atskirais atvejais sudarytų nuolatinių teisėjų kolegijų teisėjai, gali išeiti atostogų skirtingu laiku, sprendimus dėl kiekvienos iš tokių atvejų priima Teismo pirmininkas, atsižvelgęs į Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyriaus pirmininko siūlymą.
53. Teismo darbuotojams nemokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekso bei Valstybės tarnybos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
54.Teismo darbuotojams mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso numatytais atvejais ir tvarka jų raštišku prašymu. Su prašymu Teismo darbuotojas turi pateikti atitinkamos švietimo įstaigos pažymą apie egzaminų, įskaitų, diplominių darbų ir kt. datas.
55. Teismo darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos Teismo darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu Teismo darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
56. Teismo darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka šeši mėnesiai).
57. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat Teismo darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Teismo darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.
58. Įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas, arba įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos, suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti.
VI. BENDRIEJI VIDAUS TVARKOS REIKALAVIMAI
60. Teismo patalpose, tarnybinėse transporto priemonėse rūkyti draudžiama. Leidžiama rūkyti tik tam tikrose, specialiai įrengtose ir pažymėtose vietose.
61. Teismo darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, atsinešti ir teisme laikyti bei vartoti bet kokius alkoholinius gėrimus.
62. Teismo darbuotojai neturi laikyti jokių asmeninių maisto produktų ir gėrimų matomose piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo vietose ir vartoti maisto produktų, gėrimų piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo metu. Teismo patalpose gali būti organizuojami tik oficialūs teismo renginiai. Kabinetuose ir kitose Teismo patalpose laisvu nuo darbo metu gali būti rengiami proginiai renginiai ar minėjimai, tačiau jų metu draudžiama vartoti alkoholį ir kelti triukšmą.
63. Teismo darbuotojams darbo metu draudžiama užsirakinti darbo patalpose, išskyrus tuos atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip.
64. Teismo darbuotojai turi užtikrinti, kad jų darbo vietoje pašaliniai asmenys būtų tik Teismo darbuotojui esant.
65. Teismo darbuotojai turi racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, transportą, elektros energiją ir kitus materialinius teismo išteklius.
66. Teismo elektroniniais ryšiais, įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis Teismo darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais.
67. Teismo darbuotojams draudžiama leisti pašaliniams asmenims naudotis Teismo elektroniniais ryšiais, įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis.
68. Kompiuterių, ryšių ir biuro technikos priežiūrą, remontą ir taikomosios programinės įrangos diegimą organizuoja ir šiuos darbus atlieka tik Teismo Informacinių technologijų skyrius.
69. Išeidami iš darbo Teismo darbuotojai privalo sutvarkyti savo darbo vietą, išjungti elektros prietaisus. Teismo darbuotojas, išeinantis iš darbo kabineto, privalo uždaryti langus, užrakinti duris, bylas ir dokumentus sudėti į seifus ar metalines spintas. Draudžiama perduoti raktus kabinete nedirbantiems asmenims.
70. Teismo darbuotojai privalo laikytis saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instrukcijų, nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis ir apie pastebėtus pažeidimus, galimą pavojų darbuotojams ar Teismo veiklai, atsižvelgę į būtinybę nedelsdami pranešti atsakingam asmeniui, nesant atsakingo asmens – Teismo kancleriui arba Teismo pirmininkui, Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyrių pirmininkui.
VII. ELGESIO, APRANGOS IR IŠVAIZDOS REIKALAVIMAI
71. Teismo darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Teismą. Teisme turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, Teismo darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis.
72. Teismo darbuotojai turi padėti vieni kitiems profesinėje veikloje, keistis patirtimi ir žiniomis, palaikyti dalykinę darbo atmosferą ir vengti asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, kito Teismo darbuotojo menkinimo, neigiamų emocijų demonstravimo.
74. Visų Teismo darbuotojų, nepriklausomai, ar jie tiesiogiai aptarnauja piliečius ir/arba dalyvauja posėdžiuose, komisijose ar kitoje Teismą reprezentuojančioje veikloje, elgesys, darbo vieta, darbo (aptarnavimo) aplinka, išvaizda, apranga, bendravimas su teisme besilankančiais (į teismą besikreipiančiais) asmenimis (asmeniškai, telefonu, elektroninių ryšių priemonėmis ir kt.) turi atitikti Asmenų aptarnavimo teismuose standartą.
75. Teismo darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, laikyti necenzūrinio ar žeminančio asmens garbę ir orumą turinio informaciją darbo vietoje.
76. Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Teismo kancleris arba tiesioginis Teismo darbuotojo vadovas, kurio nuomone, Teismo darbuotojo elgesys, darbo vieta, darbo (aptarnavimo) aplinka, išvaizda, apranga, bendravimas (asmeniškai, telefonu, elektroninių ryšių priemonėmis ir kt.) ir kultūra su Teisme besilankančiais (į teismą besikreipiančiais) asmenimis neatitinka Asmenų aptarnavimo teismuose standarto, įpareigoja Teismo darbuotoją laikytis šio standarto reikalavimų, o pastarajam jų nesilaikant – privalo inicijuoti Teismo darbuotojo patraukimo drausminėn (tarnybinėn) atsakomybėn procesą.
77. Teismo darbuotojai, tiesiogiai neaptarnaujantys piliečių ir kitų asmenų, nedalyvaujantys posėdžiuose ar kitoje veikloje, susijusioje su atstovavimu Teismui arba jos reprezentavimu, vieną dieną per savaitę (penktadienį) gali dėvėti laisvalaikio stiliaus drabužius.
78. Teismo darbuotojai iš į Teismą besikreipiančių asmenų (jų atstovų ar kitų susijusių asmenų) negali gauti jokio atlygio. Apie siūlytą, siūlomą, ar paliktą neteisėtą atlygį (pinigus, maisto produktus, plataus vartojimo prekes ar daiktus, dovanų čekius, paslaugas ir pan.) Teismo darbuotojai visais atvejais nedelsdami privalo pranešti savo tiesioginiam vadovui ir (arba) Teismo pirmininkui, Baudžiamųjų bylų ar Civilinių bylų pirmininkui, o Teisės aktų nustatyta atvejais ir tvarka - informuoti teisėsaugą. Jei iš Teismo darbuotojų yra reikalaujama pinigų ar kitų materialinių vertybių, apie tai būtina informuoti teisėsaugą.
VIII. DARBUOTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
79. Teismo darbuotojai skatinami, apdovanojamai įstatymų nustatyta tvarka. Teismo valstybės tarnautojai skatinami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka.
80. Duomenys apie Teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus saugomi darbuotojo asmens byloje.
81. Teismo darbuotojų tarnybinę ar drausminę atsakomybę atitinkamai pagal užimamas pareigas reglamentuoja Teismų įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir Darbo kodeksas.
82. Teismo darbuotojai privalo atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių veiksmų, sprendimų arba pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Teismo darbuotojai už padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismo darbuotojai privalo atlyginti Teismui padarytus nuostolius, kurie atsirado dėl šių Taisyklių, kitų teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisės aktų nustatyta tvarka.
IX. DARBO UŽMOKESČIO IR KITŲ ATSISKAITYMŲ MOKĖJIMO TVARKA
84. Teismo darbuotojams darbo užmokestis skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Teismų įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Darbo kodekso ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu bei Vilniaus apygardos teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir finansinio skatinimo tvarka (2 priedas), kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
85. Teismo darbuotojams darbo užmokestis išmokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu Teismo darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį. Teismo darbuotojas turi raštu pateikti Finansų ir apskaitos skyriui informaciją apie pageidaujamą darbo užmokesčio avanso dalį ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedami pinigai. Darbo užmokestis už pirmąją mėnesio pusę (avansas) negali būti didesnis kaip 50 % darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio už pilną mėnesį, atsižvelgiant į pirmąją mėnesio pusę faktiškai dirbtų dienų skaičių.
86. Darbo užmokestis už pirmą mėnesio pusę mokamas einamojo mėnesio septynioliktą dieną, o už antrą mėnesio pusę – kito mėnesio trečią dieną. Tuo atveju, kai darbo užmokesčio mokėjimo diena yra nedarbo diena, darbo užmokestis įprastai mokamas kitą darbo dieną, bet esant galimybei gali būti mokamas ir paskutinę darbo dieną prieš tą nedarbo dieną. Materialinių pašalpų išmokėjimas vykdomas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsakymo gavimo Finansų ir apskaitos skyriuje dienos.
87. Apmokėjimas ir atsiskaitymas už komandiruotes vykdomas pagal Teismo pirmininko patvirtintą Komandiruočių rengimo, jų išlaidų apmokėjimo Vilniaus apygardos teisme tvarką.
88. Visi atsiskaitymai su Teismo darbuotojais (darbo užmokestis, priedai, priemokos, pašalpos, kitos išmokos) atliekami tik priklausančias pinigines sumas pervedant į darbuotojų nurodytas asmenines sąskaitas bankuose.
