Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL ILGALAIKĖS ŠEIMOS STIPRINIMO 2020–2028 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2020 m. birželio 22 d. Nr. 703
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
2. Pavesti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai koordinuoti Programos įgyvendinimą, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. parengti Programos įgyvendinimo veiksmų planą ir, suderinus su institucijomis, siūlomomis dalyvauti įgyvendinant šiame plane numatytas priemones, jį patvirtinti.
3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Programą ir pagal finansines galimybes prisidėti įgyvendinant Programos įgyvendinimo veiksmų plane numatytas priemones.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 703
ILGALAIKĖ ŠEIMOS STIPRINIMO 2020–2028 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos (toliau – Programa) paskirtis –ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, užtikrinti būtiną paramą ir pagalbą stiprinant šeimos gebėjimus įgyvendinti šeimos funkcijas ir įveikti kylančius iššūkius.
2. Programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia ilgalaikę šeimos stiprinimo programą. Programoje apibrėžti šeimos stiprinimo tikslai ir uždaviniai, pateikiama tikslus ir uždavinius pagrindžianti analizė, nustatyti Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.
3. Siekiant stiprinti šeimą, svarbu kurti šeimai palankią aplinką – vykdyti kryptingas veiklas, padedančias sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę, bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką.
4. Lietuvoje kuriama teisinė bazė ir institucinė sistema šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti. Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme nustatyti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai, kryptys, priemonės, šeimos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos, organizacijos bei jų kompetencijos sritys. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas asmenims kurti, puoselėti ir saugoti darnią šeimą, įgyvendinamos priemonės, kuriomis skatinamos veiklos, padedančios kurti draugišką šeimai aplinką, prisidedančios prie šeimos vertybių puoselėjimo ir sklaidos, remiamos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios šeimos gerovės srityje, stiprinami jų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kaimo bei miesto bendruomenėmis, plėtojamos paslaugos šeimai, tam panaudojant ne tik valstybės biudžeto, bet ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
5. Programoje neaptariami Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“ (toliau – Strategija), išnagrinėti klausimai. Strategijoje nustatyti uždaviniai ir numatytos kryptys, padedantys sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti. Numatytas siekis plėtoti finansines paskatas, plėsti būsto pasirinkimo galimybes, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, šeimos sveikatos būklę, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.
6. Programoje dėmesys sutelktas į teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą ugdymą, pagalbos šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti socialines problemas ir įveikti iššūkius teikimo stiprinimą, įtvirtintos nuostatos, padedančios formuoti žiniomis ir faktais grįstą šeimos politiką, numatant stiprinti jos koordinavimą bei užtikrinant nuoseklią ir koordinuotą šeimos politikos stebėseną ir vertinimą.
7. Keičiantis visuomenei vyksta svarbios permainos, susijusios su šeimos gyvenimu. Vis dažniau prioritetiškai orientuojamasi į individualius poreikius, saviraišką ir pasitenkinimą savimi. Tai turi įtakos šeimoms, keičia jų kūrimosi tendencijas, šeiminio gyvenimo formas, gyvenimo stilių. Atsižvelgiant į tai, svarbu stiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, į tvirtus įsipareigojimus šeimose, akcentuojant šeimos vertybes kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimui, vystymuisi ir ugdymui aplinkos požymį.
8. Šeimos narių tarpusavio pasitikėjimas ir sugyvenimas turi įtakos jų socialinių ir psichologinių poreikių tenkinimui, tiesiogiai veikia jų kaip asmenų kūrybingumą, gebėjimą įsilieti į visuomenę, bendradarbiauti ir konstruktyviai adaptuotis sparčiai kintančiame pasaulyje. Šeimos tvirtumą mažina ribotos žinios apie galimybes taikiai spręsti iškylančias problemas, konfliktus, kurti tvirtus santykius, menka empatija, didėjantis susvetimėjimas. Nusikalstamų veikų skaičiaus tarp jaunimo didėjimas, neatsakingų lytinių santykių, priklausomybių nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas rodo, kad daliai jaunimo būdinga pagrindinių vertybių stoka ir moralinių normų nepaisymas. Dėl didelio tėvų užimtumo, nepakankamų tėvystės įgūdžių vaikų priežiūrai ir auklėjimui skiriama per mažai dėmesio. Todėl silpnėja šeimos narių ryšiai. Atsižvelgiant į tai, svarbu kurti prielaidas, stiprinančias funkcionalią ir darnią šeimą, padedant jai užsitikrinti atsakingos tėvystės ir motinystės, visaverčio funkcionavimo sąlygas, įgyvendinti prokreacines, ugdymo bei socializacijos funkcijas.
