Baudžiamoji byla Nr. 2K-233-511/2018
Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00044-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalies, susijusios su bausmių bendrinimu ir galutinės bausmės jam paskyrimu.
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo R. L. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo R. L. apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. L. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šią bausmę įskaičius pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį atliktą bausmę, galutinė bausmė R. L. nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo R. L. palikta nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. M., D. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. L. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė V. J. priklausantį 935 Lt (266,78 Eur) vertės turtą ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė jo sveikatą: veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. M., D. K. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2009 m. sausio 29 d. apie 18.30 val., išimdami prieangio langus, įsibrovė į Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini), esantį nukentėjusiojo V. J. gyvenamąjį namą; nukentėjusiajam V. J. atidarius duris iš kambario į prieangį, vienas iš nuteistųjų sudavė jam vieną smūgį į galvą, nuo to V. J. nukrito prieangyje ant grindų; tęsdami nusikalstamą veiką, dėl savanaudiškų paskatų, bendrais veiksmais, nuteistieji nukentėjusįjį mušė namo prieangyje bei namo kieme, suduodami V. J. ne mažiau kaip devynis smūgius į galvą, veidą ir kojas, taip jam padarė įvairius sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą; tęsdami nusikalstamą veiką, namo kieme gulinčiam V. J. lipnia juosta surišę rankas ir kojas, o S. M. užklijavus V. J. burną, taip atimdami nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti, reikalavo pasakyti, kur yra paslėpti jo pinigai; V. J. nesakant, patys apieškojo namus ir iš piniginės pagrobė 800 Lt (231,69 Eur) ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ (135 Lt (39,09 Eur) vertės) su jame esančia beverte SIM kortele.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes R. L., be pagrindo nesvarstė BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį paskirtos subendrintos bausmės nebendrino su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme; taip šis teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę R. L.. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams, šią bausmę atliko; ši nusikalstama veika buvo padaryta 2009 m. sausio 25 d., o nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį – 2009 m. sausio 29 d., todėl, Šiaulių apygardos teismui priimant 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį, R. L. paskirtos bausmės privalėjo būti bendrinamos, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį –subendrino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d., Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiais R. L. paskirtas bausmes, paskirdamas galutinę bausmę ir į ją įskaitydamas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu atliktą bausmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį: Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šią subendrintą bausmę įskaityti pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį atliktą trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę nustatyti du mėnesius laisvės atėmimo. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su atlikta Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.
3.2. BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, nes vienas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu apėmimo būdu paskirtą subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, turėjo taikyti bausmių apėmimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, o ne jų dalinį sudėjimą.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
4.2. Kokiais atvejais bausmės apimamos, nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalyje. Vadovaujantis šia norma, bausmių apėmimą teismas taiko, kai: l) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
4.3. Kasatorius Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs labai sunkų (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas, BK 11 straipsnio 6 dalis) ir sunkų (BK 180 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. padaręs apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005,
2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2-699/2015,
2A-7-8-697/2015, 2A-3- 693/2016).
4.4. Nuteistajam R. L. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal du nuosprendžius nustatyta galutinė subendrinta bausmė už tris nusikaltimus: apysunkį, sunkų ir labai sunkų. Šios nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme ir priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Ta aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu už labai sunkų ir sunkų nusikaltimus paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, nes veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nepanaikina fakto, kad kasatorius yra nuteistas už tris nusikaltimus, priklausančius gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Taigi baudžiamasis įstatymas – BK 63 straipsnio 4 dalis – buvo pritaikytas tinkamai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-89/2005, 2K-380/2013).
7. Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-153/2006,
2K-147-677/2015). Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą.
8. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, R. L. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, iš dalies sudėta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme.
9. Pagal BK 11 straipsnio 6 dalį veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje - sunkiems, o veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį – apysunkiams nusikaltimams.
10. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, už kurias nuteistas R. L. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, buvo padarytos vienu metu, viena veika, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. plėšimo metu buvo pagrobtas nukentėjusiojo turtas ir sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Dėl to teismas už šias veikas paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
11. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už plėšimą, kurio metu buvo pagrobtas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės (parduotuvės) turtas ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.
12. Nagrinėjamu atveju nors kasatoriaus padaryti nusikaltimai ir priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau nėra pagrindo juos laikyti labai besiskiriančius pagal pavojingumą: tiek padarant nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, esant idealiajai šių veikų sutapčiai, tiek nusikaltimu, numatytu BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos nuteistas R. L., buvo pagrobtas svetimas turtas, šios veikos padarytos bendrininkų grupe, patalpoje, tyčia; abiem plėšimo atvejais buvo naudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius ir dėl to sutrikdyta jų sveikata. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir iš dalies sudėdamas dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to keisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, kaip to prašo kasatorius, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,