89. Teismo darbuotojams siunčiami elektroniniai atsiskaitymo lapeliai, kuriuose įrašomos apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos.
90. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, išskyrus atvejus, kai darbuotojas prašo kitaip. Tuo atveju, jei Teismo darbuotojas pageidauja išeiti kasmetinių atostogų finansinių (kalendorinių) metų pabaigoje ir šių atostogų laikotarpis apima ateinančių metų pradžią, darbo užmokestis (atostoginiai) už šį laikotarpį gali būti išmokamas vėliau, esant darbuotojo rašytiniam sutikimui. Teismo darbuotojui nesutinkant, atostogos gali būti nesuteikiamos.
91. Teismo darbuotoją atleidžiant iš darbo visas jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos kompensacijos išmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.
92. Teismo darbuotojams už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, mokama ligos pašalpa, sudaranti 80 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
93. Teismo darbuotojams taikomos garantijos ir kompensacijos, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
95. Laikoma, kad Teismo darbuotojai su Teismo vidaus administravimo dokumentais supažindinami juos skelbiant Teismo Intranete. Esant būtinumui, Teismo darbuotojams gali būti elektroniniu paštu gali būti išsiunčiama nuorodą į dokumento tekstą arba supažindinama pasirašytinai.
Vilniaus apygardos teismo vidaus tvarkos taisyklių
1 priedas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMO DARBUOTOJO ATSISKAITYMO LAPAS
Vilnius, _________________ d. Nr. _________
__________________________________________________
(valstybės tarnautojo ar darbuotojo padalinys ir pareigų pavadinimas, vardas, pavardė)
|
Padalinio arba pareigų pavadinimas |
Atsakingo valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas ir pavardė |
Data |
Parašas |
Pastabos |
| Padalinio, kuriame dirba išeinantis iš darbo teismo darbuotojas, vadovas (bylos ir kiti dokumentai) |
|
|
|
|
| Ūkio skyrius (raktai, praėjimo kortelės ir žetonai, kitos materialinės vertybės) |
|
|
|
|
| Informacinių technologijų skyrius (kompiuteriai ir kompiuterinė įranga) |
|
|
|
|
| Informacinių technologijų skyriaus darbuotojas (panaikinti darbuotojo prisijungimai prie LITEKO ir elektroniniai parašai) |
|
|
|
Ne ilgiau kaip per 1 darbo dieną po darbuotojo atleidimo. |
| Personalo darbuotojas (panaikinti darbuotojo prisijungimai prie registrų, valstybės tarnautojų pažymėjimas) |
|
|
|
Ne ilgiau kaip per 1 darbo dieną po darbuotojo atleidimo. |
| Vyriausiasis specialistas darbui su įslaptinta informacija ** (neatlikti pavedimai, dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo) |
|
|
|
Atleidimo įsakymo data ir numeris. |
| Finansų skyriaus vedėjas
Atsiskaitymo data* |
|
|
|
Su atleidžiamu teismo darbuotoju visiškai atsiskaityta.
|
TVIRTINU
Teismo kancleris_________________ ______________
(Data)
*Pildoma, kai su atleidžiamu teismo darbuotoju iki jo atleidimo nėra visiškai atsiskaityta. Jei su atleidžiamu
Teismo darbuotoju iki jo atleidimo nėra visiškai atsiskaityta, pasirašytinai nurodoma, kada atsiskaitymas bus
atliktas.
**Tik turintiems leidimus dirbti su įslaptinta informacija.
Vilniaus apygardos teismo
Vidaus tvarkos taisyklių
2 priedas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, DARBO APMOKĖJIMO IR FINANSINIO SKATINIMO TVARKA
I SKYRIUS
Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartIS, dARBO APMOKĖJIMO SISTEMA
1. Darbo užmokestis darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Teisme skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu bei šia Vilniaus apygardos teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir finansinio skatinimo tvarka (toliau – Tvarka).
2. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginę algą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis.
3. Pastovioji atlyginimo dalis nustatoma visiems Teismo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, vadovaujantis pastoviosios pareiginės algos koeficientais. Teismo struktūrinių padalinių vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginė alga nustatoma pagal šios Tvarkos 1 priedą, A ir B lygio specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis, - 2 priedą, kvalifikuotų darbuotojų – 3 priedą.