9. Europos Sąjungos valstybėse vis daugiau dėmesio skiriama faktais ir žiniomis grįstai politikai plėtoti. Siekiant šias nuostatas aktyviai taikyti ir Lietuvoje, svarbu užtikrinti nuoseklią padėties šioje srityje stebėseną, vykdyti nuoseklų ir kryptingą šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimą bei situacijos vertinimą, šeimos politikos multidimensinio pobūdžio šeimos politiką nukreipiant į efektyviausias veiklas šeimos gerovei plėtoti.
II SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
11. Pirmasis Programos tikslas – ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą.
12. Šeima – pirminė visuomenės ląstelė, vaiko socializacijos pagrindas. Joje jis mokosi gyventi, formuojasi jo charakteris. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių žmogaus vertybinių orientacijų ugdymo, tautinės tapatybės kūrimo ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių. Šeimoje tenkinami šeimos narių fiziniai, priklausomybės, saviraiškos, socializacijos poreikiai. Kartu su vaikų ugdymu formuojasi, tobulėja ir visa visuomenė.
13. Šiuolaikinėje visuomenėje aiškiai ir greitai kinta vertybinės nuostatos, tokios kaip atsakomybė už kitą žmogų, atvirumas skirtingų pasaulėžiūrų derinimui, gebėjimas kurti sveikus ir stiprius santykius, mokėjimas ir noras derinti skirtingus poreikius. Kartu atsiranda ir nauji reikalavimai, susiję su didesniu rūpinimusi pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu ir apsauga (lygių galimybių, asmens laisvo pasirinkimo svarba ir kt.) Visa tai suponuoja naujus reikalavimus, o kartu ir iššūkius šeimai. „Saviraiškos ir savirealizacijos siekiai neišvengiamai atsispindėjo ir šeimos narių – tiek sutuoktinių ar partnerių, tiek skirtingų šeimos narių tarpusavio santykiuose, keisdami šeiminio gyvenimo formas, kokybę ir su juo siejamus lūkesčius“[1]. Todėl pokyčių laikais besiformuojančiai šeimai kaip niekad reikalinga pagalba ir palaikymas.
14. Keičiantis vertybinėms orientacijoms, keičiasi ir gyvenimo prioritetai: vis labiau orientuojamasi į individualios saviraiškos, profesinės veiklos, gyvenimo kokybės, turiningo laisvalaikio ir poilsio privalumus, o tai daro poveikį tiek žmonių apsisprendimui dėl šeimos kūrimo, tiek ir šeimos narių tarpusavio santykių tvarumui. Šeimos kūrimas atidedamas vėlesniam laikui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 30,3 metų, o pirmą kartą ištekėjusių moterų – 28 metai. Palyginti su 2019 metais, tiek pirmą kartą vedusių vyrų, tiek pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius padidėjo 2 metais. Išlieka didelis ištuokų skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais 100 santuokų vidutiniškai teko 43,6 ištuokos. Gausėja nepilnų šeimų, o kartu ir iššūkių, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tačiau, remiantis Europos vertybių tyrimo ir kitų tyrimų rezultatais, šeima žmogaus gyvenime buvo ir yra pirmasis prioritetas, kuriam savo svarba negali prilygti nei profesinė žmogaus veikla, nei juo labiau laisvalaikis ar kitos gyvenimo sritys[2].
15. Šeimos vaidmuo yra labai reikšmingas tuo, kad šeima atrenka iš mus supančios aplinkos ateinančią informaciją, suteikdama tai informacijai tam tikrą kryptingumą, vertybinį atspalvį. Šeimoje įgytos vertybės dominuoja visą likusį žmogaus gyvenimą. Jei šeima nestabili ekonomiškai, socialiai ir dvasiškai, didėja visuomeninio gyvenimo nestabilumas, sumaterialėjimas, kyla grėsmė pačiam žmogui, tautai, ir galiausiai pačiai valstybei. Atsižvelgiant į šeimos svarbą žmogaus ir visuomenės gyvenime, svarbu įtvirtinti siekį užtikrinti teigiamą požiūrį ir deramą pagarbą šeimai visuomenėje, ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, ją remti, ja rūpintis ir padėti šeimoms palaikyti saugią aplinką vaikams. To siekiant svarbu puoselėti šeimos vertybes, jas propaguoti, pasitelkus visuomenės informavimo priemones, organizuojant renginius ar kitais būdais.
16. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
16.1. organizuoti ir remti visuomenės švietimą ir informavimą apie išskirtinę šeimos vertę asmens ir visuomenės gyvenime;
17. Antrasis Programos tikslas – stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškylančias problemas ir iššūkius, plėtojant reikiamą paramą ir pagalbą ir vykdant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimą, stebėseną bei vertinimą.
18. Šeimoje ugdomas asmenų tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė, pažinimo ir bendravimo įgūdžiai, formuojasi savimonė, užtikrinama žmogiškoji globa, priežiūra, psichologinis saugumas. Tačiau visuomenėje dar neretai pasitaikantis smurtas ir prievarta prieš sutuoktinį ir vaikus, skurdūs šeimos narių bendravimo įgūdžiai neskatina kurti palankios emocinės ir psichologinės aplinkos šeimoje. Siekiant įgalinti šeimą įveikti patiriamas krizes, plėtojamos paslaugos, užtikrinamas jų prieinamumas, kad jos būtų teikiamos kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos. Šeimoms, patiriančioms skurdo riziką, siūlomos socialinės paslaugos, plečiama jų infrastruktūra. Tam tikslui skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos. Teikiama parama, skirta šeimose kylančių problemų prevencijai ir darbui su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Tačiau paslaugų vaikams ir šeimoms neužtenka. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu UAB „Civitta“ 2018 m. atlikto tyrimo „Finansinių paskatų ir paslaugų jaunoms ar vaikus auginančioms šeimoms plėtros galimybių analizė“ duomenimis, kompleksinių paslaugų šeimai paketas praplėtė šeimos politikos akiratį nuo susitelkimo į socialinę riziką patiriančias ir nepasiturinčias šeimas iki rūpesčio visomis šeimomis, tačiau bendras paslaugų spektras yra pakankamas tik socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Dalis šių paslaugų (pvz., vaikų priežiūra, vaikų vasaros užimtumas ir kt.) yra reikalingos visoms šalies šeimoms, nepriklausomai nuo jų socialinės, ekonominės padėties ar kitų aspektų, todėl svarbu didinti šių paslaugų apimtį, užtikrinant universalų jų prieinamumą. Atsižvelgiant į tai, svarbu pasiūlyti ir suteikti šeimai reikalingą kokybišką paramą ir paslaugas, siekiant įgalinti šeimas, kol problemos dar neiškilusios arba kol šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, vaikų psichosocialinės raidos, tarpusavio santykių šeimoje ir kitos problemos dar nėra įsisenėjusios, kad būtų galima išvengti su minėtomis problemomis susijusio nedarbo, skurdo, vaikų nepriežiūros, įtemptų šeimos narių tarpusavio santykių ir kt. Ypatingą dėmesį svarbu skirti prevencijai, nes kuo efektyvesnė pagalba šeimai prevencijos lygmeniu, tuo mažiau reikės intervencinės pagalbos. Pažymėtina ir tai, kad prevencija reikalauja mažiau išlaidų nei intervencinės priemonės, o sukuriama jos ilgalaikė nauda didesnė ir stabilesnė nei kitų iššūkių įveikimo grandžių.
19. Siekiant padėti išlaikyti šeimos stabilumą, svarbu laiku ir kokybiškai jai suteikti pagalbą išgyvenant krizę, netektis, patiriant konfliktus, santuokos nutraukimą ir kitus iššūkius. Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų nuomone, tokios pagalbos ypač trūksta. Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 6 tūkst. nėštumų, prarandamas kas penktas galintis gimti vaikas, todėl labai svarbu užtikrinti veiksmingą pagalbą krizę patiriančioms šeimoms, kad jos rečiau pakliūtų į tokias krizines situacijas, kai svarstomas nėštumo nutraukimas. Svarbu užtikrinti, kad abu potencialūs tėvai laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas bei kitas paslaugas iki gimdymo ir po jo. Sudarant sąlygas šeimos nariams įveikti socialinius sunkumus, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, sąmoningai prisiimti atsakomybę už sprendimus ir savo gyvenimo kūrimą, o kartu išlikti ir aktyviais bendruomenės nariais, socialinius sunkumus patiriančioms šeimoms ir vienišiems tėvams svarbu pagalbą gauti kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Taip pat svarbu nedubliuoti teikiamų paslaugų ir neperimti šeimos vykdomų funkcijų.