4. Pastoviosios pareiginės algos dalies koeficientai Teismo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatomi vadovaujantis šios Tvarkos 1, 2, 3 priedais, įvertinus:
4.2. darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turimą vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtį (nustatoma šio priedo V skyriuje nurodyta tvarka);
4.3. atsakomybės už pareigybės aprašyme nustatytų užduočių atlikimo lygį, t. y. atliekamų užduočių sudėtingumą, specifiškumą ir svarbą Teismo tikslų pasiekimui bei Teismo ir jo darbuotojų veiklos vertinimui, tiesioginį indėlį kuriant Teismo įvaizdį, turimus papildomus įgūdžius, žinias, reikalingas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti;
4.4. konkrečios profesijos darbuotojų paklausą darbo rinkoje ir jų trūkumą viešajame sektoriuje (informacinių technologijų specialistai);
5. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai konkretiems darbuotojams keičiasi šiais atvejais:
5.1. pasikeitus darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirties laikotarpiui;
6. Pareiginės algos kintamoji dalis darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti nustatyta:
6.1. priėmimo į darbą metu, Teismo pirmininko ar kanclerio įsakymu ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Ši atlyginimo dalis negali būti didesnė nei 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies.
7. Siūlymą priėmimo į darbą metu nustatyti darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, kintamąją dalį ir jos konkretų dydį teikia pokalbį su kandidatais vykdęs atsakingas Teismo darbuotojas arba Teismo pirmininko ar Teismo kanclerio įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdami į šios Tvarkos 8 punkte minėtus kriterijus ir atrankos rezultatų vertinimą. Siūlymas teikiamas atrankos komisijos protokole. Jeigu darbuotojas, dirbantis pagal sutartį, priimamas be atrankos, sprendimą dėl kintamosios dalies nustatymo ir jo dydžio priima Teismo pirmininkas ar Teismo kancleris.
8. Sprendimas dėl kintamosios atlyginimo dalies ir konkretaus jos dydžio nustatymo įdarbinimo metu priimamas atsižvelgiant į atrankos metu darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, parodytus rezultatus, jo profesinę kvalifikaciją bei įvertinus darbuotojui keliamus uždavinius. Priimant sprendimą įvertinama:
8.1 darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, įgytas profesinis išsilavinimas, darbuotojo turimi papildomi įgūdžiai, turimos žinios, svarbios pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų atlikimui;
8.2 su konkrečia pareigybe siejami uždaviniai, jų įgyvendinimo reikšmė Teismo tikslams ir veiklai, taip pat pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos (įvertinamas darbuotojui pavestų atlikti bendrųjų ir specialiųjų funkcijų skaičius, priskirtų specialiųjų funkcijų atlikimo sudėtingumas ir įvykdymo trukmė, jų svarba ir pan.);
9. Darbuotojo, dirbančio Teisme ilgiau nei vienerius metus, kintamoji algos dalis priklauso nuo praėjusių metų darbuotojo veiklos vertinimo rezultato. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kasmetinis vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į Teismo finansines galimybes konkrečius darbuotojų pareiginės algos kintamųjų dalių dydžius, suderintus su Teismo darbuotojų atstovais, teikia struktūrinių padalinių vadovai.
ii SKYRIUS
Darbuotojams, DIRBANTIEMS pagal darbo sutartis, taikomos Finansinės SKATINIMO IR MOTYVAVIMO priemonės ir skatinimo tvarka
10. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti taikomos šios finansinio skatinimo rūšys:
10.1. Priemokos:
10.1.1. už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
11. Priemoka arba premija darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skiriama Teismo pirmininko ar Teismo kanclerio įsakymu tiesioginio vadovo raštišku siūlymu, teikiant tarnybinį pranešimą.
12. Tais atvejais, kuomet premija skiriama įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, praėjusių kalendorinių metų veiklą labai gerai, premija tiesioginio vadovo siūlymu, suderintu su Teismo darbuotojų atstovu, skiriama Teismo pirmininko ar Teismo kanclerio įsakymu. Siūlymas skirti premiją nurodomas darbuotojo kasmetinės veiklos vertinimo išvadoje.