20. Prie šeimos stabilumo, jos narių tarpusavio pasitikėjimo ir atsakomybės formavimo labai prisideda pasirengimo šeimai ir pozityvios tėvystės mokymai. Lietuvos edukologijos universiteto 2015 m. organizuotų fokus grupių diskusijų dėl pozityvios tėvystės mokymų dalyvių atsakymai rodo, kad pozityvios tėvystės kursai jaunimui padeda suprasti prioritetą atliekant tėvystės ir motinystės pareigas, padeda pažinti save. Po pozityvios tėvystės kursų pasikeitė jaunimo požiūris į materialinius dalykus. Daugiau jaunimo pirmenybę ruošiantis tapti tėvais teikia domėjimuisi vaiko raida, auklėjimu, ugdymu, naujagimio priežiūra, o ne materialinei gerovei, t. y. finansiniam saugumui, galimybėms įsigyti vaikui reikalingas priemones ar įrengti vaiko kambarį. Todėl svarbu kurti ir plėtoti pozityvios tėvystės mokymų ir rengimo šeimai sistemą, padedant jauniems žmonėms, ketinantiems kurti šeimą ir tapti tėvais, įgyti gyvenimui šeimoje ir vaikų ugdymui reikalingų įgūdžių.
21. Prie šeimos stiprinimo svariai gali prisidėti bendruomenė, kurioje gyvena šeima. Taip pat nevyriausybinės organizacijos, dirbančios šeimos gerovės srityje. Bendruomenės nariai ir nevyriausybinės organizacijos gali svariai prisidėti prie šeimos stiprinimo ir įgalinimo, skatindamos šeimas būti savarankiškas, įsitraukti į visuomenės gyvenimą, mažindamos socialinės atskirties riziką. Todėl svarbu remti ir skatinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą šeimos stiprinimo srityje. Taip pat svarbu stiprinti bendruomenėse dirbančių socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų bei pačių bendruomenių bendradarbiavimą kuriant ir plėtojant palankią šeimai aplinką, teikiant bendruomenines paslaugas.
22. Teikiama pagalba šeimai turi būti kompleksiška, lanksti, atitinkanti individualius šeimos poreikius, kokybiška, turimi ištekliai naudojami racionaliai. Teikiant pagalbą būtinas sisteminis požiūris, apimantis padėties identifikavimą, informavimą, konsultavimą, nuoseklų, intensyvų, individualų darbą ar darbą grupėse, visų reikalingų pagalbos išteklių, esančių ir savivaldybės, ir nevyriausybinių organizacijų žinioje, panaudojimą, socialinių ir asmeninių kompetencijų, įgūdžių ir reikalingos patirties perdavimą.
23. Stebėsena yra vienas svarbiausių šeimos politikos formavimo įrankių. Jos paskirtis – atlikti analizę: išsamiai išnagrinėti esamą situaciją, pasiūlyti jos tobulinimo alternatyvų, priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti kokybę laiduojantį valdymą. Lietuvoje šiai sričiai skiriama vis dar per mažai dėmesio. Siekiant laiku nustatyti problemas ir jas racionaliai ir kokybiškai spręsti, svarbu vykdyti nuolatinę įgyvendinamos šeimos politikos stebėseną ir plėtoti mokslinius tyrimus šioje srityje.
24. Siekiant, kad šeimos politika būtų nukreipta į veiklas, kurios būtų efektyviausios šeimos gerovei plėtoti, šeimos politika turi būti formuojama ir grindžiama žiniomis, faktais ir įrodymais, nes netinkama pagalba šeimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių šeimos ir vaiko gerovei, jo sveikatai. Plėtojant faktais, žiniomis ir įrodymais grįstą politiką, svarbu analizuoti ir vertinti gerąją šalies ir kitų valstybių patirtį. Būtina atlikti pagrįstus bei patikimus tyrimus, stebėti šeimos gyvenimo kokybės kitimo dinamiką, vykdyti nuolatinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą. Taip pat svarbu analizuoti ir vertinti įvairių politikos sričių poveikį šeimos gyvenimo kokybei, telkiant bendras pastangas šeimai stiprinti ir šeimos gyvenimo kokybei gerinti.
25. Šeimos politika apima daugelį sričių, todėl ją plėtojant svarbu koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bendrautų ir bendradarbiautų tarpusavyje, spręsdamos su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu susijusius klausimus, juos derindamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, plėtoti bendradarbiavimą vietos savivaldos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
26. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
26.1. gerinti paslaugų, skirtų šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti, prieinamumą ir kokybę;
26.2. stiprinti ir remti nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų, dirbančių šeimos stiprinimo srityje, veiklą;
26.3. stiprinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną, plėtojant mokslinius tyrimus šeimos politikos srityje ir duomenų apie šeimos būklę rinkimą bei šių duomenų analizę;
III SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
27. Programos įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įgyvendinant Programą dalyvauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, taip pat siūloma dalyvauti savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms.