13. Siūlyme darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, skirti priemoką ar premiją nurodoma:
13.2. tiksliai ir aiškiai nurodomas papildomas darbo krūvis, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
III SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS TAIKOMOS FINANSINĖS SKATINIMO IR MOTYVAVIMO PRIEMONĖS IR SKATINIMO TVARKA
15. Tarnautojams taikomos šios finansinio skatinimo rūšys:
15.1. Priemokos:
15.1.1. pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas;
15.2. Priedas už tarnybos stažą, kurį sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
15.3. Piniginė išmoka Teismo valstybės tarnautojams gali būti skiriama, kai jo veikla kalendoriniais metais metinio vertinimo metu įvertinama labai gerai:
15.3.1.nuo 1 iki 2 pareiginių algų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį, įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
IV SKYRIUS
SKATINIMO IR MOTYVAVIMO FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS KRITERIJAI IR APRIBOJIMAI
16. Nustatant finansinių skatinimo ir motyvavimo priemonių dydį, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra taikomi šie kriterijai ir apribojimai:
16.1. priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydis darbuotojui nustatomas atsižvelgiant į jo veiklos trukmę, pobūdį ir darbo krūvį;
16.2. priemoka darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio;
16.3. premija darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, negali būti didesnė nei darbuotojui nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies dydis;
17. Nustatant finansinių skatinimo ir motyvavimo priemonių dydį valstybės tarnautojams yra taikomi šie kriterijai ir apribojimai:
17.1. priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydis tarnautojui nustatomos atsižvelgiant į jo veiklos trukmę, pobūdį ir darbo krūvį;
17.2. priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos;
17.3. priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos.
17.4. jeigu nebevykdomi darbai ar pablogėjo valstybės tarnautojo darbo rezultatai, už kurių vykdymą vadovaujantis šios Tvarkos 15 punktu jam buvo skirta priemoka ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, tokia priemoka Teismo pirmininko ar Teismo kanclerio įsakymu mažinama arba panaikinama;
V SKYRIUS
VADOVAUJAMO IR PROFESINĖS DARBO PATIRTIES NUSTATYMO TVARKA
18. Darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turima vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtis nustatoma įvertinus darbuotojo darbo Teisme trukmę bei pristatytą (-as) pažymą (-as) iš ankstesnių darboviečių.
19. Į pareigas priimamas darbuotojas iki darbo sutarties pasirašymo dienos turi pateikti Teismui pažymas ar kitus dokumentus apie kitose darbovietėse įgytą vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtį, analogišką nurodytam jų pareigybės aprašyme, arba pažymas ar kitus dokumentus, kad kitose darbovietėse vykdytos funkcijos buvo analogiškos nustatytoms pareigybės aprašyme.
20. Darbuotojų įgyta profesinio darbo patirtis peržiūrima vyriausiųjų specialistų darbui su personalu kartą per mėnesį ir nustačius, kad vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtis patenka į didesnį intervalą, jam taikomas aukštesnis šios Tvarkos prieduose nurodytas koeficientas bei rengiamas atitinkamas darbo sutarties pakeitimas.
Vilniaus apygardos teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir finansinio skatinimo tvarkos
1 priedas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMO STUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VADOVŲ PASTOVIOSIOS ATLYGINIMO DALIES KOEFICIENTAI
| Eil. Nr. |
Pareigybės pavadinimas |
Vadovaujamo darbo patirtis (metais) |
Pareigybės lygis |
|||||
| A |
B |
|||||||