28. Programa finansuojama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų.
29. Programai įgyvendinti kas 3 metus rengiami ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinami veiksmų planai, suderinti su įgyvendinant Programą dalyvaujančiomis institucijomis.
30. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo ir pasiektą pažangą vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
31. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Programą, kasmet iki sausio 25 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia informaciją apie atliktus praėjusių metų veiksmus, įgyvendinant Programos veiksmų planuose nurodytas priemones.
32. Informacija apie Programos įgyvendinimą teikiama šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgoje, kurią, vadovaujantis Šeimos stiprinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, rengia ir kiekvienais metais pateikia Vyriausybei Šeimos politikos komisija.
Ilgalaikės šeimos stiprinimo
2020–2028 metų programos
priedas
ILGALAIKĖS ŠEIMOS STIPRINIMO 2020–2028 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR JŲ REIKŠMIŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Tikslo, uždavinio pavadinimas |
Vertinimo kriterijus |
Vertinimo kriterijaus reikšmės |
Dalyvaujanti institucija |
|||
| Pradinė reikšmė |
2022 m. |
2025 m. |
2028 m. |
||||
| 1. |
Tikslas – ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą |
Gyventojų, išskiriančių šeimą kaip didžiausią vertybę, dalies didėjimas, palyginti su ankstesniais metais (procentais) |
-* |
3 |
5 |
7 |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 1.1. |
Organizuoti ir remti visuomenės švietimą ir informavimą apie išskirtinę šeimos vertę asmens ir visuomenės gyvenime |
Asmenų, dalyvavusių renginiuose, skirtuose visuomenei šviesti šeimos vertės klausimais, skaičiaus didėjimas, palyginti su ankstesniais metais (procentais) |
-* |
30 |
60 |
80 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 1.2. |
Ugdyti darbdavių, politikų, valstybės tarnautojų, švietimo, kultūros, sveikatos, socialinės apsaugos sektorių darbuotojų ir visuomenės veikėjų pozityvias nuostatas dėl šeimos, motinystės, tėvystės |
Darbdavių, politikų, valstybės tarnautojų, švietimo, kultūros sveikatos, socialinės apsaugos sektorių darbuotojų ir visuomenės veikėjų, dalyvavusių seminaruose ir renginiuose apie palankų požiūrį į šeimą, motinystę, tėvystę skaičiaus didėjimas, palyginti su ankstesniais metais (procentais) |
-* |
50 |
70 |
90 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
| 2. |
Tikslas – stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškylančias problemas ir iššūkius, plėtojant reikiamą paramą ir pagalbą ir vykdant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimą, stebėseną bei vertinimą |
Gyventojų, žinančių apie paramą ir pagalbą šeimai ir šeimos stiprinimo priemones, dalies didėjimas, palyginti su ankstesniais metais (procentais) |
-* |
10 |
20 |
25 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| Įvairių politikos sričių vertinimų poveikio šeimos gyvenimo kokybei aspektu dalis nuo visų atliekamų vertinimų (procentais) |
-** |
-** |
-** |
-** |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
||
| 2.1. |
Gerinti paslaugų, skirtų šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti, prieinamumą ir kokybę |
Sukurta rengimo šeimai ir pozityvios tėvystės mokymų sistema |
- |
1 |
- |
- |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija |
| 2.2. |
Stiprinti ir remti nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų, dirbančių šeimos stiprinimo srityje, veiklą |
Nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų, dirbančių šeimos stiprinimo srityje, paremtų projektų skaičius |
71 (2020 m.) |
75 |
80 |
85 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 2.3. |
Stiprinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną, plėtojant mokslinius tyrimus šeimos politikos srityje ir duomenų apie šeimos būklę rinkimą bei šių duomenų analizę |
Mokslinių tyrimų šeimos politikos srityje skaičius |
- |
1 |
2 |
3 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 2.4. |
Stiprinti valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą šeimos politikos įgyvendinimo ir koordinavimo srityje |
Savivaldybių, kuriose įsisteigusios savivaldybių šeimos tarybos, dalis (procentais) |
20 (2019 m.) |
50 |
75 |
85 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
* Pradinė reikšmė bus nustatyta 2021 m.
** Reikšmės bus nustatytos 2021 m.
______________