| Profesinio darbo patirtis (metais) |
Profesinio darbo patirtis (metais) |
|||||||
| iki 5 |
nuo 5 iki10 |
virš 10 |
iki5 |
nuo 5 iki 10 |
virš 10 |
|||
| 1. |
Teismo raštinės skyriaus Dokumentų priėmimo ir informacijos biuro vedėjas |
iki 5
|
|
|
|
6,15 |
6,25 |
6,35 |
| nuo 5 iki 10
|
|
|
|
6,25 |
6,35 |
6,45 |
||
| virš 10 |
|
|
|
6,35 |
6,45 |
6,55 |
||
| 2. |
Archyvo skyriaus vedėjas |
iki 5
|
|
|
|
6,15 |
6,25 |
6,35 |
| nuo 5 iki 10
|
|
|
|
6,25 |
6,35 |
6,45 |
||
| virš 10 |
|
|
|
6,35 |
6,45 |
6,55 |
||
| 3. |
Informacinių technologijų skyriaus vedėjas |
iki 5
|
6,55 |
6,65 |
6,75 |
|
|
|
| nuo 5 iki 10
|
6,65 |
6,75 |
6,85 |
|
|
|
||
| virš 10 |
6,75 |
6,85 |
6,95 |
|
|
|
||
| 4. |
Ūkio skyriaus vedėjas |
iki 5
|
6,15 |
6,25 |
6,35 |
|
|
|
| nuo 5 iki 10
|
6,25 |
6,35 |
6,45 |
|
|
|
||
| Virš 10 |
6,35 |
6,45 |
6,55 |
|
|
|
||
Vilniaus apygardos teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir finansinio skatinimo tvarkos
2 priedas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMO A IR B LYGIO SPECIALISTŲ PASTOVIOSIOS ATLYGINIMO DALIES KOEFICIENTAI
| Eil. Nr. |
Pareigybės lygis |
Pareigybės pavadinimas |
Profesinio darbo patirtis (metais) |
|||
| iki 2 |
nuo 2 iki 5 |
nuo 5 iki 10 |
virš 10 |
|||
| Koeficientas |
||||||
| Teismo raštinės skyrius |
||||||
| 1. |
A2 |
Vyresnysis specialistas (lituanistas) |
4,8 |
4,9 |
5,0 |
5,1 |
| 2. |
A2 |
Vyriausiasis vertėjas |
6,15 |
6,25 |
6,35 |
6,45 |
| 3. |
B |
Vertėjas |
5,2 |
5,4 |
5,6 |
5,8 |
| Archyvo skyrius |
||||||
| 4. |
B |
Vyriausiasis specialistas |
4,6 |
4,7 |
4,8 |
4,9 |
| Informacinių technologijų skyrius |
||||||
| 5. |
B |
Vyriausiasis specialistas |
5,64 |
5,74 |
5,84 |
5,94 |
| Ūkio skyrius |
||||||
| 6. |
A2 |
Vyriausiasis specialistas |
4,3 |
4,4 |
4,5 |
4,6 |
| 7. |
B |
Vyresnysis specialistas |
4,1 |
4,2 |
4,3 |
4,4 |
| 8. |
B |
Vairuotojas ekspeditorius |
3,9 |
4,0 |
4,1 |
4,2 |
| 9. |
B |
Stalius |
3,7 |
3,8 |
3,9 |
4,0 |
| Finansų ir apskaitos skyrius |
||||||
| 10. |
B |
Vyresnysis specialistas |
4,9 |
5,0 |
5,1 |
5,2 |
| 11. |
B |
Vyresnysis specialistas |
4,4 |
4,5 |
4,6 |
4,7 |
Vilniaus apygardos teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir finansinio skatinimo tvarkos
3 priedas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMO KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ PASTOVIOSIOS ATLYGINIMO DALIES KOEFICIENTAI
| Eil. Nr. |
Pareigybės lygis |
Pareigybės pavadinimas |
Profesinio darbo patirtis (metais) |
||||||||||
| iki 2 |
nuo 2 iki 5 |
iki 5 nuo 10 |
Virš 10 |
||||||||||
| Koeficientas |
|||||||||||||
| Teismo raštinės skyrius |
|||||||||||||
| 1. |
C |
Vyresnysis specialistas (darbui su įslaptinta informacija) |
4,5 |
4,6 |
4,7 |
4,8 |
|||||||
| 2. |
C |
Specialistas konsultantas |
4,4 |
4,5 |
4,4 |
4,7 |
|||||||
| Teismo raštinės skyriaus Dokumentų priėmimo ir informacijos biuras |
|||||||||||||
| 3. |
C |
Vyresnysis specialistas |
4,3 |
4,4 |
4,5 |
4,6 |
|||||||
| Teismo raštinės skyriaus Baudžiamųjų bylų biuras |
|||||||||||||
| 4. |
C |
Vyresnysis specialistas |
4,1 |
4,2 |
4,3 |
4,4 |
|||||||
| 5. |
C |
Sekretorius specialistas |
4,5 |
4,6 |
4,7 |
4,8 |
|||||||
| Teismo raštinės skyriaus Civilinių bylų biuras |
|||||||||||||
| 6. |
C |
Vyresnysis specialistas |
4,1 |
4,2 |
4,3 |
4,4 |
|||||||
| 7. |
C |
Sekretorius specialistas |
4,5 |
4,6 |
4,7 |
4,8 |
|||||||
| Archyvo skyrius |
|||||||||||||
| 8. |
C |
Vyresnysis specialistas |
3,9 |
4,0 |
4,1 |
4,2 |
|||||||
| 9. |
D |
Kvalifikuotas darbuotojas |
MMA |
MMA |
MMA |
MMA |
|||||||
| Informacinių technologijų skyrius |
|||||||||||||
| 10. |
C |
Vyresnysis specialistas |
4,3 |
4,4 |
4,5 |
4,6 |
|||||||
| Ūkio skyrius |
|||||||||||||
| 11. |
D |
Kiemsargis |
MMA |
MMA |
MMA |
MMA |
|||||||